Kaune, ant Žaliojo kalno šlaito, stūkso didinga paminklinė Kristaus Prisikėlimo bazilika. Matoma iš atokiausių miesto prieigų. Jos aukštas 70 metrų bokštas it grakštus gulbės kaklas išniręs virš miesto stogų. Kristaus Prisikėlimo bazilika – tautos dvasinio atgimimo ir laisvės simbolis – išsiskiria spalvinga ir ilga kūrimosi istorija.

Birutė JANČIENĖ

Bažnyčiai – bazilikos titulas

Prisiliesti prie šios įspūdingos Kauno šventovės istorijos ir pažvelgti į nūdieną padėjo atstovė spaudai Rimutė Lipšienė. Aiškumo dėlei pažintį su šiuo statiniu turėtume pradėti nuo paskiausio įvykio – pakeisto pavadinimo. Šiandien Kristaus Prisikėlimo bažnyčia vadinama bazilika. Šis pavadinimas jai suteiktas prieš porą metų. 2015 metų sausio 20 dieną Dieviškojo kulto ir sakramentų kongregacijos prefektas kardinolas Robertas Sara ir arkivyskupas Artūras Rošė pasirašė dekretą, kuriuo parapinei Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčiai popiežius Pranciškus suteikė bazilikos (Basilica minor) titulą ir garbę.

Kas yra bazilika? Popiežiaus suteikiamos aukščiausios kategorijos bažnyčia. Daugiausia – apie 550 – mažųjų bazilikų (Basilicae minores) yra Italijoje, Prancūzijoje jų – apie 170, Lenkijoje – 130, Ispanijoje – 112. Lietuvoje yra septynios bazilikos: Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika (titulas suteiktas 1921 m.), Vilniaus Šv. vyskupo Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika (1922 m.), Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika (1990 m.), Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika (1988 m.), Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo bazilika (1992 m.), Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilika (2009 m.) ir Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilika.

Paminklinės bažnyčios kūrimasis

1918-aisiais atkūrus Lietuvos valstybę, po ilgų okupacijos metų tauta susigrąžino laisvę. Lietuvos šviesuoliams rūpėjo įamžinti tautos prisikėlimą. Tik kaip? Nuspręsta pastatyti paminklą – padėkos Dievui už laisvę ir naują gyvenimą simbolį. Pirmasis apie tai prabilo vyskupas Pranciškus Būčys. „Lietuvių tauta geriausiai gali pažymėti savo didingumą ir nepriklausomybę, pastatydama Kaune paminklinę bažnyčią ant aukšto kalno“, – rašė jis.

1926 metais Kauno arkivyskupo Juozapo Skvirecko (1873–1959) iniciatyva Rotušės aikštėje buvo sukviestas visų visuomenės sluoksnių atstovų susirinkimas ir nutarta, kaip įamžinti nepriklausomybės atgavimą. Pasak susirinkime kalbėjusio kunigo Juozo Tumo-Vaižganto, „tautai reikalingas toks paminklas, kuris visa meno sričių pilnybe atstovautų tautos dėkingumą Dievui už nepriklausomybės atgavimą“.

Taigi buvo nutarta pastatyti bažnyčią – tautos prisikėlimo, vienybės ir ištikimybės Dievui simbolį. Buvo išrinkta 20 asmenų taryba ir bažnyčios statybos darbų vykdomasis komitetas. 1927 metais šio komiteto pirmininku paskirtas kunigas Feliksas Kapočius. Dar po metų Kauno miesto savivaldybė bažnyčiai statyti padovanojo 18 tūkst. litų vertės žemės sklypą, esantį Žemaičių ir Aušros gatvių sankirtoje. Buvo paskelbtas konkursas sukurti naujos bažnyčios projektą. Ši užduotis patikėta vienam žymiausių nepriklausomos Lietuvos architektų Karoliui Reisonui. Kristaus Prisikėlimo bazilika – svarbiausias jo kūrinys, vadinamas Baltijos šalių statybos šedevru.

