https://www.savaite.lt/ lt https://www.savaite.lt/naujienos/renginiai/1879-nemokamu-savaites-renginiu-gidas.html https://www.savaite.lt/naujienos/renginiai/1879-nemokamu-savaites-renginiu-gidas.html 1879 Wed, 11 Oct 2017 12:00:00 +0300 native-yes
Asociatyvi EPA-ELTA nuotrauka

Vilniaus šviesų festivalis

Spalio 13 ir 14 d. Vilniuje vyks VII šviesų festivalis „Beepositive 2017“. Jo metu menininkai iš Lietuvos ir užsienio pristatys įvairias šviesos instaliacijas. Festivalis prasidės spalio 13 d. 19.30 val. „Guerrilla Lighting“ turu nuo V. Kudirkos aikštės – gido vedami turo dalyviai galės stebėti, kaip šviesos kalba savo istoriją pasakoja keliolika Vilniaus senamiesčio pastatų. Spalio 14 d. 19 val. visų lauks pagrindinis „Beepositive 2017“ renginys Senosios Pilaitės teritorijoje – 16 ha erdvėje bus pristatyta apie 50 įvairių menininkų sukurtų interaktyvių šviesos instaliacijų. Pozityvią renginio atmosferą kurs elektroninės muzikos garsai.

„Dzūkų turtai“ Alytuje

Spalio 14 d. nuo 10 val. Alytaus Rotušės aikštėje, S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje bei jų prieigose ūš tradicinė Alytaus regiono rudens šventė „Dzūkų turtai 2017“. Vyks žemės ūkio gėrybių, sodinukų, tradicinių amatų, liaudies meistrų darbų, kulinarijos paveldo mugė, dalyvius linksmins keliolika Alytaus regiono kaimo kapelų, ansamblių, saviveiklos kolektyvų. Savivaldybių kiemeliuose bus pristatomi dzūkų kraštui būdingi amatai ir tradicijos, kaimo turizmo idėjos bei tradiciškai renkamas, apdovanojamas ir pagerbiamas geriausias kiemelis.

Derliaus ir amatų šventė Kaune

Spalio 13–15 d. Kaune, prie „Žalgirio“ arenos (Karaliaus Mindaugo pr. 50), šurmuliuos Respublikinė derliaus ir amatų šventė, organizuojama Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos. Savo gaminius siūlys ūkininkai, duonos kepėjai, amatininkai, tautodailininkai, aludariai, kalviai, bitininkai, ekologinių ūkių savininkai iš Lietuvos ir užsienio šalių. Svečius linksmins liaudiškos muzikos kapelos, vyks įvairūs žaidimai ir varžytuvės, liaudies meistrai mokys tradicinių amatų, atėjusieji bus nemokamai vaišinami žuviene, moliūgų sriuba ir gilių kava.

Biblioterapijos konferencija Birštone

Spalio 20 d. nuo 10 val. Birštono Kurhauze (B. Sruogos g. 2) vyks tarptautinė konferencija „Biblioterapija. Knyga gali prakalbinti ir gydyti“. Joje apie biblioterapijos veiklas, tyrimus ir praktinį jų taikymą kalbės Lietuvos ir užsienio specialistai: psichologai, bibliotekininkai, medikai, socialiniai ir mokslo darbuotojai. Viešnios iš Vengrijos ir Lenkijos papasakos apie skaitymo terapijos taikymą, biblioterapijos asociacijų veiklą savo šalyse. Po pranešimų vyks praktinės biblioterapijos taikymo dirbtuvės ir seminarai.

Literatūros vakarai, susitikimai, knygų pristatymai

Spalio 14 d. 13 val. Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Jaunimo skyriuje (Tilžės g. 9) – susitikimas su interneto įžymybe Geležine Lape ir pokalbis „Tavo įvaizdžio kūrimas ir socialiniai tinklai“. Paskaitos metu svečias pasidalys socialinių tinklų naudojimo asmens įvaizdžiui formuoti patirtimi, vyks laisva diskusija.

Spalio 16 d. 17 val. Panevėžio G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos (Respublikos g. 14) konferencijų salėje – vaizdo medžiagos peržiūra ir pokalbis „Miltinis aktoriaus Vaclovo Blėdžio šeimoje“. Dalyvaus V. Blėdžio sūnus Leonas Blėdis.

Spalio 17 d. 17 val. Kauno Maironio lietuvių literatūros muziejuje (Rotušės a. 13) – poeto D. Kajoko eilėraščių rinktinės „Poezija, o gal ne ji“ sutiktuvės. Kartu su knygos autoriumi dalyvaus aktorė O. Dautartaitė, muziejaus direktorė, rašytoja A. Ruseckaitė, muziejininkas E. Kazlauskas.

Spalio 19 d. 18 val. Vilniaus A. Mickevičiaus viešosios bibliotekos konferencijų salėje (Trakų g. 10, III a.) – susitikimas su aktoriumi, režisieriumi, rašytoju, knygos „Laiškai iš Drakono kalnų“, monospektaklio „Auksinė šventykla“ autoriumi, dzenbudistų vienuoliu K. Marčiulynu-Bo Haeng Sunimu.

Spalio 19 d. 17.30 val. Kauno V. Kudirkos viešosios bibliotekos Suaugusiųjų vartotojų aptarnavimo skyriuje (Laisvės al. 57) – susitikimas su aktore D. Kazragyte ir jos autobiografinės eseistikos knygos „Švytintis rūkas“ pristatymas.

