https://www.savaite.lt/ lt https://www.savaite.lt/lietuva/situacija/24032-m-sinkevicius-paskelbe-savo-ministru-kabineto-sudeti.html https://www.savaite.lt/lietuva/situacija/24032-m-sinkevicius-paskelbe-savo-ministru-kabineto-sudeti.html 24032 Fri, 03 Jul 2026 11:05:11 +0300 native-yes

Paskirtasis premjeras Mindaugas Sinkevičius paskelbė penktadienį sudaręs Vyriausybę ir pateikęs prezidentui Gitanui Nausėdai ją patvirtinti.

Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ nurodo M. Sinkevičius, prezidentui jis pateikė patvirtinti tokios sudėties Vyriausybę:

finansų ministras – Taurimas Valys;

susisiekimo ministras – Juras Taminskas;

švietimo, mokslo ir sporto ministrė – Raminta Popovienė;

kultūros ministras – Lukas Alsys;

vidaus reikalų ministras – Martynas Katelynas;

teisingumo ministrė – Rita Tamašunienė;

ekonomikos ir inovacijų ministras – Edvinas Grikšas;

socialinės apsaugos ir darbo ministrė – Inga Ruginienė;

krašto apsaugos ministras – Robertas Kaunas;

aplinkos ministrė – Ieva Andriulaitytė;

sveikatos apsaugos ministras – Linas Kukuraitis;

žemės ūkio ministras – Kęstutis Mažeika;

energetikos ministras – Lukas Savickas;

užsienio reikalų ministras – Kęstutis Budrys.

„Konstitucija numato, kad Vyriausybė solidariai atsako Seimui už bendrą Vyriausybės veiklą, o valstybės valdymo reikalus sprendžia posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma priimdama nutarimus. Tai reiškia, kad Vyriausybė negali būti atskirų ministerijų rinkinys. Ji turi būti viena, vieninga politinė komanda, gebanti priimti geriausius sprendimus ir prisiimti atsakomybę už jų rezultatus. Tikiu, kad subūriau būtent tokią komandą. Komandą, kuri pasiryžusi veikti ryžtingai, energingai ir kryptingai“, – įraše feisbuke rašo M. Sinkevičius.

Anot jo, netrukus Seimui bus pateikta ir XXI-osios Vyriausybės programa.

M. Sinkevičius rašo dėkojantis prezidentui už konsultacijas ir bendradarbiavimą formuojant ministrų kabinetą.

„Man ir visai būsimai Vyriausybei prezidento nuomonė yra labai svarbi. Tikimės jo pritarimo ir paramos tiek naujos Vyriausybės sudėčiai, tiek ir ateityje jos darbams“, – nurodo jis.

„Iš kiekvieno ministro tikiuosi drąsos, iniciatyvos ir gebėjimo keisti tai, kas neveikia. Lietuvai reikia ne biurokratinės inercijos, o naujo tempo. Iš visos Vyriausybės tikiuosi solidarumo, atsakomybės ir gebėjimo kalbėtis su žmonėmis“, – pridūrė paskirtasis premjeras.

Nurodė, kam skirs ypatingą dėmesį

M. Sinkevičius aiškina, kad naujoji Vyriausybė ypatingą dėmesį skirs valstybės gynybos stiprinimui, nes, anot paskirtojo premjero, gyvename karo Europoje sąlygomis, todėl Lietuva turi būti stipri, pasirengusi, girdima ir patikima.

„Vyriausybė supranta, kad turime saugoti finansinį stabilumą, tačiau kartu negalime leisti, kad regionai, šeimos, mokyklos, keliai, sveikatos paslaugos ar socialinė apsauga būtų palikti vien pažadams. Ieškosime sprendimų, kurie leistų investuoti į žmones ir kartu neišbalansuotų valstybės finansų“, – feisbuko įrašė nurodo jis.

Taip pat paskirtasis premjeras žada, kad Vyriausybė rūpinsis regionais ir kasdieninėmis žmogaus gyvenimo problemomis. Esą ministrų kabineto sėkmė matuojama ne vien posėdžių salėse, o tuo, ar žmogus mažesniame mieste turi mokyklą, gydytoją, darbą, vaikų užimtumą, kokybiškas viešąsias paslaugas ir saugumo jausmą.

„Šiandien pristatau ne vien pavardžių sąrašą. Pristatau komandą, su kuria prisiimu atsakomybę dirbti valstybei. Dar laukia Respublikos prezidento sprendimas ir Vyriausybės programos pristatymas Seimui, tačiau mano politinis įsipareigojimas jau šiandien yra aiškus: dirbsime tam, kad valstybė būtų saugesnė, sprendimai - greitesni, o žmonės savo kasdienybėje jaustų daugiau stabilumo ir pasitikėjimo“, – sako M. Sinkevičius.

Vyriausybių kaita – performavus koaliciją

Kaip skelbta, šalies vadovas antradienį pasirašė dekretą, kuriuo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderį M. Sinkevičių paskyrė premjeru.

M. Sinkevičius ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo turi pristatyti Seimui sudarytą ir prezidento patvirtintą ministrų kabinetą bei teikti Seimui svarstyti Vyriausybės programą. Jos pristatymas parlamente numatytas antradienį.

Vyriausybė gaus įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritars jos programai.

Kaip numato Konstitucija, ministrą pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidžia prezidentas.

Ingos Ruginienės Vyriausybė atsistatydino, nes buvo performuota valdančioji koalicija ir M. Sinkevičius paskelbė priėmęs sprendimą imtis vadovauti naujam ministrų kabinetui.

Valdančiąją koaliciją sudaro Seimo socialdemokratų, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos (LVŽKŠS) frakcijos.

Demokratams priskirtos Energetikos, Sveikatos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijos. Jungtinė „valstiečių“ frakcija išlaikys vadovavimą Teisingumo bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijoms. Socialdemokratai deleguos ministrus į likusias ministerijas.

ELTA inf.]]> https://www.savaite.lt/lietuva/situacija/24029-darba-pradeda-skurdo-ir-socialines-atskirties-mazinimo-darbo-grupe-prie-vyriausybes.html https://www.savaite.lt/lietuva/situacija/24029-darba-pradeda-skurdo-ir-socialines-atskirties-mazinimo-darbo-grupe-prie-vyriausybes.html 24029 Fri, 03 Jul 2026 10:07:27 +0300 native-yes

Darbą pradeda Skurdo ir socialinės atskirties mažinimo darbo grupė prie Vyriausybės, pranešė Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas.

Kaip nurodoma tinklo pranešime spaudai, įvyko pirmasis Skurdo ir socialinės atskirties mažinimo darbo grupės posėdis. Jame sutarta dėl veiklų artimiausiems mėnesiams ir pagrindinių temų, kurios bus nagrinėjamos – tai būsto prieinamumo, negalios ir šeimos politikos klausimai.