Statybos darbų pradžia

Šventovės statyba prasidėjo 1934-ųjų vasarą. Pirmojo Lietuvos eucharistinio kongreso metu bažnyčios pamatus pašventino arkivyskupas J. Skvireckas kartu su Lietuvos Prezidentu Antanu Smetona. Į pamatus buvo įmūrytas didelis kubo formos akmuo (per stebuklą išliko iki šių dienų!), atgabentas iš Palestinos, nuo Alyvų kalno. Tąsyk per iškilmes kalbėjęs A. Smetona pabrėžė, jog Prisikėlimo bažnyčia – tautos laisvės simbolis, primenantis kryžiaus kelius, kuriuos teko nueiti tautai ir Bažnyčiai. „Lietuvių priespaudos ir nelaisvės neregėjusi jaunoji karta teatsimena, jog laisvėje augti – tai nuolat budėti jos sargyboje“, – tuomet sakė Lietuvos vadovas.

Taigi veiksmas prasidėjo! Pradėtos rinkti aukos, organizuotas „plytų“ vajus, buvo platinami 10, 50 ir 1 lito vertės ženklai. Ypač aktyvūs buvo mokytojai. Mokyklose tokių „plytų“ išplatinta už 70 tūkst. litų. Bažnyčios statybos darbų vykdomojo komiteto nariai akylai skaičiavo ir taupė kiekvieną centą – patys pirko statybines medžiagas ir samdė darbininkus. Tiesa, lėšų vis trūkdavo. Bažnyčios sienos buvo sumūrytos 1938 metų vasarą. 1940-ųjų pavasarį, baigus pagrindinius statybos darbus, prasidėjo vidaus tinkavimo darbai. Tačiau, jiems vos įpusėjus, tų pačių metų birželio viduryje Lietuvą okupavo Sovietų Sąjunga.

Niūrūs okupacijos metai

Tad, vos prasidėjus bažnyčios vidaus įrengimo darbams, šventovė buvo nusavinta sovietų valdžios. Įvairios sovietinės komisijos šmirinėjo po dar neįrengtas patalpas ir svarstė, kokios paskirties objektai čia turėtų įsikurti. Kareivinės, bulvių sandėlis, o gal šokių salė? Vokiečių okupacijos metais bažnyčioje buvo popieriaus sandėlis.

1952 metų žiemą Josifo Stalino įsakymu nebaigtoje įrengti bažnyčioje įkurta radijo imtuvų gamykla. Štai taip! Pradėti esminiai pastato rekonstrukcijos darbai: centrinė nava su gelžbetoninėmis perdangomis buvo padalyta į penkis aukštus, dar trys aukštai įrengti šoninėse navose. Virš bokšto (nugriovus kryžių) sumontuota radijo antena, o prie varpinės „prisegtas“ riebus užrašas „Šlovė TSKP“. Tiesa, rusų kalba. 1956-aisiais bažnyčios patalpose ėmė veikti Radijo gamykla.

Tautinio atgimimo viesulas

1988 metais prasidėjus tautiniam atgimimui, gimus Sąjūdžiui, visuomenė ėmė reikalauti bažnyčią grąžinti tikintiesiems. Prie bažnyčios vyko masiniai piketai. 1989-ųjų pavasarį buvo įsteigta ir įteisinta (kaip juridinis asmuo) Prisikėlimo bažnyčios atstatymo narių taryba ir jos vykdomasis komitetas. Šios tarybos garbės pirmininku tapo kardinolas Vincentas Sladkevičius, pirmininku – vyskupas Juozas Preikšas. Tų pačių metų spalį bažnyčia sugrąžinta tikintiesiems. „Bangos“ gamyklos vadovybė įsipareigojo iki 1993 metų iškelti iš bažnyčios patalpų cechą, pastatą sutvarkyti ir grąžinti jį tokį, koks buvo iki pradedant gamybą.

Deja, „Banga“ bankrutavo ir pažado atkurti šventovę neįvykdė. Penkis dešimtmečius ne pagal paskirtį naudotas statinys buvo atiduotas itin blogos būklės. Ir nors tikintieji uoliai rinkosi į talkas ir aukojo pinigų, atkūrimo darbams lėšų nepakako. Iš suaukotų pinigų buvo vykdomi tik būtiniausi darbai – maldos namai saugomi nuo tolesnio irimo. 1997 metais, Vyriausybei ir miesto savivaldybei skyrus finansinę paramą, bažnyčios atkūrimo darbai pajudėjo.

