Dar giliai į istoriją nenugrimzdo tie laikai, kai kyšio siūlymas policijos pareigūnui būdavo kone vienintelė priemonė, galinti padėti išvengti atsakomybės už padarytą nusižengimą. Šiandien vis daugiau žmonių supranta, kad toks papirkinėjimas gresia dideliais nemalonumais.

Laimius STRAŽNICKAS

Vieni davė, kiti net reikalavo

Rugpjūčio pradžioje vienoje televizijos laidoje, skirtoje korupcijos problemai aptarti, dalyvavusi ir savo veido nenorėjusi rodyti Giedrė pasakojo apie prieš keletą metų vykusį susidūrimą su policijos pareigūnais. Ją, važiavusią automobiliu greičiau nei leidžiama, sustabdė policijos pareigūnai. Šie pradėjo kalbėti apie gresiančią baudą ir baudos taškus, tačiau kartu užsiminė, jog šių nemalonumų būtų galima išvengti – tereikėtų susimokėti tam tikrą pinigų sumą.

Problema, kad vairuotoja su savimi neturėjo grynųjų pinigų, pasirodė visiškai menka – pareigūnai nusižengėlę ramiai palydėjo iki bankomato, kad ši galėtų išsigryninti pinigų ir susimokėti už „paslaugą“. Taip į pareigūnų rankas patekusi vairuotoja išsisuko nuo nemalonumų.

Anksčiau pranešimais apie policijos pareigūnams kyšius duodančius kelių eismo taisyklių pažeidėjus bei kyšius imančius ar net reikalaujančius pareigūnus mirgėjo visa mūsų žiniasklaida.
Panaši istorija, į kurią buvo patekusi pokalbių laidos dalyvė, tik dar pikantiškesnė, sostinėje nuskambėjo 2013 metais – du Vilniaus policijos patruliai pasiimti kyšio tarnybiniu automobiliu važiavo net keliolika kilometrų.

Buvo nustatyta, kad du draugai atvyko prie vieno prekybos centro – kai vienas užėjo į parduotuvę, kitas nusprendė automobilį pastatyti į stovėjimo aikštelę. Netrukus su įjungtais švyturėliais prie jo vairuojamo automobilio privažiavo policininkai – vairuotojas važiavo neįjungęs šviesų, taip pat nepateikė vairuotojo pažymėjimo, nes jo net neturėjo.

Pareigūnai vairuotoją įspėjo, kad už padarytą administracinį teisės pažeidimą jam gresia 5 tūkst. litų bauda. Siekdamas išvengti atsakomybės vairuotojas su pareigūnais sutarė, kad šiems sumokės „į rankas“ – paskambinęs draugui paprašė gauti pinigų. Netrukus grįžęs draugas pasakė, kad reikės važiuoti į Salininkus – namuose jis turįs 500 litų. Pareigūnai sutiko ir tarnybiniu automobiliu važiavo į jo namus. Tačiau čia atvykę patruliai sužinojo, kad jiems teks tenkintis mažesne, 400 litų, suma – tiek jaunuolis surado savo namuose. Pinigus jis padėjo į pareigūnų automobilio bagažinę.

Neišvengė bausmės

Tiek kyšį paėmę pareigūnai, tiek ir jį davę jauni vyrukai neišvengė baudžiamosios atsakomybės.
Šiek tiek komiška situacija, nutikusi Prienų rajone, nuskambėjo 2015 metais. Nustatęs, kad septyniolikmetis sėdo prie automobilio „Volkswagen Golf“ vairo neturėdamas teisės vairuoti, pareigūnas iš jo senelio paėmė 180 eurų kyšį už tai, kad nesurašė administracinio teisės pažeidimo protokolo, tačiau 40 eurų grąžino.

Pareigūnas teigė, kad tą rytą vienas važinėjo po Prienų rajoną ir Veiverių seniūnijoje pastebėjo sankryžoje stovintį ir bandantį į pagrindinį kelią įsukti netvarkingai atrodantį automobilį „Volkswagen Golf“, kuriame buvo du žmonės. Tačiau, anot jo, tuo metu stabdomas golfas padidino greitį ir įsuko į gyvenamojo namo kiemą. Priėjus prie pasprukusio automobilio vairuotojo durų, jo jau nebuvo – keleivio vietoje sėdėjo jo senelis. Jis teigė, kad anūkas išsigando ir pabėgo. Vyriškis ieškojo automobilio dokumentų, tačiau nerado, prašė nebausti, nes anūkui dar tik 17 metų, jis mokosi.

Netrukus vyriškis išsiėmė piniginę ir išsitraukė pinigus – suskaičiavęs pasakė, kad turi 180 eurų, bet teigė, jog tai visi jo pinigai, jam dar pragyvenimui reikia pasilikti. Policininkui pagailo paskutinius pinigus atidavusio pensininko, todėl gavęs 180 eurų nutarė 40 eurų grąžinti. Tačiau pinigais pareigūnas nespėjo pasidžiaugti – kyšį davęs vyras nutarė nesąžiningo pareigūno kolegoms pranešti, kad Prienų policijoje dirba korumpuotas policininkas. Kyšį paėmęs pareigūnas pinigų neteko – jie buvo rasti jo tarnybiniame automobilyje. Be to, jis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl kyšininkavimo.