Koncertai

Spalio 13 d. 19 val. Kauno kultūros centro „Tautos namai“ (Vytauto pr. 79) IV aukšte, alternatyvių scenos menų erdvėje „Šelteris“, – naujojo sezono veiklų pristatymo vakaras ir grupės „Basi“ akustinis koncertas.

Spalio 14 ir 15 d. 12 val. Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje (Vilniaus g. 39) – Lietuvos suaugusiųjų chorų konkursas. Dalyvaus geriausi šalies mišrieji ir lygių balsų chorai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Marijampolės, Pasvalio, Šakių ir kitų miestų bei rajonų.

Spalio 15 d. 16 val. Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje (Nepriklausomybės a. 1) – XVIII tarptautinio vargonų muzikos festivalio uždarymo koncertas. Dalyvaus vargonininkas G. Gasparavičius, Zarasų kamerinis choras „Canticum“ ir Rokiškio R. Lymano muzikos mokyklos jungtinis orkestras.

Paskaitos, mokymai

Spalio 16 d. 11 val. Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmuose (buvusiuose VRM rūmuose, Žirmūnų g. 1E, II aukšte) – Vilniaus visuomenės sveikatos biuro paskaita senjorams „Rudens vaistažolės sveikatai stiprinti“. Ves vaistininkas, žolininkas, „Žolinčių akademijos“ viceprezidentas M. Lasinskas.

Spalio 17 d. 15–18 val. Ignalinos viešojoje bibliotekoje (Atgimimo g. 20/1) – paskaitų apie propagandą, jos ypatumus ir atpažinimo būdus ciklas. Pranešimus skaitys Vilniaus universiteto dėstytojai prof. dr. R. Laužikas, doc. dr. M. Martišius, doktorantas T. Žižiūnas ir socialinių projektų vadovas D. Jokubaitis. Klausytojai bus supažindinti su naujausiomis skaitmeninėmis technologijomis informacijai skleisti virtualioje erdvėje ir būdais, kaip apsaugoti save ir kitus nuo patekimo į propagandos pinkles.

Spalio 17 d. 16 val. Kaišiadorių viešojoje bibliotekoje (Gedimino g. 69) – sveikatingumo užsiėmimas, skirtas Pasaulinei stuburo dienai. Vedėjas – Kaišiadorių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistas A. Raskilas.

Spalio 18 d. 11 val. Panevėžio G. Petkevičiatiės-Bitės viešojoje bibliotekoje (Respublikos g. 14) – Panevėžio visuomenės sveikatos biuro renginys „Rūpinkis sveikata“: bus matuojamas arterinis kraujospūdis, kūno masės analizatoriumi skaičiuojamas kūno masės indeksas, nustatomas kūno vidinių ir išorinių riebalų kiekis, streso lygis.
Spalio 20 d. 17 val. Kauno V. Kudirkos viešosios bibliotekos Parko padalinyje (P. Lukšio g. 60) – paskaita „Miokardo infarktas, jo prevencija ir gydymas“. Ves Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų kardiologai. Vyks filmo peržiūra, specialistai atsakys į rūpimus klausimus.]]> https://www.savaite.lt/naujienos/renginiai/1367-jubiliejiniskaimomuzikantuirkapelijufestivalis.html https://www.savaite.lt/naujienos/renginiai/1367-jubiliejiniskaimomuzikantuirkapelijufestivalis.html 1367 Tue, 02 May 2017 09:44:47 +0300 native-yes

Jubiliejinis XX Lietuvos, Latvijos ir Estijos kaimo muzikantų ir kapelijų festivalis

ANT RUBEŽIAUS

Festivalis nemokamas
data: 2017 m. birželio 1-2-3 dienomis
Vieta: Šiauliai, pėsčiųjų bulvaras (Vilniaus g.). Didžioji festivalio scena stovės prie dailės galerijos. Specialios sėdimos vietos priešais didžiąją sceną senjorams (apie 500 vietų).

Tai tradicinis ir tęstinis liaudiškos muzikos festivalis skirtas plačiai visuomenės daliai – nuo šeimų, jaunimo iki senjorų. Nuo ryto iki vakaro pėsčiųjų bulvare (Vilniaus g.) šurmuliuos Lietuvos ir Latvijos tautodailininkų, amatininkų, kulinarinio paveldo ir prekybininkų mugė. Didžiojoje festivalio scenoje pasirodys kapelijos, stilizuotos kapelos, modernaus folkloro grupės ir pavieniai kaimo muzikantai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Festivalyje dalyvaus apie 39 kolektyvai ir daug pavienių muzikantų.

Birželio 3 d. jubiliejinį festivalį žadame paminėti įspūdingu muzikiniu akcentu – 5 liaudies kūrinius vienu metu gros gausus jungtinis Pabaltijo bandonininkų, armonikininkų ir mandolininkų ansamblis. Jungtiniam ansambliui diriguos Lietuvos liaudies kultūros centro vyriausias specialistas ir bandonininkas Arūnas Lunys.
Penktadienį ir šeštadienį koncertų vedėja Magdelė su Untanioku festivalio žiūrovus kvies paskanauti MAGDELĖS RUBEŽINĖS SRIUBOS iš didelio katilo.