„Negalime kurti veiksmingos socialinės politikos neįtraukdami žmonių, kuriuos tie sprendimai paliečia labiausiai. Pažeidžiamų žmonių patirtis yra tos žinios, kurių negali atskleisti statistika, ji leidžia pamatyti, kur sistema iš tiesų neveikia ir kokių pokyčių reikia. Įtrauktis nėra geros valios gestas – tai kelias į teisingesnę visuomenę ir stipresnę demokratiją“, – pranešime spaudai cituojama Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė.

Naujoji darbo grupė sudaryta iš nevyriausybinių organizacijų, savivaldybių ir politinio pasitikėjimo ministerijų atstovų. Ji įpareigota identifikuoti esamas sistemines problemas bei aktualiausius skurdo ir socialinės atskirties mažinimo klausimus, kuriems reikalingas tarpinstitucinis bendradarbiavimas.

Darbo grupė, įgyvendinant modelį, paremtą principu „nieko apie mus be mūsų“, taip pat įgaliojama organizuoti įtraukaus formato dirbtuves. Jose saugioje ir pagarbioje aplinkoje skurdą ir socialinę atskirtį patyrę žmonės kartu su ekspertais bei institucijų atstovais padės ieškoti problemų sprendimo būsto prieinamumo, šeimos ir vaiko gerovės, energetinio skurdo ir kitose srityse.

Jas apibendrinus darbo grupė formuos rekomendacijas ministerijoms ir kitoms institucijoms, teiks siūlymus Vyriausybės vadovui.

Gegužę Europos Komisija pristatė ES skurdo mažinimo strategiją, kurios viena esminių rekomendacijų – skurdo patirtį turinčių žmonių įtraukimas, ne tik konsultuojantis dėl socialinės politikos sprendimų, bet ir vykdant strategijos įgyvendinimo monitoringą.

Naujausias „Eurobarometro“ tyrimas rodo, kad Lietuvos gyventojai skurdo ir atskirties problemą taip pat mato kaip vieną svarbiausių. Daugiau nei trečdalis gyventojų, įvardija ją kaip vieną iš penkių prioritetinių, kurias turėtų imtis spręsti Europos Parlamentas.

Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas dar praėjusiais metais parengė skurdo patirtį turinčių žmonių įtraukimo į socialinės politikos formavimą gaires. Remiantis jomis, siūlyta suformuoti tarpinstitucinę tarybą prie Vyriausybės, kurioje daugumą sudarytų žmonės, turintys skurdo patirties. Atsižvelgiant į šias rekomendacijas, Vyriausybės programoje buvo numatyta sukurti sisteminį skurdą patiriančių žmonių įtraukimo modelį, kuris užtikrintų jų dalyvavimą priimant sprendimus.

ELTA inf.]]> https://www.savaite.lt/lietuva/situacija/24024-kitu-metu-planas-didinti-minimalu-atlyginima.html https://www.savaite.lt/lietuva/situacija/24024-kitu-metu-planas-didinti-minimalu-atlyginima.html 24024 Thu, 02 Jul 2026 09:50:36 +0300 native-yes

Vyriausybė trečiadienį pritarė 2027 m. minimalią mėnesinę algą (MMA) didinti 8 proc. – nuo 1153 iki 1245 eurų „ant popieriaus“.

Trečiadienį pritarta tokiam Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) projektui.

Minimalų valandinį atlygį (MVA) didinti nuo 7,05 iki 7,61 euro, šiems projektams rudenį svarstant biudžetą turės pritarti Seimas.

SADM nurodo, kad sprendimas priimtas įvertinus Trišalės tarybos rekomendacijas, Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijų bei šalies ekonominius rodiklius.

Birželio viduryje Trišalėje taryboje darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai susitarė ir siūlė MMA didinti 7,19 proc. – iki 1235,9 euro, tačiau kartu siekė, kad 4 proc. iki 777 eurų, būtų padidintas ir bazinis neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD).

Vyriausybės atstovai tokiam siūlymui nepritarė ir pasiūlė minimalią algą didinti sparčiau – 8 proc., tačiau NPD nedidinti.

Argumentuota, kad nuo 2027 m. įsigalios papildomas NPD vaikų auginantiems tėvams, o bendras NPD didinimas valstybės biudžetui papildomai kainuotų apie 40 mln. eurų.

Anot laikinojo finansų ministro Kristupo Vaitiekūno, toks Vyriausybės priimtas kompromisas yra visiškai racionalus, nes NPD šiuo metu Lietuvoje, kaip sako jis, ir taip yra labai aukštas.

„Aš manau, kad šį klausimą reikia pabaigti ir uždaryti. Tas 8 proc. kompromisas, mano nuomone, tikrai yra racionalus. NPD Lietuvoje ir taip yra labai aukštas ir nemanau, kad jį reikėtų šiuo metu didinti. Juolab žinant, kad valstybės biudžetas labai įtemptas – didelis finansavimas gynybai ir socialinėms reikmėms. NPD tikrai gali šiek tiek luktelti“, – trečiadienį žurnalistams sakė K. Vaitiekūnas.

„Mes turime tikrai greitą ir aukštą pajamų augimą. Daug kas mėgsta mus lyginti su Lenkija, o ten MMA nuo kitų metų didės tik 3 proc. (…) Ar verta tai dar spartinti, prisidedant iš valstybės kišenės? Aš manau, kad ne“, – teigė laikinasis Finansų ministerijos vadovas.

SADM duomenimis, šių metų balandį minimalią algą arba mažesnį atlyginimą gavo apie 145 tūkst. darbuotojų, iš jų apie 21,6 tūkst. dirbo biudžetinėse įstaigose.

Skaičiuojama, kad MMA uždirbančių darbuotojų pajamos po mokesčių kitąmet padidėtų apie 56 eurais ir siektų mažiausiai 902 eurus per mėnesį.

Skaičiuojama, kad MMA didinimui 2027 metais reikės apie 29,2 mln. eurų papildomų valstybės biudžeto lėšų, o 2028 ir 2029 metais – preliminariai po 35,1 mln. eurų.

ELTA inf.]]> https://www.savaite.lt/lietuva/situacija/24011-istatymo-pataisos-leis-asmenims-su-negalia-issaugoti-socialines-garantijas.html https://www.savaite.lt/lietuva/situacija/24011-istatymo-pataisos-leis-asmenims-su-negalia-issaugoti-socialines-garantijas.html 24011 Wed, 01 Jul 2026 08:39:20 +0300 native-yes

Seimas priėmė įstatymų pataisas, kurios leis išsaugoti socialines garantijas ir išmokas tiems asmenims su negalia, kuriems darbingumo lygis buvo nustatytas iki senatvės pensijos amžiaus pagal ankstesnę, iki 2024 metų galiojusią tvarką.

Pasak Asmenų su negalia teisių komisijos pirmininkės, socialdemokratės Indrės Kižienės, žmonės su negalia, kurių darbingumas buvo vertintas pagal senąją tvarką, ir toliau gaus tokio pat dydžio išmokas. Taip pat numatyta išmokėti šalpos negalios pensijos nepriemoką, taip kompensuojant praradimus, patirtus dėl pasikeitusios tvarkos.

