Straipsniai - SAVAITĖ – viskas, kas svarbu, įdomu ir naudinga.

Straipsniai - SAVAITĖ – viskas, kas svarbu, įdomu ir naudinga. https://www.savaite.lt/ lt Kauniečiai gali rasti knygų paplūdimio bibliotekoje https://www.savaite.lt/naujienos/2795-kaunieciai-gali-rasti-knygu-papludimio-bibliotekoje.html https://www.savaite.lt/naujienos/2795-kaunieciai-gali-rasti-knygu-papludimio-bibliotekoje.html 2795 Tue, 14 Aug 2018 11:59:55 +0300 native-yes

Kauno miesto savivaldybei pavaldi Vinco Kudirkos viešoji biblioteka, savo vasaros padalinį įsteigusi Lampėdžių paplūdimyje, vėl džiugina poilsiaujančius kauniečius.

Praėjusių metų vasarą veikusi tik šeštadieniais paplūdimio biblioteka šiemet veikia ir darbo dienomis. Gera naujiena ir ta, kad skaitykla su knygomis bei žurnalais įsikūrė ne tik prie Lampėdžio ežero, bet ir prie Nemuno, Panemunės paplūdimyje. Dviejuose Kauno miesto oficialiuose paplūdimiuose įrengtose specialiose lentynose poilsiautojai gali rasti knygų ir žurnalų.

Bibliotekos atstovų teigimu, Lampėdžiuose esančio „Sunny Beach Lounge Bar“ terasoje skaitykla siūlo poilsiaujantiems gyventojams ne tik skaityti knygas ir žurnalus, bet ir žaisti stalo bei lauko žaidimus, išmėginti virtualios realybės akinius. Šios pramogos organizuojamos priklausomai nuo oro.

Vasaros skaitykla Panemunės paplūdimyje įkurta bendradarbiaujant su Panemunės šašlykine. Jos darbo metu lauke, lentynoje, taip pat galima rasti knygų ir žurnalų, kuriuos kauniečiai gali skaityti leisdami laiką paplūdimyje. Esant blogam orui, viešai skaitytojams prieinami leidiniai įkurdinami Panemunės šašlykinės viduje.

Paplūdimio bibliotekose perskaitytas knygas bei žurnalus žmonės raginami grąžinti, tačiau knygas galima ir mainyti - patikusią knygą galima pasiimti namo vietoje jos lentynoje palikus kitą, pažymima Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos pranešime.

]]> Maestro Virgilijaus Noreikos gyvenimo natos https://www.savaite.lt/naujienos/525-maestrovirgilijausnoreikosgyvenimonatos.html https://www.savaite.lt/naujienos/525-maestrovirgilijausnoreikosgyvenimonatos.html 525 Sat, 03 Mar 2018 11:40:25 +0200 native-yes

Netekome vieno garsiausių Lietuvos operos solistų, Lietuvos nacionalinės ir kultūrinės meno premijos laureato Virgilijaus Noreikos. Jam ėjo 83-eti. Prisiminkime maestro tokį, koks jis dar buvo prieš keletą metų, besiruošiantis savo 80-mečio jubiliejui.

--------------------

Negailestingai tiksintis gyvenimo laikrodis žymiausiam Lietuvos tenorui Virgilijui Noreikai jau suskaičiavo 80 dūžių, tačiau muzikos patriarchui, regis, tai nė motais. Didis artistas ir pedagogas – gerai nusiteikęs, mėgsta pajuokauti apie gyvenimą, kuris nepagailėjo ovacijų po spektaklių ir koncertų, meilės, ramybės ir palaimos valandų, išbandymų ir išdavysčių.

Giedrė MILKEVIČIŪTĖ

Lietuvos muzikos patriarcho ruduo

V. Noreikos gyvenimas skambėjo ir skamba visomis muzikinės gamos natomis. Jis pelnytai vadinamas Lietuvos operos legenda; dar ir į mūsų šalies rekordų knygą jį derėtų įrašyti kaip ilgiausiai scenoje dainuojantį ir dideles koncertų sales surenkantį solistą. Tai liudija ir įspūdingi skaičiai: scenos uždanga jam pakilo apie 3000 kartų, rampos šviesoje stovėjo daugiau kaip 5000 valandų, dainavo 900 spektaklių, sukūrė 46 vaidmenis, scenoje „mirė“ daugiau kaip 200 kartų, gastroliavo 49 šalyse...

Ir šie metai jubiliatui turtingi koncertų ir kitų svarbių įvykių. Štai metų pradžioje pristatytas ir jau kelis kartus per Lietuvos nacionalinę televiziją rodytas režisierės Laimos Lingytės dokumentinis filmas „Briliantinis tenoras“ – apie išskirtinio talento žmogaus 55-erių metų kūrybinį kelią. Pagaliau sulaukta išsamios, galima sakyti, enciklopedinės bemaž 440 puslapių muzikologo Viktoro Gerulaičio knygos „Virgilijus Noreika: „Ir kur benueičiau...“, kurią išleido leidykla „Tyto alba“.

Simboliška, kad per savo jubiliejinį gimtadienį rugsėjo 22 dieną solistas dainavo Lietuvos muzikų rėmimo fondo festivalio „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ baigiamajame koncerte ir sulaukė sveikinimų. Profesorius mėgsta pabrėžti, kad likimas jam lėmė gimti tą pačią dieną kaip ir lietuvių tautos genijui. Ilgaamžį balsą ir talentą V. Noreika laiko Dievo dovana ir, žinoma, tėvelių nuopelnu. „Esu įsitikinęs, kad šnekos apie 90 procentų darbo ir 10 procentų talento yra niekai, jei neturi tos dovanos iš prigimties“, – ne kartą yra sakęs tenoras.

Įspūdingu koncertu prieš kelias dienas V. Noreika pradžiugino ir gimtųjų Šiaulių žmones, šie jį sveikino ne tik jubiliejaus, bet ir šio miesto garbės piliečio vardo suteikimo proga.

O dar vienas labai svarbus susitikimas su talento gerbėjais profesoriaus V. Noreikos laukia spalio 4-osios vakarą Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre; šiame koncerte kartu su juo dalyvaus specialiai į pedagogo jubiliejinį koncertą atvykę jo buvę studentai.

Iškilmės, gėlės, įvertinimas – tai ilgo ir nelengvo maestro gyvenimo kelio, kuriame buvo visko, rezultatas. Keliomis „natomis“ ir asmeninio albumo nuotraukomis jį priminsime...

Pirma nata – vaikystė

Sakoma, kad žmogaus lemtis užkoduota dar prieš jam ateinant į šį pasaulį. Kaip medžiui labai svarbios šaknys, taip ir žmogui svarbūs genai.

Mama Marcijona ir tėtis Leonas Noreikai

V. Noreika, kad ir kokia proga kalbinamas ar filmuojamas, o tų progų ir jubiliejų būta daug, visada prisimena tėvelius Marcijoną ir Leoną Noreikus. „Abiem tėvams, kurie kilę nuo Joniškio krašto, jų santuoka buvo antroji, o aš – jų „bendras produktas“. Mamytė sakė, kad vos tik atsiradęs šiame pasaulyje labai garsiai surėkiau“, – šypsosi Šiauliuose gimęs tenoras. Jis neslepia, kad turi, o tiksliau – turėjo brolių ir seserų. Iš tėvelio pirmos santuokos tai buvo garsus dramos aktorius Laimonas Noreika ir pianistė Laima Noreikaitė, taip pat jis turėjo brolį Leoną, o iš mamos pusės – kartu augusį žinomą smuikininką, tarptautinių konkursų laureatą profesorių Eugenijų Paulauską.

„O balsą, manau, paveldėjau iš mamytės, kuri buvo muzikali ir puikiai dainavo. Ir dabar prisimenu kai kurias jos dainas, – teigia solistas. – Mamytė jaunystėje dirbo Šiaulių kino teatro kasininke, ten vykdavo ir koncertai, atvykdavo garsūs atlikėjai... Jeigu būtų buvęs palankesnis metas, mama galėjo tapti dainininke. Tėvas nebuvo muzikalus, bet mėgo muziką ir vaikus skatino jos mokytis. Jis buvo labai geras sukirpėjas ir siuvėjas, pas jį siūdindavosi garsios Šiaulių ponios ir ponai. Beje, amato jis mokėsi užsienyje, o tokį meistrą šiais laikais tikriausiai vadintų drabužių dizaineriu.“

Mažasis Virgilijus scenoje debiutavo, kai jam buvo šešeri. Tiesa, Šiaulių dramos teatro scenoje, kurioje buvo pastatytas spektaklis „Dvylika brolių, juodvarniais lakstančių“, berniukas vaidino nykštuką. O dainavo būsimasis tenoras kasdien – savo ir kitų džiaugsmui.

Pirmiausia pūtė trimitą

Kai Virgilijui buvo 10 metų, jis su tėvais persikėlė į Vilnių, mokėsi 1-ojoje berniukų gimnazijoje, sėdėjo viename suole su žymiu rašytoju Tomu Venclova. Įdomu tai, kad būsimam solistui mokykloje gerai sekėsi matematika, nors kartu mokėsi sostinės Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje. „Buvo sunku, nes pamokos prasidėdavo aštuntą ryto, o namo grįždavau aštuntą vakaro, – prisimena V. Noreika, – Tada šeima sunkiai gyveno: buvo pokaris, daug ko trūko, net ir mėsos netekdavo valgyti tada, kai norėjosi.“

Paauglio sveikata sušlubavo, tėvai susirūpino sūnaus bronchais. Tėvas palengvino sūnaus dalią ir pervedė jį mokytis į J. Tallat-Kelpšos mokyklą. „Man pasiūlė pūsti trimitą, kad pravėdinčiau plaučius. Juo sėkmingai pusantrų metų grojau pučiamųjų instrumentų orkestruose, bet labai norėjau dainuoti. Pasisekė... Buvau pervestas į chorinio dainavimo skyrių“, – pasakojo solistas.

Keletą metų iki pereidamas į chorvedžio specialybę Virgilijus pūtė trimitą

Chorvedžio specialybės V. Noreika mokėsi pas Antaną Jozėną, o pirmuoju ir geriausiu dainavimo mokytoju jis laiko Antaną Norvaišą. „Dainavimo pagrindus paklojo būtent jis, ir už tai esu dėkingas“, – kalbėjo maestro. Vėliau, kai įstojo į tuometinę konservatoriją, jam didelė garbė buvo mokytis legendinio tenoro Kipro Petrausko solinio dainavimo klasėje.

Pasak V. Noreikos, visų garbinamas maestro tikrai turėjo fantastišką balsą, žavesio ir „šarmo“, o primadonos šalia jo scenoje net alpdavo, tačiau pedagogas jis nebuvo geras, nes šio darbo nemėgo. Tai, ką solistas gavo iš kuklaus mokytojo A. Norvaišo, pasitvirtino, kai nuvyko į stažuotę Italijoje. Maestro nustebino tai, kad Milano teatre „La Scala“, kuriame V. Noreika 1965–1966 metais stažavosi pirmasis iš pokario Lietuvos dainininkų, buvo mokoma pagal tą pačią metodiką, kurią taikė jo pirmasis mokytojas.

