Nors didelė dalis Lietuvos abiturientų vis dar svajoja apie teisės, vadybos ar ekonomikos studijas, tyrimai rodo, kad geriausias galimybes rasti gerai apmokamą darbą turi informacinių technologijų (IT) bei inžinerinių specialybių atstovai.

Jonas Kazimieras ŠVAGŽLYS

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) Studijų politikos ir analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas bei personalo atrankos įmonės „Alliance for recruitment“ partneris Andrius Francas teigia, kad su inžinierių, IT, tiksliųjų bei gamtos mokslų specialistų trūkumu susiduria ne tik Lietuva, bet ir kitos Europos Sąjungos (ES) šalys, tad šias specialybes įgijusiems jaunuoliams atsiveria didelės karjeros galimybės ne tik Lietuvoje, bet ir svetur.

Mažiausi atlyginimai – menininkams

Pernai į Lietuvos aukštąsias mokyklas buvo priimti beveik 34 tūkst. naujų studentų. Iš jų 14 tūkst. rinkosi socialinių mokslų krypties, 7,9 tūkst. – technologijų krypties, 6,2 tūkst. – biomedicinos, 2,6 tūkst. – fizinių mokslų, 1,7 tūkst. – humanitarines, beveik 1,5 tūkst. – menų krypties studijas.

Pastebima tendencija, kad pastaruosius kelerius metus populiarėja fizinių, technologijų ir biomedicinos mokslų studijos, o humanitarinius bei socialinius mokslus renkasi mažesnė dalis Lietuvos abiturientų. Pavyzdžiui, 2010 m. iš daugiau nei 38 tūkst. į aukštąsias mokyklas įstojusių jaunuolių, 22 tūkst. rinkosi socialinių mokslų, 2,2 tūkst. – humanitarines studijas. Fizinius mokslus prieš septynerius metus pasirinko vos 2,1 tūkst., biomediciną – 3,7 tūkst., o technologijas – 6,8 tūkst. abiturientų.

Tarp bendrojo priėmimo studijų programų kelinti metai iš eilės populiariausios yra medicinos studijos. Į populiariausių specialybių dešimtuką daugelį metų patenka ir odontologija, teisė, politikos mokslai, ekonomika bei treniravimo sistemos. Užtat akivaizdžiai populiarėja informacinių technologijų studijos. Pernai programų sistemų studijų programa Kauno technologijos universitete užėmė trečiąją, tokia pati studijų programa Vilniaus universitete – ketvirtąją vietą tarp visų Lietuvos aukštosiose mokyklose siūlomų studijų programų. Pagal populiarumą programų sistemos nusileido tik medicinai Lietuvos sveikatos mokslų universitete bei Vilniaus universitete (VU).

Palyginimui – 2012 m. pagal stojančiųjų, įrašiusių šią studijų programą pirmuoju numeriu, skaičių programų sistemos Kauno technologijos universitete (KTU) ir VU užėmė atitinkamai 60-ą bei 32-ą vietas.

Augantį profesijų, susijusių su IT, populiarumą galima aiškinti dideliais šios srities specialistų atlyginimais bei karjeros perspektyvomis. MOSTA duomenimis, tarp 2015 m. baigusių universitetines bakalauro studijas pernai daugiausia uždirbo programų sistemų (vidutiniškai – 1 321 eurą), skandinavų filologijos (1 139 eurus), informacijos sistemų (1 103 eurus), aeronautikos inžinerijos (1 055 eurus) bei informatikos (1 050 eurus) absolventai. Toliau rikiuojasi gyvybės mokslai (940 eurų), slauga (883 eurai), vokiečių filologija (872 eurai), statistika (872 eurai) ir mechanikos inžinerija (857 eurai).

Tarp kolegijų absolventų pernai didžiausius atlyginimus gavo įgiję jūrų inžinerijos (827 eurai), farmacijos (821 euras), informatikos (779 eurai), slaugos (774 eurai), mechanikos inžinerijos (744 eurai), elektronikos ir elektros inžinerijos (717 eurų), statybos inžinerijos (713 eurų), chemijos ir procesų inžinerijos (692 eurai), programų sistemų (688 eurai), jūrų technologijų (685 eurai) specialybes.

Mažiausiai uždirbo baigę universitetines dailės (357 eurus), rusų filologijos (398 eurus), genetikos (414 eurų), teatro ir kino (426 eurus), fotografijos ir medijų (431 eurą), filologijos (453 eurus), archeologijos (458 eurus), menotyros (459 eurus) ir edukologijos (461 eurą) studijas. „Vis dėlto reikia pastebėti, kad meno krypčių absolventų situacija yra išskirtinė. Jie dažnai dirba pagal individualiąją veiklą, o dirbantieji samdomą darbą užsiima ir papildoma individualia veikla, tad tikėtina, kad realios jų pajamos yra didesnės“, – sako Gintautas Jakštas.