Tų pačių metų lapkritį paminklinėje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje įvyko pirmosios šv. Mišios. Jas koncelebravo arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, vyskupai Eugenijus Bartulis, J. Preikšas, Rimantas Norvila ir būrys kunigų. Tikintieji suplūdo iš atokiausių Lietuvos kampelių.

Bažnyčios atkūrimo darbai – tiesa, tūpčiodami – tęsėsi. Architektūriniais bažnyčios sprendimais rūpinosi architektas Henrikas Žukauskas, vėliau – architektas profesorius Algimantas Sprindys. Atkūrimo darbams vadovavo kunigas Gintautas Kabašinskas, vėliau – Šiaulių vyskupas E. Bartulis, po jo – kunigas Vytautas Grigaravičius. Tačiau ir tebevykstant darbams vis dar pastoliais apgaubtoje bažnyčioje (nuo 2002 metų liepos) kiekvieną sekmadienį buvo aukojamos šv. Mišios.

Lėšų, kad būtų atkurtas laisvės ir tautos vienybės simbolis – Kristaus Prisikėlimo bažnyčia, aukojo žmonės, skyrė valstybė, savivaldybė ir kt. 1989–2005 metais buvo surinkta 20 mln. 894 tūkst. litų! 2004-ųjų liepą Kauno arkivyskupijos vyskupas Jonas Ivanauskas pašventino Kristaus Prisikėlimo bažnyčios terasoje esančią koplyčią. Jai suteiktas Šiluvos Švč. Mergelės Marijos titulas. Tų pačių metų gruodžio 26 dieną Kauno arkivyskupas metropolitas S. Tamkevičius iškilmingai konsekravo paminklinę Kristaus Prisikėlimo bažnyčią.

Šventovės architektūra

Ši šventovė – tradicinės trinavės krikščionių bazilikos pavyzdys. Vos pravėrus sunkias bažnyčios duris pasitinka milžiniška šviesi erdvė. Baltos (skirtingų atspalvių) sienos ir lubos, šviesios grindys ir grakštūs pilioriai suteikia patalpai didingumo ir orumo įspūdį.

Presbiterijos centre – baltojo ir rusvojo marmuro altorius, savo forma šiek tiek primenantis ankstyvosios krikščionybės laikų sarkofagą. Virš jo – lietuvių išeivijos skulptoriaus Vytauto Kašubos skulptūra „Prisikėlęs Kristus“. Šis horeljefas subtiliai įsilieja į bažnyčios presbiterijos erdvę. V. Kašubos plakto švino skulptūroje atsispindi Kristaus prisikėlimo esmė: prisikėlusio Kristaus figūra – tarsi simbolinis kryžius.

Abipus presbiterijos yra įrengtos dvi koplyčios: pietų pusėje – Švč. Sakramento, šiaurės – krikštui skirta Šv. Šeimos koplyčia. Pastarąją puošia garsaus italų dailininko Gvido Renio nutapyto šv. Juozapo su Kūdikėliu Jėzumi paveikslo kopija ir elegantiška juodojo marmuro krikštykla.

Maldos namų pusrūsyje – konferencijų ir parodų salės. Už jų – kolumbariumas. Jame įrengta trisdešimt nišų urnoms su Lietuvai ir Bažnyčiai nusipelniusių žmonių palaikais laikyti. Čia ilsisi Kristaus Prisikėlimo bažnyčios statytojo kunigo F. Kapočiaus, kunigo profesoriaus Antano Paškaus, kunigo daktaro Arvydo Petro Žygo ir kunigo Kęstučio Antano Trimako palaikai.

2009 metų pabaigoje bažnyčios pašonėje buvo atidaryti daugiau kaip 700 kv. metrų ploto parapijos namai. Pastatą sudaro vieno aukšto viešoji ir trijų aukštų gyvenamoji erdvės. Šventoriuje, prie pietinės bažnyčios sienos esančiose kapavietėse, ilsisi garsių Lietuvos žmonių – prelato, Steigiamojo Seimo nario, Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjo Mykolo Krupavičiaus, monsinjoro profesoriaus Vytauto Kazlausko, literatūrologo, publicisto, ideologo Juozo Ambrazevičiaus-Brazaičio – palaikai.

Tad, jei dar nebuvote, būtinai aplankykite šiuos maldos namus. Paminklinė Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilika – tautos prisikėlimo simbolis, piligrimų ir turistų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš viso pasaulio traukos centras.