https://www.savaite.lt/ lt https://www.savaite.lt/lietuva/naujas-zurnalas/5284-siandienos-aktualijos-kiek-kainuoja-gydymas-dirbtinis-apsvietimas-ir-jaunu-seimu-viliojimas-i-regionus.html https://www.savaite.lt/lietuva/naujas-zurnalas/5284-siandienos-aktualijos-kiek-kainuoja-gydymas-dirbtinis-apsvietimas-ir-jaunu-seimu-viliojimas-i-regionus.html 5284 Thu, 13 Feb 2020 16:00:00 +0200 native-yes

Ar žinote, kiek kainavo jūsų gydymas? Dirbtinis apšvietimas – agresyvus saulės ir žvaigždžių konkurentas. Jaunos šeimos viliojamos į regionus. Plačiau bei kiti aktualūs ir įdomūs straipsniai – 7-ojoje šių metų „Savaitėje“.



Ar žinote, kiek kainavo jūsų gydymas?

Lietuvoje pristatyta nauja paslauga – nuo šiol galite pasitikrinti, kiek per metus kainavo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) apmokėtos sveikatos paslaugos ir vaistai. Kodėl to reikėjo ir kokią informaciją galite sužinoti?

Ivona JAROSLAVCEVIENĖ

Valstybinė ligonių kasa (VLK) daugiau nei milijonui šalies gyventojų per „Sodros“ asmenines paskyras www.sodra.lt/gyventojui išsiuntė kvietimus pasitikrinti, kiek per metus kainavo jų gydymas, apmokėtas iš PSDF lėšų. Imtis šios iniciatyvos VLK paskatino itin išaugęs visuomenės sąmoningumas ir domėjimasis, ką piliečiai gauna kas mėnesį mokėdami privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Kartu tai tam tikra VLK atskaitomybė šio mokesčio mokėtojams, padėsianti suprasti, kam naudojami jų pinigai ir kaip veikia solidarumo principas.

„Šia iniciatyva siekiame kelių tikslų. Pirmiausia, kad pacientai būtų geriau informuoti, kam naudojami jų pinigai. Kai pacientas yra informuotas, susidūręs su sveikatos sistema jaučiasi tvirčiau. Tai kartu tam tikra atskaitomybė prieš mokesčių mokėtojus. Norėjome paaiškinti, kaip veikia solidarumo principas, kad žmonės matytų, kiek yra išleidžiama vaistams, jiems susirgus“, – sako VLK direktorius Gintaras Kacevičius.

Beje, sistemoje skelbiama ne tik tai, kiek sumokėta iš PSDF, bet kiek už paslaugas pacientas sumokėjo iš savo kišenės.

Visą temą rasite rubrikoje „Lietuvoje“.



Dirbtinis apšvietimas – agresyvus saulės ir žvaigždžių konkurentas

Pasibaigė tie laikai, kai sutemus sliūkindavome tamsiomis gatvėmis, o namie stengdavomės žibinti kuo mažiau lempučių. Tuomet susiformavo įsitikinimas: kuo daugiau dirbtinės šviesos, tuo geriau. Tačiau pamažu mus, kaip ir kitų išsivysčiusių šalių gyventojus, užvaldo tos pačios problemos – perteklinis apšvietimas, arba šviesos tarša.

Teodora RAŠIMAITĖ

„Gretimo namo fasado viršuje įrengti trys galingi prožektoriai, skirti namo prieigoms apšviesti. Jie sumontuoti taip, kad šviečia tiesiai į mūsų namo vakarinę fasado pusę. Šviečia taip, kad visuose šių butų kambariuose naktį galima perskaityti laikraščių straipsnių pavadinimus. Prožektorių šviesa trukdo normaliam gyventojų poilsiui, ypač pensininkams, neįgaliesiems ar ligoniams. Bendrijos pirmininkas į mūsų namo gyventojų pateiktą kolektyvinį raštišką skundą nereaguoja. Kur mums kreiptis?“ – tokį skaitytojų laišką neseniai gavome. Jame keliamas klausimas atrodo paprastas tik iš pirmo žvilgsnio. Nors perteklinio apšvietimo problema vis didėja, jos sprendimo būdų ir juos reglamentuojančių standartų Lietuvoje kol kas nėra.

Daugiau apie tai – rubrikoje „Aplinka“.



Jaunos šeimos viliojamos į regionus

Valstybės subsidijoms pirmam jaunų šeimų būstui mūsų šalies regionuose įsigyti šiemet, kaip ir pernai, atseikėta 10 mln. eurų. Tikimasi, kad šių lėšų pakaks 800–900 jaunų šeimų, pretenduosiančių į subsidiją įsigyjant būstą regionuose, prašymams patenkinti.

Dr. Antanas Petrauskas, socialinių problemų analitikas

Teikti finansinę paskatą jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmą būstą mūsų valstybės regionuose, nevertinant jų pajamų – toks 2018 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo tikslas.

Jauna laikoma tokia šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių ar asmenų, sudariusių registruotos partnerystės sutartį, yra iki 36 metų, taip pat šeima, kurioje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina vieną ar daugiau vaikų arba (ir) vaiką (vaikų), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) ir yra iki 36 metų.

Be to, teisę į finansinę paskatą turės tik tos jaunos šeimos, kurių kiekvienas šeimos narys bus deklaravęs savo gyvenamąją vietą mūsų valstybėje arba bus įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą.

Be reikalavimo atitikti jaunos šeimos apibrėžimą ir deklaruoti gyvenamąją vietą, teisę į finansinę paskatą pirmą būstą įsigyjanti jauna šeima turės atitikti dar ir šiuos reikalavimus: 1) nė vienas jaunos šeimos narys iki kreipimosi į savivaldybės, kurios teritorijoje ketina įsigyti pirmąjį būstą, administraciją, neturėjo ir kreipimosi metu neturi mūsų ir užsienio valstybėje nuosavybės teise priklausančio būsto arba turimas būstas yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc., arba vienam asmeniui ar šeimos nariui tenkantis būsto naudingasis plotas yra mažesnis kaip 14 kv. m; 2) įsigyja pirmąjį būstą mūsų valstybės regione, kurio teritorijoje nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė yra ne mažiau kaip 65 proc. mažesnė negu didžiausia būsto daugiabučiuose pastatuose 1 kv. m normatyvinė vertė; 3) yra deklaravusi savo turimą turtą.

Visas straipsnis – rubrikoje „Aktualu“, o daugiau aktualių temų rasite žurnale „Savaitė“.]]> https://www.savaite.lt/lietuva/naujas-zurnalas/5249-siandienos-aktualijos-ziemos-be-sniego-kaina-butina-pagalba-maistu-ir-kas-parvilios-emigrantus-atgal-i-lietuva.html https://www.savaite.lt/lietuva/naujas-zurnalas/5249-siandienos-aktualijos-ziemos-be-sniego-kaina-butina-pagalba-maistu-ir-kas-parvilios-emigrantus-atgal-i-lietuva.html 5249 Thu, 06 Feb 2020 16:01:00 +0200 native-yes

Kiek mums kainuos žiema be sniego? Pagalba maistu – vis dar būtina ir lietuviams. Lietuviai emigruoja ne tik dėl ekonomikos. O dėl ko sugrįš? Plačiau bei kiti aktualūs ir įdomūs straipsniai – 6-ojoje šių metų „Savaitėje“.



Kiek mums kainuos žiema be sniego

Kokią įtaką mūsų gyvenimui turės ši besniegė žiema, bent kiek apibendrinančių tyrimų kol kas nėra, tačiau intuicija sako, kad poveikis neabejotinai bus.

Arūnas MARCINKEVIČIUS

Pabandykime apžvelgti besniegės ir bešaltės žiemos pranašumus ir trūkumus. Visiems, gyvenantiems senos statybos daugiabučiuose (o tokių – pusė Lietuvos gyventojų), šiųmetė žiema – tikra palaima piniginėms. Lietuvos turizmo sektoriui – nuo slidinėjimo trasų iki kaimo turizmo sodybų – gryna neviltis. Užtat statybų pramonė klesti. Kelininkai džiaugiasi sutaupytais (neišbarstytais) kalnais druskos ir kitais nepanaudotais ištekliais, tačiau avaringumo statistikos tai kažkodėl nemažina. Žemdirbiai įtemptai laukia žiemos pabaigos: jei ji ir toliau bus tokia šiltai lietinga – nieko baisaus, tačiau jei vasarį ar kovą viskas užšals – bus blogai.
Ir, aišku, būtų labai įdomu, jei būtų atlikti išsamūs medikų tyrimai: kaip tokie orai veikia mus, žmones? Ką mūsų sąmonei ir dar labiau pasąmonei reiškia nematyti per amžius įprasto sniego ir balto peizažo? Arba per tris mėnesius (lapkritį, gruodį ir sausį) vos dešimtį dienų teišvysti saulę? Deja, nei medikai, nei ekonomistai, nei astrologai ar politikai ir toliau atkakliai neskelbia nei išvadų, nei prognozių…

Plačiau šia tema – rubrikoje „Savaitės klausimas“.