Triumfo akimirkų prisiminimai

„Dainos ir arijos kaip vaikai, kurio nors gyvenimo laikotarpio prisiminimas. Ir nereikia norėti, kad visi tie prisiminimai būtų nuspalvinti rožinėmis spalvomis. Mano, kaip ir kiekvieno žmogaus, gyvenime būta ir šviesesnių, ir tamsesnių dienų“, – pabrėžia solistas, kuris Operos ir baleto teatre, dar būdamas studentas, debiutavo operoje „Eugenijus Oneginas“ – dainavo Lenskį.

Maestro gyvenimo vingių pavyzdys jungia operos praeitį su dabartimi. „Tikras briliantas“ – tokių ir dar daug kitų komplimentų jaunas, bet jau pasitobulinęs teatre „La Scala“ solistas išgirdo dainuodamas Jungtinėse Amerikos Valstijose. Laikraščiai jį tuomet gretino su Plačidu Domingu ir Lučianu Pavaročiu. Žavėtasi jo nepaprastu muzikalumu ir kitomis savybėmis.

Tenoras taip pat kurį laiką buvo užkariavęs ir Didžiojo teatro sceną Maskvoje, dainavo kartu su garsenybėmis Jelena Obrazcova, Galina Višnevskaja ir kt. Sovietiniais metais keletą kartų V. Noreiką primygtinai kvietė dirbti į Maskvą ir persikelti ten gyventi. „Man siūlė aukso kalnus, butą prestižinėje M. Gorkio gatvėje, bet atsisakiau. Už tokį nedėkingumą man buvo užtrenktos durys dainuoti šio teatro spektakliuose. Dėl to nė kiek nesigailiu, nes mano likimas tikriausiai būtų pasisukęs kitaip, dabar, ko gero, neturėčiau šalia savęs Loretuko (taip švelniai maestro vadina žmoną buvusią baleriną Loretą Bartusevičiūtę, – G. M.)“, – prisiminė maestro.

Žavingas moterų viliotojas Hercogas operoje „Rigoletas“

Triumfas ir toliau jį lydėjo daugelyje pasaulio šalių. Štai vien tik garsiąją operos „Rigoletas“ Hercogo partiją, kuriai reikia didelio meistriškumo, V. Noreika dainavo net 49 teatrų scenose, o jo atliekama garsioji Kavaradosio arija iš operos „Toska“, persunkta atsisveikinimo su gyvenimu graudulio, taip pat daugybę kartų skambėjo Lietuvos, Lenkijos, tuometinės Čekoslovakijos, Vokietijos scenose.

Beje, kai tenoras dainuodavo svetur, dažniausiai skambėdavo arijos ir dainos italų kalba, tačiau jis visada rasdavo progą padainuoti ir lietuvių liaudies dainų, tuo nustebindamas užsienio melomanus. „Tos lietuviškos dainos buvo svarbios ne vien todėl, kad jos melodingos ir gražios, bet jos nešė svarbią žinią apie Lietuvos šalelę“, – įsitikinęs solistas.

Naujametė „Traviata“ 1981 m. Alfredas – V. Noreika, Violeta – Irena Milkevičiūtė

Nuoskaudos išliko

Kad V. Noreika yra linksmų plaučių žmogus, įsitikino ne vienas su juo artimiau bendravęs žmogus, humoras praskaidrina ir koncertų, susitikimų nuotaiką.
Ir net pasakodamas apie skaudžius gyvenimo įvykius maestro pasitelkia ironiją.

Vienas iš nemaloniausių gyvenimo akibrokštų, apie kurį jubiliatas pasakoja su juntama nuoskauda, – jo beveik 17 metų tarnystė Lietuvos operos ir baleto teatro direktoriaus ir meno vadovo poste nuo 1975 m. „Mane išgujo nepasiūlę net eilinio solisto etato. Tik vienas estų režisierius, statęs vaikišką spektaklį, pasiūlė antrosios varlės vaidmenį. Tada patyriau tikrą nepagarbos ir cinizmo pliūpsnį, nes tuo norėta parodyti, kur yra Noreikos vieta.“

Šia išsamiai papasakota istorija, beje, pradedama ir tik ką išėjusi muzikologo ir gero solisto bičiulio Viktoro Gerulaičio knyga „Virgilijus Noreika: „Ir kur benueičiau...“ Tiems, kam įdomios to įvykio detalės, pateikiame ištrauką iš knygoje publikuoto maestro dienoraščio: „Tad, kad jie Noreiką „nuėmė“ nuo vadovų, galima suprasti. Lietuvoje tada keitėsi ne tik valdžia. O čia – komunistų partijos narys, LTSR teatro draugijos pirmininkas, įtakingas veikėjas. Ir dėl to Noreika vienareikšmiškai yra kolaborantas, išdavikas, raudonas ir panašiai. Visa tai suprantama. Nors... Per savo šešiolika su puse direktoriavimo metų (dar toli kam nors iki tokio rekordo) aš pastačiau 18 lietuviškų kūrinių. Prieš mane niekas tiek nepastatė ir po manęs nepastatys. Antra – Maskva nuolat reikalavo rusiškų operų teatro scenoje... Bet net nepasiūlyti dainuoti, tai yra staiga palikti bedarbiu, kai viskas aplinkui griuvo, kai žmonės ėmė butus pardavinėti, kad išgyventų. Ir mes pradėjom dairytis pirkėjų. O ką daryt? Visa laimė, kad Lietuvos ambasadorius Vytautas Antanas Dambrava pasiūlė darbą Venesueloj. Išnuomoję butą, kuriame ir dabar gyvename, mudu su žmona ir išmovėm“. Venesueloje kartu su nedidele grupe Lietuvos muzikų V. Noreika dirbo penketą metų.

Dar vieną nuoskaudą V. Noreika patyrė 1974 metais, kai jo vardas buvo plačiai žinomas už sovietinės Lietuvos sienų; tada iš Maskvos atėjo „Goskoncerto“ kvietimas kartu su garsiuoju N. Osipovo rusų liaudies instrumentų orkestru tris mėnesius gastroliuoti Amerikoje. Šios gastrolės būtų gerokai papildžiusios solisto asmeninį biudžetą, tačiau kvietimą jis gavo gerokai pavėluotą ir vietoj jo į gastroles išvyko kitas dainininkas. Maestro žino, kad jam sutrukdyta specialiai. Tik neaišku, ar sutrukdyti įsakė Maskva ar Vilnius. Jo manymu, bijota, kad bendraudamas su Amerikos lietuviais neprišnekėtų ko nereikia, kad pakalbinusi didį artistą ten spauda neprirašytų ko nereikia. „Gaus velnių tuomet teatro vadovai, kad savo solisto „nacionalizmą“ pražiopsojo“, – svarstė maestro vieną iš neigiamų gyvenimo situacijų.

Išaugino būrį mokinių

V. Noreika pelnė tarptautinį pripažinimą, nemažai įvairių apdovanojimų, tačiau tik 2010 metais juos papildė svariausias tautai nusipelniusio žmogaus įvertinimas – Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. Maestro juokiasi: „Taip jau yra su kai kuriais apdovanojimais, kai tave anksčiau įvertina svetur, o tik vėliau savoje šalyje, bet geriau vėliau negu niekada“. Jam tas įvertinimas brangus dar ir dėl to, kad pastebėtas jo pedagoginis darbas, kantrybė ugdant jaunąją muzikų kartą.

V. Noreika nuo 1976 metų dirba Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (buvusioje Lietuvos valstybinėje konservatorijoje), dabar dar turi keletą mokinių M. K. Čiurlionio menų mokykloje. Tarp profesoriaus mokinių, kurių jis suskaičiavo apie keturiasdešimt, yra žinomi solistai Edgaras Montvidas, Merūnas Vitulskis, Eugenijus Chrebtovas, Liudas Norvaišas, Laimonas Pautienius, Mindaugas Zimkus, Kęstutis Alčiauskis, Audrius Rubežius, Ignas Misiūra-Tumanovas, Jovita Vaškevičiūtė, Marta Lukošiūtė ir kt., o pats jauniausias savo balsu jau pavergęs publiką – Ilja Aksionovas. Profesorius pamini ir didelių karjeros aukštumų pasiekusį anksti anapus išėjusį tenorą Sergejų Lariną.

„Pamaina užaugo gera. Tik gaila, kad kai kuriuos iš jų retokai matome Lietuvoje“, – kalba muzikas, 2010 m. pelnęs Lietuvos nacionalinę premiją. Maestro didžiuojasi savo mokiniais, kurių turi ir Estijoje, nes keletą metų dėstė Talino muzikos akademijoje ir už pedagoginį darbą pelnė šios aukštosios mokyklos garbės daktaro vardą.

Balsas nepasiduoda laikui

Sunku surasti Lietuvoje dainininką, kurio subtilus ir turintis daugybę muzikinių spalvų balsas taip tebeskambėtų, nors ir sulaukta solidaus jubiliejaus. V. Noreika stengiasi nepasiduoti laiko tėkmei, ligoms, kurių neišvengia garbaus amžiaus žmonės, kartais užplūstančioms minorinėms nuotaikoms. Jėgų suteikia tai, kad žmonės dar laukia jo dainų ne tik dideliuose miestuose, bet ir miesteliuose.

Štai rugsėjo 1-ąją jo balsas virpino širdis tradicinėje mokslo metų pradžiai skirtoje šventėje „Beauštanti aušrelė“ sostinės Prezidentūros aikštėje. Užgniaužę kvapą jo atliekamos sakralinės muzikos nuolat žmonės klausosi bažnyčiose, nedidelėse provincijų salėse. Solistas ypač dažnas svečias Druskininkuose, kur rengiami muzikos festivaliai, taip pat Senosios Varėnos bažnyčioje, nes netoliese savo sodyboje jis leidžia vasaras. O kartą Gruzdžių miestelio kunigas po koncerto pasakė: „Kai maestro dainuoja „Ave Marija“, pasijuntame tarsi stovėtume prie rojaus vartų“.

Ypač daug dėmesio V. Noreika skiria lietuviškai muzikai. Tai, anot jo, labai svarbu, nes pastaruoju metu lietuvių kompozitorių operų statoma mažai, o arijos ir dainos skamba itin retai. Viena iš jo labiausiai vertinamų yra Skudučio arija iš Balio Dvariono operos „Dalia“, itin mėgstamos ir populiarios Algimanto Raudonikio dainos, tarp jų ir „Švelnumas“ – šią dainą solistas per kiekvieną koncertą būtinai dainuoja ir skiria mylimai žmonai Loretai, su kuria kartu jau 33 metai. Garsiai jis to neskelbia, bet akimis stengiasi susirasti, kur salėje sėdi jo mylima moteris.