Tarp kolegijų absolventų mažiausius atlyginimus gavo baigusieji dailės (395 eurus), medicinos ir sveikatos (406 eurus), vertimo (415 eurų), visuomenės sveikatos (430 eurų), žemės ūkio ir veterinarijos (442 eurus), inžinerijos (448 eurus), žemės ūkio mokslų (450 eurų), maisto studijų (451 eurą), reabilitacijos (466 eurus) ir informacijos paslaugų (470 eurų) studijas.

Įdomu, jog daugelio populiarių studijų programų absolventai negali pasigirti dideliais atlyginimais. Tarkime, pagal stojančiųjų (pirmuoju pageidavimu) skaičių šeštąją vietą tarp visų studijų programų pernai užėmusios teisės absolventai vidutiniškai uždirbo 686 eurus, į populiariausiųjų profesijų dešimtuką taip pat patenkančių ekonomikos, politikos mokslų bei treniravimo sistemų programų absolventų vidutiniai atlyginimai siekė atitinkamai 756, 698 ir 583 eurus. Vadybos ir rinkodaros specialistai pernai vidutiniškai uždirbo 684 ir 591 eurą.

Vadyba – magistrantūros studijoms

Pasak personalo atrankos specialisto Andriaus Franco, Lietuvoje yra teisininkų, ekonomistų, vadybininkų perteklius. Jo teigimu, bakalauro studijoms kur kas labiau vertėtų rinktis tiksliųjų arba technologijų krypties specialybes, o gilinti ekonomikos, vadybos ar rinkodaros žinias galima magistrantūroje.

„Norint būti išties geru vadybininku, reikia turėti ne tik pardavimo, rinkodaros, bet ir technikos žinių, išmanyti produkcijos, kuria prekiauji, subtilybes. Pavyzdžiui, mechanikos inžinieriaus specialybę įgijęs žmogus vėliau gali studijuoti vadybos magistrantūroje, ir ją baigęs turi galimybę tapti puikiu pardavimų vadybininku. O baigęs verslo vadybos studijas, studijuoti mechanikos magistro programoje negalėsi, nes neturėsi bazinių šios srities žinių“, – tvirtina A. Francas ir pabrėžia, kad specialistai, turintys ir inžinieriaus, ir vadybininko išsilavinimą, yra labai paklausūs.

Abiturientams, svajojantiems apie karjerą finansų, bankininkystės ar draudimo srityje, A. Francas pataria rinktis matematikos studijas. „Dirbantiems šiose srityse reikia sugebėti atlikti sudėtingus skaičiavimus, todėl itin svarbios matematikos žinios. Planuojant karjerą finansų srityje, vertėtų rinktis taikomąją matematiką, ekonometriją. Baigę paprastas vadybos studijas, vargu ar galėsite užimti atsakingas pareigas finansų įmonėse, nebent dirbti klientų aptarnavimo srityje“, – teigia A. Francas.
Kaip ne itin perspektyvią A. Francas išskiria ir architekto specialybę, nes ją Lietuvoje kasmet įgyja pernelyg daug jaunuolių. Specialistas pasakoja, kad Latvija kasmet parengia apie 20, Estija – maždaug 15 architektų, o Lietuvoje kiekvienais metais jų paruošiami net keli šimtai.

„Daugelis jaunuolių, stojančių į architektūrą, tikriausiai tikisi baigę studijas projektuoti grandiozinius muziejus ar panašius objektus. Deja, esant tokiai didelei konkurencijai, jaunas, didelės patirties neturintis specialistas paprastai gauna užsakymus projektuoti nebent pavėsines ir sandėliukus prie gyvenamųjų namų, – teigia vienas personalo atrankos įmonės vadovų. – Tą patį galėčiau pasakyti ir apie, tarkime, muziko specialybę. Muzika yra puikus laisvalaikio hobis, tačiau žmonių, kurie gali ja užsiimti profesionaliai ir iš to pragyventi, yra labai nedaug, tam reikia turėti tikrai išskirtinių gabumų.“

MOSTA Studijų ir analizės skyriaus vadovas G. Jakštas teigia, kad šiuo metu itin paklausios su IT susijusios specialybės, bet jis nėra linkęs kaip neperspektyvios įvardyti teisininko profesijos.
„Nors kalbant apie specialistų paklausos ir pasiūlos neatitikimą teisininkai linksniuojami itin dažnai, universitetinių teisės studijų absolventų įsidarbinimo ir pajamų rodikliai netgi geresni, nei daugelio kitų krypčių. Taigi, tvirto pagrindo kalbėti apie universitetinį teisės išsilavinimą įgijusių specialistų perteklių nėra, – teigia aukštojo mokslo specialistas. –Koleginį (profesinį) teisės išsilavinimą įgiję absolventai su problemomis darbo rinkoje išties susiduria. Tačiau norinčiųjų studijuoti teisę kolegijose ir nėra daug: pirmuoju pageidavimu šią studijų kryptį 2016 m. nurodė vos 0,005 proc. dalyvavusiųjų bendrajame priėmime.“

A. Francas, kalbėdamas apie teisininkų įsidarbinimo galimybes, atkreipia dėmesį į tai, kad nors oficialūs šios srities specialistų įsidarbinimo rodikliai nėra prasti, problema yra ta, jog daugelis teisės absolventų yra priversti dirbti ne pagal specialybę.

