Mūsų šalis ima vilioti svečius ne tik atkuriamais dvarais ar autentiška viduramžių virtuve, bet ir nauja sritimi – dalykiniu turizmu.

Arūnas MARCINKEVIČIUS

Pakruojo dvaras – patraukliausias

Šiaurės Lietuvos krašte, šimtmečius garsėjančiame aludarystės tradicijomis, dešiniajame Kruojos upės krante, stūkso milžiniškas klasicistinio stiliaus dvaras. Tai didžiausias iki šių dienų išlikęs dvaro pastatų kompleksas Lietuvoje, todėl ir patekęs į Rekordų knygą. Kelis šimtus metų (iki pat 1944 m.) dvaras buvo garsios baronų fon Ropų giminės tėvonija, garsėjęs technikos naujovėmis ir pažangiais ūkininkavimo būdais. Nenuostabu, kad šiemet Pakruojo dvaras paskelbtas patraukliausia 2017-ųjų Lietuvos kultūrinio turizmo traukos vietove.

Beje, Lietuva Europos Komisijos inicijuotame patraukliausių turizmo vietovių projekte „European Destinations of Excellence“ (EDEN) dalyvauja jau nuo 2008-ųjų – teikia paraiškas gauti dalinį finansavimą kultūros ir turizmo objektams. Europos Komisija kasmet skelbia vis kitą temą patraukliausiai turizmo vietovei išrinkti. Šiųmetė tema buvo kultūrinis turizmas, ir projekte dalyvavo kur kas labiau už mus šioje srityje patyrusios Europos šalys, tokios kaip Malta, Kroatija, Ispanija, Prancūzija, Airija, Suomija ar Belgija, kur turizmo tradicijos skaičiuoja šimtus metų. Lietuvoje sulaukta rekordiškai daug, net 33, paraiškų iš įvairių šalies regionų. Pagal Europos Komisijos nustatytus kriterijus jas vertino ekspertai iš Vilniaus universiteto, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Kultūros paveldo departamento, Ūkio ministerijos ir Turizmo departamento. Galutinį sprendimą ekspertai priėmė aplankę daugiausia balų surinkusius objektus.

„Pakruojo dvaras – tai vietinio turizmo perlas, kuris sudomins ir Europą. Simboliška, kad Lietuva turi 7 UNESCO saugomus objektus, o nuo šiol turės ir 7 EDEN vietoves – norėtųsi, kad jos būtų stiprus masalas turistams, norintiems kuo geriau pažinti Lietuvą kaip patrauklią šalį kelionėms. Pripažinimas Europos mastu – itin reikšmingas: jis ne tik padidins vietovės žinomumą ir pritrauks turistų iš užsienio, bet ir prisidės prie Lietuvos, kaip patrauklios turistinės šalies, garsinimo“, – nepailstančius Pakruojo dvaro šeimininkus pasveikino laikinoji Turizmo departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė ir kartu paskelbė šį dvarą karščiausia 2018 m. vietove kelionėms po Lietuvą.

Kiti turizmo objektai

Penktąją projekto vietą užėmė Raudondvario dvaras (Kauno r.), masinantis lankytojus grafienės Rozalijos istorijomis apie Tiškevičių aistrą citrusams ir atkurtą apelsinų sriubos receptą. Ketvirtojoje vietoje – Užugirio dvaras (Ukmergės r.), kur įminti pirmojo Lietuvos Prezidento Antano Smetonos ir jo žmonos pėdsakai – čia pirmoji šalies pora vasarodavo. Trečiojoje vietoje – Ilzenbergo dvaras (Rokiškio r.), puoselėjantis biodinaminį ūkį ir Meilės salos legendas. Antrojoje – Jurbarko krašto Renesanso perlas Panemunės pilis, kviečianti lankytojus į lobio paieškas.