„Žmonės su negalia neturi atsidurti blogesnėje padėtyje vien dėl to, kad jų negalia buvo įvertinta anksčiau. Jei pagal naująją tvarką negalia pripažįstama ilgalaike, to paties turi tikėtis ir tie, kurie senatvės pensijos amžių pasiekė galiojant senajai sistemai. Šiuo sprendimu siekiame aiškumo, stabilumo ir socialinio teisingumo“, – sako įstatymo pataisų iniciatorė I. Kižienė.

Seimas nustatė aiškią taisyklę: jeigu žmogui iki 2023 metų pabaigos darbingumo lygis buvo nustatytas iki senatvės pensijos amžiaus, sulaukus šio amžiaus, jis automatiškai bus laikomas lygiu neterminuotam dalyvumo lygiui. Priėmus įstatymų pakeitimus, I. Kižienės teigimu, žmonėms nebereikės papildomai kreiptis į institucijas dėl savo statuso patvirtinimo, įstatymas užtikrins, kad anksčiau suteiktos garantijos bus išsaugotos.

Antradienį Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pataisas vienbalsiai palaikė 97 Seimo nariai. Už Šalpos pensijų įstatymo pakeitimus balsavo 95 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, 2 susilaikė.

Pagal iki 2023 m. gruodžio 31 d. galiojusį teisinį reglamentavimą darbingumo lygis buvo nustatomas iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, o neterminuotai galėjo būti nustatytas tik išimtiniais atvejais, t. y., dėl profesinės ligos arba nelaimingo atsitikimo darbe.

2024 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymui, suaugusiems, įskaitant ir senatvės pensijos amžiaus asmenis, dalyvumo lygis gali būti nustatomas neterminuotai.

ELTA inf.]]> https://www.savaite.lt/lietuva/situacija/23985-per-kelerius-metus-mokytoju-trukumas-lietuvoje-gali-isaugti-iki-6-tukst.html https://www.savaite.lt/lietuva/situacija/23985-per-kelerius-metus-mokytoju-trukumas-lietuvoje-gali-isaugti-iki-6-tukst.html 23985 Mon, 29 Jun 2026 08:36:13 +0300 native-yes

Skaičiuojama, kad nesiimant jokių priemonių iki 2031 m. Lietuvoje gali trūkti 6 tūkst. mokytojų. Šiuo metu, anot ŠMSM viceministro Jono Petkevičiaus, iš 2 tūkst. kasmet stojančių į ugdymo studijų programas mokyklose lieka dirbti apie 900 absolventų.

„Skaičiuojame, kad ilgalaikėje perspektyvoje, iki 2031 m., Lietuvos mokyklose, nieko nedarant, trūks 6 tūkst. mokytojų. Ilgalaikis planas turėtų padėti mokytojus pritraukti“, – pirmadienį LRT radijui sakė jis.

„Paprastai į mokytojų profesiją kasmet ateina 2 tūkst. studentų. Apie 1,4 tūkst. ateina tų, kurie stoja į bakalaurą, ir dar apie 600 ateina, kurie nori persikvalifikuoti, įgyti papildomą kvalifikaciją. (...) Ir pernai buvo tiek, ir šiemet tiek tikimės. Žinoma, dar neprasidėjo pats priėmimas, bet panašus skaičius turėtų būti. Šiemet tikimės, gal (skaičiai) bus ir didesni“, – teigė J. Petkevičius.

Pirmadienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ketina pristatyti pradedamą įgyvendinti 2026–2028 m. priemonių pedagogams pritraukti ir juos išlaikyti darbo vietoje planą. Pasak viceministro, priemonės yra įvairios ir turėtų padėti spręsti mokytojų trūkumo problemą.

„Priemonės yra labai įvairios. Pradedame nuo pedagogų rengimo, studentų, visos apmokėjimo sistemos tobulinimo. (…) (Taip pat sieksime) pritraukti (žmones) į profesiją ir iš kitų sričių, nes nemažai žmonių ateina, kurie pasirenka pedagogo kelią. (Numatomas) lengvesnis atėjimas į mokytojo profesiją, greitesnė, lankstesnė mokytojo karjera, profesinis saugumas (...), įsidarbinimo galimybės, biurokratinės naštos mažinimas, didesnis dėmesys trūkstamoms specialybėms“, – dėstė J. Petkevičius.

„Keičiasi finansinė parama studentams, parama pradinių (klasių) mokytojams, studentų stažuotojų įtraukimas. (...) Visos šios priemonės kompleksiškai turėtų padėti“, – tęsė jis.

Pasak ŠMSM viceministro, numatyti įstatymų pakeitimai, kurie leistų mokytojams greičiau įsidarbinti ir likti mokyklose.

Ministerijos duomenimis, pedagogų trūkumas kasmet auga – 2023 m. trūko 150 mokytojų, 2024 m. – 350, o pernai – 600.

Institucijos vertinimu, naujų mokytojų poreikis atsiranda dėl dirbančių mokytojų senėjimo: 55 metų ir vyresnių mokytojų dalis 2022 m. siekė 42 proc., o pernai – 45 proc.

Vasarį dalies profesinių sąjungų atstovai pareikalavo, kad valdžios institucijos per artimiausius tris mėnesius parengtų ir patvirtintų nacionalinę programą, skirtą mokytojų pritraukimui į švietimo sistemą, jų saugumo užtikrinimui bei tėvų, mokinių ir ugdymo įstaigų vadovų atsakomybės stiprinimui.

ELTA inf.]]> https://www.savaite.lt/lietuva/situacija/23974-del-naujojo-lrt-istatymo-seimo-nariai-kreipesi-i-konstitucini-teisma.html https://www.savaite.lt/lietuva/situacija/23974-del-naujojo-lrt-istatymo-seimo-nariai-kreipesi-i-konstitucini-teisma.html 23974 Fri, 26 Jun 2026 08:50:13 +0300 native-yes

37 Seimo narių grupė iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), Liberalų sąjūdžio ir Demokratų „Vardan Lietuvos“ frakcijų, pasirašė kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT), prašydami įvertinti, ar priimtos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisos neprieštarauja Konstitucijai.

Pasak kreipimosi autorių, naujasis reguliavimas, kuris priimtas šių metų birželio 2 d., neužtikrina LRT nepriklausomumo nuo politinės įtakos, sukuria neskaidrų LRT vadovo atleidimo mechanizmą ir galimai pažeidžia teisinės valstybės principus.

Seimo narių kreipimesi pabrėžiama, kad įstatymo pataisos, kuriomis keičiamas LRT tarybos formavimo modelis ir generalinio direktoriaus atleidimo tvarka, kelia teisinių abejonių dėl atitikties Konstitucijos nuostatoms, garantuojančioms žiniasklaidos laisvę bei draudžiančioms cenzūrą.