Pagalba maistu – vis dar būtina ir lietuviams

Ir dabar, XXI a., milijonai turtingiausių Europos Sąjungos (ES) šalių piliečių yra šelpiami maisto paketais, tad nenuostabu, kad ir mūsų šalyje tokių žmonių – šimtai tūkstančių.

Arūnas MARCINKEVIČIUS

Maisto banko plėtros vadovas Vaidotas Ilgius atkreipia dėmesį, kad visos Europos mastu pagalbą maisto paketais labiausiai skurstantiems gyventojams teikia Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas (EPLSAF). Maisto bankas išdalija tik dalį šio fondo skiriamų paketų Lietuvoje – tik 23 savivaldybėse. Duomenys apie pernai išdalytus maisto paketus dar neapibendrinti, tačiau užpernai Maisto bankas išdalijo 436 155 EPLSAF paketus (išdalyto maisto svoris – 2 763 t, vertė – 3,3 mln. eurų). 2017 m. Maisto bankas maisto išdalijo kiek mažiau – 391 935 EPLSAF paketus (išdalyto maisto svoris siekė 2 154 t). Beje, ši organizacija tik dalija iš EPLSAF gaunamus maisto produktus, paketų sudėties pati neformuoja ir nekoreguoja. Maisto paketai yra dalijami 6 kartus per metus, kaskart jų sudėtis ir dydis skiriasi. 2017 ir 2018 m. maisto paketus sudarė 17 maisto produktų: įvairios konservuotos daržovės, makaronai, ryžiai, aliejus, greitai paruošiamos košės, mėsos, žuvų konservai ir kt.

Beje, ES struktūrinės paramos nepasiturintiems europiečiams 2007–2013 m. laikotarpiu buvo vykdoma Maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims Bendrijoje programa, vėliau buvo įsteigtas EPLSAF. Maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims Bendrijoje programos maisto paketus Maisto bankas pradėjo dalyti pirmiausia Vilniaus ir Panevėžio savivaldybėse.

Visą straipsnį rasite rubrikoje „Lietuvoje“.



Lietuviai emigruoja ne tik dėl ekonomikos. O dėl ko sugrįš?

Ekonomika nėra vienintelis veiksnys, išgenantis tautiečius dirbti ir gyventi užsienyje. Todėl vien didesnių atlyginimų, siekiant juos susigrąžinti į gimtinę, taip pat neužtenka.

Ramutė ŠULČIENĖ

Įprastai manoma, kad pagrindinės migracijos priežastys – ekonominės. Tačiau Vyriausybės užsakymu Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų atliktas lietuvių emigracijos priežasčių tyrimas atskleidė kiek kitokį paveikslą: 56,7 proc. apklaustųjų emigravo dėl siekio užsidirbti, 20,7 proc. – dėl noro išbandyti save, 20,3 proc. – norėdami pabėgti nuo lietuviško valdymo. Akivaizdu, kad pinigai – svarbūs, bet žmonės nori ne tik jų. Ko dar? Pavyzdžiui, jaustis vertinami ir reikalingi savo šalyje.

Vienas iš tyrimo rengėjų, Vytauto Didžiojo universiteto sociologas dr. Dainius Genys papasakojo, kaip gimė tyrimo idėja. Pasak pašnekovo, ilgus metus kalbame beveik vien apie ekonomines emigracijos priežastis, ir tai vis labiau nebesiderina su tuo, ką sako išvykstantieji – jie mini daug su ekonomika nesusijusių priežasčių. Jas galima skirstyti į dvi dideles kategorijas. Pirmoji susijusi su siekiu ieškoti naujų patirčių – savęs realizavimo būdų, naujų iššūkių, geresnių karjeros perspektyvų. Antroji – su noru atsiriboti nuo neigiamų patirčių: įtampos ir per didelio krūvio darbe, nepagrįstai žemų atlyginimų, nerimą keliančių santykių su vadovais, taip pat didelio nusivylimo politiniu elitu bei viešųjų reikalų administravimo problemų. Kitaip tariant, tai yra noras atsiriboti nuo apčiuopiamai juntamos nepagarbos žmogui tiek kaip piliečiui, tiek kaip darbuotojui. Yra ir tokių žmonių, kurie teigia tiesiog norintys pabėgti nuo lietuviško valdymo.

„Tyrimas atskleidė, kad ekonominės išvykimo priežastys yra vienos pagrindinių, kalbant apie žemesnių pajamų emigrantus. Gaunantieji didesnes pajamas vis labiau pabrėžia neekonomines priežastis. Tačiau, net ir kalbant apie neekonomines priežastis, nereikia pamiršti, jog, priklausomai nuo kompetencijos ir darbo srities, pajamos ten ir čia gali skirtis net kelis kartus“, – atkreipia dėmesį mokslininkas.

Ši tema plačiau gvildenama rubrikoje „Visuomenė“.]]> https://www.savaite.lt/lietuva/naujas-zurnalas/5211-siandienos-aktualijos-vaikai-su-elektroninemis-cigaretemis-zema-politiku-kartele-ir-per-atstuma-gydantys-medikai.html https://www.savaite.lt/lietuva/naujas-zurnalas/5211-siandienos-aktualijos-vaikai-su-elektroninemis-cigaretemis-zema-politiku-kartele-ir-per-atstuma-gydantys-medikai.html 5211 Thu, 30 Jan 2020 10:20:32 +0200 native-yes

Naujas rūpestis – vaikai su elektroninėmis cigaretėmis . Kodėl tokia žema politikų moralės kartelė? Gydytojai ligonius gydys ir per atstumą . Plačiau bei kiti aktualūs ir įdomūs straipsniai – 5-ojoje šių metų „Savaitėje“.



Naujas rūpestis – vaikai su elektroninėmis cigaretėmis

Lietuvoje tarp vaikų sparčiai populiarėja elektroninių cigarečių rūkymas, o bandžiusių rūkyti tokias cigaretes ar jas nuolat rūkančių paauglių amžius vis ankstėja. Šią tendenciją, tampančią kone nacionaline problema, patvirtina ir nerimą kelianti statistika.

Audronė FILIMANAVIČIENĖ

Tyrimų rezultatai parodė, kad vaikai Lietuvoje vis labiau linksta prie elektroninių cigarečių – jų naudojimas auga. Paaiškėjo, kad net 38,6 proc. šalies penktokų, septintokų ir devintokų tokias cigaretes bandė rūkyti bent kartą gyvenime, o beveik 18 proc. jų nuolat rūkė pastarąsias 30 dienų. Liūdna tiesa ta, kad yra bandę rūkyti net 10–11 metų vaikai, o jiems skirtų efektyvių prevencinių programų mūsų šalyje tebėra per mažai. Teigiama, kad vienintelės prevencinės programos Lietuvoje yra skirtos vyresniems mokiniams.

Neseniai Seime buvo užregistruotos Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisos dėl elektroninių cigarečių gamybos, mažmeninės ir didmeninės prekybos licencijavimo bei skonių draudimo. Tikimasi, kad įsiteisėjus šioms pataisoms susiklosčiusi padėtis gali pakrypti teigiama linkme, nors ekspertai mato ir kitų problemos sprendimo būdų. Specialistų nuomone, ne tik elektroninių cigarečių prekybos licencijavimas, skonių draudimas, bet ir švietėjiška veikla – tėvų, mokytojų ir mokinių švietimas bei prevenciškai taikomos programos – gali pristabdyti didele problema tampantį reiškinį, susijusį su nepilnamečių polinkiu rūkyti elektronines cigaretes.

Daugiau šia tema – rubrikoje „Problema“.



Kodėl tokia žema politikų moralės kartelė?

Be abejo, kalbame apie moralę ir savigarbą. Jau net juokas neima, kai Premjeras ar susisiekimo ministras kalba apie savo atliekamus darbus, griežtai atsiribodami nuo bet kokių moralinių kriterijų.