FESTIVALIO PROGRAMA

Birželio 1 d. (ketvirtadienis)
Nuo 10.00 val. Tautodailininkų, kulinarinio paveldo ir amatininkų mugė pėsčiųjų bulvare (Vilniaus g.).
18.00 - 23.00 val. Koncertai didžiojoje festivalio scenoje prie dailės galerijos (Vilniaus g. 245).
Groja: KAIMO MUZIKANTAI (Šiauliai), PEČIUS GRIŪN (Gargždai), DZIGA (Rēzekne, Latvija), SALDUVĖ (Šiauliai), NEŠPĖTNI BERNAI (Panevėžys), SAULĖ (Šiauliai), Post - folkloro grupė RIKŠI (Rēzekne, Latvija), DAUMANTŲ MUZIKANTAI (Kėdainiai), KITAVA (Šiauliai).

Koncertų vedėja Virginija Našlėnienė (Magdelė).
22.00 – 02.00 val. Muzikantų vakaronė klubo „Juonė pastuogė” vasaros kiemelyje.

Birželio 2 d. (penktadienis)
Nuo 10.00 val. Tautodailininkų, kulinarinio paveldo ir amatininkų mugė pėsčiųjų bulvare (Vilniaus g.).
14.00 - 18.00 val. Kapelijų ir stilizuotų kapelų improvizuoti pasirodymai įvairiose pėsčiųjų bulvaro (Vilniaus g.) erdvėse.
16.00 - 23.00 val. Koncertai didžiojoje festivalio scenoje prie dailės galerijos (Vilniaus g. 245).
Groja: SĒĻU MUIŽAS MUZIKANTI (Sēļu pagasts, Mazsalacas novads, Latvija), MARTVEŽIAI (Klaipėdos raj.), JUNGTINIS MANDOLININKŲ ANSAMBLIS (Zarasai), DZIGA (Rēzekne, Latvija), MINGĖ (Klaipėda), SADŪNAI (Zarasų raj.) ir JONIS (Šiauliai) - bendras projektas, Pärnumaa Lõõtspillihaigete Selts (Estija, Piarnu), DUJA (Vilnius), ŠEDUVOS BERNAI (Radviliškio raj.), Heino Tartes ja Sõbrad (Estija, Pilva), VYDRAGA (Vilnius), GERI VAKARAI (Kaišiadorys), JOLDIJA (Nida).

Koncertų vedėjai: Virginija Našlėnienė (Magdelė) ir Antanas Laurinkevičius (Untaniokas)
19.00 val. Kolektyvų, kurie jau sugrojo didžiojoje scenoje vakaronė klubo „Juonė pastuogė" vasaros kiemelyje.
21.30 - 01.00 val. Festivalio muzikantų, svečių ir organizatorių vakaronė tęsiasi klubo „Juonė pastuogė“ vasaros kiemelyje. Groja kas kaip moka...

Birželio 3 d. (šeštadienis)
Nuo 10.00 val. Tautodailininkų, kulinarinio paveldo ir amatininkų mugė pėsčiųjų bulvare (Vilniaus g.).
12.00 - 15.00 val. Bandonininkų, armonikininkų ir pavienių kaimo muzikantų pasirodymai didžiojoje festivalio scenoje, kapelų ir kapelijų koncertai.
14.00 - 18.00 val. Kapelijų, stilizuotų kapelų ir pavienių kaimo muzikantų improvizuoti pasirodymai įvairiose pėsčiųjų bulvaro (Vilniaus g.) erdvėse.
12.00 - 23.00 val. Koncertai didžiojoje festivalio scenoje prie dailės galerijos (Vilniaus g. 245).
Groja: pavieniai muzikantai iš Lietuvos ir Latvijos, VYDRAGA (Vilnius), JUSTINO ARMONIKIERIAI (Kelmė), BANDONIJA PLIUS (Tauragė), JOLDIJA (Nida), ANTANO ARMONIKIERIAI (Jonava), Heino Tartes ja Sõbrad (Estija, Pilva), MINGĖ (Klaipėda), VARĖNOS KRAŠTO MUZIKANTAI, Pärnumaa Lõõtspillihaigete Selts (Estija, Piarnu), RASEINIŲ ARMONIKIERIAI, Raseinių armonikieriai, Jungtinis PETERBURGO ARMONIKŲ ANSAMBLIS, MARTVEŽIAI (Klaipėdos raj.), GERI VAKARAI (Kaišiadorys), liaudies instrumentų ansamblis ZIEMEĻMALA (Limbaži, Latvija), KAUNO BANDONIJA (Kaunas), M.ŽALNERAVIČIAUS kapelija (Šiauliai), RŪVENAS AURE (Rūjiena, Latvija), ERŽVILKO BANDONIJA (Jurbarko raj.), SENOLIAI (Klaipėda), SANTAKA (Jurbarkas), MALTA (Rēzeknes novads, Maltas pagasts, Latvija), BIJOTAIČIAI (Šilalės raj.), MĖGUVA (Palanga), RATASAI (Panevėžio raj.).
16.30 – 17.00 val. Pabaltijo šalių jungtinio bandonininkų, armonikininkų ir mandolininkų ansamblio pasirodymas. Diriguoja Arūnas Lunys.
17.00 val. Šventinis festivalio fejerverkas