„Visuomeninis transliuotojas yra vienas iš demokratijos ramsčių. Jo nepriklausomumas nuo politikų ir politinės daugumos yra Konstitucijoje įtvirtinta nuostata. Todėl trumpinamos LRT tarybos narių kadencijos, pakartotinio skyrimo galimybė ir neaiškūs atrankos kriterijai kuria sistemą, kurioje lojalumas valdžiai ir politinei daugumai gali tapti svarbesnis už viešą visuomenės interesą“, – pranešime cituojamas kreipimąsi iniciavusios TS-LKD frakcijos Seime seniūnas Laurynas Kasčiūnas.

Dokumente KT išskirti keli motyvai, dėl kurių kreipiamasi, vienas iš jų – tariamas LRT tarybos formavimo politizavimas. Pagal naująjį įstatymą LRT tarybą sudarys 15 narių, iš kurių 8 skirs politinės institucijos (prezidentas ir Seimas). Be to, parlamentarai pabrėžia, kad tarybos narių kadencija trumpinama iki 4 metų su galimybe ją kartoti, o kandidatų atrankos viešumo reikalavimai lieka minimalūs. Iniciatorių teigimu, toks modelis susieja LRT valdymą su politiniais ciklais ir nesukuria pakankamų institucinių garantijų, apsaugančių nuo tiesioginio ar netiesioginio politikų poveikio;

Teigiama, jog naujame įstatyme neapibrėžta LRT generalinio direktoriaus atleidimo procedūra. Pasak Seimo narių, įstatyme numatyta, kad LRT vadovas gali būti atleistas nepasibaigus kadencijai „nustačius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą“, tačiau įstatymas nedetalizuoja, kas ir kokia tvarka tokį pažeidimą tiria, nesukuria nepriklausomo tyrimo mechanizmo. Argumentuojama, kad tai palieka pernelyg plačią diskreciją LRT tarybai, o pats atleidimo mechanizmas gali tapti netiesioginio spaudimo LRT vadovybei ir redakciniams sprendimams įrankiu;

Pasak kreipimosi iniciatorių, naujai įteisintos taisyklės dabar yra taikomos atgaline data. Teigiama, jog nauji, griežtesni ir neapibrėžti atleidimo pagrindai pradedami taikyti jau pareigas einančiam LRT generaliniam direktoriui, kuris buvo paskirtas pagal ankstesnę tvarką. Pareiškėjų teigimu, tai šiurkščiai pažeidžia teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principus. Anot jų, į šią problemą dėmesį atkreipė ir Europos Tarybos Venecijos komisija, pabrėžusi, kad naujos taisyklės turėtų būti taikomos tik būsimiems vadovams.

Dėl šių priežasčių, Seimo narių grupė prašo Konstitucinio Teismo ištirti minėtų LRT įstatymo nuostatų atitiktį Konstitucijos 25 straipsniui (teisė laisvai reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją), 44 straipsniui (masinės informacijos cenzūros draudimas), 5 straipsniui (valdžios galių ribojimas) bei konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pareiškėjo atstovais Konstituciniame Teisme numatyti Seimo nariai Giedrė Balčytytė, Simonas Kairys ir Agnė Širinskienė.

Dėl valdančiųjų siūlomų LRT įstatymo pataisų vyko ne vienas protestas.

Naujosios pataisos parengtos po to, kai pernai gruodį valdančiųjų atstovai Seime siekė skubos tvarka priimti kitus pakeitimus dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos.

Pirminiame valdančiųjų inicijuotame projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT generalinį direktorių būtų balsuojama slaptai. Be to, visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius būtų galėjęs būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Tai pat už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y. bent 7 iš 12.

ELTA inf.]]> https://www.savaite.lt/lietuva/situacija/23966-m-sinkeviciaus-politines-karjeros-vingiai-nuo-savivaldos-iki-nacionalines-politikos-virsunes.html https://www.savaite.lt/lietuva/situacija/23966-m-sinkeviciaus-politines-karjeros-vingiai-nuo-savivaldos-iki-nacionalines-politikos-virsunes.html 23966 Thu, 25 Jun 2026 10:51:06 +0300 native-yes

Nors Vyriausybės vadovo postas socdemų lyderiui Mindaugui Sinkevičiui matuotas nesyk, šių pareigų link jis žengia tik dabar.

Tapęs Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininku M. Sinkevičius inicijavo pokyčius valdančiojoje koalicijoje ir paskelbė, kad imsis premjero pareigų. Dėl to antradienį atsistatydino vos 9 mėnesius išdirbusi Ingos Ruginienės vadovauta Vyriausybė ir prasidės naujo ministrų kabineto formavimas.

Politinio kelio pradžia

Baigęs Jonavos Senamiesčio gimnaziją M. Sinkevičius įstojo į Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos fakultetą, kuriame įgijo vadybos ir verslo administravimo bakalaurą. Studijas jis toliau tęsė ISM Ekonomikos ir vadybos universitete, kur 2009-aisiais įgijo marketingo ir vadybos magistro kvalifikacinį laipsnį, o 2015 m. – apgynė daktaro disertaciją.

Savo politinį kelią M. Sinkevičius pradėjo 2007-aisiais, kai buvo išrinktas į Jonavos rajono savivaldybės tarybą. Po metų politikas pradėjo dirbti mero pavaduotoju, o 2010–2011 metais šias pareigas ėjo visuomeniniais pagrindais.

2011 metais M. Sinkevičius tapo Jonavos meru. Tuo metu jam buvo 26-eri, jis buvo jauniausias meras Lietuvoje.

Kaip tada teigė socialdemokratas, jo susidomėjimą politika paskatino šeimos aplinka – jo tėvas Rimantas Sinkevičius yra ilgametis LSDP narys. Vis dėlto M. Sinkevičius ne kartą yra pabrėžęs, kad į politiką jį atvedė ne tėvas.

„Kiekvienam sūnui tėvai yra pirmieji autoritetai, bet mane į politiką atvedė Juras Požela“, – interviu „Laisvės TV“ teigė politikas.

Jis yra pasakojęs, kad būtent po atsitiktinio susitikimo su J. Požela, tuomečiu jaunųjų socdemų lyderiu, prasidėjo jo politinis kelias.

„Istorija – susijusi su tėvu. Jis mane atvežė į Vilnių, Saulėtekį, Skaičiavimo centrą, suvesti brandos egzamino rezultatų. Pakeliui sutikome J. Poželą. Šis pakvietė mane išgerti alaus (buvau pilnametis). Pakalbėjome apie jaunuosius socdemus. Taip viskas ir gimė“, – tinklalaidėje politika.lt kalbėjo politikas.

J. Požela buvo vienas ryškiausių jaunosios kartos socdemų. 2016 m. po sunkios ligos politikas mirė.

Trumpas etapas nacionalinėje politikoje

Po kadencijos Jonavos rajono mero poste M. Sinkevičius pasuko į nacionalinę politiką. 2016 m. Seimo rinkimus laimėjusi Ramūno Karbauskio vadovaujama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) sudarė koaliciją su LSDP.