Arūnas MARCINKEVIČIUS

Tiesa, Premjeras dar bando prisidengti teisėtumo skydu: atsikirsdamas Prezidentui dėl jam ir minėtam ministrui skirtos kritikos, Saulius Skvernelis mėgina argumentuoti, kad, girdi, teisiškai viskas yra puiku. Ir atsisako išgirsti šalies vadovo pastabas, kad politikoje, pasirodo, dar egzistuoja ir moralė.

Nieko nuostabaus: taip buvome auklėjami visą pokario laikotarpį. Tuomet moralės klausimus spręsdavo okupuotą valstybę valdžiusios Komunistų partijos viršūnėlė, greta teisėtvarkos struktūrų sukūrusi savąjį moralės vertinimo organą – Partinės kontrolės komitetą. Po 1990-ųjų šią tradiciją tęsė vienas iš mūsų buvusių politikos „stulpų“, į istoriją įsirašęs klasika tapusiu posakiu: „Vsio zakonno“ („Viskas teisėta“). Ir ši praktika, deja, taikoma iki šiol: į valdžią prasibrovę politikai mano turintys teisę spręsti ir tai, kas yra teisėta, ir tai, kas yra moralu. Visuomenės moralės normos ir valstybės teisė jiems tarsi neegzistuoja.

Tačiau kodėl Vakaruose yra visiškai kitaip? Kodėl ten užtenka menkiausio prasižengimo ir politikas tampa nebe politiku? Gal todėl, kad ten pereiti nuo feodalizmo prie kapitalizmo pradėta gerokai seniau, o pas mus – tik nuo 1990 metų? Ir kokį kelią mes dar turėsime nueiti iki vakarietiškų standartų?

Visą straipsnį rasite rubrikoje „Savaitės klausimas“.



Gydytojai ligonius gydys ir per atstumą

Telemedicina – medicinos paslaugų teikimas nuotoliniu būdu. Telemedicinos priemonės yra naudojamos konsultuojantis nutolusioms medicinos institucijoms, pavyzdžiui, periferijoje esančios ligoninės medikai elektroninėmis priemonėmis konsultuojasi su didelio medicinos centro specialistais dėl sudėtingesnių pacientų gydymo atvejų. Kitąmet tai taps realybe ir Lietuvoje.

Ivona JAROSLAVCEVIENĖ

Siekdama gerinti skubiosios medicinos pagalbos paslaugų kokybę ir prieinamumą regionų gyventojams, mūsų šalis rengiasi diegti užsienyje populiarias telemedicinos paslaugas, kai pasitelkus modernias technologijas skirtingose gydymo įstaigose dirbantys medikai gali konsultuotis tarpusavyje gyvai per atstumą. Tuo tikslu bus įgyvendinamas bandomasis Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas telemedicinos centrų projektas.
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, šiuo metu vyksta parengiamieji darbai, projektai teikiami derinti visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms.

„Užsienio šalyse telemedicina – populiari, veiksminga ir naudinga, nes suteikia galimybę medikams operatyviau keistis svarbia informacija apie pacientus, konsultuotis priimant sprendimus dėl gydymo. Savaime suprantama, kad Lietuva irgi turi žengti su naujovėmis ir išnaudoti pažangiausias technologijas sveikatos priežiūros sektoriuje. Tad pirmiausia telemedicina startuos teikiant skubiąją pagalbą. Vėliau spręsime, kokiose srityse būtų galima plėtoti šias paslaugas. Svetur tai populiaru ir teikiant paslaugas vaikams, gydant insultą, stebint lėtinius pacientus namuose, taip pat teikiant psichiatrijos ir intensyviosios terapijos paslaugas“, – sako ministras.

Plačiau apie tai – rubrikoje „Situacija“.]]> https://www.savaite.lt/lietuva/naujas-zurnalas/5144-siandienos-aktualijos-sauktiniai-parama-vaikus-auginancioms-seimoms-ir-neatrastas-maisto-atlieku-rusiavimas.html https://www.savaite.lt/lietuva/naujas-zurnalas/5144-siandienos-aktualijos-sauktiniai-parama-vaikus-auginancioms-seimoms-ir-neatrastas-maisto-atlieku-rusiavimas.html 5144 Thu, 16 Jan 2020 08:55:58 +0200 native-yes

Šauktinių sąrašai: įtraukti jaunesni asmenys ir studentai. Maisto atliekų rūšiavimas – dar nepažintas pasaulis. Plačiau bei kiti aktualūs ir įdomūs straipsniai – 3-iojoje šių metų „Savaitėje“.

Šauktinių sąrašai: įtraukti jaunesni asmenys ir studentai

Sausio 9 d. Krašto apsaugos ministerijoje sudaryti 2020 m. karo prievolininkų sąrašai – į juos įtraukti 38 427 jaunuoliai, sulaukę 18–23 metų. Nauja šiemet ne tik tai, kad paankstintas šaukimo amžius, bet ir tai, kad į šauktinių sąrašus įtraukti aukštųjų mokyklų studentai.

Ivona JAROSLAVCEVIENĖ

„Pasirašiau visus suformuotus sąrašus. Procesas buvo tikrai sklandus“, – spaudos konferencijoje žurnalistams sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Pasak jo, nuolatinė privalomoji karo tarnyba ir toliau išlieka vienu sėkmingiausių kariuomenės stiprinimo projektų – į kariuomenę įliejama šviežio kraujo, auginamas pilietiškumas bei stiprinamas visuomenės ir kariuomenės ryšys. „Skaičiai kalba patys už save: šauktiniai sudaro net 73 proc. profesinės karo tarnybos naujokų, ir tai yra geriausias tarnybos patrauklumo įrodymas“, – įsitikinęs ministras.

Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba atnaujinta 2015 m. pavasarį, reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje. Sugrąžinus šauktinių tarnybą taip pat siekiama sustiprinti ir pagreitinti kariuomenės dalinių užpildymą profesinės karo tarnybos kariais, suformuoti pakankamą kariuomenės parengtąjį rezervą ir užtikrinti tinkamą piliečių pasirengimą ginti savo valstybę. „Labai svarbus ir pats visuomenės ir kariuomenės ryšio gerinimas. Ko gero, tai, kad daugiau žmonių įtraukiama į kariuomenę, lemia žymiai pagerėjusį kariuomenės vertinimą. Be to, šauktinių institutas prisideda prie pilietinio ugdymo“, – pabrėžė R. Karoblis.

Daugiau šia tema – rubrikoje „Lietuvoje“.



Maisto atliekų rūšiavimas – dar nepažintas pasaulis

Mažiau atliekų buitinių atliekų konteineriuose – ir ekologiška, ir taupu. Žinoma, geriau tai pasiekti rūšiuojant, o ne patamsiais sėlinant kaimynų konteinerio link. Maisto atliekos sudaro 30–40 proc. buitinių atliekų, ir mūsų savivaldybės iki 2019 m. privalėjo sudaryti sąlygas jas atskirai rūšiuoti ir nemokamai išvežti. Nors procesas tik įsibėgėja, pradžia teikia vilčių.

Teodora RAŠIMAITĖ

Neseniai Aplinkos ministerija skelbė, kad Valstybinis atliekų tvarkymo 2014–2020 m. planas įpareigojo savivaldybes iki 2019 m. įdiegti maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimą ir surinkimą. Laiku ir tinkamai vykdyti tokį įpareigojimą reikalauja ir Atliekų tvarkymo įstatymas. Tad kiekviena savivaldybė privalo sudaryti galimybes gyventojams atliekų rūšiavimui skirtose vietose atskirai rūšiuoti biologiškai skaidžias – žaliąsias ir maisto – atliekas bei organizuoti jų išvežimą. Tačiau, kaip sakė Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiutė, daugelis šalies savivaldybių vis dar nepaiso šio įpareigojimo. Todėl ministerija siūlo numatyti finansinę atsakomybę už nevykdomus atliekų tvarkymo reikalavimus ir nustatyti sankcijas. Šiuo tikslu jau yra parengtas Atliekų tvarkymo įstatymo pataisų projektas.

Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys, pagal Direktyvos dėl atliekų reikalavimus iki 2023 m. gruodžio 31 d. turi užtikrinti, kad biologiškai skaidžios atliekos būtų surenkamos atskirai arba atskiriamos ir perdirbamos ten, kur jos susidaro.