Aukščiausia nata – Loreta

Pragyventus metus kartu su savo nuostabia žmona praeityje žinoma balerina, o dabar M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus pedagoge L. Bartusevičiūte-Noreikiene maestro vadina laimingiausiu gyvenimo laikotarpiu. Apie jų meilę ir ją vainikavusią santuoką daugiau prieš 30 metų maestro pasakoja atvirai: „Tada ūžė visas Vilnius, – juokiasi pašnekovas. – Prie santuokų rūmų ir tuometiniame Lenino (dabar Gedimino) prospekte prie „Neringos“ restorano, kuriame šventėme vestuves, susirinko tūkstančiai žmonių. Iš kur jie sužinojo, kad mes tuokiamės – tikrai nežinau, tačiau pro sveikintojus buvo neįmanoma praeiti. Matyt, žmonėms mūsų pora patiko. O vestuvinį valsą sukome aplink „Neringos“ fontanėlį. Viską puikiai atsimenu, nes tai mūsų laimingos santuokos pradžia“.

Baleto solistė L. Bartusevičiūtė-Noreikienė, pagimdžiusi sūnų, kuriam davė Virgilijaus vardą, sugrįžo į sceną. Ji sukūrė net 28 vaidmenis, o atsisveikindama 1999 m. šoko balete „Eglė žalčių karalienė“, paskui dar baigė bakalauro ir magistro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

Šeimos „fortepijoninis trio“ su mažuoju Virgučiu

Noreikų sūnus nepasirinko muziko kelio, bet sėkmingai dirba verslo vadybos srityje. Džiaugiasi maestro ir dukra Rasa Virginija iš pirmos santuokos su pianiste Žaneta Noreikiene. Dukra gyvena Kanadoje, dirba viename iš populiarių žurnalų. Ji neretai vieši ir Lietuvoje, žadėjo atvykti švęsti tėvo jubiliejaus.

Šioje žinomoje dainininko ir balerinos šeimoje svarbiausia – rūpinimasis vienas kitu ir meilė. Žmonės kartais nustemba, kai pamato garbaus amžiaus maestro ir baleriną einant susikibusius rankomis, tačiau iš jų šypsenų matyti, kad ilgaamžė meilė nesurežisuota. Kartais juodu ir pasibara, ir susipyksta, bet tai ilgai netrunka. Anot Loretos, Virgilijus visus piktumus moka užgesinti įgimtu humoro jausmu.

Noreikų ramybės oazė yra sodyba Varėnos rajone, prie ežero, kur pora traukia vos atšilus orams ir būna ne tik rudenį, bet ir žiemą. Maestro visada suranda sodyboje darbo, be to, yra prisiekęs žvejys, o Loretos stichija – gėlės. Ten jie ne kartą yra sutikę Naujuosius metus, ten pabėga nuo šurmulio ir per kitas šventes.

Su mylimąja Loreta

Asmeninio albumo nuotraukos (iš knygos „Virgilijus Noreika: „Ir kur benueičiau...“) ir ELTA nuotr.
Parengta pagal žurnalą „Savaitė" (2015, nr. 40)

Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ
]]> Nemokamų savaitės renginių gidas https://www.savaite.lt/naujienos/renginiai/1879-nemokamu-savaites-renginiu-gidas.html https://www.savaite.lt/naujienos/renginiai/1879-nemokamu-savaites-renginiu-gidas.html 1879 Wed, 11 Oct 2017 12:00:00 +0300 native-yes

Asociatyvi EPA-ELTA nuotrauka

Vilniaus šviesų festivalis

Spalio 13 ir 14 d. Vilniuje vyks VII šviesų festivalis „Beepositive 2017“. Jo metu menininkai iš Lietuvos ir užsienio pristatys įvairias šviesos instaliacijas. Festivalis prasidės spalio 13 d. 19.30 val. „Guerrilla Lighting“ turu nuo V. Kudirkos aikštės – gido vedami turo dalyviai galės stebėti, kaip šviesos kalba savo istoriją pasakoja keliolika Vilniaus senamiesčio pastatų. Spalio 14 d. 19 val. visų lauks pagrindinis „Beepositive 2017“ renginys Senosios Pilaitės teritorijoje – 16 ha erdvėje bus pristatyta apie 50 įvairių menininkų sukurtų interaktyvių šviesos instaliacijų. Pozityvią renginio atmosferą kurs elektroninės muzikos garsai.

„Dzūkų turtai“ Alytuje

Spalio 14 d. nuo 10 val. Alytaus Rotušės aikštėje, S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje bei jų prieigose ūš tradicinė Alytaus regiono rudens šventė „Dzūkų turtai 2017“. Vyks žemės ūkio gėrybių, sodinukų, tradicinių amatų, liaudies meistrų darbų, kulinarijos paveldo mugė, dalyvius linksmins keliolika Alytaus regiono kaimo kapelų, ansamblių, saviveiklos kolektyvų. Savivaldybių kiemeliuose bus pristatomi dzūkų kraštui būdingi amatai ir tradicijos, kaimo turizmo idėjos bei tradiciškai renkamas, apdovanojamas ir pagerbiamas geriausias kiemelis.

Derliaus ir amatų šventė Kaune

Spalio 13–15 d. Kaune, prie „Žalgirio“ arenos (Karaliaus Mindaugo pr. 50), šurmuliuos Respublikinė derliaus ir amatų šventė, organizuojama Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos. Savo gaminius siūlys ūkininkai, duonos kepėjai, amatininkai, tautodailininkai, aludariai, kalviai, bitininkai, ekologinių ūkių savininkai iš Lietuvos ir užsienio šalių. Svečius linksmins liaudiškos muzikos kapelos, vyks įvairūs žaidimai ir varžytuvės, liaudies meistrai mokys tradicinių amatų, atėjusieji bus nemokamai vaišinami žuviene, moliūgų sriuba ir gilių kava.

Biblioterapijos konferencija Birštone

Spalio 20 d. nuo 10 val. Birštono Kurhauze (B. Sruogos g. 2) vyks tarptautinė konferencija „Biblioterapija. Knyga gali prakalbinti ir gydyti“. Joje apie biblioterapijos veiklas, tyrimus ir praktinį jų taikymą kalbės Lietuvos ir užsienio specialistai: psichologai, bibliotekininkai, medikai, socialiniai ir mokslo darbuotojai. Viešnios iš Vengrijos ir Lenkijos papasakos apie skaitymo terapijos taikymą, biblioterapijos asociacijų veiklą savo šalyse. Po pranešimų vyks praktinės biblioterapijos taikymo dirbtuvės ir seminarai.

Literatūros vakarai, susitikimai, knygų pristatymai

Spalio 14 d. 13 val. Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Jaunimo skyriuje (Tilžės g. 9) – susitikimas su interneto įžymybe Geležine Lape ir pokalbis „Tavo įvaizdžio kūrimas ir socialiniai tinklai“. Paskaitos metu svečias pasidalys socialinių tinklų naudojimo asmens įvaizdžiui formuoti patirtimi, vyks laisva diskusija.

Spalio 16 d. 17 val. Panevėžio G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos (Respublikos g. 14) konferencijų salėje – vaizdo medžiagos peržiūra ir pokalbis „Miltinis aktoriaus Vaclovo Blėdžio šeimoje“. Dalyvaus V. Blėdžio sūnus Leonas Blėdis.

Spalio 17 d. 17 val. Kauno Maironio lietuvių literatūros muziejuje (Rotušės a. 13) – poeto D. Kajoko eilėraščių rinktinės „Poezija, o gal ne ji“ sutiktuvės. Kartu su knygos autoriumi dalyvaus aktorė O. Dautartaitė, muziejaus direktorė, rašytoja A. Ruseckaitė, muziejininkas E. Kazlauskas.

Spalio 19 d. 18 val. Vilniaus A. Mickevičiaus viešosios bibliotekos konferencijų salėje (Trakų g. 10, III a.) – susitikimas su aktoriumi, režisieriumi, rašytoju, knygos „Laiškai iš Drakono kalnų“, monospektaklio „Auksinė šventykla“ autoriumi, dzenbudistų vienuoliu K. Marčiulynu-Bo Haeng Sunimu.

Spalio 19 d. 17.30 val. Kauno V. Kudirkos viešosios bibliotekos Suaugusiųjų vartotojų aptarnavimo skyriuje (Laisvės al. 57) – susitikimas su aktore D. Kazragyte ir jos autobiografinės eseistikos knygos „Švytintis rūkas“ pristatymas.

Koncertai

Spalio 13 d. 19 val. Kauno kultūros centro „Tautos namai“ (Vytauto pr. 79) IV aukšte, alternatyvių scenos menų erdvėje „Šelteris“, – naujojo sezono veiklų pristatymo vakaras ir grupės „Basi“ akustinis koncertas.

Spalio 14 ir 15 d. 12 val. Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje (Vilniaus g. 39) – Lietuvos suaugusiųjų chorų konkursas. Dalyvaus geriausi šalies mišrieji ir lygių balsų chorai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Marijampolės, Pasvalio, Šakių ir kitų miestų bei rajonų.

Spalio 15 d. 16 val. Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje (Nepriklausomybės a. 1) – XVIII tarptautinio vargonų muzikos festivalio uždarymo koncertas. Dalyvaus vargonininkas G. Gasparavičius, Zarasų kamerinis choras „Canticum“ ir Rokiškio R. Lymano muzikos mokyklos jungtinis orkestras.

Paskaitos, mokymai

Spalio 16 d. 11 val. Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmuose (buvusiuose VRM rūmuose, Žirmūnų g. 1E, II aukšte) – Vilniaus visuomenės sveikatos biuro paskaita senjorams „Rudens vaistažolės sveikatai stiprinti“. Ves vaistininkas, žolininkas, „Žolinčių akademijos“ viceprezidentas M. Lasinskas.

Spalio 17 d. 15–18 val. Ignalinos viešojoje bibliotekoje (Atgimimo g. 20/1) – paskaitų apie propagandą, jos ypatumus ir atpažinimo būdus ciklas. Pranešimus skaitys Vilniaus universiteto dėstytojai prof. dr. R. Laužikas, doc. dr. M. Martišius, doktorantas T. Žižiūnas ir socialinių projektų vadovas D. Jokubaitis. Klausytojai bus supažindinti su naujausiomis skaitmeninėmis technologijomis informacijai skleisti virtualioje erdvėje ir būdais, kaip apsaugoti save ir kitus nuo patekimo į propagandos pinkles.

Spalio 17 d. 16 val. Kaišiadorių viešojoje bibliotekoje (Gedimino g. 69) – sveikatingumo užsiėmimas, skirtas Pasaulinei stuburo dienai. Vedėjas – Kaišiadorių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistas A. Raskilas.