Tų metų gruodį prisiekė Sauliaus Skvernelio ministrų kabinetas, kuriame M. Sinkevičius buvo paskirtas vadovauti Ūkio ministerijai (dabar Ekonomikos ir inovacijų ministerija). Vis tik šias pareigas socialdemokratas ėjo neilgai – iki 2017 metų.

Jis atsistatydino po to, kai tuomečio LSDP pirmininko Gintauto Palucko iniciatyva socialdemokratai nusprendė trauktis iš koalicijos su „valstiečiais“.

Šiek tiek anksčiau tais pačiais metais M. Sinkevičius nesėkmingai bandė tapti LSDP pirmininku – partijos vadovu buvo išrinktas tuo metu sostinės vicemero pareigas ėjęs G. Paluckas.

Baigęs darbą S. Skvernelio ministrų kabinete, M. Sinkevičius pusantrų metų vadovavo įmonei „Jonavos vandenys“. Ši įmonė minima visuomenininkui Andriui Tapinui keliant klausimus dėl teisinių paslaugų apmokėjimo M. Sinkevičiaus „čekiukų“ byloje.

A. Tapinas nurodo, kad 2023 metų pabaigoje pradėtame 600 tūkst. eurų dydžio teisiniame ginče su bendrove „Achema“ „Jonavos vandenims“ atstovauja advokatų kontora „Ellex Valiūnas“. Jos partneris Arūnas Petrauskas atstovavo M. Sinkevičiui „čekiukų“ byloje.

Visuomenininkas kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) prašydamas įvertinti, kokiomis lėšomis M. Sinkevičius padengė teisines išlaidas savo „čekiukų“ byloje. M. Sinkevičius aiškino, kad jo teisinės išlaidos siekė virš 10 tūkst. eurų, paslaugas suteikusi advokatų kontora „Ellex Valiūnas“ nuolaidų jam nepritaikė.

Sugrįžimas į savivaldą

Po savivaldos rinkimų 2019 metais M. Sinkevičius vėl grįžo vadovauti Jonavos rajonui. Jis taip pat buvo išrinktas Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentu. Politikas vis dažniau buvo matomas viešojoje erdvėje, stiprino įtakas LSDP viduje.

M. Sinkevičius tiesioginius mero rinkimus Jonavoje laimėjo ir 2023 metais – pergalę iškovojo pirmajame ture.

Tais metais vykę savivaldos rinkimai buvo sėkmingi socdemams – šios partijos kandidatai laimėjo rinkimus 17-oje savivaldybių.

Tuo metu partijai vadovavusi Vilija Blinkevičiūtė sakė, jog jei LSDP sėkmingai pasirodys ir Seimo rinkimuose, M. Sinkevičius galėtų tapti premjeru.

Vis tik jis pats sau tokio posto matuoti neskubėjo, bet pabrėžė – į nacionalinę politiką sugrįžti teks.

„Natūralu, kad ir Jonavoje rinkėjui ilgainiui atsibosiu, nebe pirma kadencija vadovauju, tai tas perspektyvumas, matyt, su kiekviena kadencija mažėja“, – anuomet kalbėjo M. Sinkevičius.

Teisiniai iššūkiai

Nors LSDP sėkmingai pasirodė ir 2024 metų Seimo rinkimuose bei juos laimėjo, planai dėl galimo M. Sinkevičiaus vadovavimo Vyriausybei žlugo, mat kiek anksčiau jis sulaukė teisinių nemalonumų.

A. Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ į teisėsaugos akiratį pakliuvo ir M. Sinkevičius.

Politikas buvo įtariamas 2019–2023 m. Jonavos rajono savivaldybės administracijai galimai padaręs 1487 eurų siekiančią turtinę žalą.

Kaip skelbė A. Tapinas, gavus M. Sinkevičiaus išlaidų ataskaitas, suabejota politiko įsigytais dviem televizoriais. Klausimai jonaviškiui buvo keliami ir dėl keturių telefono sąskaitų, šešių banko kortelių, kuriomis apmokėtos sąskaitos už kurą, intensyvių kelionių karantino metu.

Pats politikas aiškino, kad dokumentuose įsivėlė „techninė klaida“, todėl kanceliarinėmis išmokomis buvo apmokėtos tik poros mėnesių sąskaitos.

2023 m. lapkritį prokuratūrai pareiškus įtarimus dėl galimai neteisėtai pasisavintų tarybos nario veiklai skirtų lėšų, Jonavos rajono meras laikinai sustabdė narystę LSDP, pateikė prašymą pasitraukti iš LSA prezidento pareigų.

STT pareigūnų ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pagrindu M. Sinkevičiui buvo pateikti kaltinimai dėl savivaldybės administracijai padarytos turtinės žalos.

Įtarta, kad nurodytu laikotarpiu socialdemokratas už pareigoms vykdyti skirtas savivaldybės lėšas išsimokėtinai pirko asmeniniam naudojimui skirtą turtą bei sumokėjo už sutuoktinės naudotas mobilaus ryšio paslaugas. Taip pat gauta duomenų, kad Jonavos rajono savivaldybės administracijai buvo teikiami galimai suklastoti tarybos nario išlaidas pagrindžiantys finansiniai dokumentai.

Politikas tikino grąžinęs per 4 tūkst. eurų.

Kaltę neigė, siekė visiško išteisinimo

2024 m. kovą į Kauno apygardos teismo posėdį atvykęs M. Sinkevičius kaltę neigė, sakė, jog tikisi visiško išteisinimo.

„Tikrai nepripažįstu (kaltės), todėl kad esu nekaltas“, – prie teismo salės žurnalistams tuomet sakė jis, minėdamas, kad teisme tikisi visiško išteisinimo ir savo nekaltumą pagrįs teismui pateiktais dokumentais.

Tų pačių metų gegužę Kauno apygardos teismas M. Sinkevičių pripažino kaltu byloje dėl piktnaudžiavimo tarybos nario veiklai skirtomis lėšomis. „Čekiukų“ byloje jam buvo skirta 12,5 tūkst. eurų bauda, trejiems metams atimta galimybė dirbti valstybės tarnyboje.

Šį nuosprendį meras apskundė, jo byla buvo perduota Apeliaciniam teismui. 2024 m. rugsėjį teismas paliko galioti žemesnės instancijos sprendimą.

Komentuodama teismo verdiktą, LSDP pabrėžė – bausmė itin griežta.

„Taip, mes tikėjomės daugiau teisingumo ir daugiau proporcingumo – bausmė yra itin griežta. Pritaikyta pati griežčiausia priemonė – baudžiamoji atsakomybė“, – komentare raštu Eltai tąsyk teigė LSDP atstovas spaudai Justinas Argustas.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) panaikino M. Sinkevičiaus savivaldybės vadovo mandatą, jis buvo išbrauktas iš kandidatų į Seimą sąrašo. Laikinai eiti Jonavos rajono mero pareigas buvo paskirtas jo tėvas R. Sinkevičius.