Specialieji maisto atliekų surinkimo ir išvežimo reikalavimai mūsų šalyje įsigaliojo dar 2012-ųjų spalį – juos numatė aplinkos ministro patvirtinti Minimalūs komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimai, išsamesnius biologiškai skaidžių atliekų surinkimo reikalavimus nustato Atliekų tvarkymo taisyklės. Kaip geriausia surinkti maisto ir virtuvės atliekas, kur ir kaip jas apdoroti, turi spręsti pačios savivaldybės. Tai sėkmingai jau daroma Alytaus regione. Čia šias atliekas atskirai surinkti pradėta praėjusiais metais.

Visą straipsnį rasite rubrikoje „Ūkis“.



Vaikus auginančioms šeimoms – didesnė valstybės parama

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, praėjusių metų pabaigoje 50 eurų dydžio mėnesinės išmokos buvo mokamos apie 508,6 tūkst. vaikų, o 2018 m. pabaigoje 30 eurų išmokas gavo apie 510 tūkst. vaikų. Nuo šių metų sausio 1 d. nuo 50 iki 60 eurų padidintais vaiko pinigais viliamasi toliau mažinti vaikų skurdo riziką.

Dr. Antanas PETRAUSKAS, socialinių problemų analitikas

Vienkartinių ir periodinių išmokų, užtikrinančių finansinę paramą šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, ir vaikams, netekusiems tėvų globos, dydžius, asmenų, turinčių teisę gauti išmokas, kategorijas, šių išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, tvarką ir finansavimą nustato Išmokų vaikams įstatymas. Valstybės parama vaikus auginančioms šeimoms, kurioms labiausiai reikia valstybės socialinės paramos, taip pat našlaičiams ir be tėvų globos likusiems vaikams pradėta teikti nuo 1995 m. sausio 1 d. Didėjant mūsų valstybės finansinėms galimybėms, kone kasmet buvo gausinamos valstybės paramos gavėjų gretos, nustatant naujas išmokų rūšis, didinant jų dydžius ir išmokoms mokėti skiriamas valstybės biudžeto lėšas.

Kaip ir iki šiol, nepriklausomai nuo šeimos (bendrai gyvenančių asmenų) gaunamų pajamų, kiekvienam vaikui nuo gimimo iki 18 metų arba tol, kol nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką, ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo mokymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), iki jiems sukaks 21 metai, bus skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžio (60,06 (1,54 x 39) euro) išmoka per mėnesį. Pernai mokėtos analogiškos išmokos dydis buvo prilygintas 1,32 BSI dydžiui ir sudarė 50,16 (1,32 x 38) euro per mėnesį, o neįgaliam vaikui – 1,84 BSI dydžiui ir sudarė 69,92 (1,84 x 38) euro per mėnesį. Beje, pernai taikyta BSI buvo lygi 38 eurams.

Nuo 2021 m. sausio 1 d. kiekvienam nurodyto amžiaus vaikui bus skiriama ir mokama 1,80 BSI dydžio išmoka per mėnesį. Šiuo metu tai sudarytų 70,20 euro.

Apie papildomas išmokas ir kitus svarbius dalykus skaitykite rubrikoje „Aktualu“.]]> https://www.savaite.lt/lietuva/naujas-zurnalas/5074-siandienos-aktualijos-pamirstamos-pesciuju-teises-mediku-klaidos-ir-bronchitas.html https://www.savaite.lt/lietuva/naujas-zurnalas/5074-siandienos-aktualijos-pamirstamos-pesciuju-teises-mediku-klaidos-ir-bronchitas.html 5074 Thu, 02 Jan 2020 11:16:22 +0200 native-yes

Pėstieji prieš visagalį eismą. Medikai taip pat klysta. Peršalimo palydovas – bronchitas. Plačiau bei kiti aktualūs ir įdomūs straipsniai – 1-ojoje šių metų „Savaitėje“.

Pėstieji prieš visagalį eismą

Lietuvoje keturračių transporto priemonių – beveik tiek pat, kiek gyventojų, o kelių eismą reglamentuojančius įstatymus ir taisykles kuria ratuotieji, tad pėsčiųjų teisės dažnai pamirštamos.

Teodora RAŠIMAITĖ

2018 m. daugiausia eismo įvykių sudarė automobilių susidūrimai (34,2 proc.) ir užvažiavimai ant pėsčiųjų (28,1 proc.). 71,26 proc. eismo įvykių kaltininkai buvo automobilių vairuotojai, 6,71 proc. – patys pėstieji. Maždaug tokios proporcijos kartojasi dešimtmečius, tačiau net nukentėję pėstieji retai sulaukia visuomenės palaikymo.

Lietuvos kelių policijos statistika rodo, kad pernai mūsų šalies keliuose žuvo 68 pėstieji. Dar 961 buvo sužeistas. Kas trečias pėsčiasis buvo partrenktas pėsčiųjų perėjoje. Dauguma nukentėjusių pėsčiųjų – vyresnio amžiaus žmonės, neturintys mūsų gatvėse reikalingo eiklumo ir aštraus regėjimo. Dažnai ir pėstiesiems trūksta atsargumo, vis dėlto, pėsčiuosius užstojančių Lietuvos pėsčiųjų asociacijos narių teigimu, išeidamas į gatvę žmogus neturėtų jaustis kaip eidamas į karą.

Daugiau apie tai – rubrikoje „Situacija“.



Medikai taip pat klysta

Žalos be kaltės modelis – tvarka, leidžianti pripažinti medikų klaidas, analizuoti priežastis ir padaryti viską, kad jos nesikartotų. Seimas priėmė Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų pataisas, supaprastinusias tvarką žalą patyrusiems pacientams gauti kompensaciją. Medikai savo ruožtu bijo. Ar klaidos pripažinimas nelems darbo netekimo ar visuomenės pasmerkimo?

Ivona JAROSLAVCEVIENĖ

Nuo sausio 1 d. Lietuvoje pradedamas taikyti žalos be kaltės modelis, įteisintas Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisomis, priimtomis praėjusių metų Seimo pavasario sesijoje. Jis iš esmės pakeis iki šiol galiojusią tvarką – pacientų sveikatai padaryta žala bus atlyginama iš specialaus fondo lėšų, nevertinant ją padariusio asmens sveikatos priežiūros specialisto kaltės. Tai turėtų sudaryti sąlygas, skatinančias nebeslėpti asmens sveikatos priežiūros specialistų klaidų, ir imtis priemonių, kad jos nesikartotų.

„Iki šiol medikai dažnai buvo linkę nuslėpti savo padarytas klaidas. Viena iš priežasčių – galiojusi tvarka, kai, teismui nustačius medicinos praktikos klaidas, buvo grėsmė prarasti mediko praktikos licenciją. Tai skatino gynybinę mediciną, perteklinių tyrimų ir kitų procedūrų skyrimą, siekiant apsisaugoti nuo galimų klaidų ir teisminių ginčų, todėl klaidos kartais likdavo neatskleistos ir nebūdavo analizuojamos jų priežastys“, – sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė, medikus, pacientų atstovus ir žurnalistus sukvietusi į apskritojo stalo diskusiją „Apie mediko klaidos kultūros pokyčius“.

Visą straipsnį rasite rubrikoje „Problema“.



Peršalimo palydovas – bronchitas

Bronchitas – dažnas peršalimo ligų palydovas. Vienas pagrindinių jo požymių – ilgai nepraeinantis kosulys. Vieni, išsigydę bronchitą, ilgam jį pamiršta, kitiems ši liga kartojasi visą gyvenimą. Toks bronchitas vadinamas lėtiniu. Kas sukelia bronchitą ir kaip jį gydyti, kokios galimos komplikacijos?

Dalia VALENTIENĖ

Nors ši žiema atšiaurumu kol kas negąsdina, nesisaugant galima peršalti ar pasigauti virusą. Pakanka pašalti sudrėkusias kojas ar pamiršti kaklą apsukti šaliku ir, žiūrėk, jau varva nosis, pradeda kamuoti kosulys. Geriant daug šiltų arbatų, per savaitę paprastai pasveikstama, tačiau jei kosulys ilgai nepraeina ar jį lydi įvairūs keisti garsai – cypimas, karkimas, švokštimas ar švilpimas, – gali būti, kad liga pasiekė bronchus. Bronchų uždegimas sudaro net 70 proc. visų kvėpavimo organų ligų atvejų, dėl jo dažniausiai kreipiamasi į šeimos gydytojus.

