Nors per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos gyventojų sveikatos būklė pagerėjo, šioje srityje mes dar gerokai atsiliekame nuo daugumos Europos Sąjungos (ES) šalių. Pernai galėjome išvengti 1 iš 3 mirčių, bet neišvengėme. Priežastys – labai įvairios, tačiau bene ryškiausia – skurdas.

Emilija ČEPULIONYTĖ

6 metais trumpesnė

Nors Lietuvoje vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė ilgėja (2015 m. buvo 74,6 metų), šis rodiklis 6 metais mažesnis už ES vidurkį (80,6 metų) ir mažiausias ES. Tokias išvadas paskelbė Europos Komisija (EK) pateiktoje ES ir pavienių valstybių narių gyventojų sveikatos būklės apžvalgoje „Šalies sveikatos profilis 2017“. Maža to, dokumente pabrėžiama, kad itin skiriasi vyrų ir moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė – Lietuvoje vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė (69,2 metų) yra daugiau kaip 10 metų trumpesnė už moterų (79,7 metų), ir tai – didžiausias skirtumas ES.

Iš tiesų mūsų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė ilgėja, nors ne taip sparčiai, kaip norėtųsi. Po ilgo sąstingio ir net trumpėjimo laikotarpio Lietuvoje vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė ėmė vėl ilgėti 2007 m. ir užpernai pasiekė 74,6 metų, t. y. tapo beveik 3 metais ilgesnė, nei buvo 2000-aisiais. Tačiau Ispanijoje ji siekia 83 metus (ilgiausia vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė ES), po šios šalies lentelėje besirikiuojančioje Italijoje – 82,7 metų, Prancūzijoje – 82,4 metų. Ilgesnė nei ES vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė skaičiuojama ir Liuksemburge, Švedijoje, Мaltoje, Kipre, Nyderlanduose, Suomijoje, Airijoje, Austrijoje, Portugalijoje, Graikijoje, Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje, Slovėnijoje, Danijoje, Vokietijoje. Šalys, kuriose vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra mažesnė nei 80,6 metų, – Čekija, Estija, Kroatija, Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija, Latvija, Bulgarija.

Pirmauja širdies ir kraujagyslių ligos

EK pristatytoje ataskaitoje „Šalies sveikatos profilis 2017“ išskirtos ir dažniausios lietuvių mirties priežastys. Pagrindinė moterų ir vyrų mirties priežastis – širdies ir kraujagyslių ligos. 2014 m. nuo širdies ir kraujagyslių ligų mirė apie 22 500 asmenų, jos lėmė 65 proc. moterų ir 48 proc. vyrų mirčių. Vėžys – taip pat viena iš pagrindinių mirties priežasčių, nuo jo miršta 8 000 asmenų, jis lemia 17 proc. moterų ir 23 proc. vyrų mirčių. Išorės priežastys (visų pirma būdingos vyrams) ir virškinimo sistemos ligos yra trečia ir ketvirta pagal dažnį mirčių Lietuvoje priežastys.

Vertinant konkretesnes mirties priežastis, Lietuvoje dvi dažniausios tebėra išeminė širdies liga ir insultas, o mirtingumas nuo jų atitinkamai 4 ir 2 kartais viršija ES vidurkį. Toliau rikiuojasi plaučių vėžys, ir ši statistika siejama su tuo, kad anksčiau buvo daug rūkančiųjų. Be to, Lietuvoje fiksuojamas didžiausias savižudybių skaičius ES, ir tai – didžiulis iššūkis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoms. 2000–2014 m. pagrindinių mirties priežasčių sąraše aukščiau pakilo kolorektalinis ir prostatos, taip pat kepenų vėžys.

Daug pagrindinių mirties priežasčių, įskaitant širdies ir kraujagyslių, kepenų ligas, netyčinį apsinuodijimą ir eismo įvykius, yra siejamos su gausiu alkoholio vartojimu.