Būna ir komiškų situacijų

Pranešimai apie papirkinėjamus policijos pareigūnus viešumoje šmėkšteli iki šiol, per daug nestebindami žmonių. Antai spalio 11 d. policijos pareigūnai Vilniuje sustabdė automobilį ,,Opel Zafira“ pastebėję, kad jo vairuotojas važiuoja neprisisegęs saugos diržo. Siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už kelių eismo taisyklių pažeidimą, 43 metų Kauno rajono gyventojas policijos pareigūnui davė kyšį – transporto priemonės registracijos liudijimą su 20 eurų kupiūra vyras bandė perduoti pro pravirą automobilio langą. Už tokį pažeidimą kauniečiui būtų skirta nuo 30 iki 50 eurų bauda. O dabar pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Net ir prieš keletą metų pasirodęs pranešimas, kad naktį Vilniaus Šeškinės gatvėje sustabdytas vairuotojas nuo blaivumo patikrinimo bandė išsisukti 1 000 eurų kyšiu ir buvo pristatytas į policijos komisariatą, kur pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl bandymo papirkti policijos pareigūnus, tikriausiai buvo toks įprastas, kad greičiausiai nedaug kas į jį atkreipė ypatingą dėmesį.

Kur kas dėmesingiau žmonės sureagavo į komiškesnę situaciją, nutikusią Šiauliuose neblaiviam viešoje vietoje pasirodžiusiam 76-erių šiauliečiui. Už girto pasirodymą viešoje vietoje šiauliečiui būtų grėsusi administracinė atsakomybė nuo 30 iki 50 litų. Tačiau daugiau kaip 2 promilių girtumo žmogus nusprendė pasiūlyti pareigūnams susitarti... už du litus. Šie, ko gero, įsižeidę tuojau pat nusprendė, kad senukui reikia iškelti baudžiamąją bylą ir taip jį pamokyti.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyboje buvo aiškinama, esą policijos pareigūnai norėjo padėti piliečiui – jie susirūpino, kad svirduliuojantis girtas žmogus gali kur užmigti, tad pasisiūlė priglausti jį savo tarnybiniame automobilyje, kur senelis ir pradėjo derybas. Beje, visų policijos automobilių viduje yra vaizdo registratoriai, tad pareigūnai tiesiog atliko savo pareigą pranešdami apie bandymą papirkti, nenorėdami pasirodyti korumpuoti.

Kyšiai retėja, bet neišnyksta

Nors apie Lietuvą vis dar kalbama kaip apie aukšto korupcijos lygio šalį, tačiau papirkimai policijos sistemoje gerokai sumenko. Viena iš tokio teigiamo pokyčio priežasčių yra 2011 metais Policijos departamente įkurta Imuniteto valdyba, kurios pagrindinis tikslas – vykdyti policijos darbuotojų apsaugą nuo galimo neteisėto poveikio, kuriuo siekiama paveikti sąžiningą ir objektyvų pareigų atlikimą, prioritetą teikiant kriminalinei žvalgybai policijos viduje. Paprasčiau sakant, su šiuo gėdingu reiškiniu buvo nuspręsta kovoti, vadovaujantis tokia filosofija: kuo mažesnė paklausa, tuo mažesnė ir pasiūla.

Imuniteto valdybos viršininkas Elanas Jablonskas džiaugiasi, kad iš visai neseniai linksniuotos, kaip vienos iš labiausiai korumpuotų institucijų, šiuo metu Lietuvos policija pasitiki daugiau kaip 75 proc. Lietuvos gyventojų – tai yra aukščiausias pasitikėjimo reitingas nuo 1998 metų. „Tokie rezultatai nėra pasiekiami greitai, tą reikia užsitarnauti, ir tai yra visų mūsų, visos policijos – sąžiningų bei lojalių sistemai pareigūnų, sunkaus darbo įvertinimas. Nuosekliai siekėme pasitikėjimo ir tikėjimo mumis kaip institucija, todėl supratome, kad labai svarbu patiems sugebėti identifikuoti ir pašalinti grėsmes, kylančias sistemos viduje. Imuniteto padalinių įsteigimas prieš šešerius metus buvo svarbus ir logiškas žingsnis, o kova su korupcija sistemos viduje tapo apčiuopiama ir pastebima“, – kalbėjo E. Jablonskas.

Pašnekovas sako, jog policijos sistemoje prasidėjus kovai prieš kyšininkavimą policijos automobiliuose buvo įmontuota įrašymo įranga, fiksuojanti tai, kas vyksta automobilio salone. „Vos prasidėjus pokyčiams policijoje buvo visko. Gedo ir kameros, ir kita įranga, tačiau palaipsniui sistemoje liko tie pareigūnai, kurie nori ir gali dirbti Lietuvos policijoje“, – aiškina atsakingas Policijos departamento pareigūnas.