Tarp 2017 m. finalininkų pateko ir unikalus Baltosios ir Raudonosios sinagogų kompleksas Joniškyje, ir Marijampolės cukraus fabrikas, atveriantis turistams vartus saldžių ekskursijų metu, ir Šlyninkos vandens malūnas (Zarasų r.), kur, atrodo, apsigyveno „Velnio nuotakos“ dvasia, o svečiams užmaišomi blynai iš ką tik maltų „razavų“ miltų. O kur dar mažosiomis Rumšiškėmis vadinamų Kleboniškių bei ne tik tulpių žydėjimu, bet ir 5 km ilgio alėjomis, tvenkiniais su 15 salų ir 22 liūtų tiltais garsėjančio Burbiškio dvaro (Radviliškio r.) kompleksas.

Patraukliausia Lietuvos kultūrinio turizmo vietove pretendavo tapti ir Paežerių dvaro sodyba, sauganti ne tik iš Suvalkijos kilusių šešių Vasario 16-osios Akto signatarų istorijas, bet ir Belvederio bokšto legendą apie nelaimingą grafo meilę. Ir, aišku, nepamirškime Radvilų klestėjimo laikus menančios Biržų pilies-tvirtovės.

Apie vietos ir užsienio lankytojus traukiančias turizmo vietoves Lietuvoje jau yra sukurti vaizdo filmai, rengiamos profesionalių fotografų parodos. Minėtos vietovės pristatomos socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje. 2018 m. kovą Pakruojo dvaras bus pristatytas iškilmingoje ceremonijoje Briuselyje kartu su kitomis išskirtinėmis Europos kultūrinio turizmo vietovėmis.

Ambicijos – didelės

Pasirodo, dalykinių renginių organizavimo galimybės Lietuvoje įdomios ne tik Europos šalims, bet ir tolimosioms Jungtinėms Amerikos Valstijoms, Kanadai, Australijai. Ieškantys naujų dalykinio turizmo krypčių šios veiklos profesionalai pagrindinėmis Lietuvos stiprybėmis laiko šalies saugumą, darnumą, inovacijų diegimą, darbuotojų profesionalumą ir net pažangą gastronominio turizmo srityje.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės Evaldos Šiškauskienės teigimu, mūsų šalyje dar trūksta erdvių dideliems dalykiniams renginiams, tačiau verslininkai stengiasi kūrybiškai paversti Lietuvą patrauklia ir dalykinio turizmo šalimi, t. y. organizuoja kongresus, konferencijas ir kitus dalykinius renginius neįprastose erdvėse – dvaruose, pilyse, muziejuose ar kaimo turizmo sodybose. Beje, mūsų šaliai suteikta pirmoji vieta pagal saugumą Pasaulio ekonomikos forumo sudaromame šalių konkurencingumo indekse. Taip pat dera nepamiršti patogių oro jungčių, mažų atstumų tarp didžiųjų mūsų miestų, kainų ir vakarietiškos kokybės ir paslaugų profesionalumo santykio bei per pastarąjį ketvirtį amžiaus neblogai išplėtotos turizmo infrastruktūros.

Be to, 2018–2019 m. vien Vilniuje duris atvers bent 10 naujų viešbučių. Ant jų žibės tokie pasauliniai viešbučių prekių ženklai kaip „Hilton“, „Marriott“, „Radisson“ ar „Ibis“. Šie viešbučių tinklai neabejotinai padės pritraukti į šalį daugiau dalykinių renginių, nes pagrindiniai jų klientai – verslininkai.

Šiemet baigtas rekonstruoti parodų ir konferencijų centras „Litexpo“ tapo vienu iš moderniausių tokių centrų Baltijos šalyse. Dera pridurti, kad dabar Lietuvoje – tikras ne tik naujų viešbučių, bet ir restoranų bumas. Pasirodo, verslo turistai restoranų valgiaraščiais domisi ne mažiau nei kongresų programomis. Keliaudami jie nuolat ieško išskirtinių gastronominių patirčių, todėl pro tokių keliautojų akis nepraslydo faktas, kad antrus metus iš eilės Lietuvos restoranai patenka į prestižinį Skandinavijos
restoranų gidą „White Guide“ ir rikiuojasi greta geriausių Baltijos šalių restoranų.

Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų rasite žurnale "Savaitė"