M. Sinkevičius įsidarbino bendrovėje „Fegda“, kur nuo 2024 metų lapkričio 19 dienos iki 2025 metų kovo 7-osios ėjo komercijos direktoriaus pareigas. Žiniasklaidai paskelbus apie nekokybiškai nutiestą kelią į Rūdninkų poligoną, kalbėta apie galimas socialdemokrato ir jo šeimos sąsajas su „Fegda“, tarkime, kad M. Sinkevičių ir jo tėvą su įmonės atstovais sieja ir pomėgis medžioti. Pats M. Sinkevičius tikino, kad niekada neatstovavo šios bendrovės interesams centrinės valdžios institucijose.

Pergalė paskutinės instancijos teisme

M. Sinkevičius sumokėjo teismo paskirtą 12,5 tūkst. eurų baudą, bet lapkritį su kasaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą (LAT), prašydamas panaikinti nuosprendį arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.

2025 metų kovą LAT nutraukė „čekiukų“ byloje nuteisto buvusio Jonavos mero bylą. Kasacinis teismas konstatavo, kad politiko veiksmai negalėjo užtraukti baudžiamosios atsakomybės, be to, pasisavintas lėšas jis grąžino.

LAT konstatavo, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai pripažino M. Sinkevičių kaltu ir nuteisė dėl piktnaudžiavimo, dokumentų suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu ir turto pasisavinimo.

Po palankaus teismo sprendimo, VRK atšaukė sprendimą panaikinti 2023 metų rinkimuose iškovotą Jonavos rajono mero mandatą, todėl M. Sinkevičius grįžo į pareigas, taip pat – į LSDP gretas.

M. Sinkevičiaus tarybos nario išlaidų panaudojimo istoriją tyrė ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija (VTEK). 2025 metų birželį ji pripažino, kad politikas supainiojo viešuosius ir privačius interesus. Vis dėlto, kaip tąsyk aiškino VTEK komisijos pirmininkas, atsižvelgus į jo savivaldybėje einamas aukščiausias mero pareigas, M. Sinkevičiui šioje situacijoje „realios atsakomybės nėra“.

Nuo laikinojo iki nuolatinio LSDP pirmininko

Po palankaus teismo sprendimo 2025 metais, M. Sinkevičius užsiminė, kad galbūt sieks LSDP pirmininko posto.

„Savo narystę partijoje atstačiau. Reiškiasi, galiu veikti tiek, kiek man atrodo teisinga ir reikalinga. Keli skyriai savaitgalį informavo, kad iškėlė mano kandidatūrą į partijos pirmininkus. Kol kas to sprendimo galutinio nesu priėmęs, bet jį labai rimtai svarstau“, – tų metų kovą LRT radijui sakė jis.

Galiausiai nuo tokių svarstymų politikas atsitraukė, o LSDP pirmininku buvo išrinktas G. Paluckas.

Tačiau aplinkybės susiklostė taip, kad jam vis dėlto teko perimti partijos vairą. 2025 metų vasarą G. Paluckui atsistatydinimo iš premjero ir LSDP pirmininko pareigų, M. Sinkevičius tapo laikinuoju partijos vadovu. Tiesa, vadovauti Vyriausybei nepanoro.

„Noriu tęsti darbą savo mieste. Mano pasitraukimas iš mero pareigų reikštų ir naujus Jonavos rajono savivaldybės mero rinkimus, kurie valstybei kainuotų papildomas lėšas. Taip pat, kaip jau esu minėjęs viešai, sprendimą derinau su artimaisiais. Jie ne kartą išsakė norą, kad likčiau dirbti Jonavoje, ir aš gerbiu šią jų poziciją“, – socialiniame tinkle „Facebook“ 2025 m. rugpjūtį rašė jis.

Į premjeres tada socialdemokratai delegavo politikos ir partijos naujokę I. Ruginienę.

Gegužės 1 dieną M. Sinkevičius buvo išrinktas nuolatiniu LSDP vadovu. Suvažiavime patvirtinus partijos statuto pakeitimus, politikas socdemams turėtų vadovauti iki 2029 metų.

„Ir lauktas, ir įpareigojantis sprendimas. Nebus lengva, to pasitikėjimo reikės per visą darbo laiką. Tikiu, kad būsite mano palydovai, patarėjai, išminties šaltinis, kritikai“, – LSDP suvažiavime kalbėjo išrinktasis pirmininkas.

Dėl kandidatūros apsispręs Seimas

LSDP nusprendus nutraukti koaliciją su „Nemuno aušra“, prisijungti prie valdančiųjų pakviesta Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.

Praėjusią savaitę Seimo LSDP, Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos bei Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos pasirašė koalicinę sutartį. Joje numatyta, kad premjeru taps M. Sinkevičius.

Jo kandidatūrą Seimui prezidentas G. Nausėda planuoja pateikti ketvirtadienio pavakarę. Parlamentarai dėl naujojo Vyriausybės vadovo turės apsispręsti ne vėliau kaip per savaitę nuo jo pristatymo Seimo plenarinių posėdžių salėje.

Dėl ministro pirmininko kandidatūros Seimas balsuoja atvirai – jai pritarti užtenka paprastos balsų daugumos.

Jei parlamentas patvirtins kandidatą į premjerus, šis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo paskyrimo turės pristatyti parlamentui sudarytą ir prezidento patvirtintą ministrų kabinetą bei teikti svarstyti Vyriausybės programą. Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai.

ELTA inf.]]> https://www.savaite.lt/lietuva/situacija/23963-prezidentas-su-m-sinkeviciumi-aptare-galimus-kandidatus-i-ministrus-tasko-ant-i-negalime-uzdeti.html https://www.savaite.lt/lietuva/situacija/23963-prezidentas-su-m-sinkeviciumi-aptare-galimus-kandidatus-i-ministrus-tasko-ant-i-negalime-uzdeti.html 23963 Thu, 25 Jun 2026 09:03:10 +0300 native-yes

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia susitikimo su į premjerus deleguojamu socialdemokratų lyderiu Mindaugu Sinkevičiumi metu aptaręs galimus kandidatus į ministrų pozicijas. Nors, pasak jo, kol kas galutinis ministrų kabineto vaizdas dar nėra aiškus, tačiau kalbėdamas apie galimus pokyčius, šalies vadovas užsimena apie vidaus reikalų ministro Vladislavo Kondratovičiaus atsakomybę nutekėjusių Registrų centro duomenų istorijoje.

„Deja, jums šiandieną negaliu atskleisti pavardžių, matau, kad viešoje erdvėje jos jau minimos, kai kurios – teisingai, kai kurios – ne visai. Ties kai kuriomis ministerijomis yra kol kas ne vienas kandidatas ir tikrai reikėtų dar truputį pasiimti pauzę laiko, neilgą pauzę (...), pagalvoti, kuris iš tų kandidatų būtų tinkamesnis“, – trečiadienio vakarą Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Nausėda.