Spalio 18 d. 11 val. Panevėžio G. Petkevičiatiės-Bitės viešojoje bibliotekoje (Respublikos g. 14) – Panevėžio visuomenės sveikatos biuro renginys „Rūpinkis sveikata“: bus matuojamas arterinis kraujospūdis, kūno masės analizatoriumi skaičiuojamas kūno masės indeksas, nustatomas kūno vidinių ir išorinių riebalų kiekis, streso lygis.
Spalio 20 d. 17 val. Kauno V. Kudirkos viešosios bibliotekos Parko padalinyje (P. Lukšio g. 60) – paskaita „Miokardo infarktas, jo prevencija ir gydymas“. Ves Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų kardiologai. Vyks filmo peržiūra, specialistai atsakys į rūpimus klausimus.]]> Jubiliejinis kaimo muzikantų ir kapelijų festivalis https://www.savaite.lt/naujienos/renginiai/1367-jubiliejiniskaimomuzikantuirkapelijufestivalis.html https://www.savaite.lt/naujienos/renginiai/1367-jubiliejiniskaimomuzikantuirkapelijufestivalis.html 1367 Tue, 02 May 2017 09:44:47 +0300 native-yes Jubiliejinis kaimo muzikantų ir kapelijų festivalis

Jubiliejinis kaimo muzikantų ir kapelijų festivalis

Jubiliejinis XX Lietuvos, Latvijos ir Estijos kaimo muzikantų ir kapelijų festivalis

ANT RUBEŽIAUS

Festivalis nemokamas
data: 2017 m. birželio 1-2-3 dienomis
Vieta: Šiauliai, pėsčiųjų bulvaras (Vilniaus g.). Didžioji festivalio scena stovės prie dailės galerijos. Specialios sėdimos vietos priešais didžiąją sceną senjorams (apie 500 vietų).

Tai tradicinis ir tęstinis liaudiškos muzikos festivalis skirtas plačiai visuomenės daliai – nuo šeimų, jaunimo iki senjorų. Nuo ryto iki vakaro pėsčiųjų bulvare (Vilniaus g.) šurmuliuos Lietuvos ir Latvijos tautodailininkų, amatininkų, kulinarinio paveldo ir prekybininkų mugė. Didžiojoje festivalio scenoje pasirodys kapelijos, stilizuotos kapelos, modernaus folkloro grupės ir pavieniai kaimo muzikantai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Festivalyje dalyvaus apie 39 kolektyvai ir daug pavienių muzikantų.

Birželio 3 d. jubiliejinį festivalį žadame paminėti įspūdingu muzikiniu akcentu – 5 liaudies kūrinius vienu metu gros gausus jungtinis Pabaltijo bandonininkų, armonikininkų ir mandolininkų ansamblis. Jungtiniam ansambliui diriguos Lietuvos liaudies kultūros centro vyriausias specialistas ir bandonininkas Arūnas Lunys.
Penktadienį ir šeštadienį koncertų vedėja Magdelė su Untanioku festivalio žiūrovus kvies paskanauti MAGDELĖS RUBEŽINĖS SRIUBOS iš didelio katilo.

FESTIVALIO PROGRAMA

Birželio 1 d. (ketvirtadienis)
Nuo 10.00 val. Tautodailininkų, kulinarinio paveldo ir amatininkų mugė pėsčiųjų bulvare (Vilniaus g.).
18.00 - 23.00 val. Koncertai didžiojoje festivalio scenoje prie dailės galerijos (Vilniaus g. 245).
Groja: KAIMO MUZIKANTAI (Šiauliai), PEČIUS GRIŪN (Gargždai), DZIGA (Rēzekne, Latvija), SALDUVĖ (Šiauliai), NEŠPĖTNI BERNAI (Panevėžys), SAULĖ (Šiauliai), Post - folkloro grupė RIKŠI (Rēzekne, Latvija), DAUMANTŲ MUZIKANTAI (Kėdainiai), KITAVA (Šiauliai).

Koncertų vedėja Virginija Našlėnienė (Magdelė).
22.00 – 02.00 val. Muzikantų vakaronė klubo „Juonė pastuogė” vasaros kiemelyje.

Birželio 2 d. (penktadienis)
Nuo 10.00 val. Tautodailininkų, kulinarinio paveldo ir amatininkų mugė pėsčiųjų bulvare (Vilniaus g.).
14.00 - 18.00 val. Kapelijų ir stilizuotų kapelų improvizuoti pasirodymai įvairiose pėsčiųjų bulvaro (Vilniaus g.) erdvėse.
16.00 - 23.00 val. Koncertai didžiojoje festivalio scenoje prie dailės galerijos (Vilniaus g. 245).
Groja: SĒĻU MUIŽAS MUZIKANTI (Sēļu pagasts, Mazsalacas novads, Latvija), MARTVEŽIAI (Klaipėdos raj.), JUNGTINIS MANDOLININKŲ ANSAMBLIS (Zarasai), DZIGA (Rēzekne, Latvija), MINGĖ (Klaipėda), SADŪNAI (Zarasų raj.) ir JONIS (Šiauliai) - bendras projektas, Pärnumaa Lõõtspillihaigete Selts (Estija, Piarnu), DUJA (Vilnius), ŠEDUVOS BERNAI (Radviliškio raj.), Heino Tartes ja Sõbrad (Estija, Pilva), VYDRAGA (Vilnius), GERI VAKARAI (Kaišiadorys), JOLDIJA (Nida).

Koncertų vedėjai: Virginija Našlėnienė (Magdelė) ir Antanas Laurinkevičius (Untaniokas)
19.00 val. Kolektyvų, kurie jau sugrojo didžiojoje scenoje vakaronė klubo „Juonė pastuogė" vasaros kiemelyje.
21.30 - 01.00 val. Festivalio muzikantų, svečių ir organizatorių vakaronė tęsiasi klubo „Juonė pastuogė“ vasaros kiemelyje. Groja kas kaip moka...

Birželio 3 d. (šeštadienis)
Nuo 10.00 val. Tautodailininkų, kulinarinio paveldo ir amatininkų mugė pėsčiųjų bulvare (Vilniaus g.).
12.00 - 15.00 val. Bandonininkų, armonikininkų ir pavienių kaimo muzikantų pasirodymai didžiojoje festivalio scenoje, kapelų ir kapelijų koncertai.
14.00 - 18.00 val. Kapelijų, stilizuotų kapelų ir pavienių kaimo muzikantų improvizuoti pasirodymai įvairiose pėsčiųjų bulvaro (Vilniaus g.) erdvėse.
12.00 - 23.00 val. Koncertai didžiojoje festivalio scenoje prie dailės galerijos (Vilniaus g. 245).
Groja: pavieniai muzikantai iš Lietuvos ir Latvijos, VYDRAGA (Vilnius), JUSTINO ARMONIKIERIAI (Kelmė), BANDONIJA PLIUS (Tauragė), JOLDIJA (Nida), ANTANO ARMONIKIERIAI (Jonava), Heino Tartes ja Sõbrad (Estija, Pilva), MINGĖ (Klaipėda), VARĖNOS KRAŠTO MUZIKANTAI, Pärnumaa Lõõtspillihaigete Selts (Estija, Piarnu), RASEINIŲ ARMONIKIERIAI, Raseinių armonikieriai, Jungtinis PETERBURGO ARMONIKŲ ANSAMBLIS, MARTVEŽIAI (Klaipėdos raj.), GERI VAKARAI (Kaišiadorys), liaudies instrumentų ansamblis ZIEMEĻMALA (Limbaži, Latvija), KAUNO BANDONIJA (Kaunas), M.ŽALNERAVIČIAUS kapelija (Šiauliai), RŪVENAS AURE (Rūjiena, Latvija), ERŽVILKO BANDONIJA (Jurbarko raj.), SENOLIAI (Klaipėda), SANTAKA (Jurbarkas), MALTA (Rēzeknes novads, Maltas pagasts, Latvija), BIJOTAIČIAI (Šilalės raj.), MĖGUVA (Palanga), RATASAI (Panevėžio raj.).
16.30 – 17.00 val. Pabaltijo šalių jungtinio bandonininkų, armonikininkų ir mandolininkų ansamblio pasirodymas. Diriguoja Arūnas Lunys.
17.00 val. Šventinis festivalio fejerverkas

Koncertų vedėjai: Virginija Našlėnienė (Magdelė) ir Antanas Laurinkevičius (Untaniokas), Rasa Graužinienė (Dėdienytė) ir Vilma Mulevičiūtė – Sabaliauskienė (Agotėlė)
18.00 val. Armonikininkų ir bandonininkų vienkiemis klubo „Juonė pastuogė“ vasaros kiemelyje – improvizuoti koncertai, pavienių muzikantų ir kolektyvų, kurie jau sugrojo vakaronė.
21.00 - 24.00 val. Festivalio muzikantų vakaronė tęsiasi klubo „Juonė pastuogė“ vasaros kiemelyje. Groja kas kaip moka...]]> Jautri ir heroiška karo moters istorija https://www.savaite.lt/naujienos/kinas/1246-jautriirheroikakaromotersistorija.html https://www.savaite.lt/naujienos/kinas/1246-jautriirheroikakaromotersistorija.html 1246 Wed, 22 Mar 2017 14:40:46 +0200 native-yes

„Aš ieskau herojų, kurios sudrebintų mano pasaulį. Žinau, kad ne kiekviena moteris yra stipri moteris, tačiau mane įkvepia tos, kurios atsispiria visuomenės norui įsprausti jas į rėmus“, – sako 39-erių Holivudo žvaigždė Jessica Chastain, pelniusi „Auksinį gaublį“ už įsimintiną vaidmenį juostoje „Taikinys Nr.1“. Jau nuo balandžio 14 dienos ją pamatysime kitame neužmirštamame vaidmenyje – aktorė įkūnys Antrojo pasaulinio karo heroję Antoniną Zabinski tikrais įvykiais paremtoje dramoje „Zoologijos sodo prižiūrėtojo žmona“.

Jautri ir heroiška šios moters istorija nuskambėjo itin garsiai: Antrojo pasaulinio karo metais ji drauge su savo vyru Janu rizikavo ne tik savo, bet ir savo vaikų gyvybėmis, Varšuvos zoologijos sode paslėpdami ir nuo mirties išgelbėdami 300 žydų.

„Šiame filme aš ne tik paprasta moteris. Čia aš privalėjau būti ir zoologė, ir mama, ir žmona, ir seklė, o visa tai sudėjus į vieną vietą gauname tikrą istorinę asmenybę, apie kurios drąsą ir pasiaukojimą turi išgirsti visas pasaulis“, – neabejoja Holivudo žvaigždė.

J. Chastain pasakoja, jog ji ir Antonina Zabinski turi kai ką bendro, dėl to aktorei gauti šį vaidmenį buvo itin svarbu.

„Kiek save prisimenu, niekuomet netylėdavau, jei matydavau neteisybę ar priešais mane vykstantį blogį. Visad maištavau prieš visuomenėje nusistovėjusias nuostatas, nepaklusau tam, kuo norima paversti moteris. Niekuomet nebuvau ir nebūsiu tyli namų šeimininkė, nes mes, moterys, galime kur kas daugiau. Tai puikiausiai įrodė ir Antonina“, – sako J. Chastain.

Ar aktorė, atsidūrusi A. Zabinski vietoje, pasielgtų taip pat?