Mažesnės pajamos – prastesnė sveikata?

EK apskaičiavo ir gyvenimo metus, prarandamus dėl sveikatos sutrikimų. Kaip aiškina Sveikatos parametrų ir vertinimo instituto (angl. Institute for Health Metrics and Evaluation) atstovai, dėl sveikatos sutrikimų prarandami gyvenimo metai – rodiklis, pagal kurį apskaičiuojami visi metai, prarandami dėl konkrečių ligų ir rizikos veiksnių. Vieni dėl sveikatos sutrikimų prarandami gyvenimo metai prilygsta vieniems prarandamiems sveiko gyvenimo metams. Mūsų šalyje, be širdies ir kraujagyslių ligų bei plaučių vėžio, pagrindinės priežastys, lemiančios tai, kad dėl sveikatos sutrikimų prarandama gyvenimo metų, yra raumenų ir kaulų sistemos (įskaitant skausmą apatinėje nugaros dalyje ir kaklo skausmą) ir psichikos sveikatos (įskaitant gilią depresiją) problemos.

Apskritai Lietuvos gyventojų, nurodančių, kad jų sveikata – gera, dalis yra mažiausia ES (43 proc. 2015 m.) ir gerokai mažesnė už ES vidurkį (67 proc.). Pastebėta, kad mūsų šalyje asmenys savo sveikatą vertina skirtingai ir tai labai priklauso nuo jų socialinės ir ekonominės padėties – tik 32 proc. į penktadalio mažiausių pajamų gavėjų gretas patenkančių asmenų nurodo esantys geros sveikatos, palyginti su 63 proc. asmenų, patenkančių į penktadalio didžiausių pajamų gavėjų gretas.

Rizikos veiksniai

Lietuvos gyventojų sveikatos būklė ir sveikatos netolygumai siejami su keletu vadinamųjų sveikatos determinantų, įskaitant darbo sąlygas, fizinę aplinką, kurioje žmonės gyvena, ir įvairius su elgsena susijusius rizikos veiksnius. Remiantis Sveikatos parametrų ir vertinimo instituto skaičiavimais, Lietuvoje 2015 m. beveik 40 proc. visos ligų naštos (vertinant pagal dėl sveikatos sutrikimų prarastus gyvenimo metus) galėtų būti priskirta su elgsena susijusios rizikos veiksniams – rūkymui, alkoholio vartojimui, mitybai ir fiziniam neaktyvumui.

Ataskaitoje teigiama, jog, ėmus įgyvendinti griežtesnę tabako kontrolės politiką, mūsų šalyje rūkančių suaugusiųjų skaičius nuo 2000 m. sumažėjo (nuo 32 iki 20 proc. 2014 m.) ir dabar yra šiek tiek mažesnis už ES vidurkį. Tačiau rūkančių vyrų (34 proc.) ir 15 metų berniukų (20 proc.) skaičius – daug didesnis už ES vidurkį (atitinkamai 26 ir 14 proc.). Tai matyti ir iš to, kad vyrų mirtingumas nuo plaučių vėžio – gerokai didesnis nei moterų.

Lietuvoje alkoholio suvartojama daugiausia ES – 2014 m. suaugusieji jo suvartojo 15,2 l vienam gyventojui, ir šis rodiklis išaugo nuo 9,9 l 2000 m. Didžiulis uždavinys yra sumažinti vyrų ir paauglių (berniukų ir mergaičių) besaikį girtavimą. 2013–2014 m. 41 proc. penkiolikmečių berniukų ir 33 proc. tokio paties amžiaus mergaičių nurodė bent 2 kartus per savo gyvenimą buvę girti, ir tai – didžiausias ES berniukų ir vienas didžiausių mergaičių girtavimo rodiklių. Lietuvoje daugiau kaip trečdalis (34 proc.) vyrų nuolat be saiko girtauja, ir šis rodiklis gerokai lenkia ES vidurkį (28 proc.).

