Mūsų civilizacija be skrupulų griauna visą gamtoje buvusią tvarką. Žmogaus veiklos padariniai tokie didžiuliai, kad nyksta daugybė gyvūnų rūšių. Jokia išimtis ir paukščiai.

Rimandas PLEVOKAS, miškininkas

Kodėl reikalingi inkilai

Inkilų poreikis didėja, tačiau ne vien dėl žmogaus veiklos. Visų pirma mažėja natūralių drevių, kreivų, senų medžių, kuriuose daugiau tinkamų vietų lizdams sukti. Ankstesnė miškininkystės teorija ir praktika vadovavosi pragmatiniu, ūkiniu požiūriu – miške reikia palikti augti tik tiesius, be jokių drevių medžius. Įstojus į Europos Sąjungą, padėtis keičiasi, dabar jau privaloma palikti ir senų, ir kreivų medžių. Tačiau ilgalaikės praktikos palikimas išlieka.

Drevėtus medžius – o jie mažiau atsparūs vėjui – naikina ir pati gamta dėl drastiškai kintančio klimato: dažnėja uraganai, vėtros, kinta stiprių ciklonų keliai žemyne, trumpėjant žiemai, ilgėja medieną ardančių grybų veikimo laikas.

Na, ir dar vienas svarbus veiksnys – naujos mados, medžiagos, požiūris į kokybę statant ir remontuojant, tvarkant aplinką. Plyšiai pastogėse, kiauri langai, pusiau atlapos ūkinių pastatų durys – seniau visa tai buvo įprasta, o dabar nebepriimtina. Seniau būdavo keista matyti individualią namų valdą be sodo, be medžių ir krūmų, o dabar savininkai neretai nebeturi nei noro, nei galimybių turėti ką nors daugiau nei visame sklype pjaunamą veją.

Taigi visiems, suprantantiems savo santykį su gamta, turėtų būti nesvetimas noras bent iš dalies kompensuoti paukščiams civilizacijos daromą neigiamą įtaką.

Iš ko juos gaminti

Praktika rodo, kad geriausiai inkilams tinka sausos, pastovėjusios dvigubo pjovimo neobliuotos (bent iš vienos pusės) lentos, jų plotis – 14 cm ir daugiau. Naudodami vieno pjovimo lentas, plotį pasirenkame apipjaudami. Mediena gali būti įvairi, bet geriau spygliuočių, drebulės. Iškart galiu pasakyti – paukščiai nėra perdėtai reiklūs inkilų matmenims, kitaip jau seniai būtų išnykę. Teko matyti apie 65 mm skersmens tvorų vamzdžiuose perinčias zyles – be jokios šoninės landos, be stogelio, – atrodė stulbinamai!

Iš rąstelių pagaminti dreviniai inkilai – labai dekoratyvūs, tačiau po kelerių metų neretai suskilinėja. Beržiniai – patrauklūs, bet vargu ar ilgai laikys.

Kitos medžiagos – plastikas, betonas, keramika, skarda – mažiau tinkamos, nes perkaista, jų paviršius slidus.

Koks yra geras inkilas

Internete, draugijose, ekologiniuose klubuose nesunkiai rasite informacijos apie matmenis, tyrimais nustatytus įvairioms paukščių rūšims. Pasirinkite atsižvelgdami į tai, kokios žaliavos turite, kokioje aplinkoje ketinate kabinti.

Stogelis – puiku, jeigu apskardintas. Labai tinka sena cinkuota skarda, kokia dabar išmetama renovuojant namus. Skarda turi būti su užlaida žemyn, kad varvantis nuo jos vanduo nedrėkintų stogo lentelės. Sutvirtinti pakanka keturių cinkuotų vinių arba varžtų, tik ne į stogelio viršų.

Jungiant stogelį su sienelėmis, nereikalingas perdėtas sandarumas – būtina ventiliacija.

Sienelių išorė gali būti ir obliuota, tačiau vidus – būtinai šiurkštus. Neturint tokios medienos, vidinę pusę reikia skersai giliai suraižyti kaltu, galima ir pjūklu padaryti negilias įpjovas. Galinę sienelę darykite atidaromą – tam viršuje vienodame aukštyje sujunkite ją su šoninėmis sienelėmis, o apačioje „užrakinkite“ dviem medvaržčiais, kuriuos atsuksite inkilą valydami.