„Yra situacijų, kai yra siūlomas dabartinis ministras ir kartu siūlomas galimas alternatyvus kandidatas. Vėlgi, šiandieną turbūt taško ant i negalime uždėti ir reikia pagalvoti, ar tas kitas kandidatas, keičiantis dabartinį ministrą, bus tinkamesnis kelias, bus tinkamesnis sprendimas“, – pridūrė jis.

Vis tik kalbėdamas apie ministerijas, kurios šiuo metu susiduria su daugiausia problemų, šalies vadovas įvardijo Vidaus reikalų ministeriją (VRM). Todėl, pasak jo, pokalbio su M. Sinkevičiumi metu buvo kalbėta apie kandidatą į šios ministerijos vadovo poziciją.

„Yra probleminės sritys, pavyzdžiui, susijusios su tuo, kad Registrų centro skandalas nepapuošė Lietuvos, švelniai tariant. Ir šitoje vietoje matau ir vidaus reikalų ministro atsakomybę. Tai kalbėjome taip pat ir apie kandidatą vidaus reikalų ministro pozicijai užimti“, – akcentavo jis.

Pokyčių tikisi ir Sveikatos, Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijose

G. Nausėda kalbėdamas, apie sritis, kuriose reikėtų didesnių pokyčių, įvardino ir Sveikatos apsaugos, Aplinkos bei Žemės ūkio ministerijas.

„Turbūt tokios ministerijos, kuriose norėtųsi vis dėlto, kad pokyčiai būtų įgyvendinami greičiau, tai, pirmiausia, paminėčiau Sveikatos apsaugos ministeriją, taip, yra ir Aplinkos ministerijai nemažai užduočių, ir, kaip jūs žinote, Aplinkos ministerija lieka Socialdemokratų partijos dispozicijoje. Žemės ūkio ministerijos padėtis ypač svarbi, artėjant naujai finansinei perspektyvai“, – akcentavo šalies vadovas.

M. Sinkevičius kandidatų į ministrus pavardžių taip pat neatskleidžia

Savo ruožtu M. Sinkevičius teigė kol kas negalintis atskleisti potencialių kandidatų į ministrus pavardžių. Anot jo, socialdemokratų kandidatai į ministrus dar turės būti aptarti ir LSDP partinėse struktūrose.

„Apie kandidatą ir kitus kandidatus, nes kabinetas ne iš vieno žmogaus, jūs sužinosite kitą savaitę. Dar supraskite ir tai, kad (...) taip, ministras pirmininkas formuoja kabinetą, bet už ministro pirmininko yra dar politinė organizacija, partija. Mes turime tam tikrus demokratinius procesus, kada aptariami kandidatai, jie nominuojami, kad nebūtų tik vieno asmens, vieno pirmininko kažkoks pasirinkimas“, – žurnalistams po susitikimo su prezidentu teigė M. Sinkevičius.

„Tai to dar nesame padarę, tai, manau, kad padarysime kitos savaitės pradžioje ir tikrai tą pavardę išgirsite“, – pridūrė jis.

Anot į premjerus deleguojamo M. Sinkevičiaus, kol kas sunku atsakyti ir į tai, kiek ministerijų vadovų bus keičiama.

„Koks tų pokyčių mastas, dabar sunku atsakyti, bet tikrai daugiau nei trys“, – sakė jis.

Kaip skelbta, antradienį prezidentas pasirašė dekretą, numatantį Vyriausybės ir socialdemokratės Ingos Ruginienės atstatydinimą iš premjerės pareigų.

Šalies vadovas dekretu taip pat pavedė ministrų kabinetui toliau laikinai eiti pareigas.

XX-oji Vyriausybė atsistatydino, nes buvo performuota valdančioji koalicija ir LSDP pirmininkas M. Sinkevičius praėjusią savaitę paskelbė priėmęs sprendimą imtis vadovauti naujam ministrų kabinetui. Ketvirtadienį pasirašytoje naujoje koalicinėje sutartyje prie premjero pareigų įrašyta jo pavardė.

Parlamentarai dėl naujojo premjero turės apsispręsti ne vėliau kaip per savaitę nuo jo pristatymo plenarinių posėdžių salėje. Dėl ministro pirmininko kandidatūros Seimas balsuoja atvirai – jai pritarti užtenka paprastos balsų daugumos.

Jei parlamentas patvirtins kandidatą į premjerus, šis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo paskyrimo turės pristatyti Seimui sudarytą ir prezidento patvirtintą ministrų kabinetą bei teikti svarstyti Vyriausybės programą. Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai.

Koalicinė sutartis numato, kad demokratams atiteks Sveikatos apsaugos, Žemės ūkio ir Energetikos ministerijos.

LVŽKŠS išlaikys Ekonomikos ir inovacijų bei Teisingumo ministerijų kuravimą. Kitos ministerijos priklausys socialdemokratams.

Šią kadenciją Vyriausybė keičiama jau antrą kartą. Pernai iš posto pasitraukus tuomečiam premjerui Gintautui Paluckui, taip pat turėjo atsistatydinti visas ministrų kabinetas.

ELTA inf.]]> https://www.savaite.lt/lietuva/situacija/23954-atsistatydino-ruginienes-vyriausybe-isdirbo-beveik9menesius.html https://www.savaite.lt/lietuva/situacija/23954-atsistatydino-ruginienes-vyriausybe-isdirbo-beveik9menesius.html 23954 Tue, 23 Jun 2026 11:02:47 +0300 native-yes

Antradienį atsistatydino beveik 9 mėnesius išdirbusi Ingos Ruginienės vadovaujama Vyriausybė.

„Šiandien tikrai, manau, kad nelengva diena, bet kartu ir, manau, ta diena, kai galime, matyt, ir peržvelgti metus, kaip dirbome, kokius rezultatus pasiekėme. Esu ne vieną kartą ir jau ryte ministrams sakiusi, kad tikrai džiaugiuosi ta komanda, kuri yra čia, dabar sėdi prie stalo. Nes man atrodo, kad, nepaisant visų sunkumų, tikrai turime kuo didžiuotis ir kiekvienas iš jūsų padarė didelį indėlį į mūsų valstybės gerovę ir žmonių gerėjantį gyvenimą“, – antradienį ministrų kabineto posėdyje sakė I. Ruginienė.

„Noriu padėkoti visiems XX Vyriausybės nariams ir visai komandai už bendrą darbą, atsakomybę ir pasiryžimą priimti sprendimus sudėtingu laikotarpiu. Per šį laikotarpį kartu priėmėme ne vieną sudėtingą sprendimą, tačiau visada siekėme vieno tikslo – kad žmonės Lietuvoje gyventų saugiau, oriau ir tvirčiau. Už tai kiekvienam iš jūsų tariu nuoširdų „ačiū“, – pridūrė atsistatydinusios Vyriausybės vadovė.

Būsimai Vyriausybei I. Ruginienė linkėjo sėkmės tęsiant tarnystę Lietuvai. Pasak jos, pradėtus darbus atsistatydinęs ministrų kabinetas perduoda tikėdamas, kad jie bus nuosekliai tęsiami valstybės ir žmonių labui.