„Galėčiau iškart pasakyti, kad taip, būčiau padariusi tą patį, tačiau iš tiesų labai sunku pasakyti, kas būtų, jeigu būtų. Juo labiau, tai sumenkintų Zabinskių pasiaukojimą bei nuopelnus. Iš tiesų tik nedaugelis mūsų rizikuotume savo ir savo vaikų gyvybėmis dėl visiškai nepažįstamų žmonių“, – prisipažįsta aktorė.
Ypatingai jautri drama „Zoologijos sodo prižiūrėtojo žmona“ į Lietuvos kino teatrus atkeliaus jau balandžio 14 dieną.

savaite.lt inf.]]> „Gražuolė ir pabaisa“ aktorius tikrame gyvenime primena žavingą princą https://www.savaite.lt/naujienos/kinas/1237-grauolirpabaisaaktoriustikramegyvenimeprimenaavingprinc.html https://www.savaite.lt/naujienos/kinas/1237-grauolirpabaisaaktoriustikramegyvenimeprimenaavingprinc.html 1237 Tue, 21 Mar 2017 11:11:28 +0200 native-yes „Gražuolė ir pabaisa“ aktorius tikrame gyvenime primena žavingą princą

„Gražuolė ir pabaisa“ aktorius tikrame gyvenime primena žavingą princą

Emma Watson ir Dan Stevens.

Dan Stevens, vaidinantis garsiąją Pabaisą, kino premjerų ar žiniasklaidos renginių metu žengdamas raudonu kilimu išsiskiria rafinuotu stiliaus suvokimu. Jis yra naujausias Britų aktorius, kuris atvirai mėgaujasi mada, renkasi drąsias spalvas bei niekur nematyto dizaino kostiumus.

Svarbiausiuose renginiuose jis visada pasirodo kartu su savo žmona, džiazo dainininke Susie Hariet. Namuose jie kartu augina aštuonerių ir penkių metų vaikus. Mažai kam žinoma, tačiau aktorius buvo įvaikintas, bet savo tikrųjų tėvų niekuomet neieškojo. Jis užaugo Velse, šeimoje su broliu, kuris taip pat buvo įvaikintas. Prisimindamas paauglystę, aktorius prisipažįsta buvęs tikras maištininkas, tačiau viskas pasikeitė kai paskatintas tėvų nukreipė savo energiją į aktorystę.

Išgarsėjęs „Dauntono abatija“ seriale, D. Stevens naujoje „Disney“ studijos ekranizacijoje vaidina prakeiktą princą – Pabaisą. „Gražuolė ir pabaisa“ pasakoja nuostabią Belos (akt. Emma Watson), mielos, kilniaširdės ir nepriklausomos merginos meilės istoriją. Ji pasiaukoja ir tampa Pabaisos įkaite prabangiuose jo rūmuose. Nepaisant savo baimių, Bela ne tik susidraugauja su užkerėtais rūmų darbuotojais, bet pamažu pamato tikrąjį Pabaisos grožį, kuris slepiasi po siaubinga jo išore.

1740-aisias prancūzų rašytojos Gabrielle-Suzanne de Villeneuve parašyta pasaka dar 1991 m. kino ekranuose pasirodė animacinio filmo formatu. Praėjus kiek daugiau nei 26 metams, lydima kitų „Disney“ pasakų sėkmės, kaip „Alisa stebuklų šalyje“ ar „Pelenė“, bei pažangių šiuolaikinių technologijų dėka, naujausia „Gražuolė ir pabaisa“ ekranizacija žada tapti sėkmingiausia šių metų kino juosta.

Skirtingai nei animacinėje kino juostoje, naujajame filme vaidina tikri aktoriai persirengę nuostabiais, „Oskarų“ vertais kostiumais, o didžioji dalis Pabaisos yra sukurta panaudojant specialiuosius efektus.

Galima drąsiai teigti, jog D. Stevens filmavimo aikštelėje praleido „alternatyvioje visatoje“. Aktoriui nereikėjo vargti su senoviniais drabužiais, šukuosena ar makiažu, todėl jis galėjo susikoncentruoti į savo balsą bei veido išraiškas, kurias fiksavo daugiau nei 20 kamerų vienu metu. Filmavimo aikštelėje D. Stevens praleido su aptemptu „žaliu“ kostiumu ir kojokais, o jo veidas buvo padengtas specialiais UV dažais, kurie ir leido išgauti maksimalų mimikų tikslumą – iki paskutinio Pabaisos veido plaukelio.

Britų aktorių Pabaisos vaidmeniui pasirinko pats filmo režisierius Bill Condon. Pilnai pasitikėdamas Dan Stevens aktoriniais sugebėjimais ir kartu turėdamas garsiąją „Hario Poterio“ super žvaigždę Emma Watson, siekdamas maksimalaus įsitraukimo režisierius B. Condon visą komandą sutelkė aplink šią kino žvaigždžių porelę.

Tikra meilės istorija–pasaka visai šeimai - nuo kovo 17 d.]]> Savaitės horoskopai: kovo 13 - 19 d. https://www.savaite.lt/naujienos/1209-savaitshoroskopaikovo13-19d.html https://www.savaite.lt/naujienos/1209-savaitshoroskopaikovo13-19d.html 1209 Wed, 08 Mar 2017 20:42:57 +0200 native-yes AVINAS

Nuo pirmadienio iki savaitės vidurio jums gali tekti su kažkuo kovoti, varžytis ar konkuruoti. Emocinių išgyvenimų gali sukelti finansinės, psichologinės arba seksualinės problemos. Turbūt jausite būtinybę grąžinti skolas, ieškoti naujų pajamų šaltinių, sumokėti baudas ar pan. Savaitgalį galite gauti informacijos jus dominančiu klausimu bei sulaukti intriguojamų pasiūlymų. Jeigu dabar keliaujate, tai, ką pamatysite ar išgirsite, jus itin sudomins. Kils naujų idėjų. Galite įsimylėti.

JAUTIS

Nuo pirmadienio pravartu nedelsiant imtis dalykinių projektų, gilintis į naujoves. Regis, jausite spaudimą iš reiklių žmonių, viršininkų. Santykiai su konkurentais ir partneriais tikriausiai bus permainingi ir įtempti, bet paslapčia kažkuo iš jų labai žavėsitės, trokšite artumo. Šį savaitgalį į gera neišeis mėginimas pasipelnyti, manipuliuojant kitų patiklumu bei svetimais pinigais, dokumentais. Tokiais dalykais verčiau nejuokaukite. Stiprės erotinis interesas, svajosite apie aistringą slaptą romaną.

DVYNIAI

Kitą savaitę jus džiugins romantiški potyriai, flirtai, vaikų pasiekimai. Jeigu reikšitės scenoje, galite laimėti prizą, sulaukti pripažinimo. Visgi niekur nepabėgsite nuo atsakingų ir ne itin malonių darbų. Regis, nuotaiką gadins vyresnio amžiaus ir konservatyvūs žmonės. Savaitgalį gali iškilti pasirinkimo dilema, nes dėl jūsų dėmesio gali varžytis keli asmenys. Stenkitės suprasti konkurentus, jų motyvus bei žmones, su kuriais jus sieja ypatingi jausmai ar reikalai. Galite padaryti netikėtų atradimų.

VĖŽYS

Šiuo metu nešvaistysite laiko veltui. Ypač būsite nusiteikę rūpintis namais, šeima, nuosavybės klausimais. Gali pavykti tai, kas jau atrodė neįmanoma. Apskritai, visa savaitė sudėtingiems darbams ir dalykiniams pokalbiams bus nelabai palanki, bet kūrybinei veiklai ir romantikai gana tinkama. Gerai sutarsite su vaikais. Tik tausokite jų ir savo sveikatą. Savaitgalį turbūt keisite įvaizdį ir dėl to daug staipysitės prieš veidrodį. Galite sulaukti dalykinio arba pramoginio pasiūlymo.

LIŪTAS

Nuo pirmadienio kelias dienas bus daug pokalbių ir skubių reikalų. Reikės nedelsiant reaguoti į gaunamą informaciją, tvarkyti su ryšiais, mokslu, reklama, dokumentais susijusius reikalus. Galbūt leisitės į kelionę. Tačiau savaitės viduryje jau pasijusite išsisėmę, sudirgę. Pasitelkite kantrybę. Jei ką sugadinsite, pataisyti bus sunku. Savaitgalis skatins kūrybingumą, romantišką polėkį, bet tuo pačiu gali atnešti netikėtumų, susijusių su vaikais, mylimu žmogumi. Venkite lengvabūdiškų nuotykių.

MERGELĖ

Nuo pirmadienio būsite energingi, tad į priekį pasistūmės verslo reikalai. Galbūt ims daugėti pinigų ar tiesiog nebebus kliūčių susitarti dėl aktualių klausimų. Antroje savaitės pusėje laukia daug lakstymo, pokalbių. Kažkas gali pakrypti nenumatyta linkme. Nuostolių gali pridaryti jūsų artimieji. Savaitgalio nuotaikas gali drumsti neišspręstos partnerystės, šeimos problemos. Norėsis daugiau pramogų, spalvingesnio laisvalaikio, bet kažkas ribos jūsų polėkius bei poreikius.

SVARSTYKLĖS

Šią savaitę būsite nusiteikę rizikuoti ir mėginsite pradėti ar pastūmėti pirmyn aktualų reikalą, projektą. Jėgų ir įkvėpimo nepristigs tik trumpalaikiams sumanymams. Regis, teks rūpintis pajamų šaltiniais, mokesčiais, pirkiniais ar pan. Vertėtų atidžiau rinktis prekes, nes galite įsigyti brokuotą daiktą. Savaitgalį norėsis pagyventi linksmiau, patirti malonumų. Jausite poreikį išreikšti save, nustebinti kitus savo kūrybiškumu, naujais polinkiais. Kai ką išties sužavėsite ir sulauksite komplimentų ar net meilės prisipažinimų.

SKORPIONAS

Šią savaitę jūsų nuotaika kaitaliosis, stigs pasitikėjimo savimi arba tais, su kuriais turite reikalų. Regis, sunku bus suspėti laiku atlikti įsipareigojimus, gauti reikiamą informaciją ar duomenis. Visgi paaštrėjusi intuicija turėtų padėti kūryboje, protiniame darbe. Venkite svaigalų ir būkite atsargūs kelyje. Savaitgalį būsite nusiteikę rūpintis suplanuotais reikalais, šeima, namais, sieksite komforto. Pagerės apetitas, džiugins kulinariniai, konditeriniai eksperimentai, tad dietos laikytis būtų sunku.

ŠAULYS

Nuo pirmadienio kelias dienas neblogai seksis demonstruoti organizacinius sugebėjimus. Neatsisakysite susitikti su draugais, pažįstamais, sudalyvauti renginyje ir pan. Tikriausiai pavyks dėl kažko svarbaus susitarti, atnaujinti ryšius. Tačiau tai gali reikšti papildomas išlaidas. Nuo ketvirtadienio jau pataupykite savo jėgas, ypač jei negalite pasigirti sveikata bei atsparumu stresui. Savaitgalį gali iškilti meilės, naudos ir moralės dilema. Galite gauti avantiūristišką pasiūlymą, kurį rizikinga priimti.

OŽIARAGIS

Šią savaitę pajusite didėjantį darbo krūvį ir griežtesnius reikalavimus. Galite sulaukti dalykinio pasiūlymo arba kažkokiais būdais jo sieksite. Ypač nersitės iš kailio, jei mėginate realizuoti save administraciniame darbe, politikoje. Regis, kažkas jums slapta kenks, nors jūs manysite, kad padeda. Savaitgalį turbūt patirsite manipuliavimą jūsų jausmais, vertybėmis ar kt. Užuot kalbėję mįslėmis ir toliau paskleidę kokius nors gandus, verčiau aiškinkitės dviprasmiškus dalykus, siekite faktų.