Inkilo išorę galima ir nudažyti. Parinkite neryškias spalvas, pamarginkite. Kuo mažiau kris į akis, tuo geriau. Mačiau perinčią musinukę ir ryškiai raudoname dailininko padarytame inkile, tačiau tai blogas pavyzdys.

Dugną reikia įleisti tarp sienelių pakeliant aukštyn 2–3 cm – taip išvengsime greito supuvimo. Dugne reikalingos kelios skylutės ventiliacijai, tam tiks ir plyšiukai pagal sieneles.

Landos matmenis parinkite iš minėtų šaltinių. Gręžiant landą, patartina tai daryti aukštyn pakreiptu kampu – bus sunkiau inkilą išplėšti. Apsaugai nuo plėšrių paukščių ir ne tik jų ant priekinės sienelės, landos vietoje, iš išorės galima uždėti papildomą pastorinančią lentutę su tokio pat skersmens landa, arba skardos žiedą. Tai bus rimta kliūtis geniams.

Pakabinimo kablį darykite tik iš tvirtos, ne plonesnės nei 6–8 mm skersmens, vielos. Žinoma, geriau cinkuotos. Kablio apačią užlenkite į inkilo vidaus pusę, tvirtinkite jį kampu keliose vietose prie inkilo sienelės ar stogelio keliomis tvirtomis vinių kilpomis. Priekinė sienelė turi būti nuožulni – kad jaunikliai sugebėtų išlipti. Apmaudu matyti iškritusius dėl silpnų pakabinimo vielų inkilus – darbo įdėta, o naudos jokios...

Pakabinimo vietą parinkite neužgožtą šakų pietryčių, rytų, šiaurės rytų pusėje nuo medžio kamieno. Kabinant bet kurioje vietoje, landa turėtų žvelgti į minėtas puses. Taip išvengsite dažniausiai vasarą iš pietvakarių kliokiančio lietaus, taip pat ir vidurdienio saulėkaitos, nes ji pavojinga jaunikliams. Tinkamiausios vietos – želdynų, laukymių pakraščiuose, atokiau nuo judrių takų, gatvių.

Venkite kelti inkilus į visai jaunus, plonakamienius medelius – tokie vėjuotą dieną smarkiai siūbuoja, sparčiai augančios jų šakutės neretai užgožia priskridimo erdvę.
Prastas pasirinkimas sukabinti į vieną medį ar stiebą keletą inkilų – nors mūsų akiai tai ir gražu, paukščiams toks „bendrabutis“ taps dažnų kivirčų vieta, o tai privilios ir plėšikus.

Jei yra galimybė, kabinkite ant katėms, kiaunėms neįveikiamų lygių mūro arba tinkuotų sienų, metalo stiebų, gelžbetonio stulpų. Saugesni inkilai bus ir pavieniuose medžiuose, kurie neturi žemai nusvirusių šakų, yra nutolę nuo kitų medžių bent 5–6 m, o jų kamienai apie 1,5–2 m aukštyje apsukti apie 1 m pločio skardos ar kitos slidžios medžiagos juosta. Pastaruoju atveju pavojų kels tik geniai, kurių norą paplatinti landą galima sumažinti apsaugant skardos žiedu ar papildoma lentele.
Reikia paminėti ir išdykėlius vaikus – jie lengviau miške atras žemai, prie takų pakabintus, ryškiai iš aplinkos išsiskiriančius inkilus.

Dažniausios klaidos

• Prie landos nereikėtų kalti šakučių, laiptukų – tai tik pagalba inkilų plėšikams.
• Skardinant stogelį, neverta sukti į jį saujos varžtų, ypač į viršų – kiekviena skylutė skardoje tik pagreitins stogelio, kartu ir viso inkilo, supuvimą.
• Neverta kelti inkilų į neapsaugotas vietas, jei kieme ar sode karaliauja katės, – paukščiukai gal ir spės apsigyventi, bet greičiausiai lizde liks neperėti kiaušiniai, arba jaunikliai neteks tėvų ir žus.
• Inkilus, bent mažųjų paukščių, rudenį reikėtų išvalyti. Nekalkite inkilų prie medžių – juk nelupinėsite kiekvieną kartą valydami.
• Ir paskutinis patarimas – jei norite pagaminti kokybišką, netrumpaamžį namuką paukščiams, pirma pasidomėkite, atsižvelkite į patarimus.

Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