„Pavyzdžiui, žinau nemažai merginų, kurios, baigusios teisės studijas, vėliau įsidarbina įstaigų sekretorėmis. Nors dauguma jų yra tikrai puikios darbuotojos, nemanau, kad tam reikalingos gana sunkios ir nemažai pastangų bei darbo reikalaujančios teisės studijos. Taip Lietuva praranda dalį savo potencialo“, – teigia A. Francas.

Ateityje tendencijos neturėtų keistis

G. Jakštas teigia neturintis tikslių duomenų apie pirmines stojančiųjų preferencijas kitose šalyse, tačiau žino, kad su IT, matematikos, inžinerijos, fizinių ir gamtos mokslų specialistų stygiumi susiduria ir kitos šalys.

„2015 m. „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje parengiamų socialinių mokslų, žurnalistikos, verslo, teisės ir administravimo absolventų yra 10 proc., inžinerijos – 2 proc. daugiau nei ES vidurkis. Kitų krypčių specialistų parengiame tiek pat arba iki 3 proc. mažiau, – pasakoja MOSTA ekspertas. – Pavyzdžiui, IT absolventų dalis Lietuvoje sudarė 2 proc., kitose šalyse – 4 proc. visų absolventų. Šis skirtumas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti minimalus, tačiau Lietuvai pasiekti 4 proc. reiškia dvigubai padidinti rengiamų IT specialistų skaičių.“

Anot G. Jakšto, valstybė, norėdama išspręsti IT ir kitų sričių specialistų trūkumo problemą, turėtų teikti patikimą informaciją, kuri įgalintų abiturientus priimti tinkamus sprendimus renkantis studijas. Tokios informacijos pavyzdys – MOSTA tinklalapyje neseniai patalpinti interaktyvūs absolventų karjeros stebėsenos duomenys, leidžiantys įvertinti įsidarbinimo galimybes bei tikėtiną atlyginimą priklausomai nuo studijų krypties ir aukštosios mokyklos.

„Valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose reikia paskirstyti taip, kad reikiamus įgūdžius teikiančios studijos visiems pasirengusiems studijuoti būtų prieinamos nemokamai. Šiuo metu planuojami ir vykdomi projektai, kurių tikslas – užtikrinti nuolatinį įgūdžių paklausos prognozavimą ir sukurti pasiūlos planavimo metodologiją“, – priduria G. Jakštas.

Anot A. Franco, inžinierių, IT specialistų trūkumą didele dalimi lemia ankstyvas mokyklose vykstantis profiliavimas, užkertantis kelią daugeliui abiturientų stoti į perspektyvias technologijų ar fizinių mokslų specialybes. „Daugelis mokinių dar nėra apsisprendę dėl savo ateities ir intuityviai renkasi išplėstiniu lygiu mokytis lengvesnius humanitarinius dalykus. O norint įstoti į technologijų srities studijų programas aukštojoje mokykloje, reikia būti išlaikiusiam fizikos, chemijos, matematikos ar IT valstybinius brandos egzaminus“, – įsitikinęs A. Francas.

Anot jo, ateityje padėtis darbo rinkoje neturėtų keistis – ir toliau reikės IT, telekomunikacijų specialistų, įvairių sričių inžinierių, duomenų analitikų.

„Gyvename ketvirtosios pramonės revoliucijos laikais, kai vis daugiau sričių persikelia į virtualią erdvę. Ateityje visos įmonės faktiškai bus IT kompanijos, kurioms reikės šios srities specialistų, – tikina personalo atrankos specialistas ir pabrėžia tarpdiscipliniškumo svarbą. – Ateityje vis daugiau darbų galės atlikti robotai, kurie jau dabar gali ne tik dirbti statybose ar sandėliuose, bet ir kurti muziką, rašyti straipsnius ar netgi vesti darbo pokalbius. Norėdami išlikti paklausūs darbo rinkoje, žmonės turės išmanyti kuo daugiau įvairių sričių, nuolatos lavinti ir plėsti savo įgūdžius, nes menkesnės kvalifikacijos darbams kils grėsmė išnykti dėl dirbtiniu intelektu paremtų technologijų plėtros.“

Moksleiviams, kuriems nesiseka tikslieji mokslai, A. Francas pataria daugiau dėmesio skirti užsienio kalbų mokymuisi. Anot jo, dideli skandinavų kalbų specialistų atlyginimai – ne atsitiktinumas. „Šiais laikais anglų kalba nebėra pranašumas, ją, kaip ir lietuvių kalbą, gerai mokėti yra tiesiog būtina. Kita vertus, žmonės, laisvai kalbantys ir daugiau užsienio kalbų, bus paklausūs ir ateityje, – tikina A. Francas ir priduria, kad baigę, tarkime, skandinavų filologiją, galėsite dirbti ne tik vertėju. – Skandinavijos šalys yra didžiausios investuotojos Lietuvoje, o žmogus, gerai mokantis vieną ar kelias skandinavų kalbas ir kartu turintis gerų bendravimo, vadybos įgūdžių, tikrai ras gerą darbą.“