VANDENIS

Nuo pirmadienio kelias dienas pasižymėsite aktyvumu ir komunikabilumu. Mintys suksis apie studijas, keliones, emigraciją. Gali kilti perspektyvių sumanymų arba gausite pasiūlymą. Galbūt teks sakyti oficialias kalbas, bendrauti su įtakingais veikėjais. Regis, bus nelengva išsaugoti gerą reputaciją. Savaitgalį būsite nusiteikę bendrauti, draugauti, flirtuoti. Sugebėsite padaryti gerą įspūdį pašnekovams, publikai. Tačiau jį labai lengva bus sugadinti. Nedalinkite melagingų, nepagrįstų pažadų.

ŽUVYS

Nuo pirmadienio būsite susirūpinę verslo planais, finansiniais klausimais. Galbūt kažką planuojate įsigyti ar kuriate naujus projektus. Pasistenkite surinkti informaciją apie dominančių prekių bei paslaugų kainas ir garantijas. Jausite didelę įtampą, jei teks bylinėtis, organizuoti seminarus, viešai kalbėti. Savaitgalį vis dar teberūpės darbo arba mokslo reikalai, politinės ar kitokios ambicijos. Raskite galimybių atitrūkti nuo sunkių minčių ir maloniai atsipalaiduoti, pasimėgauti dvasiniu ir fiziniu komfortu.]]> Dejuojame, bet maistą metame į konteinerius https://www.savaite.lt/naujienos/1192-dejuojamebetmaistametameikonteinerius.html https://www.savaite.lt/naujienos/1192-dejuojamebetmaistametameikonteinerius.html 1192 Mon, 06 Mar 2017 18:52:55 +0200 native-yes

Nereikia piktinančios informacijos apie turtinguose Vakaruose išmetamus kalnus maisto. Pasirodo, mes, lietuviai, vakariečius vejamės šimtamyliais batais.

Kiekviena šventė maitina benamius

Tai, kad lietuviai – vaišingi žmonės, žinoma jau seniai. Tačiau retai kas susimąsto apie „nematomą“ to vaišingumo aspektą: po kiekvienos šventės kone kiekviena šeima pasiunčia nemažai maisto tiesutėliai į šiukšlių konteinerį.

Seniau tai, ko šeimyna nesuvalgydavo, suėsdavo gyvuliai ir sulesdavo paukščiai. Dabar šios „misijos“ imasi valkatos. Jei atkreipėte dėmesį, visos tokį gyvenimo būdą pasirinkusios žmogystos tikrai nebadauja, juo labiau – per šventes ir po jų, kai konteineriai tiesiog sprogsta nuo išmesto maisto. Gailestingesnio būdo mūsų tautiečiai neretai prie konteinerių deda netgi maisto lauknešėlius – visas tas nuo šeimos stalo likusias maisto atsargas.

Minėta situacija „prašosi“ dviejų išvadų. Pirmoji – nepaisant pasaulinių ar vietinių krizių, mes ir toliau nejuntame saiko ruošdami šventinį stalą. Antroji – mums ir toliau nekyla ranka savo maisto likučių nunešti į artimiausią labdaros valgyklą ar maisto dalijimu užsiimančią labdaringą organizaciją. Kartu su tuščiais buteliais ir kitomis šiukšlėmis dar visai gerus maisto produktus ir patiekalus mes ir toliau verčiame į konteinerius.

Skaičiai bauginantys

2014-ieji net buvo paskelbti Kovos su maisto švaistymu metais. Pasirodo, padėtis – labai rimta. Deja, istorija rodo, kad žmonės – labai inertiški. Juk iki pat XX amžiaus vidurio net Europa nežinojo, kas yra maisto perteklius. Ką jau kalbėti apie žymiai „alkanesnius“ žemynus. Tik per pastarąjį pusšimtį metų įpratę geriau gyventi, europiečiai ėmė iš peties švaistyti maistą.

Spręskite patys: 2010 m. visoje Europos Sąjungoje į sąvartynus iškeliavo daugiau kaip 89 mln. t maisto, arba kiekvienas europietis išmetė to, kas dar valgoma, po 180 kg. Minėtomis 89 mln. t būtų galima gerokai sumažinti badą Afrikoje, tačiau lengviau, aišku, išmesti. Ir mes, beje, beveik neatsiliekame nuo vakariečių: vienam lietuviui tenka po 171 kg kasmet išmetamo maisto, arba iš viso 581 tūkst. t. Tokiu kiekiu maisto mes aprūpintume visas socialines įstaigas – nuo kūdikių iki senelių namų.

Vien 2011 m. Lietuvoje susidarė 5,4 mln. t atliekų. 4,1 mln. t iš jų – gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekos, 1,3 mln. t – komunalinės atliekos. Tad nesunku įsivaizduoti, kokias maisto „piramides“ mes kasmet kompostuojame sąvartynuose. Ir be jokios naudos: toks su kitomis atliekomis susimaišęs kompostas jau netinkamas dirvai tręšti.

Be to, milžiniški kiekiai išmetamo maisto neigiamai veikia aplinką. Mat dauguma maisto atliekų patenka į sąvartynus, kur išskiria anglies dioksido (CO2) ir nuodingų metano dujų. Pastarosios teršia atmosferą 20 kartų stipriau nei CO2 ir taip aštrina klimato atšilimo problemą. Be to, gaminant maisto produktus naudojamas iškastinis kuras, trąšos ir gėlas vanduo. 1 kg jautienos pagaminti sunaudojama 15 tūkst. l vandens, 1 kg duonos – beveik 2 tūkst. l.

Galėtų atiduoti labdaros organizacijoms

Namų ūkiuose susidaro tik penktadalis visų maisto atliekų. Likęs maistas „prarandamas“ žemės ūkio, maisto pramonės ir prekybos įmonėse. „Pastarosios nenoriai kalba apie vartotojams nepatiekto maisto nuostolius ir neskuba dalytis nekondiciniu, bet dar tinkamu vartoti maistu“, – komentavo situaciją „Maisto banko“ vadovas Vaidotas Ilgius. Išimtis – prekybos tinklas IKI, nuo 2009 m. nepasiturintiesiems maitinti atiduodantis paskutinės galiojimo dienos maisto produktus. Vien 2012-aisiais IKI labdarai perdavė daugiau kaip 2 tūkst. t maisto už 12,3 mln. Lt.

Beje, nelaukdami politikų mostų, didžiausi Europos Sąjungos prekybos tinklai patys imasi tausoti maistą. Prekybos milžinas „Tesco“ pranešė mažinsiąs maisto nuostolius, net jei dėl to sumažėtų pardavimo apimtys. Sprendimą atliekamą maistą atiduoti labdaros organizacijoms paskelbė ir britų prekybos tinklas „Asda“. V. Ilgius mano, kad ir kiti prekybos tinklai bei maisto perdirbimo įmonės galėtų pasekti vakariečių pavyzdžiu. Tuomet gal net nereikėtų organizuoti gerumo ir kitų akcijų, esą nupirkite... Tačiau gal kaip tik tai ir stabdo mūsų prekybininkus bei pramonininkus?

Išradingieji austrai

Dar prieš Kalėdas Austrijos žemės ūkio ir ekologijos ministerija kartu su viena visuomenine organizacija sukūrė interneto puslapį ir pakvietė visus austrus nemokamai keistis jau paruoštais patiekalais bei maisto produktais. Minėtos iniciatyvos tikslas – bent kiek sumažinti tuos kalnus maisto produktų, kurie kasmet išmetami prieš ir per didžiąsias metų šventes bei po jų.

Tiesa, nereikia „nurašyti“ ir kasdienybės – ji taip pat pasiima savo duoklę per visas kitas metų dienas.
Tad per šį švenčių laikotarpį austrai vieni kitiems siuntinėjo žinutes (ir į kompiuterius, ir į išmaniuosius telefonus): „Kas nori mano skaniosios moliūgų sriubos?“, „Siūlau savo gamybos „Vienos“ šnicelių“, „Jei šį vakarą nesuvalgysite mano pudingo, aš būsiu priversta jį ryt išmesti“.

Tai tik dalelė tos kulinarinės informacijos, kuri pasklido interneto erdvėje šios kalnų šalies gyventojams. Tiksliau – jų skrandžiams. Austrai visai mielai atsišaukė į tokią iniciatyvą: vieni siūlė jau gatavus savo patiekalus, kiti dalijosi maisto produktais, kurių, aišku, kaip visada prisipirko per daug.

Taigi visos tos „piramidės“ patiekalų bei jais dar nevirtusių maisto produktų keliavo ne į šiukšlių konteinerius, o ant austrų stalo. Ir niekas neapsinuodijo. Mat šios iniciatyvos autoriai visus kvietė ir tebekviečia vadovautis tokia nuostata: „Kitam siūlyk tik tai, ką pats su malonumu valgytum.“

Beje, kasmet austrai išmeta apie 157 tūkst. t maisto produktų. Jų vertė – apie 300 eurų kas mėnesį vienai austrų šeimos. Per mėnesį statistinė austrų šeima maistui išleidžia 352 eurus. Taigi jei į konteinerius neiškeliautų visai tinkamas maistas iš namų, kiekviena austrų šeima sutaupytų mėnesio biudžetą, skirtą maisto produktams.

Parengta pagal žurnalą „Savaitė“]]> Džordana Butkutė: „Visuomet buvau nerami siela“ https://www.savaite.lt/naujienos/1197-dzordanabutkutevisuometbuvauneramisiela.html https://www.savaite.lt/naujienos/1197-dzordanabutkutevisuometbuvauneramisiela.html 1197 Mon, 06 Mar 2017 11:34:10 +0200 native-yes

Ji nesimaivo, nereikalauja išskirtinio dėmesio, kalba paprastai ir nuoširdžiai. Pristačiusi albumą „Kryžkelės“, Džordana BUTKUTĖ prieš kurį laiką su dideliu trenksmu grįžo į sceną. Dainoje „Esu laisva“ garsiai skamba roko gitaros. Naujas kūrybinis amplua ir scenos įvaizdis byloja apie kitą – brandų – garsios dainininkės gyvenimo etapą.

– Pastaruoju metu tikriausiai sulaukiate klausimų apie savo albumą. Vis dėlto kodėl jį pavadinote „Kryžkelėmis“?

– Ankstesnis mano albumas „Tik su tavim“ pasirodė prieš dešimt metų. Dešimtmetis – išties ilga laiko atkarpa. Per tuos metus mano gyvenime nutiko daug įvairiausių dalykų. Buvo visko: nuopuolių ir pakilimų, meilių ir nemeilių. Prieš kelerius metus su Elegijumi surengėme didžiulį koncertinį turą po Vakarų Europą ir Skandinavijos šalis. Kiek žinau, iki tol nė vienas Lietuvos atlikėjas nesiryžo tokiai milžiniškai turnė. Susikrovėme į džipą mantą ir išvažiavome. Kone metams. Dviese su Elegijumi.