Koncertų vedėjai: Virginija Našlėnienė (Magdelė) ir Antanas Laurinkevičius (Untaniokas), Rasa Graužinienė (Dėdienytė) ir Vilma Mulevičiūtė – Sabaliauskienė (Agotėlė)
18.00 val. Armonikininkų ir bandonininkų vienkiemis klubo „Juonė pastuogė“ vasaros kiemelyje – improvizuoti koncertai, pavienių muzikantų ir kolektyvų, kurie jau sugrojo vakaronė.
21.00 - 24.00 val. Festivalio muzikantų vakaronė tęsiasi klubo „Juonė pastuogė“ vasaros kiemelyje. Groja kas kaip moka...]]> https://www.savaite.lt/naujienos/renginiai/1200-naujosknygos.html https://www.savaite.lt/naujienos/renginiai/1200-naujosknygos.html 1200 Tue, 14 Feb 2017 11:03:40 +0200 native-yes * * * * * * *

Leonardo Padura

„Sudie, Hemingvėjau“

Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla

Šiuolaikinio Kubos rašytojo Leonardo Paduros kriminaliniame romane – išmonės ir faktų mišinys. Prie pat Kubos sostinės Havanos prisiglaudusioje sodyboje, kurioje prieš penkias dešimtis metų gyveno garsusis amerikiečių rašytojas Ernestas Hemingvėjaus, atogrąžų audra išplauna žmogaus palaikus ir Federalinio tyrimų biuro agento ženklelį. Aiškinti šios paslapties kviečiamas atsistatydinęs policijos tyrėjas Marijas Kondė. Garsiojo rašytojo gyvenimo bei kūrybos žinovas, svajojęs tapti rašytoju, nenoriai imasi senos bylos.

Kas gi vis dėlto nutiko 1958-ųjų spalio 3-iąją? Aiškėjant skandalingoms senų įvykių aplinkybėms, Kondė iš naujo pažvelgia į dar vaikystėje susikurtą Tėčio Hemingvėjaus portretą.

* * * * * * *

Romualdas Granauskas

„Rūkas virš slėnių“

Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla

Tai reto grožio stiliumi parašytas vieno iš didžiųjų mūsų rašytojų romanas. Jonas ir Milda Marija likimo tarsi skirti vienas kitam, bet glamonės, bučiniai, pasižadėjimai dūžta, nes gal tie žmonės negali stipriai mylėti? Tai – neišsipildžiusios meilės romanas su charakteringais vyro ir moters paveikslais, jaunystės ir brandos džiaugsmais ir praradimais, jaudinančiomis likimų linijomis, įspūdingomis įvykių ir žodžių sąšaukomis. Laikas – nuo prieškario iki šių dienų – vaizduojamas tiek, kiek jis paliečia tikrą žmonių gyvenimą. Ir šviesų, ir tragišką.

Pastelinėmis spalvomis dailintoje dailininkės Deimantės Rybakovienės kuriamoje serijoje jau išleistos Romualdo Granausko knygos „Baltas liūdesio balandis“, „Kai reikės nebebūti“ ir „Duburys“.

]]> https://www.savaite.lt/naujienos/renginiai/1178-pernailietuvojevaikinta90betvgloboslikusivaik.html https://www.savaite.lt/naujienos/renginiai/1178-pernailietuvojevaikinta90betvgloboslikusivaik.html 1178 Sat, 14 Jan 2017 19:43:09 +0200 native-yes

Praėjusiais metais Lietuvoje gyvenančios šeimos įvaikino 90 be tėvų globos likusių vaikų, pranešė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Tarnybos duomenimis, šiuos vaikus įvaikino 80 šeimų – iš jų 10 šeimų įvaikino po du vaikus.

„Lietuvoje kasmet įvaikinama apie šimtą be tėvų globos likusių vaikų. Džiugu, kad šeimos įvaikina ir po kelis vaikus, ir antrą ar trečią kartą, ir jau auginančios biologinius, globojamus vaikus“, – sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Alina Jakavonienė.

2015 metais buvo įvaikinti 99, 2014 metais – 88 vaikai.

Pernai įvaikinta 41 mergaitė ir 49 berniukai. 78 įvaikinti vaikai – iki trejų metų, devyni vaikai – 4–6 metų ir trys vaikai – 7–9 metų.

Palyginti su ankstesniais metais, pernai padaugėjo įvaikinusių šeimų, turinčių vaikų. Iš pernai įvaikinusių šeimų 59 šeimos jau turėjo biologinių, įvaikintų ar globojamų vaikų. 2015 metais tokios buvo 45 šeimos, 2014 metais – 22 šeimos.

Pernai dar 67 vaikus, likusius be tėvų globos, pagal vaikų, turinčių specialių poreikių, programą įvaikino 53 nuolat užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių ir užsienio piliečių šeimos. Šių vaikų dėl jų vyresnio amžiaus, sveikatos sutrikimų ar kitų aplinkybių lietuvių šeimos įvaikinti nepanoro.

Pagal BNS inf.

]]> https://www.savaite.lt/naujienos/renginiai/1177-tarptautinoperacijafganistaneivyksta19lietuvoskari.html https://www.savaite.lt/naujienos/renginiai/1177-tarptautinoperacijafganistaneivyksta19lietuvoskari.html 1177 Sat, 14 Jan 2017 19:35:13 +0200 native-yes

Į NATO vadovaujamą tarptautinę operaciją „Tvirta parama“ Afganistane išvyko 19 Lietuvos karių.

Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininkas generolas majoras Vitalijus Vaikšnoras išlydėdamas karius palinkėjo išlikti budriems ir nepriekaištingai vykdyti jiems keliamas užduotis, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).

„NATO vadovaujamos operacijos keliamos užduotys ir atsakomybė išlieka didelė. Žinau, kad kai kuriems jūsų Afganistanas jau pažįstamas, tačiau daugeliui tai bus nauja patirtis. Dalykitės savo sukaupta patirtimi su Afganistano saugumo pajėgomis, kaupkite naudingas žinias Lietuvos kariuomenei, garsinkite Lietuvos vardą tarptautinėje bendruomenėje“, – sakė generolas.

Lietuvos kariuomenės lėktuvu kariai į Afganistaną išvyks kitos savaitės pradžioje ir pakeis šiuo metu rotaciją baigiančius Lietuvos karius, kurie tarnauja operacijos štabe Kabule bei Vakarų regiono mokymo ir konsultavimo vadavietėje Herate. Planuojama, operaciją baigianti Lietuvos karių pamaina į Lietuvą grįš sausio pabaigoje.

Tarptautinė operacija Afganistane „Tvirta parama” pradėta 2015 metų sausio 1 dieną. Ši operacija – Tarptautinių saugumo paramos pajėgų operacijos tąsa, jos pagrindinis tikslas – mokyti, patarti ir remti Afganistano nacionalines saugumo pajėgų vadovybę, gynybos ir vidaus reikalų ministerijas.
Iš viso Lietuvos kontingentą Afganistane šiuo metu sudaro dvidešimt vienas Lietuvos kariuomenės karys.

Pagal BNS inf.]]> https://www.savaite.lt/naujienos/renginiai/1176-pernaigaisruoseuvo102mons.html https://www.savaite.lt/naujienos/renginiai/1176-pernaigaisruoseuvo102mons.html 1176 Sat, 14 Jan 2017 19:26:55 +0200 native-yes

Pernai Lietuvoje kilo daugiau nei 10 tūkst. gaisrų, juose žuvo 102 žmonės.

Tai pats mažiausias per 25 metus žuvusiųjų gaisruose skaičius, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Pernai šalyje kilo 12 gaisrų, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, o 4 gaisrai iš karto nusinešė po tris žmonių gyvybes. Miestuose praėjusiais metais žuvo 38 gyventojai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 64.

12 žmonių žuvo Kaune, 9 – Vilniuje, 8 – Vilniaus rajone, 6 – Šalčininkų rajone, po 5 – Alytaus, Varėnos ir Kėdainių rajonuose, po 4 – Prienų, Anykščių ir Panevėžio rajonuose bei Šiaulių mieste.

31 gyventojas žuvo dėl neatsargus rūkymo (užpernai dėl šios priežasties žuvo 43 žmonės), 30 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi (26), 11 – dėl pašalinio ugnies šaltinio (12), 9 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų (11), 8 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų (16).

4 žmonės žuvo dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų (5), 3 – dėl vaikų išdykavimo su ugnimi, 2 – dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų eksploatavimo pažeidimų, po 1 – dėl padegimų bei dėl savaiminio medžiagų užsidegimo ir 2 – dėl kitų priežasčių.

Pagal BNS inf.]]> https://www.savaite.lt/naujienos/renginiai/1175-vilniuspirks150naujekologikautobus.html https://www.savaite.lt/naujienos/renginiai/1175-vilniuspirks150naujekologikautobus.html 1175 Sat, 14 Jan 2017 19:11:33 +0200 native-yes

Sostinės Taryba nusprendė atnaujinti Vilniaus viešojo transporto parką – dar šių metų rudenį „Vilniaus viešasis transportas“ lizingo būdu galės įsigyti 150 naujų – 100 dviašių ir 50 triašių – žemagrindžių autobusų. Finansavimo būdas buvo pasirinktas gavus nepriklausomų ekspertų vertinimą. Taip bus atnaujinta apie 40 proc. viso autobusų parko, skaičiuoja savivaldybė.

„Mano vizija – patogus, šiuolaikiškas ir greitas viešasis transportas. Viešojo transporto atnaujinimas yra vienas iš prioritetinių uždavinių. Esame paskelbę privataus vežėjo konkursą, o artimiausiu metu pirksime naujus, modernius autobusus“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Artimiausiu metu bus paskelbtas atviras tarptautinis konkursas, kurio rezultatai bus vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus – lizingo kainą, autobusų degalų sąnaudas ir autobusų pristatymo terminus. Planuojamų įsigyti autobusų kaina paaiškės tik konkurso metu.

„Įsigijusi naujus autobusus ir troleibusus bendrovė galės gerokai sumažinti eksploatacijos sąnaudas, teikti inovatyvias, greitas ir kokybiškas paslaugas miestiečiams ir lygiomis sąlygomis konkuruoti su privačiais vežėjais Vilniaus miesto savivaldybės skelbiamuose maršrutų nuomos konkursuose“, – tikina „Vilniaus viešojo transporto“ vadovas Gintaras Maželis.

Savivaldybė yra suplanavusi atnaujinti ne tik autobusų, bet ir troleibusų parką. Per ateinančius dvejus metus iš ES struktūrinių fondų lėšų ketinama įsigyti ir apie 40 troleibusų.

