Seniausia Lietuvos gyvenvietė – Skuodo rajone

Seniausia Lietuvos gyvenvietė – Skuodo rajone

Kaunas pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1361 metais. „Eltos“ nuotr.


Vaikštinėjant po Lietuvos miestų senamiesčius ar riedant automobiliu pro mažesnius miestelius ir gyvenvietes turbūt ne vienam kilo klausimas: nuo kada skaičiuojamas jų amžius? Ko gero, daugeliui bus netikėta, kad seniausia gyvenvietė Lietuvoje yra ne koks nors gerai žinomas mūsų miestas, o kaimas Skuodo rajone.


Arūnas MARCINKEVIČIUS


Istorikas, Lietuvos edukologijos universiteto lektorius Tomas Baranauskas sako, kad Europoje, vėliau ir visame pasaulyje nusistovėjo praktika miesto amžių skaičiuoti nuo pirmojo jo vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose. Tačiau tas paminėjimas gali būti atsitiktinis, gali būti susijęs ir su tikruoju miesto įkūrimu. Tai gali būti kokios nors gyvenvietės įkūrimas tuščioje vietoje ar menkos, iki tol nežinomos, gyvenvietės pavertimas miestu, suteikiant jai savivaldos teises, ar pan.


Kartais net nesistengiama orientuotis į pačias ištakas, paisoma miesto teisių (savivaldos) suteikimo datos, paliekant nuošalyje pirmąjį gyvenvietės minėjimą rašytiniuose šaltiniuose. Tiesa, būna ir priešingų pavyzdžių, kai miesto įkūrimo datą bandoma ankstinti labiau, nei leidžia rašytiniai šaltiniai. Tokiais atvejais atsižvelgiama į legendas (nors dabar tai nepopuliaru dėl jų menko moksliškumo) ar archeologinius duomenis. Pastarųjų datavimą bandoma ne visai korektiškai pritempti prie konkrečios datos (iš tokių atvejų galima paminėti 1982-aisiais švęstą Kijevo 1 500 metų jubiliejų ar 2005-aisiais minėtą Kazanės tūkstantmetį).

REKLAMA


Apuolė – senesnė už Rusią


Taigi pagal minėtą visuotinai priimtą principą rikiuojasi ir mūsų seniausi miestai bei gyvenvietės. Tiesa, primena istorikas, Lietuva buvo apgyvendinta jau kelis tūkstantmečius prieš mūsų erą, tad kartais istorijoje lemia laimės dalykas, kuri gyvenvietė ar kuris miestas buvo paminėtas pirmiau už savo kaimynus. Taip skaičiuojant, seniausia paminėta gyvenvietė dabartinėje Lietuvos teritorijoje yra Apuolė (dabartiniame Skuodo rajone) – tuo metu buvusi kuršių pilis. Šiandien toje vietoje stūkso įspūdingo dydžio piliakalnis. Apuolė paminėta Šiaurės šalių misionieriaus Anskaro veiklą aprašančiame Rimberto veikale. Kai Anskaras lankėsi Švedijoje, švedai surengė antpuolį prieš kuršius ir buvo apgulę Apuolės pilį. Tas įvykis datuojamas 853 ar 854 metais. Ši data ankstesnė netgi už Rusios įkūrimą – viena iš ankstyviausių minimų datų visoje Šiaurės, Vidurio ir Rytų Europos istorijoje.

REKLAMA


Toliau seniausi mūsų miestai rikiuojasi taip: 1236 metais paminėta Saulė, su kuria tradiciškai tapatinami Šiauliai, nors ne mažesnes teises su ja tapatintis turi ir Šiaulėnai, 1251-aisiais – Vorutos pilis, beje, dėl jos vietos iki šiol ginčijamasi (greičiausiai tai yra Šeimyniškėlių piliakalnis prie Anykščių). Gana neaiški yra Žemaitijos Tvirimanto pilies (dažnai siejamos su Tverais, nors tai – nepatikima) įkūrimo data. Klaipėda savo istoriją skaičiuoja nuo 1252 metų.