E. Jablonskas atkreipia dėmesį, kad šiandien vis rečiau tenka kalbėti apie pareigūnų papirkinėjimus, o prieš kelerius metus šią veiką tekdavo registruoti tris kartus per dieną. Tačiau besidžiaugiant teigiamomis tendencijomis, vis dar tenka minėti ganėtinai didelius skaičius – vien per šešerius metus šių nusikalstamų veikų, kai bandoma papirkti policijos pareigūnus, užfiksuota daugiau kaip 4000.

„Šiandien policijoje vyrauja nulinė korupcijos tolerancija ir tai žino kiekvienas pareigūnas. Apskritai išvengti šių nusikaltimų neįmanoma, nes tai latentinis, dažnu atveju dviejų asmenų susitarimo reikalas. Tačiau pareigūnų sąmoningumas ir principingumas yra žymus, tai rodo fiksuotų papirkimų skaičius, pareigūnai suvokia korupcijos kainą“, – pridūrė pirmiausia savo kolegas kontroliuojančios įstaigos viršininkas.

Išsami tyrimų analizė rodo, kad pusę nusikalstamų veikų padaro neblaivūs asmenys – jie siekia išsaugoti vairuotojo pažymėjimą ir nesusimąsto, kad, vairuodami neblaivūs, rizikuoja ne tik savo, bet ir niekuo dėtų piliečių gyvybe. O patekę į pareigūnų rankas, jie padaro ir kitą nusikaltimą – kyšininkavimą.

Kokio amžiaus žmonės dažniausiai siūlo kyšius policijos pareigūnams? „Tokių asmenų amžius svyruoja nuo 30 iki 50 metų. Mūsų vertinimu, moterys atsparesnės korupcijai, nors jų santykis, palyginti su vyrais, yra itin mažas, t. y. apie 7 proc. visų registruotų papirkimų. Dažniausiai tokiai pagundai moterys pasiduoda būdamos neblaivios – tai sudaro 70 proc. visų registruotų papirkimų“, – apie žmonių, užkimbančių ant korupcijos kabliuko, statistiką kalba pašnekovas.
E. Jablonskas aiškina, jog sulaikyti pažeidėjai dažnai klausia, ar pareigūnas pakankamai uždirba, kad neima pinigų. Neretai pradeda ieškoti pažįstamų ir giminių arba kitų kontaktinių asmenų, vardija pavardes. Retas kuris reaguoja į įspėjimą apie gresiančią atsakomybę ir toliau kiša pinigus pareigūnams į kišenes.

Išgąsčio kupinomis akimis sulaikytieji savo situaciją bando palengvinti pareigūnams siūlydami ne tik pinigus, bet ir daiktus, tarp kurių gali būti netgi automobilis, kuriuo važiavo pažeidėjas, dulkių siurblys, vitaminai, mobilusis telefonas „iPhone“, kiaušiniai, ananasas, dyzelinis kuras, vestuvinis žiedas ar paslaugos – automobilių remonto darbai, buto remontas, darbas miške, pietų ir vakarienės nupirkimas, cigarečių pakelis, siūloma sumokėti pareigūnams tiesiogiai pusę arba visą baudos sumą, prašoma kartu nuvykti iki bankomato ir leisti išsigryninti pinigų kyšiui.

1 euras - irgi kyšis

Koks kyšis jau gali būti laikomas nusikaltimu? „Visiems turi būti aišku, kad net ir vieno euro kyšis yra kyšis, o kyšio davėjui, siūlytojui gresia baudžiamoji atsakomybė. Kyšio formų gali būti įvairių – pažadą suteikti nemokamą paslaugą arba didelę nuolaidą galima laikyti korupcija. Todėl reikėtų įvertinti ir tai, kad vien siūlymas susitarti duoti kyšį jau yra baigtas nusikaltimas, t. y. nebūtina duoti pinigų, kad užsidirbtum teistumą. Tad ar verta susikurti sau problemų dėl kyšio sumos, kuri dažnu atveju yra baudos dydžio?“ – dėstė pareigūnas, dar pridūręs, kad visuomenė turėtų aiškiai įsisąmoninti, kad šių laikų Lietuvos policija yra kitokia, todėl ja vis labiau ir pasitikima.

Policijos Imuniteto valdybos viršininkas sutinka, kad, besidžiaugiant teigiamais pokyčiais Lietuvos policijoje, reikėtų pridurti, jog pritaikytos priemonės korupciją policijoje žymiai sumažino, tačiau visiškai jos neišnaikino – šiandien jau vargu ar policijos pareigūnai patys nuveš iki bankomato išsigryninti pinigų, tačiau smulkesnių papirkinėjimų dar nepavyksta išvengti. Tad kaip elgtis į policijos rankas patekusiam pažeidėjui?

„Niekada nebandykite susitarti su policijos pareigūnu ir nesiūlykite jam kyšio. Tačiau jeigu nesąžiningas pareigūnas jus provokuoja ar reikalauja duoti kyšį, informuokite vietos Imuniteto padalinį arba paskambinkite pagalbos telefonu 112. Šiuo atveju svarbu atminti, kad toks asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės“, – pabrėžė Policijos departamento Imuniteto valdybos viršininkas E. Jablonskas.