„Bronchitas būna ūminis arba lėtinis. Ūminį bronchitą gali sukelti virusai ar bakterijos. Tai yra apatinių kvėpavimo takų – trachėjos, bronchų – uždegimas. Trachėjos nuo bronchų atskirti neįmanoma, nes ji šakojasi į du pagrindinius bronchus, kairįjį ir dešinįjį, o šie – kaip medžio šakos, į vis smulkesnius bronchus. Todėl, jeigu kyla bronchų uždegimas, tikėtina, kad infekcija yra paveikusi ir trachėją, tad neįmanoma kurio nors vieno organo izoliuoti. Kaip žmogus be galvos negalėtų gyventi, taip ir čia viskas susiję“, – pasakoja Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja pulmonologė Jolita Račkauskienė.

Plačiau šia tema – rubrikoje „Sveikata“.]]> https://www.savaite.lt/lietuva/naujas-zurnalas/5021-siandienos-aktualijos-valstybes-poziuris-i-sveikata-viliojancios-pensijos-ir-lietuviu-sirdis-uzkariaujantis-padelis.html https://www.savaite.lt/lietuva/naujas-zurnalas/5021-siandienos-aktualijos-valstybes-poziuris-i-sveikata-viliojancios-pensijos-ir-lietuviu-sirdis-uzkariaujantis-padelis.html 5021 Thu, 19 Dec 2019 12:09:59 +0200 native-yes

Gyventojų sveikata valstybei – ne prioritetas? Tėvynę priminti gali ir pensija. Lietuvių širdis užkariauja neįprastas tenisas. Plačiau bei kiti aktualūs ir įdomūs straipsniai – 51-ojoje šių metų „Savaitėje“.

Gyventojų sveikata valstybei – ne prioritetas?

Nors pastaraisiais metais tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje pailgėjo, vis dar yra viena trumpiausių Europos Sąjungoje (ES). Mūsų šalyje taip pat susiduriama su sunkumais dėl psichikos sveikatos ir tuberkuliozės kontrolės, didelę grėsmę visuomenės sveikatai vis dar kelia alkoholio vartojimas. Kokių pokyčių turėtume imtis, jeigu norime pasivyti kitas ES šalis?

Ivona JAROSLAVCEVIENĖ

Lietuvoje sveikatos apsauga galėtų būti gerinama sumažinus gyventojų išlaidas, padengiamas savomis lėšomis, pertvarkius ligoninių sektorių, toliau stiprinant pirminės sveikatos priežiūros grandį ir tobulinant prevencijos priemones, bet dabartinis išlaidų lygis sveikatos priežiūros srityje – vis dar per mažas, kad būtų galima veiksmingai įveikti kylančius sunkumus. Tokia išvada nuskambėjo ataskaitos apie sveikatos būklę Lietuvoje pristatyme, kurį sveikatos apsaugos sektoriaus specialistams, politikams ir žiniasklaidos atstovams surengė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.

Daugiau apie tai skaitykite rubrikoje „Sveikata“.



Tėvynę priminti gali ir pensija

„Sodros“ duomenimis, daugiau nei 12 tūkst. pensijų gavėjų iš mūsų valstybės gyvena užsienyje. Daugiausia – Jungtinėje Karalystėje (1 900), Izraelyje, Vokietijoje (po 1 700), Latvijoje (1 500), Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV; 1 200) ir Baltarusijoje (1 000). Po kelis šimtus pensijų gavėjų senatvę leidžia Airijoje, Ukrainoje, Estijoje, Norvegijoje ir Švedijoje.

Dr. Antanas PETRAUSKAS, socialinių problemų analitikas

Užsienio išmokų tarnyba yra „Sodros“ įsteigta viešojo administravimo įstaiga, vykdyti migruojančių asmenų valstybinį socialinį draudimą. Ši tarnyba, įgyvendindama Europos Sąjungos (ES) teisės aktus, mūsų valstybės tarptautines sutartis, įstatymus bei kitus teisės aktus, reglamentuojančius socialinės apsaugos sritį, skiria ir moka socialinio draudimo pensijas užsienyje gyvenantiems asmenims pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas, reglamentuojančias pensijų skyrimą, perskaičiavimą ir mokėjimą asmenims, gyvenantiems užsienio valstybėse, kuriose jiems (ne)taikomos ES teisės aktų ir sutarčių nuostatos.

Vyriausybė, siekdama sumažinti biudžetinių įstaigų skaičių, optimizuoti jų veiklą, racionaliau naudoti materialinius, finansinius ir žmoniškuosius išteklius, yra pritarusi minėtos tarnybos prijungimui prie „Sodros“ Vilniaus skyriaus, po reorganizavimo vykdysiančio ir šios tarnybos funkcijas. Taigi migruojantiems valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjams dėl jiems priklausančių socialinio draudimo pensijų gavimo Užsienio išmokų tarnybos reorganizavimas jokių papildomų rūpesčių nesukels. Minėta reorganizacija bus atlikta iki kitų metų liepos 1 d.

Plačiau – rubrikoje „Aktualu“.



Lietuvių širdis užkariauja neįprastas tenisas

Šį žaidimą vaikai perpranta vos po dvidešimties minučių nuo pirmosios treniruotės pradžios, o suaugusieji vos po trijų treniruočių jau gali rungtyniauti varžybose. Teniso atmaina padelis savo paprastumu ir patrauklumu užkariauja pasaulį, o Lietuvoje padelį pradėjo populiarinti mūsų krepšinio legenda Šarūnas Marčiulionis.

Vidmantas UŽUSIENIS

„Pastaruoju metu mūsų šalyje šioje sporto šakoje vyksta dideli pokyčiai“, – mums sakė Lietuvos padelio teniso federacijos (LPTF) prezidentas Liutauras Radzevičius. Tai atspindi ir tarptautiniai mūsų sportininkų pasirodymai. Lietuvos padelio rinktinė lapkričio 4–9 d. pirmą kartą dalyvavo Europos padelio čempionate Romoje (Italijoje). Šiose pirmenybėse žaidė Prancūzijos, Italijos, Didžiosios Britanijos, Olandijos, Vokietijos, Lenkijos, Monako, Rusijos, San Marino ir Lietuvos nacionalinės komandos. 2019 m. lapkričio 9-oji bus įrašyta auksinėmis raidėmis į mūsų padelio istoriją. Pirmąkart Senojo žemyno pirmenybėse dalyvavusi Lietuvos rinktinė tądien užėmė labai aukštą – penktą – vietą.

Pakeliui į Europos padelio aukštumas mūsų vyrai ant menčių paguldė itin stiprias Rusijos, Lenkijos ir Olandijos komandas. Lietuvos rinktinei atstovavo Aleksas Tverijonas, Algirdas Draugelis, Robertas Sadovskis, Laurynas Antropikas, Luidžis Pakula, Skirmantas Mačinskas, Pijus Mockus ir Titas Mikelevičius, komandą treniravo Artūras Molis.

Mūsiškiai rengiasi pirmąkart dalyvauti Europos sporto žaidynėse, vyksiančiose 2023 m. Krokuvoje (Lenkijoje). Į jų programą pirmąsyk turnyro istorijoje įtrauktas ir padelis. Pasak L. Radzevičiaus, tai, kad padelis įtraukiamas į aukščiausio lygio Senojo žemyno sporto žaidynes, rodo, jog jau netoli tas metas, kai ši sporto šaka atsiras ir olimpinių žaidynių programoje. „Tam jau dabar yra įvykdytos dvi pagrindinės sąlygos – pasaulyje veikia 40 nacionalinių padelio federacijų, jas vienijanti Tarptautinė padelio federacija yra pasirašiusi Pasaulinį antidopingo kodeksą“, – pabrėžė pašnekovas.

Visą straipsnį rasite rubrikoje „Sportas“.]]> https://www.savaite.lt/lietuva/naujas-zurnalas/4986-siandienos-aktualijos-populiariausi-zaislai-vaikams-zemejanti-rinkimu-kartele-ir-girgzdantys-suliniai.html https://www.savaite.lt/lietuva/naujas-zurnalas/4986-siandienos-aktualijos-populiariausi-zaislai-vaikams-zemejanti-rinkimu-kartele-ir-girgzdantys-suliniai.html 4986 Thu, 12 Dec 2019 09:26:53 +0200 native-yes

Kokių žaislų pageidauja vaikai? Nuleidus rinkimų kartelę Seime bus įvairiau ir įdomiau. Vis dar girdėti šulinių girgždesys. Plačiau bei kiti aktualūs ir įdomūs straipsniai – 50-ojoje šių metų „Savaitėje“.