„Vilniaus viešasis transportas“ šį pavasarį pateiks savivaldybės tarybai patvirtintą priemonių planą, kaip užtikrins elektrinių transporto priemonių parko ir jo infrastruktūros atnaujinimą iki 2020 metų. Skaičiuojama, kad apie 40 troleibusų kainuos per 15 mln. 829 tūkst. eurų, iš kurių 13 mln. 455 tūkst. eurų – ES investicijų lėšos, o 2 mln. 374 tūkst. eurų – Savivaldybės biudžeto lėšos, sudarančios 15 proc. projekto biudžeto.

Mero Remigijaus Šimašiaus siūlymu, Taryba įpareigojo bendrovę „Vilniaus viešasis transportas“ per 2018-2020 metus sukaupti įmonės pertvarkos dėka ne mažiau kaip 2 mln. eurų papildomai įsigyti troleibusus.

„Vilniaus viešasis transportas" yra didžiausia Vilniaus miesto savivaldybės bendrovė, kasdien pervežanti apie pusę milijono keleivių. Šiuo metu sostinės gatvėmis važinėja 389 autobusai, kurių amžiaus vidurkis – 13,9 metų, ir 252 troleibusai, kurių amžiaus vidurkis – 21,6 metų. Paskutinį kartą viešojo transporto parkas buvo atnaujintas 2004-2006 metais, įsigijus 90 autobusų ir 45 troleibusus, o vėliau tik po septynerių metų, kai įmonė nusipirko 58 autobusus.

Pagal ELTA inf.]]> https://www.savaite.lt/naujienos/renginiai/1174-pradtaskaunomodernizmoarchitektrosraymasunescopasauliopaveldosra.html https://www.savaite.lt/naujienos/renginiai/1174-pradtaskaunomodernizmoarchitektrosraymasunescopasauliopaveldosra.html 1174 Sat, 14 Jan 2017 19:00:29 +0200 native-yes

UNESCO Pasaulio paveldo centras informavo, kad Lietuvos pateikta pirminė paraiška „Kaunas 1919-1939 m.: sostinė, įkvėpta modernizmo judėjimo” (Kaunas 1919-1939: The Capital Inspired by the Modern Movement) atitinka formaliuosius paraiškos formos reikalavimus, keliamus UNESCO Pasaulio paveldo apsaugos konvencijos šalių preliminariesiems sąrašams.

Pranešimas apie ketinimą teikti Kauno modernizmo architektūros paraišką yra pirmas žingsnis, kuriuo Lietuva pareiškia ketinimą pradėti Kauno modernizmo architektūros įrašymo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą procedūrą ir siekia Kauno modernizmo architektūros pasaulinio pripažinimo, tuo pačiu prisiimdama atsakomybę dėl nominuojamo Kauno modernizmo istorinio urbanistinio kraštovaizdžio išsaugojimo, apsaugos ir populiarinimo.

Netrukus bus pradėta rengti nominuojamos vertybės detalioji paraiška. Jos parengimui bus pasitelkiami geriausi šalies specialistai, bendradarbiaujama su užsienio ekspertais ir UNESCO patariamosiomis organizacijomis. Pateikus nominaciją, jos vertinimo procedūra gali trukti kelerius metus, o galutinį sprendimą priims UNESCO Pasaulio paveldo komitetas. Paraišką rengs Kauno miesto savivaldybė, bendradarbiaudama su Kultūros ministerija ir Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatu.

2016 m. vasario 2 d. kultūros ministro įsakymu sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, kuriai buvo pavesta parengti dokumentus dėl Kauno modernizmo architektūros įrašymo į Lietuvos, UNESCO Pasaulio paveldo konvencijos šalies-narės, preliminarųjį sąrašą. 2016 m. spalio 12 d. su paraiškos rengimu susijusių institucijų kvietimu, siekiant įvertinti rengiamus dokumentus dėl Kauno modernizmo architektūros įrašymo į Lietuvos, UNESCO Pasaulio paveldo konvencijos šalies-narės, preliminarųjį sąrašą, Lietuvoje lankėsi tarptautinis UNESCO ekspertas Jadas Tabė (Jad Tabet) iš Prancūzijos.

Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą yra įrašytos 1052 kultūros ir gamtos paveldo vertybės 165 valstybėse. Lietuva didžiuojasi, šiame sąraše turėdama keturias vertybes: Vilniaus istorinį centrą, Kuršių neriją, Kernavės archeologinę vietovę ir Struvės geodezinį lanką.

Pagal ELTA inf.]]> https://www.savaite.lt/naujienos/renginiai/1173-lietuvosajukneviiausirdvaiiulioekipaasdakaroralyjeumrekordin21-jviet.html https://www.savaite.lt/naujienos/renginiai/1173-lietuvosajukneviiausirdvaiiulioekipaasdakaroralyjeumrekordin21-jviet.html 1173 Sat, 14 Jan 2017 15:42:56 +0200 native-yes

Šeštadienį Pietų Amerikoje pasibaigusiame 38-ajame Dakaro ralyje lietuvių Antano Juknevičiaus ir Dariaus Vaičiulio ekipažas („Toyota Hilux") užėmė rekordinę Baltijos šalims – 21-ąją - vietą.

Iki šiol geriausia lietuvių pozicija šiose lenktynėse buvo 24-a. Ją 2015 metais užėmė Benediktas Vanagas.