Grįžusi iš gastrolių susimąsčiau, ką veiksiu rytoj. Suvokiau, kad tai, kuo ir kaip gyvenau prieš dešimtį metų, jau išdainavau. Šiandien yra kitas gyvenimo etapas, kitoks pasaulio matymas ir suvokimas. Bėgant laikui keičiasi mąstymas, formuojasi naujos vertybės. Taigi priėjau gyvenimo kryžkelę, kurioje pasukau naujų patirčių keliu. Tuos potyrius ir išgyvenimus norėjosi išsakyti, išdainuoti. Todėl gimė naujas albumas.

– Jame skamba roko muzika. Rodos, iki šiol ji jums buvo svetima?

– Visiškai ne. Savo muzikinę karjerą pradėjau šiuo muzikos žanru. Mano sceninis debiutas įvyko prieš trisdešimt metų su grupe „Impulsas“, grojusia lietuvišką roką. Tiesa, jis skambėjo kitaip negu šiandien. Dainuoju, sakykime, kitokiu roko stiliumi.

Tai nauja, bet tikrai nesvetima. Į „Kryžkeles“ sudėtos dainos ypatingos man pačiai. Gitarų ir violončelių garsai kūną bado tarsi adatėlės. Ar stiprus mano naujasis albumas? Didžiausi kritikai yra klausytojai. Tegul jie vertina mano dainas. Be abejo, ir scenos grandų pastabos itin svarbios. Labai malonu buvo išgirsti prodiuserio ir muzikanto Andriaus Mamontovo komentarą. Mano naująją kompaktinę plokštelę jis pavadino netikėtai geru sugrįžimu į sceną. Tai – didelis komplimentas.

– Esate vadinama muzikos dievaite, lietuviškos popmuzikos karaliene, scenos diva. Kartais esate lyginama su pasaulinio garso žvaigždėmis, tokiomis kaip Madona ir Kaile Minoug. Tikriausiai tokie palyginimai ir apibūdinimai maloniai glosto širdį?

– Būsiu atvira, jie mane erzina. Žinote, kodėl? Todėl, kad panašiais vardais dažnai vadinamos daugelis dainininkių. Ne paslaptis, ir tokių, kurios užlipusios į sceną... tik žiopčioja. Nenoriu būti tiesiog viena iš jų. Žinau savo vertę, žinau, ką galiu ir kas esu. Nereikia man jokių etikečių. Vadinkite mane tiesiog Džordana.

– Jeigu jau prakalbome apie etiketes, jų neišvengia nė viena scenos žvaigždė. Juo labiau Džordana Butkutė. Ne kartą esate pavadinta ne tik išskirtinio balso savininke, bet ir šokiruojamai apsirengusia, skandalingiausia Lietuvos atlikėja. Tokios frazės nervina ar, priešingai, suteikia išskirtinumo?

– Stengiuosi nesureikšminti įvairių pavadinimų ir įvardijimų. Ypač mirgančių spaudoje. Žurnalistai linkę išpūsti burbulą: vaikydamiesi sensacijų, užsikabina už vieno pasakyto žodžio ir suraito istoriją. Išmokau nekreipti į tai dėmesio. Neskaitau internautų komentarų, kurių apstu po kiekvienu straipsniu. Toks smalsavimas, kas ką apie tave parašė, pakomentavo, yra tuščias laiko taškymas. Dažnai žinomi žmonės, išgirdę apie save vieną ar kitą komentarą, patys iš to daro sensaciją. Girdi, oi, kaip vienokia ar kitokia žinia papiktino, esą net medikų pagalbos prireikė! Visiška nesąmonė! Pasak interneto komentatorių, aš ir žudžiausi, ir numiriau... Tačiau, kaip matote, esu gyva ir sveika.

– Daugelis jūsų dainų tapo hitais. Jų klausėsi prieš tris dešimtmečius, klausosi šiandien, rytoj jos irgi, ko gero, bus populiarios. Būtų galima drąsiai teigti, jog Džordana – ne vien dainininkė. Ji – Lietuvos reiškinys. Kokie yra jūsų klausytojai?

– Siautulingi, neramūs, šėlstantys. Štai tokia publika renkasi į mano koncertus. Ir vos išgirdę pirmuosius dainos akordus pradeda siūbuoti, linguoti. Publikos niekada nereikia išjudinti nuvalkiotais klausimais, girdi, mielieji, kur jūsų rankos? Ne mažiau aktyvūs ir užsienyje gyvenantys lietuviai. Per gastroles visur buvau maloniai, šiltai sutikta. Ant vaikinų pečių užsikabarojusios merginos, rankose plaikstomi marškinėliai... Laikas eina, tačiau emocijos nesikeičia.

Be abejo, tai smagu. Džordana – reiškinys? Galbūt. Dainuoti pradėjau labai anksti. Taigi pirmieji mano klausytojai jau seniai subrendo ir vaikus užaugino. Išties miela, kai simpatiška pusamžė moteris paprašo pasirašyti ant kompaktinės plokštelės. Ir prasitaria, kad užaugo su mano dainomis, vėliau mano melodijų klausė jos dukra, o šiandien mielai atkartoja mažylė anūkė.

– Kada pradėjote dainuoti, jeigu būdama keturiolikos metų jau lipote į sceną?

– Dainuoju nuo mažumės. Net nežinau, nuo kokio amžiaus. Man visada patiko tai daryti. Pirmoje ar antroje klasėje sukūriau pirmąją dainų knygą, pavadinau „Vyturėliu“. Tai buvo mano eilėraščių sąsiuvinis, kurio paskutiniame puslapyje net kainą užrašiau – 50 kapeikų. Tiražas – vienas egzempliorius! Štai taip!

Vėliau mama nupirko pianiną. Išmokusi groti, savo eilėms sukūriau muziką. Esu nerami siela. Nuo mažens. Jau vaikystėje įvairių eibių prisigalvodavau. Kartą nuo lovos nusukau kojas. Tam, kad lova taptų rogėmis ir galėčiau nuo kalniukų pasivėžinti. Kitąsyk išterliojusi naują suknelę ir bijodama nuo mamos gauti pylos, užuot suskubusi dėmes išvalyti, tiesiog iškirpau purviną skiautę... Tokia jau aš. Vienu metu galiu būti keliose vietose. Elegijus dažnai stebisi, girdi, ką tik kažką jam pasakojau, o štai jau kitame kambaryje kalbu telefonu.

– Papasakokite apie savo muzikinę karjerą. Kada žengėte pirmuosius žingsnius scenoje? Kas buvo jūsų didysis guru?

– Pirmuosius pinigus užsidirbau keturiolikos metų, dainuodama grupėje „Impulsas“. Vėliau dainavau restoranuose „Žalias kalnas“, „Orbita“. Po kurio laiko Stanislovas Čiapas pakvietė į vokalinį instrumentinį ansamblį „Nerija“. Netrukus išvažiavome gastrolių į Mozambiką! Man, jaunai mergaičiukei, ką tik baigusiai vidurinę mokyklą, tai buvo tikra sensacija! 1987 m. tapau „Baltijos jaunystės ’87“ mis.

Vėliau atstovavau Lietuvai tarptautiniuose festivaliuose „Jūrmala ’90“, „Liepojos gintaras“. Su latvių dainininku Ivu Fominu ir grupe „Mistika“ gastroliavome Lietuvoje, Latvijoje, Danijoje, Austrijoje. O kur dar koncertiniai turai po Lenkiją, Vokietiją! Vėliau – grupė „Alibi“. Koncertai Londone, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Danijoje. Tačiau visa tai – jau praeitis.

Taigi didysis mano mokytojas – gyvenimas, suteikęs progų sutikti ir pažinti garsių muzikantų bei dainininkų. Išgirsti juos ir iš jų mokytis. Daugelį dainų sukūriau pati. Mano dainos – tai mano išgyvenimai, mano patirtys, mano džiaugsmas ir ašaros. Nemoku ir negaliu dainuoti atmestinai. Scenoje išdainuoju savo emocijas. Tikras, nesuvaidintas, iš širdies. Tikriausiai dėl to žmonės mane mėgsta. Kad publika tave pamiltų, kad ją užburtum, nepakanka vokalinių gebėjimų – tegul ir puikiausių! Reikia kibirkšties, kuri uždega ir „užveda“. Vieni tai vadina charizma, kiti – energijos užtaisu. Koks skirtumas! Svarbiausia, kad publika tavimi patikėtų.

– Džordana, ne kartą esate viešai prasitarusi, jog nežinia, kaip būtų pakrypęs jūsų gyvenimo kelias, jei nebūtumėte sutikusi Elegijaus Strasevičiaus, su kuriuo prieš metus susituokėte. Vienas taksi iškvietimas tapo lemtinga pažintimi, kardinaliai pakeitusia jūsų gyvenimą?

– Taip, tai tiesa. Elegijus – ne tik mano vyras, prodiuseris, vadybininkas, vairuotojas, bet ir artimiausias sielos draugas. Dėkoju Dievui už suteiktą galimybę mudviem susitikti. Elegijui dėkoju už jo nepaprastą kantrybę ir meilę.

Su manimi nelengva. Esu kibirkščiuojanti, ūmi. Tiesa, šiandien jau gerokai ramesnė. Šis žmogus sugebėjo ištverti sunkiausią – mano nuopuolio – metą. Būdavo dienų, kai jis, netekęs kantrybės, trenkdavo durimis ir išeidavo. Tačiau netrukus vėl sugrįždavo. Kodėl? Nes mylėjo mane ir tebemyli. Šis jausmas abipusis.

– Kas gi išmušdavo Elegijų iš pusiausvyros? Kas tokio nutikdavo, kad jis norėdavo išeiti?

– Elegijų erzino vieša paslaptimi tapę mano „užgėrimai“. Taip, aš esu alkoholikė. Nebijau to pripažinti. Jau trejus metus negėriau jokio alkoholio. Nė lašo! Šiandien užuodus svaigalų kvapą net nupurto... Elegijus padėjo išsikapstyti iš to baisaus liūno. Be abejo, niekas nenutinka per vieną dieną. Šis žmogus daug kartų mane įkalbinėjo, tiesė pagalbos ranką.

Tačiau nė viena problema neišsisprendžia tol, kol žmogus pats jos nepripažįsta. Iš pradžių Elegijaus pastabos, kad esu įjunkusi į alkoholį, mane pykdė. Tikindavau, kad jis tiesiog nepažįsta šou pasaulio ir visiškai nieko apie jį nenutuokia. Tik pamanyk, anokia čia blogybė išgerti taurę šampano! Prieš koncertą ar po koncerto. Koks skirtumas? Deja, deja...

Neįvykę koncertai, kai visi bilietai parduoti, nevykę pasirodymai ir pan. Ilgą laiką į Elegijaus raginimus liautis numodavau ranka. Tačiau kartą jam išėjus iš namų galvoje žybtelėjo mintis: o jeigu jis nesugrįš, kas tada? Juk aš myliu tą žmogų, jis man labai svarbus ir brangus. Nusprendžiau kapstytis iš priklausomybės – užsirašiau į Minesotos programą. Man tai padėjo. Išvydau pasaulį kitomis – blaiviomis – akimis. Atsirado nauji prioritetai, naujos vertybės. Nuostabus jausmas!