Naują Vyriausybę imsis formuoti M. Sinkevičius

Naujai sudarytai koalicijai į premjerus deleguojant Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininką Mindaugą Sinkevičių, antradienį atsistatydinimo dekretą priėmė ir paskutinį kartą posėdžiavusi dvidešimtoji Vyriausybė.

Priėmus nutarimą, pareigas vis dar einanti premjerė įteiks atsistatydinimo raštą šalies vadovui Gitanui Nausėdai. Pastarajam pasirašius tai numatantį dekretą, bus atstatydinta visa Vyriausybė.

Tuomet prezidentas vieną iš ministrų galės paskirti laikinuoju premjeru iki kol bus sudaryta naujoji Vyriausybė.

G. Nausėdos susitikimas su M. Sinkevičiumi gali įvykti trečiadienį, per Jonines, o jo kandidatūros pateikimas Seime planuojamas ketvirtadienio pavakarę.

Savo ruožtu parlamentarai dėl naujojo premjero turės apsispręsti ne vėliau kaip per savaitę nuo jo pristatymo plenarinių posėdžių salėje.

Dėl ministro pirmininko kandidatūros Seimas balsuoja atvirai – jai pritarti užtenka paprastos balsų daugumos.

Jei parlamentas patvirtins kandidatą į premjerus, šis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo turės pristatyti parlamentui sudarytą ir prezidento patvirtintą ministrų kabinetą bei teikti svarstyti Vyriausybės programą. Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai.

Pokyčiai – performavus koaliciją

Šiuo metu aplinkos ministro pareigas eina Kastytis Žuromskas, žemės ūkio – Andrius Palionis. Abu šie ministrai pagal ankstesnę koalicinę sutartį buvo deleguoti „Nemuno aušros“.

Tiesa, praėjusią savaitę socialdemokratai sudarė naują valdančiąją daugumą su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos (LVŽKŠS) frakcija Seime.

Tuo metu LVŽKŠS priklausantį ekonomikos ir inovacijų ministro portfelį turi Edvinas Grikšas, o teisingumo – Rita Tamašunienė.

Kitos ministerijos priklauso socialdemokratams. Kultūros ministerijai vadovauja Vaida Aleknavičienė, Užsienio reikalų – Kęstutis Budrys, Sveikatos apsaugos – Marija Jakubauskienė, Vidaus reikalų – Vladislavas Kondratrovičius, Švietimo, mokslo ir sporto – Raminta Popovienė, Socialinės apsaugos ir darbo – Jūratė Zailskienė, Susisiekimo – Juras Taminskas, Finansų – Kristupas Vaitiekūnas, Energetikos – Žygimantas Vaičiūnas, o Krašto apsaugos – Robertas Kaunas.

Pagal naująją koalicinę sutartį, demokratams „Vardan Lietuvos“ atiteks Sveikatos apsaugos, Žemės ūkio ir Energetikos ministerijos.

Į premjerės pareigas socialdemokratė I. Ruginienė buvo paskirta pernai rugpjūtį. Jos vadovaujama Vyriausybė Seimui prisiekė praėjusių metų rugsėjį.

Tiesa, tai jau antras kartas šioje kadencijoje, kai keičiama Vyriausybė. Pernai iš posto pasitraukus tuomečiam premjerui Gintautui Paluckui, taip pat turėjo atsistatydinti visas ministrų kabinetas.

Praėjusią savaitę LSDP, Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos bei Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime pasirašė koalicinę sutartį.

Joje premjeru deleguojamas LSDP lyderis M. Sinkevičius.

ELTA inf.]]> https://www.savaite.lt/lietuva/situacija/23942-mazinti-losimo-prieinamuma-siuloma-specialia-kortele-losejams.html https://www.savaite.lt/lietuva/situacija/23942-mazinti-losimo-prieinamuma-siuloma-specialia-kortele-losejams.html 23942 Sun, 21 Jun 2026 18:17:27 +0300 native-yes

Vyriausybė pritarė siūlymui įpareigoti azartiniuose žaidimuose dalyvauti norinčius asmenis turėti specialią lošėjo kortelę.

Šiuo Azartinių lošimų įstatymo pakeitimu Finansų ministerija teigia siekianti užtikrinti efektyvią lošimų sektoriaus priežiūrą, mažinti lošimo prieinamumą, su juo susijusią galimą socialinę ir finansinę žalą, neigiamą poveikį asmenų sveikatai bei prisidėti prie atsakingo lošimo politikos įgyvendinimo.

„Norint, kad tai būtų realiai įgyvendinama, lošėjo kortelė tampa esminė priemonė“, – pranešime teigia ministras Kristupas Vaitiekūnas.

Projekte numatoma, kad visi asmenys, norintys dalyvauti lošimuose tiek fizinėse lošimų organizavimo vietose, tiek nuotoliu, privalomai turės įgyti lošėjo kortelę. Be to, anot ministerijos, numatoma atsisakyti grynųjų pinigų naudojimo visose lošimų organizavimo vietose.

„Grynųjų pinigų atsisakymas lošimo vietose sumažins pinigų plovimo rizikas“, – argumentuoja Vyriausybės narys.

Pasak Finansų ministerijos, kortelės įdiegimas leis centralizuotai registruoti lošėjo įmokėtas sumas ir išmokėtus jam laimėjimus nepriklausomai nuo to, ar lošiama nuotoliu, ar fizinėse lošimo vietose, vienoje bendrovėje, ar pas skirtingus lošimų organizatorius.

Anot K. Vaitiekūno, įstatymo projektu taip pat siekiama atsisakyti perteklinių reikalavimų lošimus organizuojantiems verslams, suteikti daugiau įgaliojimų Lošimų priežiūros tarnybai (LPT) taip užtikrinant efektyvesnę rinkos priežiūrą.

Tiesa, siekiant, kad įstatymo projektas būtų įgyvendintas sklandžiai, ministerija siūlo nustatyti skirtingas atskirų įstatymo nuostatų įsigaliojimo datas.

„(Taip daroma) atsižvelgiant į skirtingą siūlomų pakeitimų pobūdį ir jų įgyvendinimui pasirengti reikalingą laiką“, – rašoma projekto pažymoje.

Siūloma, kad Azartinių lošimų įstatymo pakeitimai, susiję su lošimų organizavimo veiklos priežiūra ir perteklinių reikalavimų verslui mažinimu įsigaliotų 2027 m. gegužės 1 d.

Lošėjo kortelės įdiegimas vertinamas kaip daugialypis ir techniškai sudėtingas procesas, todėl šio projekto įgyvendinimui Finansų ministerija numato pereinamąjį laikotarpį – nuostatos įsigaliotų nuo 2029 m. pradžios.

Teigiama, jog su šia data derintinos ir įstatymo nuostatos, susijusios su grynųjų pinigų atsisakymu lošimų organizavimo vietose ir lošėjams išmokant laimėjimus.

ELTA inf.]]>