Savivaldybės – po didinamuoju stiklu

Higienos institutas neseniai pristatė Lietuvos gyventojų sveikatos būklės apžvalgą „Visuomenės sveikatos būklė Lietuvos savivaldybėse 2016 m.“. EK vertina bendras šalių tendencijas, o Higienos instituto specialistų pareiga – pažvelgti giliau į savo šalies padėtį: kur konkrečiai yra problemų, kokios savivaldybės ir pagal kokį rodiklį išsiskiria. „Kai įdėmiau žvelgiame į šalyje egzistuojančius rodiklių netolygumus, matome, kad dalis žmonių jau gyvena ne prasčiau nei kiti europiečiai pagal vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę, tačiau kai kurie mūsų rodiklius tempia žemyn“, – sako Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovas Romualdas Gurevičius.

Palyginti su Lietuvos vidurkiu, pagal vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę išsiskiria Kauno r. (77,2 metų), Klaipėdos r. (77,2 metų), Šiaulių m. (76,5 metų) ir Vilniaus m. (76,5 metų) savivaldybės – jose ši trukmė 2016 m. buvo ilgiausia. Šių savivaldybių rodikliai yra apie 3 proc. didesni už šalies vidurkį. Trumpiausia vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė pernai buvo Šalčininkų r. (70 metų), Švenčionių r. (70,2 metų) ir Lazdijų r. (70,4 metų) savivaldybėse.

Galėjome išsaugoti kas trečią

Išvengiamas mirtingumas – tai mirtingumas, lemtas ligų ar būklių, kurių galima išvengti taikant žinomas efektyvias prevencines ir (ar) diagnostikos, ir (ar) gydymo priemones. Iš išvengiamo mirtingumo duomenų galima spręsti apie sveikatos priežiūros ir sveikatos apsaugos politikos įtaką gyventojų sveikatai ir numatyti veiksmų kryptis. Pernai Lietuvoje 33,7 proc. visų mirčių buvo galima išvengti, tačiau to nebuvo padaryta. Savivaldybėse išvengiamų mirčių procentas svyravo nuo 24,8 (Prienų r.) iki 42,8 (Šalčininkų r.).

„Jauni žmonės dažniausiai miršta ne dėl širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio, o dėl išorinių priežasčių: savižudybių, nužudymų, eismo įvykių ir kt. Šios priežastys turėtų būti valdomos – turime imtis visų įmanomų priemonių, kad tokių mirčių mažėtų“, – pabrėžia R. Gurevičius.

Mirtingumas nuo išorinių priežasčių užima trečią vietą mirtingumo priežasčių sąraše. Lietuvoje nuo šių priežasčių 2016 m. mirė 3 062 žmonės ir sudarė 7,4 proc. visų mirusiųjų. Dėl išorinių priežasčių vyrų mirė 3 kartus daugiau negu moterų (atitinkami 2 318 ir 744). Netolygumai savivaldybėse – gana ryškūs: mirtingumas svyravo nuo 70,3 atvejo 100 000 gyventojų Klaipėdos r. savivaldybėje iki 187,2 atvejo 100 000 gyventojų Šalčininkų r. savivaldybėje.

„Kai mes nustatome netolygumus, akivaizdžiai išryškėja, kokiose savivaldybėse yra problemų ir kur reikia investuoti. Jeigu vienoje savivaldybėje matome ir trumpesnę vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę, ir didelį mirčių, kurių buvo galima išvengti, skaičių, ir didelį mirtingumą nuo išorinių priežasčių, aiškiai suvokiame, kad ten yra problemų, kurias būtina spręsti. Ir tai daryti turi pirmiausia rajono valdžia, atsakingi gydytojai ir visi kiti specialistai, nuo kurių darbo kokybės priklauso gyventojų sveikata. Be to, nereikia pamiršti, kad sveikatos rodikliai tiesiogiai susiję ir su gyvenimo kokybe. Daugelio problemų priežastis yra skurdas, socialinė atskirtis. Ir jeigu jų nesumažinsime, negalime tikėtis, kad žmonės staiga taps sveikesni“, – dėsto Higienos instituto atstovas.