– Drąsiai apie tai kalbate. Nebijote būti sukritikuota ar netgi ciniškai pašiepta?

– Nejau gėda kalbėti apie tai, kad trejus metus nevartoju alkoholio, kad esu nuo jo nepriklausoma ir laisva?! Apie mane tiek daug purvo pridrabstyta... Niekas nestebina. O internautų atsiliepimų, kaip minėjau, neskaitau.

– Tas pakilimas iš duobės išskleidė sparnus. Ne tik kūrybinėje padangėje, bet ir asmeninėje erdvėje, suteikė pasitikėjimo savimi ir pelnė kitų pasitikėjimą jumis. Ištekėjote už Elegijaus. Tarsi Feniksas pakilote iš pelenų?

– Prasidėjo naujas gyvenimo etapas. Santuoka – man labai svarbus dalykas. Ištekėti už mylimo žmogaus – didelis džiaugsmas. Po vestuvių mūsų dažnai klausinėdavo, girdi, kodėl vestuvių datos nuo žurnalistų nenuslėpėme, fotografavomės ir interviu dalijome. Esą tikros žvaigždės taip nesielgia! Santuokų rūmuose, kaip žinoma, kabo vieši sąrašai, kuriuose nurodyta, kas ir kada tuokiasi. Žurnalistai mikliai tai iškapsto.

Tad kam čia apsimetinėti, maivytis ir slapstytis po skėčiais? Kita vertus, turiu minią ištikimų gerbėjų, kurie norėjo mane pasveikinti. Aš juos nuoširdžiai myliu, todėl vestuvių dieną negalėjau jų ignoruoti ir tapti „nematoma“. Tik bažnytinės apeigos vyko už uždarų durų. Be pašaliečių žvilgsnių.

– Kokios žmonių savybės jums nepatinka, jus erzina ir trikdo?

– Nekenčiu apsimetėlių. Tokių, kurie į akis šypsosi, o už akių purvais drabstosi. Gyvenimas atsijojo draugus ir nedraugus. Turiu daug kolegų, su kuriais puikiai sutariame, tačiau artimų žmonių gretos – labai mažos. Tačiau tai laiko patikrinti draugai.

– Jeigu nedainuotumėte, tuomet…

– Dainuočiau (kvatoja – aut. past.). Žinau viena: tikrai nesėdėčiau sudėjusi rankų. Mano galvoje nuolat sukasi tuzinas minčių. Galiu numegzti įmantrų paltą, stilingą skrybėlaitę ar rankinę, paruošti, artimųjų teigimu, kulinarinių šedevrų. Tačiau kol kas gyvenu muzika, nes ji gyvena manyje. Ir kiekviena nauja daina atspindi mano sielos vingius bei emocijas.

Parengta pagal žurnalą „Savaitė“

]]> Savaitės horoskopai: kovo 6 - 12 d. https://www.savaite.lt/naujienos/1207-savaitshoroskopaikovo6-12d.html https://www.savaite.lt/naujienos/1207-savaitshoroskopaikovo6-12d.html 1207 Mon, 06 Mar 2017 00:55:22 +0200 native-yes AVINAS

Nuo pirmadienio iki savaitės vidurio būsite labiau įsitempę ir nervingesni. Nerimausite dėl šeimos, buities. Regis, itin rūpės materialiniai dalykai, nuosavybės, statybų aktualijos. Nuo trečiadienio imsite pastebėti šviesiąją gyvenimo pusę, svajoti apie romantiką, kūrybinę ar kitokią sėkmę, vaikus, įvairius laimėjimus. Savaitgalį pasižymėsite darbštumu, tačiau sveikata bus lengvai pažeidžiama. Labai kenks svaigalai. Nebūkite patiklūs, nes tikėtini kontaktai su nesąžiningais žmonėmis.

JAUTIS

Nebloga savaitė jūsų laukia. Turbūt atsiras progų atnaujinti kontaktus su kai kuriais senais pažįstamais, išsiaiškinti nesusipratimus ir pan. Regis, jums seksis mokslo srityje, gausite gerus įvertinimus arba parengsite vykusią prezentaciją, publikaciją ir t. t. Artėjant savaitgaliui, vis daugiau laiko rasite šeimai, vaikams, ir pastarieji neabejotinai tuo džiaugsis. Savaitgalį papramogausite, tačiau po to galite graužtis dėl per didelio išlaidavimo ar netikėtai patirto apmaudaus nuostolio.

DVYNIAI

Šią savaitę jums turėtų sektis protinė ir finansinė veikla, tačiau pasitaikys ne itin malonių kontaktų. Nuo savaitės vidurio dar geriau suksitės tose srityse, kur reikia iškalbos, apskaičiavimų, žinių. Kuo puikiausiai pavyks interviu arba kažkoks pokalbis, pasisakymas. Deja, savaitgalis nebus toks smagus, kaip norėtųsi. Atsiras trikdžių jūsų planams. Tas, kurio artumo ir supratimo trokštate, gali atsiriboti šalta siena, nuvilti.

VĖŽYS

Ši savaitė iš esmės turėtų būti gera, produktyvi. Vis dėlto iki savaitės vidurio pasitaikys nervingų situacijų. Reikėtų labiau saugotis traumų ir agresijos. Nuo trečiadienio turėtumėte atsipalaiduoti, nusiraminti ir netgi pasimėgauti vidinio komforto pojūčiu, pasidžiaugti naudingu kontraktu, kokybišku pirkiniu. Gali papilnėti piniginė. Savaitgalį noriai nardysite po informacijos šaltinius, mokysitės ir pan. Vis dėlto pernelyg įtempta protinė veikla yra nepatartina. Kaitaliokite ją su fiziniu pajudėjimu, sportu.

LIŪTAS

Nuo pirmadienio kelias dienas turėtumėte itin tausoti savo jėgas ir sveikatą bei saugotis užkulisinių intrigų. Permainos, kurios bręsta už jūsų nugaros, veikiausiai nepraeis pro šalį jūsų nepalietusios. Savaitės viduryje galimas pokalbis apie darbą, finansus, uždarbį. Regis, jis nuteiks pozityviai, tačiau, kaip tuo realiai pasinaudosite, priklausys nuo jūsų. Savaitgalį labiau planuokite pirkinius, antraip prisipirksite tokių daiktų, kurie nereikalingi nei jums, nei šeimos nariams.

MERGELĖ

Nuo pirmadienio jumis labai domėsis aplinkiniai, kolektyvas. Gali atsirasti naujų gerbėjų arba atsinaujinti draugystė, partnerystė. Tiktų dalyvauti visuomeninėje veikloje, telkti bendraminčius ir pan. Diskutuokite, repetuokite, demonstruokite sugebėjimus. Artėjant savaitgaliui trumpam pasijusite išsikvėpę, pavargę nuo šurmulio. Galbūt dėl to savaitgalio kontaktams ir užsiėmimams būsite labai išrankūs. Savo įtarumu, priekabumu kažkam galite labai sugadinti nuotaiką. Venkite svaigalų.

SVARSTYKLĖS

Šią savaitę tikėtinas didelis darbinis aktyvumas, noras pasireikšti, paveikti kitus. Vis dėlto kai kurie dalykiniai susitikimai gali būti komplikuoti. Saugokitės traumų. Nuo trečiadienio - puikus metas ir darbui, ir meilei. Neatsisakykite renginių, pasimatymų. Tiktų eiti ir į darbo pokalbius, teikti interviu. Savaitgalį jumis gali mėginti manipuliuoti nekokią įtaką darantys asmenys. Arba per jūsų neatsargumą nukentės kitas žmogus. Bus daug geriau, jei smarkiai nesireikšite, nekritikuosite kitų, mokėsite patylėti.

SKORPIONAS

Šią savaitę palanku užsiimti veikla, susijusia su teisėtvarka, informacija, kelionėmis, tarptautine komercija. Galbūt sulauksite gero įvertinimo moksle, įtakingo asmens dėmesio ar pan. Tikėtina, kad nusipelnysite daugiau pagarbos, sustiprinsite savo įtaką. Savaitgalį verčiau neužsiimkite tuo, prie ko nelinksta širdis. Galbūt jausitės nesaugūs materialine, pinigine prasme arba įtampą kels nebaigti darbai, nusimatantys atsiskaitymai, egzaminai. Tikriausiai pasijusite geriau, jeigu šiek tiek pabendrausite su gerais draugais.

ŠAULYS

Šią savaitę tvarkykite svarbius dalykinius, finansinius reikalus. Pravartu susirasti aktualios informacijos ir užmegzti ryšių, užtikrinančių sėkmę karjeroje, kūryboje. Galite gauti gera lemiančių žinių iš toli arba iš aukštesnės institucijos. Galbūt dėl rimtų dalykų konsultuositės su profesionaliais specialistais, ir jie jums labai padės. Savaitgalį galimas nemalonus incidentas kelyje ar bendraujant su priešiškai nusiteikusiu asmeniu. Būkite santūresni, nepraraskite savitvardos. Kažkas gali kainuoti daugiau, nei planavote.

OŽIARAGIS

Šią savaitę jums svarbi partnerystė gali patirti tam tikrą išbandymą. Viskas susireguliuos, jei tik nepristigsite emocinės pusiausvyros, pagarbos bei pakantumo kitiems. Regis, mėginsite pagerinti savo finansinę padėtį, tvarkysite paskolų, draudimo reikalus. Tikėtina, kad jums pavyks įgyvendinti tai, ką numatėte. Savaitgalį neturėsite galimybės tinginiauti. Gali tekti rašyti publikacijas, rinkti informaciją, užsiimti buhalterine veikla, naršyti po internetą. Saugokitės sukčių, neblaivių asmenų.

VANDENIS

Nuo pirmadienio pasistenkite daryti tai, ką privalote, protingai spręskite profesines ir kitas problemas. Jeigu kils paskata keisti darbą, sutuoktinį ar politinę partiją, neskubėkite nešti pareiškimo. Saugokite savo sveikatą, turtą, atsargiai vairuokite. Artėjant savaitgaliui, jaudinamų įspūdžių galite tikėtis, jeigu išsiruošite į pramoginį renginį arba pasimatymą. Savaitgalį jums gali priminti skolą arba paprašyti kažką paskolinti. Pasiskolintą daiktą itin saugokite, nes galite jį sugadinti, prarasti.

ŽUVYS

Nuo pirmadienio jus gali aplankyti įkvėpimas, romantiškas polėkis. Regis, sulauksite pasiūlymų, susijusių su verslu, kūrybiniais ar kitokiais projektais. Jeigu aktualu susirasti darbą, išties nesnauskite, nes pastangos pasiteisins. Siųskite CV, derėkitės, reklamuokitės, stenkitės išmokti naujų dalykų, reikalingų profesiniam tobulėjimui. Savaitgalio įvykiai, pokalbiai galbūt kiek pakirs jūsų iliuzijas, įsitikinimus. Labiau vertinkite žmones, kurie jums neabejingi. Kaip įmanydami venkite ginčų, barnių.]]>