Na, o 1253-iaisiais Kuršo dalybų aktuose, taip pat Mindaugo Žemaitijos ir Jotvos užrašymo akte jau paminėta kelios dešimtys dabartinės Lietuvos vietovardžių. Iš reikšmingesnių galima paminėti Gardus (dabartinę Žemaičių Kalvariją), Alsėdžius, Karteną, Kretingą, Žarėnus, Gargždus, Skuodą, Rietavą, Ablingą, Medingėnus, Mosėdį, Raseinius, Kražius, Laukuvą, Ariogalą, Betygalą... Ta proga paminėta ir Palanga, nors ji galėtų pretenduoti ir į ankstesnę datą – 1161 metus, tačiau ji nurodyta vėlyvame ne itin patikimame šaltinyje.


Žinome iš kryžiuočių dokumentų

Ar yra vikingų paminėtų mūsų miestų ir gyvenviečių, ar visiems jiems pradžią davė tik kryžiuočių ir kalavijuočių kronikos bei Rusios metraščiai? Pašnekovas apgailestauja, kad, nors su skandinavais bent jau rytinės Baltijos pakrantės gyventojai aktyviai prekiavo (ir kariavo) nuo pirmojo tūkstantmečio pabaigos, iš vikingų laikų vardu paminėta žinoma tik vienintelė konkreti dabartinės Lietuvos vieta – Apuolė. Daugelį kitų vietovių (išskyrus Vorutą ir Tvirimantą) žinome iš dokumentų, susijusių su kryžiuočiais (įskaitant jiems skirtą Mindaugo donaciją) ir kalavijuočiais. Kryžiuočių raštai dar XIV amžiuje buvo pagrindinis informacijos apie Lietuvos gyvenvietes šaltinis, o daugelio vietovių pirmasis minėjimas susijęs su jų nuniokojimais.



Seniausia Lietuvos gyvenvietė – Skuodo rajone

Vilnius, skirtingai nei nedaugelis seniausių Lietuvos gyvenviečių, pirmą kartą paminėtas ne kryžiuočių raštuose, o mūsų valdovo Gedimino laiške 1323 metais.


Graži išimtis yra Vilnius. Jis pirmą kartą paminėtas mūsų valdovo Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiške. Gediminas, kaip žinoma, yra būtent tas valdovas, kurį ir legendos sieja su Vilniaus įkūrimu. Tik ar nekeista, kad Vilniaus įkūrimo data tokia vėlyva? T. Baranauskas su tuo nesutinka: Vilnius nėra paminėtas labai vėlai.


Nors jis nepatenka į seniausiai – daugiausia apie 1253 metus – minimų vietovių gretas, visos šios vietovės yra Lietuvos valstybės pakraščiuose. Valstybės centras XIII amžiuje XIV amžiaus pirmojoje pusėje mums apskritai menkai žinomas, nes jis buvo mažai žinomas kryžiuočiams, nuo kurių žinių mes dabar esame labai priklausomi. Beje, 1323 metų Gedimino laiške rašoma, kad Vilniuje jis pastatė katalikų bažnyčią prieš dvejus metus nuo minėtos datos. Vadinasi, pirmasis Vilniaus istorijos faktas tame laiške užfiksuotas jau 1321-aisiais.


Nėra istorinio veikalo


T. Baranauskas apgailestauja, kad vis dar nėra plačiajai visuomenei skirto leidinio apie mūsų miestų ir gyvenviečių istoriją. Rimtesnių žinynų yra parengta nebent apie vieną kitą savivaldybę (pavyzdžiui, Rolando Gustaičio Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas, išleistas 2001 metais). Tiesa, tyrimų apie miestų ir miestelių istoriją Lietuvoje – gausu. Vis dėlto labai trūksta konkrečių tyrimų apie kiekvieno miestelio istorijos ištakas, be to, ir tie, kurie yra, išsibarstę įvairiuose leidiniuose. Stinga sistemingumo ir išsamumo atliekant tyrimus visoje Lietuvos teritorijoje, o enciklopedijos ir žinynai dažnai neatspindi net to, kas jau yra nustatyta.


Seniausia Lietuvos gyvenvietė – Skuodo rajone

Biržai pernai šventė savo 600 metų jubiliejų. Rašytiniuose šaltiniuose miestas pirmąkart paminėtas 1416-aisiais. Laimiaus Stražnicko nuotr.