Čempiono titulą apgynė prancūzas Stefanas Peteranselis („Peugeot"). Jam tai yra net 13-os laimėtos Dakaro lenktynės. Anksčiau jis po šešis kartus buvo triumfavęs važiuodamas motociklu ir automobiliu.

Antrąją vietą užėmė devyniskart Pasaulio ralio čempionato (WRC) nugalėtojas prancūzas Sebastianas Loebas („Peugeot", +5 min. 13 sek.), trečiąją – dar vienas prancūzas Sirilas Deprė („Peugeot", +33.28).

A. Juknevičius ir D. Vaičiulis nugalėtojui iš viso pralaimėjo 10 val. 11 min. 42 sek.

Motociklų klasėje pirmą kartą triumfavo britas Semas Sanderlenas (KTM). Antrąją vietą užėmė austras Matijas Volkneris (KTM, +32.00), trečiąją – ispanas Cheraras Faresas (KTM, +35.40).

Keturračių klasėje nugalėjo rusas Sergejus Kariakinas („Yamaha"). Jis Dakaro čempionu tapo pirmąjį kartą.

Sunkvežimių varžybose antrą kartą istorijoje laimėjo rusas Eduardas Nikolajevas („Kamaz"), o pirmą kartą atskirtoje UTV (mažųjų bagių) klasėje triumfavo brazilas Leandras Toresas („Polaris").

Šeštadienį vykusiame paskutiniame, 12-ajame, greičio ruože – 64 km lenktynėse - A. Juknevičius ir D. Vaičiulis užėmė 22-ąją vietą.

Nugalėjo S. Loebas – 28 min. 55 sek. Lietuviai jam pralaimėjo 5 min. 37 sek.

Motociklų varžybose greičiausias buvo prancūzas Adrianas van Beverenas (KTM), keturračių – čilietis Ignasijus Kasalė („Yamaha“), o sunkvežimių – E. Nikolajevas.

Lenktynininkams šeštadienį dar teks nuvažiuoti 722 km iki Buenos Airių, kur vyks podiumas.

Pagal ELTA inf.
G. Kropio nuotr.]]> https://www.savaite.lt/naujienos/renginiai/1169-buvsnatopajgvadasnatokariniaipajgumaigalinadialogsumaskva.html https://www.savaite.lt/naujienos/renginiai/1169-buvsnatopajgvadasnatokariniaipajgumaigalinadialogsumaskva.html 1169 Fri, 13 Jan 2017 23:26:45 +0200 native-yes

Lietuvoje viešintis buvęs NATO pajėgų vyriausiasis vadas JAV atsargos generolas Filipas Bridlavas sako, kad dialogas su Rusija yra neišvengiamas, bet ragina jį pradėti nuo smulkių klausimų, prieš imantis strateginių sprendimų.

„Manau, kad dialogas yra neišvengiamas, dabar svarbu pasirūpinti šio dialogo struktūra“, – interviu BNS sakė F. Bridlavas. Kartu jis pripažino šiuo klausimu nesąs nusiteikęs itin optimistiškai.

- Generole, Lietuvoje tvyro nerimo, kad išrinktasis prezidentas Trumpas gali siekti greito susitarimo su Rusijos prezidentu Putinu dėl įtakos zonų, kai kurie netgi perspėja dėl „Antrosios Jaltos“. Aš vertinat tai kaip realiai įmanomą scenarijų?

- Nereikėtų daryti skubotų išvadų. Sklando daug gandų, nemanau, kad yra kokios nors naudos dėl jų per daug nerimauti.

Noriu pasakyti, kaip visa tai vertinu. Jeigu atkreipėte dėmesį į visus tikėtino valstybės sekretoriaus ir tikėtino gynybos sekretoriaus kandidatūrų tvirtinimo posėdžius, šie žmonės, išrinktojo prezidento Trumpo pasirinkti tapti jo komanda, vadovaujančia minėtoms politikos sritims, jų pareiškimai ir tvirtinimo procesas yra labai tvirti. Tvirti pareiškimai apie Rusiją, NATO ir apskritai apie mūsų aljansus. Nežinau, koks yra valstybės sekretoriaus požiūris, bet gynybos sekretoriaus požiūrį žinau itin gerai. Jis itin protingas žmogus, supranta NATO, jis užėmė vyriausiojo sąjungininkų pajėgų pertvarkos vado (SACT) pareigas. Sakyčiau, kad reikėtų leisti šiam procesui žengti į priekį ir šiuo metu per daug nesirūpinti dėl gandų.

- Ar manote, kad JAV stengsis atnaujinti dialogą su Rusija?

- Manau, dialogas vyks. Tačiau turėtume pasirūpinti struktūrizuoti šį dialogą, kad jis būtų konstruktyvus ir atitiktų bei perteiktų visų mūsų sąjungininkų ir partnerių Europoje bei Jungtinių Valstijų troškimus.

Manau, kad dialogas yra neišvengiamas; dabar svarbu pasirūpinti šio dialogo struktūra ir plėtra, kad būtų konstruktyviai ir įtikinamai žengiama į priekį.

- Šioje regiono dalyje daugelis įsitikinę, kad ankstesnė perkrovimo politika nepasiteisino. Ar esat nusiteikęs optimistiškai, kad rusai norės plėtoti reikšmingą dialogą ir kad jo rezultatai bus kitokie negu ankstesnių perkrovimų?