Kokių žaislų pageidauja vaikai?

Ant nosies – gruodžio vidurys, todėl dauguma vaikų jau išsiuntė Kalėdų Seneliui laiškus. Kas juose minima dažniausiai? Slapta Kalėdų Senelio statistikos tarnyba pateikia pirmuosius duomenis.

Ramutė ŠULČIENĖ

„Dažniausiai vaikai po Kalėdų eglute svajoja rasti tokių žaislų, kokių jau turi jų draugai ar kokius mato reklamose. Labai dažnai jų svajones lemia animacinių filmukų ar filmų personažai. Pavyzdžiui, jau dabar laukiama naujausios „Ledo šalies“ dalies kartu su visas mergaites sužavėjusiomis Ana ir Elza. Rudenį atkeliavę vėžliukai yra tokie pat populiarūs kaip prieš daugelį metų“, – vardija UAB „Kotryna Group“ (jai priklauso tokios žaislų parduotuvės kaip „Žaislų planeta“, „BabyCity / ToyCity“, „Lego“ ir kt.) žaislų koncepto vadovė Nomeda Daukantienė.

Visą straipsnį rasite rubrikoje „Patarimų mugė“.



Nuleidus rinkimų kartelę Seime bus įvairiau ir įdomiau

Praėjusią savaitę Seimas nusprendė nuleisti vadinamąją rinkimų kartelę – nuo šiol partijos, norinčios gauti vietų parlamente, turės surinkti ne 5, o tik 3 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Dauguma nori palengvinti savo dalią kituose rinkimuose? Visgi paprasti atsakymai, kaip dažniausiai ir būna, – nebūtinai vieninteliai ir teisingi.

Teodora RAŠIMAITĖ

Praėjusią savaitę Seimas po svarstymo pritarė siūlymui suvienodinti Seimo ir savivaldos rinkimų tvarką. Seimo rinkimų įstatymo pataisomis siūloma nustatyti, kad partija gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už partijos kandidatų sąrašą balsavo ne mažiau kaip 4 proc. (šiuo metu – 5 proc.) rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, partijos gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jungtinį kandidatų sąrašą balsavo ne mažiau kaip 6 proc. (šiuo metu – 7 proc.) rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
Taip pat siūlyta mažinti ir ribą, kurios neperžengus užstatas nėra grąžinamas, ir nustatyti, kad, pasibaigus politinės kampanijos laikotarpiui, Vyriausioji rinkimų komisija per 40 dienų grąžina rinkimų užstatą jį sumokėjusiai partijai arba asmeniui, jeigu kandidatų sąrašas (kandidatas) rinkimuose surinko ne mažiau kaip 2 proc. (šiuo metu – 3 proc.) atitinkamoje rinkimų apygardoje rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų.

Kibirkštį šiems pokyčiams įžiebė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras, po 2016 m. Seimo rinkimų parengęs ataskaitą, kurioje nurodyta, kad Lietuvoje galioja per didelis rinkimų slenkstis tautinių mažumų politinėms partijoms. Esą jis sumažina galimybes tautinių mažumų partijų nariams būti išrinktiems į Seimą. Geriau atstovauti interesams trukdo ir įstatymo numatytas minimalus politinei partijai registruoti reikalingas narių skaičius. Prieš keliolika metų partijai registruoti reikėjo 400 asmenų, vėliau socialdemokratų ir konservatorių iniciatyva šis skaičius buvo padidintas iki 2 000. Taigi galima sakyti, kad dar anksčiau didžiosios partijos pasirūpino savo ateitimi, pakirsdamos sparnus konkurentams. Vėliau nutarta, kad rinkimų kartelę verta mažinti ne tik tautinėms mažumoms, bet ir mažoms politinėms partijoms.

Plačiau apie tai – rubrikoje „Aštri tema“.



Vis dar girdėti šulinių girgždesys

Iki šiol mūsų šalyje apie 2 tūkst. kaimų ir gyvenviečių nėra centralizuotai tiekiamo vandens ir nežinia, kada jis bus. Net jei vandentiekis nutiesiamas iki tų gyventojų sklypų ribų, paskutiniam žingsniui neužtenka jėgų.

Arūnas MARCINKEVIČIUS

Tiesa, kartais dėl tos pačios priežasties centralizuotai tiekiamas sunkiai vanduo pasiekia ir vartotojus didmiesčiuose. Prieš porą metų tuometis aplinkos ministras Kęstutis Navickas vandentvarkos įmones įpareigojo grąžinti dalį paramos vandens tiekimo ir nuotekų tinklams tiesti – daugiau kaip 16 mln. eurų. Mat prie projektų įgyvendinimo metu nutiestų vandens tiekimo ir nuotekų tinklų prisijungė mažiau gyventojų, negu buvo planuota. Milijonų grąžinimas būtų atsirūgęs vartotojams: vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainos gyventojams bei verslui būtų išaugusios. „Kauno vandenys“ užginčijo šį sprendimą ir pagaliau bylą laimėjo.

Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius, paklaustas, kodėl vandentvarkos įmonėms nutiesus visus tinklus, kuriems skirta parama, prie jų neprisijungė visi tokią galimybę turintys kauniečiai, sakė, jog parama nebuvo skirta tinklams tiesti gyventojų sklypuose, o teisės aktai tuo metu neįpareigojo gyventojų prisijungti prie tinklų, nors tinklai ir buvo atvesti iki jų turto ribų. Todėl vandentvarkos įmonės nekaltos dėl to, kad dalis kauniečių vengė ar nenorėjo prisijungti prie vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų. Juolab kad ir pati Aplinkos ministerija anksčiau viešai tvirtino, jog gyventojai neturi būti verčiami jungtis prie paramos lėšomis įrengtų tinklų. Tačiau šį pavasarį pakeitė nuomonę ir paskelbė, kad kauniečiai yra įpareigoti prisijungti prie centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų, nutiestų iki jų sklypų ribų.

Daugiau šia tema – rubrikoje „Lietuvoje“.]]> https://www.savaite.lt/lietuva/naujas-zurnalas/4951-siandienos-aktualijos-pervarge-lietuvos-gydytojai-socialines-paramos-rebusas-ir-isisiubavusi-kaledine-prekyba.html https://www.savaite.lt/lietuva/naujas-zurnalas/4951-siandienos-aktualijos-pervarge-lietuvos-gydytojai-socialines-paramos-rebusas-ir-isisiubavusi-kaledine-prekyba.html 4951 Thu, 05 Dec 2019 09:37:22 +0200 native-yes

Lietuvos gydytojai – pervargę, perdegę ir pažeminti. Socialinės paramos rebusas – mūsų galvoms neįveikiamas? Įsisiūbuoja kalėdinė prekyba. Plačiau bei kiti aktualūs ir įdomūs straipsniai – 49-ojoje šių metų „Savaitėje“.

Lietuvos gydytojai – pervargę, perdegę ir pažeminti

Galimybė pranešti apie psichologinį smurtą, įrankių, skirtų mikroklimatui įstaigose vertinti, bei priemonių medikų emocinei savijautai gerinti diegimas, požiūrio į lyderystę pokytis – tai tik dalis Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymų, kaip ydingą situaciją dėl medikų darbe patiriamo psichologinio smurto keisti iš esmės.

Ivona JAROSLAVCEVIENĖ

Po jauno Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojo savižudybės medikai prakalbo apie prastą mikroklimatą ir mobingo – sisteminio kolegų elgesio, kurio tikslas – pažeminti, – kultūrą ne tik šioje, bet ir kitose gydymo įstaigose. Anapilin išėjusio mediko kolegos viešai kalbėjo, kad darbe jis buvo terorizuojamas vieno iš vadovų. SAM savo ruožtu pakvietė drauge ieškoti sprendimų ir daugiau nebetylėti. Pirmasis žingsnis – paskelbta apklausa, jos metu medikai galėjo išreikšti savo nuomonę, kaip būtų galima gerinti mikroklimatą darbe.

„Kaip matyti iš liudijimų, tikrų istorijų, daugelis medikų ištisus metus tylėjo dėl darbe patiriamo psichologinio smurto, mobingo. To nebeturi būti, reikia sustabdyti šias giliai įsišaknijusias tradicijas. Juk pasaulis keičiasi. O tam, kad medikai nebūtų pervargę ir perdegę, svarbu galvoti ne tik apie savižudybių prevenciją, bet ir apie santykį su pacientais, darbo kokybę bei klaidų prevenciją“, – sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Plačiau apie tai – rubrikoje „Problema“.