Skurdo sąsają su trumpesne vidutine tikėtina gyvenimo trukme įrodo ir skaičiai. Lietuvoje 30 iš 1 000 gyventojų praėjusiais metais gavo socialines pašalpas. Dauguma savivaldybių (43) viršijo šalies vidurkį. Tokios savivaldybės kaip Lazdijų r., Šalčininkų r., Akmenės r., Vilkaviškio r. Lietuvos vidurkį viršijo daugiau kaip 2 kartus.

Būtinas nuolatinis darbas

Nors Lietuvoje viena iš pagrindinių sričių, kurioms skiriamas didelis dėmesys, yra avaringumo keliuose mažinimas, 2016 m. mūsų šalyje dėl transporto įvykių žuvo 246 gyventojai. Galima pasidžiaugti tik tuo, kad kasmet vis mažiau žmonių žūsta keliuose (2015 m. – 307 mirtys). Tačiau visų šių mirčių buvo galima išvengti. Daugiausia mirčių transporto įvykiuose patyrė Vilniaus m. (59) ir Kauno m. (46) savivaldybių gyventojai.

Pernai stacionaruose buvo užregistruoti 1 876 ligoniai, patyrę traumų kelyje, t. y. 7,6 karto daugiau nei žuvusiųjų. Daugiausia transporto įvykiuose patirtų traumų teko didžiųjų šalies savivaldybių gyventojams (Vilniaus m. – 272, Kauno m. – 136, Šiaulių m. – 114). Tai lėmė didesni ir intensyvesni transporto priemonių srautai didžiuosiuose mietuose. Tačiau, palyginti su šalies vidurkiu, šių savivaldybių rodikliai – mažiausi ar vidutiniai, o didžiausiais išsiskiria Druskininkų (133,5 atvejo 100 000 gyventojų) ir Panevėžio r. (128,6 atvejo 100 000 gyventojų) savivaldybės. Jos Lietuvos vidurkį viršijo apie 2 kartus.

„Tai, kad vis mažiau žmonių žūsta keliuose, – puikus rodiklis, tačiau pagalvokite, kiek į tai buvo investuota, kiek įvairių priemonių išbandyta, kiek darbo įdėta. Ir tai – ne pabaiga. Negalima sustoti, reikia dirbti toliau. Ir taip reikia elgtis visose probleminėse srityse“, – pabrėžia R. Gurevičius.

Mirtys, kurių galima išvengti

Mirtis sukėlusios ligos (būklės), kurios galėjo būti pagydytos, ir mirtys, kurių buvo galima išvengti:
• tuberkuliozė (amžiaus grupė – 5–64 metai);
• gimdos kaklelio piktybiniai navikai (15–64 metai);
• lėtinės reumatinės širdies ligos (5–64 metai);
• kvėpavimo organų ligos (0–14 metų);
• astma (5–44 metai);
• apendicitas (5–64 metai);
• pilvinė išvarža (5–64 metai);
• tulžies pūslės akmenligė ir cholecistitas (5–64 metai);
• hipertenzinė liga ir smegenų kraujotakos sutrikimai (35–64 metai);
• nėščiųjų ir gimdyvių mirtys;
• 0–27 dienų kūdikių mirtys.

Dėmesys prevencijai

Mirtis sukėlusios ligos (būklės), kurioms veiksmingos prevencinės priemonės:
• trachėjos, bronchų ir plaučių piktybiniai navikai (amžiaus grupė – 5–64 metai);
• kepenų cirozė (15–64 metai);
• traumos, susijusios su motoriniu transportu (5–64 metai).
Higienos instituto duomenys