- Tai nuskambės šaltokai, bet aš šiuo atžvilgiu nesu nusiteikęs itin optimistiškai. Manau, kad Rusija nuo 2008 metų savo veiksmais Gruzijoje, vėliau Kryme, Donbase ir šiaurės Sirijoje gana aiškiai atskleidė savo ketinimus. Manau, kad tai bus toliau kultivuojama. Manau, kad Rusija pademonstravo, jog jai labai rūpi, kas geriausia Rusijai. Manau, normalu, kad šalis rūpinasi savais interesais, bet taip pat manau, kad kolektyvine prasme mes visi – europiečiai, Rusija ir Atlanto partneriai Jungtinėse Valstijose, Kanadoje – turime eiti į ateitį, kuri būtų gera kolektyvui, o ne individualiems veikėjams.

- Kalbate apie dialogo struktūrizavimą. Kokios yra raudonos neperžengiamos linijos? Kur galima leistis į kompromisus ir kur jų negali būti?

- Aš niekada nenaudoju raudonų linijų. Kai nubrėžiu liniją, esu nusiteikęs ją išlaikyti, todėl darau tai labai retai. Praeitą vakarą kalbėjau, kaip visa tai vertinu. Negalime pradėti dialogo, kuriame iškart būtų peršokta prie svarbiausių strateginių klausimų. Manau, tai yra pasmerkta žlugti ir nebūtų vaisinga; iš tiesų gali būti netgi žalinga.

Manau, mums reikia pradėti virtinę dialogų ir mažus dalykus, kuriuos laikome naudingais abiem pusėms. Jeigu mums seksis šios mažos pastangos ir padidinsime pasitikėjimą vieni kitais bei užmegsime veiksmingą komunikaciją, tuomet imsimės kokių nors didesnių iššūkių. Jeigu mus lydės sėkmė ir ten – galite įžvelgti tendenciją.

Jeigu per tam tikrą laiką – kalbu ne apie 10–20 metų, o apie 1–2 metus – pavyks sukurti sėkmingo dialogo ir bendradarbiavimo pavyzdžių, tuomet galbūt galėsime pradėti kartu su broliais ir sesėmis Europoje pradėti spręsti mums iškilusias didesnes problemas.

- Ar kalbame apie dialogą tarp NATO ir Rusiją, ar apie dvišalį Amerikos ir Rusijos dialogą?

- Mano nuomone, turėtume kurti labiau įtraukiantį dialogą.

- Vakar pirmieji amerikiečių tankų brigados daliniai pasiekė Lenkiją. Kai kurie Lietuvos pareigūnai sako, kad Baltijos šalims to nepakanka, nes šį žingsnį galima suprasti, kad NATO ruošiasi potencialiai ginti Baltijos šalis iš Lenkijos, o ne iš vidaus. Sutiktumėt su tuo?

- NATO aiškiai parodė, kad sustiprintas priešakinis NATO buvimas reiškia, jog NATO nusiteikusi būti Baltijos šalių viduje. Pas jus, aišku, bus vokiečių (vadovaujamas) batalionas. Manau, jūs veikiau klausiate, kur ketina būti Jungtinės Valstijos. NATO, kurioje Jungtinės Valstijos neabejotinai atlieka didelį vaidmenį, labai aiškiai pareiškė užtikrinsiančios buvimą Baltijos šalyse. Kur ir kada atsiras JAV karių, manau, bus nuspręsta ilgainiui – taip pat atsižvelgiant, koks bus sustiprintas priešakinis buvimas. Taigi, kalbėkime labai atvirai: aš jau ne vienerius metus labai garsiai sakydavau, kad sustiprintas priešakinis dalyvavimas yra nuostabus dalykas, bet reikia daugiau.

- Ar šiuo metu NATO pajėgi sustiprinti Baltijos šalis krizės atveju? Ar ji jau pasirengui užsitikrinti pranašumą ore?

- Atsakymas – taip, NATO neabejotinai turi šią galimybę. Klausimas, ar NATO bus pasirengusi ir ar ryšis tai padaryti. NATO pajėgų dydis ir NATO turimi pajėgumai iš tikrųjų yra gana geri. Jeigu stengsimės padidinti visų NATO pajėgų pasiruošimą greitai reaguoti, tai būtų labai įspūdinga. Klausimas, ar šalys investuos lėšų, reikalingų apmokyti (pajėgas), kad pasirengimas reaguoti būtų geresnis, taip pat investuoti į jų geresnius pajėgumus.

- Jūsų buvęs pavaduotojas generolas žRičardas Šerifas pernai parašė knygą apie potencialų karą Baltijos šalyse ir pareiškė, kad Vakarai 2017 metais gali įsitraukti į karą su Rusija. Ar šis scenarijus galimas ir įtikinamas?

- Na, jis tikrai galimas, bet ar jis įtikinamas? Aš taip nemanau. Galvoju, kad ponas Putinas tikrai supranta, kas yra NATO sienos ir kad NATO siena yra kitokia negu ne NATO siena. Tikrai nemanau, kad ponas Putinas nori su mumis kariauti, ir tikrai nemanau, kad mes norime su juo kariauti. Mes visi norime išvengti konflikto.

Kalbino Vaidotas BENIUŠIS (BNS)
BNS nuotr.]]>