Socialinės paramos rebusas – mūsų galvoms neįveikiamas?

Kalbos apie išlaikytinių armiją Lietuvoje – gerokai perdėtos: mūsų socialinė apsauga yra bene žemiausio lygio Europos Sąjungoje (ES), parama teikiama tik mažai daliai žmonių, kuriems jos reikia, o paramos dydis – toks, kad neužtikrina net minimalių vartojimo poreikių.

Teodora RAŠIMAITĖ

Praėjusį penktadienį paskelbtais ES statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, Lietuva socialinei apsaugai skiria bene mažiausiai lėšų iš visų ES šalių. Mūsų šalyje šis rodiklis siekė 15,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Airijoje išlaidos socialinei apsaugai sudarė 14,9 proc. BVP (reikėtų turėti omenyje, kad Airijos, Europos mokesčių rojaus, statistiką iškreipia šioje šalyje registruotos tarptautinės korporacijos), Latvijoje – 14,8 proc., Rumunijoje – 14,4 proc., Estijoje – 16 proc. Daugiausia lėšų socialinei apsaugai 2017 m. skyrė Prancūzija (34,1 proc.), Danija (32,2 proc.) ir Suomija (30,6 proc.).

Visos ES šalys socialinei apsaugai 2017-aisiais skyrė vidutiniškai 27,9 proc. BVP. Kitaip sakant, šiai sričiai mūsų šalis atseikėjo maždaug perpus mažiau lėšų negu išsivysčiusios šalys. 45,2 proc. išlaidų Lietuvoje teko senyvo amžiaus žmonėms, 40,6 proc. – sveikatai ir gydymui, 8,3 proc. – šeimoms ir vaikams, 3,8 proc. – nedarbo problemoms spręsti, 2,1 proc. – būstui.

Valstybės kontrolės atliktas auditas parodė, kad socialinės paramos sistema Lietuvoje daugeliu atvejų neužtikrina minimalių vartojimo poreikių jos gavėjams, neišnaudojamos galimybės asmenis įtraukti į darbo rinką, o informavimo priemonės stokoja paprastumo, aiškumo, todėl gyventojams gali būti sudėtinga pasinaudoti visomis paramos galimybėmis.

Visą straipsnį rasite rubrikoje „Aštri tema“.



Įsisiūbuoja kalėdinė prekyba

Artėjančios šventės į prekybos bumą jau įsuko ir prekybininkus, ir vartotojus. Tiesa, pirkinių piko laukiama savaitę prieš šv. Kalėdas, kai prekybos apimtys bemaž padvigubėja.

Audronė FILIMANAVIČIENĖ

Kalėdinė prekyba į šalies prekybos centrus šiemet pasibeldė skirtingu metu. Vienur ji prasidėjo jau spalį, kitur įsisiūbavo lapkritį. Tačiau yra ir tokių prekybininkų, kurie prisipažįsta, kad didžiausioms metų šventėms – Kalėdoms ir Naujųjų metų sutiktuvėms – pradeda ruoštis vasarą ar netgi anksčiau. Kai kurie pirkėjai apie tokius ankstyvus parduotuvių sprendimus juokaudami sako, kad prekybininkams vienos Kalėdos pasibaigia, o kitos prasideda. Pasirengimas šiai šventei prekybos centrams yra atsakingas reikalas – kas gi gali numoti ranka į tokiu laikotarpiu smarkiai šoktelėjančią apyvartą?

Prekybos centrų atstovai teigia, esą pirkėjus į šventinį pirkinių maratoną jie pasirengę įsukti kuo anksčiau tik klientų labui. Pasak jų, žmogui vėliau, prasidėjus šventiniam pikui, nereikės kaip akis išdegus pulti ieškoti kalėdinės atributikos ar dovanų – anksti pradėta kalėdinė prekyba leidžia planuoti pirkinių sąrašą ir biudžetą, ramiai išsirinkti patinkančias prekes.

Maža to, prekybos tinklų darbuotojai įvardija pastarųjų metų tendenciją – ir patys pirkėjai vis anksčiau pradeda ruoštis šventėms. Jų teigimu, lapkritį žmonės aktyviau dairosi dirbtinių eglučių, šventinių namų dekoracijų, perka daugiau ilgesnio galiojimo termino produktų – miltų, cukraus, arbatos, kavos, kepimo miltelių, prieskonių, konservuotų gaminių, – taupesnieji žvalgosi nuolaidų.

Daugiau šia tema – rubrikoje „Ūkis“.]]> https://www.savaite.lt/lietuva/naujas-zurnalas/4916-siandienos-aktualijos-neisvengiami-pokyciai-nt-rinkoje-senstanti-darbo-rinka-ir-socialinio-nesaugumo-padariniai.html https://www.savaite.lt/lietuva/naujas-zurnalas/4916-siandienos-aktualijos-neisvengiami-pokyciai-nt-rinkoje-senstanti-darbo-rinka-ir-socialinio-nesaugumo-padariniai.html 4916 Thu, 28 Nov 2019 09:14:31 +0200 native-yes

NT rinka: debesys nesikaupia, bet pokyčiai – neišvengiami. Mūsų darbo rinka ir auga, ir sensta. Socialinis nesaugumas mažina atlyginimus ir gadina charakterį. Plačiau bei kiti aktualūs ir įdomūs straipsniai – 48-ojoje šių metų „Savaitėje“.

NT rinka: debesys nesikaupia, bet pokyčiai – neišvengiami

Būsto kainos didėja lėčiau nei vidutinės šalies gyventojų pajamos, tad būstas tebėra įperkamas. Tiesa, būsto paskolų palūkanų normos, buvusios vienos mažiausių, šiuo metu yra gerokai didesnės už vyraujančias euro zonoje. Lietuvos banko ekspertai įsitikinę, kad būsto paskolų gavėjams palankius pokyčius paskatintų didesnė konkurencija, skaidrumas ir inovacijos.

Ivona JAROSLAVCEVIENĖ

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas per metinę Lietuvos banko nekilnojamojo turto (NT) konferenciją sakė, kad Vilniuje pastatytų ir parduotų naujų butų skaičius jau ne pirmus metus siekia aukštumas.

„Nesunku suprasti, iš kur toks apetitas kyla: Vilnius šiuo metu yra vienas iš sparčiausiai ir pajamomis, ir netgi gyventojų skaičiumi augančių miestų ne tik Baltijos, bet ir Vidurio Europos šalyse. Be to, galime pasidžiaugti, kad Lietuvos sostinė pamažu tampa tikru regioniniu Šiaurės ir Baltijos šalių finansinių paslaugų, informacinių ir finansinių technologijų centru. Vadinasi, Vilniuje daugėja mokių pirkėjų ir nuomininkų, kuriems reikia ir daugiau kokybiško būsto, ir daugiau modernių darbo vietų“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.

Panašios NT rinkos tendencijos matomos visoje šalyje. Ir toliau yra aktyvūs tiek gyvenamojo būsto, tiek komercinės paskirties patalpų segmentai. Lietuvos komercinio turto rinka darosi patraukli stambiems, patirties turintiems užsienio investuotojams.



Mūsų darbo rinka ir auga, ir sensta

Pastaraisiais metais smarkiau augantys atlyginimai neužgožia vis opesnės tampančios mūsų darbo rinkos problemos – ji sparčiai sensta, o ateityje dar labiau sens. Darbo rinkoje vyresnio amžiaus darbuotojai vis dar sunkiai randa savo vietą, taigi realybė – negailestinga.

Arūnas MARCINKEVIČIUS

Pasikeitus „Sodros“ vadovybei, ši institucija pradėjo dažniau teikti visuomenei socialinio pobūdžio žinių iš mūsų gyvenimo. Štai ir dabar „Sodra“ pristatė studiją, kaip pastaraisiais metais augo gyventojų darbo pajamos. Remiantis apibendrintu pajamų augimo rodikliu, vidutinės gyventojų darbo pajamos per pastaruosius metus padidėjo 9,5 proc. ir trečiąjį šių metų ketvirtį siekė 1 277 eurus. Tokias ir didesnes draudžiamąsias pajamas gauna kas trečias dirbantysis Lietuvoje.