Tad, apibendrina minėtos temos problematiką pašnekovas, pirmosios žinios apie daugelį Lietuvos vietovių tebėra nepatikslintos, neaiškios, tebereikalauja išsamesnės analizės, nes dėl kai kurių iš jų istorikams periodiškai iškyla rimtų problemų. Netgi mūsų enciklopedijose, žinynuose, populiariojoje literatūroje šia tema esama daug netikslios ar tiesiog klaidingos informacijos. Kartais tie pirmieji paminėjimai pasendinami, kartais pajauninami, o kartais nurodomi tiesiog netiksliai (pavyzdžiui, istorinėje literatūroje figūruoja tik metai, nors yra žinoma tiksli data).


Net Kaunas neapsisprendžia, kada minėti pirmojo miesto vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose datą, nors ji yra gerai žinoma: tai 1361 metai. Deja, vis dar labai gajos ją į senesnius laikus nukeliančios mistifikacijos, ir jų kai kam labai sunku atsisakyti. O štai Biržai visą laiką orientavosi į vėlesnes datas, susijusias su šiam miestui labai svarbia Radvilų istorija. Ir tik pernai, T. Baranauskui paskatinus, šventė savo 600 metų jubiliejų: Biržų vardas rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart paminėtas 1416-aisiais. Beje, tai vienintelė vadinamoji ikiradvilinė data ankstyvojoje šio miesto istorijoje.


Archyvai vis dar laukia tyrinėtojų


Istoriko paklausėme, gal Lietuvos mokslininkų laukia Vatikano archyvai? Juk ten gali būti mums dar nežinomų dokumentų iš pirmojo ir antrojo tūkstantmečių sandūros? Gal taip būtų rasta žymiai ankstesnių mūsų miestų minėjimo datų? O skandinavų runos, arabų šaltiniai? T. Baranausko nuomone, Vatikano archyvuose tokių ankstyvų žinių apie mūsų kraštus nėra ir negali būti, nes Katalikų Bažnyčios misijos tuo laikotarpiu dar nesiekė Lietuvos.

REKLAMA


Seniausia Lietuvos gyvenvietė – Skuodo rajone

Su 1236 metais paminėta Saule tradiciškai tapatinami Šiauliai, nors ne mažesnes teises su ja tapatintis turi ir Šiaulėnai. „Eltos“ nuotr.


Anskaro misija IX amžiaus viduryje – vienintelis toks tolimas katalikų misionieriaus žygis į šiaurę per kelis šimtmečius. Be to, ir vėliau krašto vietovės buvo geriausiai žinomos ne Vatikano, o vietos žmonėms: ar tai būtų kryžiuočiai, kurie čia kariavo, kurdami placdarmą sau įsitvirtinti, ar tie patys lietuviai, gynę savo žemes. Dar vėliau, ypač nuo XV amžiaus, daugiau dokumentų atsirado ir jau susikūrusioje Lietuvos valstybėje.


Pasak pašnekovo, skandinavų runose kelis kartus yra paminėti tik žiemgaliai, bet jos nėra tokie šaltiniai, kurių autoriams būtų rūpėję detalūs geografiniai aprašymai. Iš arabų mums artimiausias vietas aprašė žymus geografas Idrisijus XII amžiaus viduryje, tačiau patikimai nustatytų vietų, sietinų su Lietuva, iš jo tekstų visgi nesužinome, nors būta visokių bandymų vieną ar kitą vietovę susieti su mūsų kraštu. Nė vienas iš tų spėliojimų kol kas nedavė patikimo rezultato. Apskritai mūsų vietovių istorijos ištakos yra labai įvairios ir slypi labai įvairiuose šaltiniuose.


Nors nemažai vietovių pirmą kartą paminėtos XIII ir XIV amžių šaltiniuose, yra ir tokių, kurių pradžios datos reikia ieškoti XV–XVIII, kartais net XIX ar XX amžiaus dokumentuose. Dėl to šį įvairių gyvenviečių istorijos pradžios nustatymo darbą sunku dirbti vienam istorikui, mat istorikų specializacija paprastai būna kurio nors konkretaus laikotarpio tyrimai. T. Baranauskas pabrėžia, kad darbai laukia nemaži: Lietuvoje yra apie 350 miestų ir miestelių, apie kuriuos reikia parengti išsamias ir istoriškai tikslias monografijas. O kur dar istoriškai svarbūs kaimai... Juk garsioji Apuolė šiandien tėra kaimas Skuodo rajone.








  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)





Daugiau >>