Gyventojų draudžiamosios pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu ir įvertinus darbo užmokesčio indeksavimą, padidėjo 111 eurų. Darbo pajamų augimo tempas Lietuvoje išlieka nuoseklus ir dažniau darbo pajamos didėja mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams, kurių darbo pajamų dydis tiesiogiai priklauso nuo minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Mažesnes nei MMA pajamas šį rugsėjį uždirbo tik 9 proc. darbuotojų. 2017 metais, dar prieš įvedant socialinio draudimo įmokų „grindis“, jų skaičius siekė 14 proc. Vadinasi, šią kartelę per dvejus metus peržengė 50 tūkst. darbuotojų. Dabar jie gaus visas draudžiamąsias pajamas būsimajai pensijai ir kartu turės visavertį darbo stažą.



Socialinis nesaugumas mažina atlyginimus ir gadina charakterį

Visuomenės pokyčius tiriantys mokslininkai sako, kad pernelyg didelis saugumo pojūtis išsivysčiusių šalių gyventojus savotiškai demoralizuoja, mažina motyvaciją stengtis, kai kuriais atvejais – net apskritai užsiimti darbine veikla. Tačiau mums tai kol kas negresia, greičiau vaikštome skustuvo ašmenimis, nejusdami užtikrintumo beveik nė vienoje gyvenimo srityje.

Teodora RAŠIMAITĖ

Neseniai draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „AC Nielsen Baltics“ atliktos reprezentatyvios Baltijos šalių gyventojų apklausos metu buvo vertinamas visuomenės saugumas pagal keturis pagrindinius kriterijus, užtikrinančius saugumo pojūtį, – sveikatą, gyvybę, turtą ir finansus. Tyrimas atskleidė, kad Lietuvos ir Latvijos žmonės labiausiai nerimauja dėl vaikų, o estai – dėl asmeninių finansų. Saugiausiai visų Baltijos šalių gyventojai jaučiasi dėl tų pačių dalykų – savo būsto, gyvybės ir sveikatos. Vis dėlto Estijos žmonės, palyginti su kitų Baltijos šalių gyventojais, dėl jų nerimauja mažiausiai.

„Žmonių savijautą ir saugumo pojūtį visose trijose Baltijos šalyse reikėtų vertinti gana palankiai. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl būsto jie jaučiasi saugiausiai. Tikėtina, kad didžioji dalis žmonių – būsto savininkai, todėl yra visiškai saugūs dėl nuosavybės, kuri jiems priklauso. Žmonių nuosavybės pojūtis yra itin stiprus, todėl jie tikri, jog namuose yra saugiausi“, – sakė draudimo bendrovės „Gjensidige“ generalinis direktorius Marius Jundulas.

Pilnus straipsnius ir daugiau temų rasite naujajame žurnalo „Savaitė“ numeryje!]]> https://www.savaite.lt/lietuva/naujas-zurnalas/4883-siandienos-aktualijos-nevienodos-salygos-gydytis-darbo-vieta-sau-ir-daugiabuciai-pamestinukai.html https://www.savaite.lt/lietuva/naujas-zurnalas/4883-siandienos-aktualijos-nevienodos-salygos-gydytis-darbo-vieta-sau-ir-daugiabuciai-pamestinukai.html 4883 Thu, 21 Nov 2019 07:10:00 +0200 native-yes

Sąlygos gydytis – nevienodos. Darbo vieta sau – įmanoma misija? Dauguma daugiabučių – vis dar pamestinukai. Plačiau bei kiti aktualūs ir įdomūs straipsniai – 47-ojoje šių metų „Savaitėje“.

Sąlygos gydytis – nevienodos

Aukščiausioji audito institucija atliko Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) auditą – jo metu buvo vertintas teritorinių ligonių kasų ir gydymo įstaigų sutarčių sudarymo procesas. Auditorių išvada – gyventojai, nors įmokas moka vienodomis sąlygomis, turi skirtingas galimybes gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Ivona JAROSLAVCEVIENĖ

Valstybės kontrolė kasmet atlieka PSDF konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio auditą ir teikia Seimui audito išvadą ir ataskaitą. Šiemet pristatydamas auditorių išvadas valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys, atrodo, turėjo daugiau klausimų nei atsakymų į juos.

„Ar normalu, kad Lietuvoje, pavyzdžiui, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojams gydymas kainuoja skirtingai? Mūsų šalyje veikia penkios teritorinės ligonių kasos. Pasirodo, gyventojas, priklausomai nuo to, kurioje teritorinės ligonių kasos teritorijoje yra, turi skirtingas galimybes gauti sveikatos priežiūros paslaugas. O dviejų gyventojų, gavusių paslaugas toje pačioje gydymo įstaigoje, tačiau priklausančių skirtingoms teritorinėms ligonių kasoms, paslaugų įkainis gali būti kitoks, ir laukti eilėje pas gydytoją jiems gali tekti ilgiau. Taip būti neturėtų, juk įmokas visi mokame vienodomis sąlygomis“, – sako A. Dulkys.

Daugiau apie tai – rubrikoje „Aštri tema“.



Darbo vieta sau – įmanoma misija?

Užimtumo tarnyba šiemet surengė tris savarankiško užimtumo rėmimo paraiškų atrankas. Jų metu susikurti darbo vietą panoro 821 pareiškėjas, tačiau pagal vertinimo kriterijus tinkamomis finansuoti buvo pripažintos 426 paraiškos. Didžiausio susidomėjimo sulaukta Vilniaus apskrityje, mažiausio – Panevėžio krašte.

Audronė FILIMANAVIČIENĖ

Paraiškos paramai gauti steigiant darbo vietą sau buvo priimamos visuose Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose. Užimtumo tarnyba skelbė galinti skirti subsidiją darbo vietai sau steigti Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme apibrėžtose labai mažose įmonėse. Savarankiško užimtumo rėmimo paraiškas galėjo teikti tie darbo ieškantys asmenys, kurie kartu su Užimtumo tarnybos konsultantu aptarė ir sudarė individualios užimtumo veiklos planą, kuriame numatyta savarankiško užimtumo rėmimo priemonė.

„Tokią teisę gavo darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas iki 25 proc. darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis, darbingo amžiaus neįgalūs bedarbiai, kuriems nustatytas 30–40 proc. darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis, ir bedarbiai iki 29 metų“, – pasakoja Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskaitė. Jos teigimu, vertinant savarankiško užimtumo rėmimo paraiškas, daug dėmesio buvo skiriama ir užimtumui kaimo vietovėse didinti bei didžiausio nedarbo teritorijose gyvenantiems bedarbiams.

Visą straipsnį rasite rubrikoje „Ūkis“.



Dauguma daugiabučių – vis dar pamestinukai

Mūsų šalyje tik penktadalis daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų yra susibūrę į bendrijas. Dauguma tokių namų butų savininkų ir toliau nesirūpina bendru turtu.

Arūnas MARCINKEVIČIUS

Seime periodiškai rengiamos diskusijos, kaip žmonių gyvenimą daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose (visų pirma – senos statybos) padaryti komfortiškesnį ir kartu padidinti butų savininkų atsakomybę už bendrojo naudojimo patalpas. Štai dar prieš kelerius metus siūlyta suteikti galimybę daugiabučių namų gyventojams išrinkti bendruomenės atstovus, kurie turėtų tam tikrus įgaliojimus atstovauti viso daugiabučio namo gyventojų interesams, nes dabartinė bendrijų kūrimo tvarka iš esmės neatspindi realybės ir yra per daug sudėtinga. Todėl ten, kur nesusiformuoja bendrijos, būtų galima supaprastinti atstovavimo tvarką, kad namo gyventojai galėtų turėti bendruomenės atstovą ar įgaliotinį, netaikant tokių griežtų reikalavimų kaip bendrijoms.

Tai – tik viena iš Seime periodiškai keliamų idėjų, kaip paskatinti daugiabučių namų gyventojus labiau rūpintis savo valdomu bendru turtu. Tačiau diskusijos keičia diskusijas, o situacija iš esmės nesikeičia: net 80 proc. daugiabučių nėra bendrijų. Tiesa, beveik visi tokie daugiabučiai turi paskirtą administratorių, tačiau dauguma gyventojų šių administratorių net nėra matę. Tad ką daryti, kad diskusijos virstų teisės aktu ir daugiabučiai turėtų realius šeimininkus?

Atsakymai į tai – rubrikoje „Aktualu“.]]>