https://www.savaite.lt/ lt https://www.savaite.lt/lietuva/komentaras/24030-nauseda-tikisi-tvirto-trumpo-pasisakymo-kad-penktasis-nato-straipsnis-negincijamas.html https://www.savaite.lt/lietuva/komentaras/24030-nauseda-tikisi-tvirto-trumpo-pasisakymo-kad-penktasis-nato-straipsnis-negincijamas.html 24030 Fri, 03 Jul 2026 10:27:20 +0300 native-yes

Valstybės vadovas Gitanas Nausėda kitos savaitės NATO viršūnių susitikime Ankaroje tikisi JAV prezidento Donaldo Trumpo pasisakymo, jog penktasis kolektyvinę gynybą užtikrinantis NATO straipsnis yra šventas ir neginčijamas.

„Tokio galbūt artikuliuoto pasakymo, kad 5-asis straipsnis yra neginčijamas, šventas, mes vis dar laukiame (iš D. Trumpo – ELTA). Tikiuosi, kad tai vienokia ar kitokia forma bus ir padaryta“, – LRT televizijai sakė G. Nausėda.

Tiesa, G. Nausėdos manymu, tai, jog JAV vadovas dar nėra tvirtai pasisakęs dėl NATO 5-ojo straipsnio gynimo, gali reikšti, kad jis vis dar tikisi lygiaverčio įsitraukimo į kolektyvinę gynybą iš visų Aljanso narių.

„Manyčiau, jog D. Trumpas tiesiog išgyvena dėl to, kad visos valstybės vienodai suprastų savo atsakomybę ir kad nebūtų kažkokių mažiau prisidedančių ir daugiau prisidedančių klubų. (…) Tai vadinamasis aukos solidarumas“, – dėstė Lietuvos prezidentas.

„Kiekviena visuomenė, jeigu atitraukia tam tikrus finansinius išteklius nuo socialinių ar kitokių tikslų ir skiria juos saugumui, daro tam tikrą auką. Tačiau tai yra prasminga auka, kuri yra pirmiausia skirta valstybių saugumui užtikrinti ir NATO, kaip kolektyvinio aljanso, saugumui užtikrinti“, – tikino G. Nausėda.

Jo manymu, vienas pagrindinių NATO viršūnių susitikimo Turkijoje tikslų – suvokti, kad karas, ypač tas, kuris vyksta Ukrainoje, yra ne tik Aljanso Rytinio flango, bet visų šalių narių problema.

„Jei to solidarumo, supratimo, kad tai yra ne vienos, dviejų arba trijų su Rusija besiribojančių valstybių problema, bet visų mūsų problema, nes jeigu kiltų pavojus vienai ar dviem valstybėms, tai būtų užpuolimas viso Aljanso. Jei šito supratimo rasis daugiau po Ankaros susitikimo, laikysiu, kad tas susitikimas pavyko“, – apibendrino G. Nausėda.

NATO viršūnių susitikimas vyks Ankaroje, Turkijoje, liepos 7–8 d.

JAV atstovai skelbė, kad NATO susitikime Ankaroje daugiausia dėmesio bus skiriama gynybos įsipareigojimų, dėl kurių buvo sutarta pernai Hagoje vykusiame viršūnių susitikime, įgyvendinimo vertinimui.

Reaguodama į Rusijos karą prieš Ukrainą ir raginama prezidento Donaldo Trumpo, NATO praėjusių metų susitikime įsipareigojo beprecedentiškai padidinti išlaidas gynybai.

ELTA inf.]]> https://www.savaite.lt/lietuva/komentaras/24008-kukuraitis-nustebome-kai-sveikatos-apsaugos-ministerija-buvo-pasiulyta-mums.html https://www.savaite.lt/lietuva/komentaras/24008-kukuraitis-nustebome-kai-sveikatos-apsaugos-ministerija-buvo-pasiulyta-mums.html 24008 Wed, 01 Jul 2026 08:19:46 +0300 native-yes

Kandidatas į sveikatos apsaugos ministrus Linas Kukuraitis sako, kad Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ nustebo, kai naujosios valdančiosios koalicijos derybų metu socialdemokratai naujiesiems partneriams perdavė Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM).

„Iš tiesų derybų metu mes nustebome, kai Sveikatos apsaugos ministerija buvo pasiūlyta mums, nes (...) ministrė Marija Jakubauskienė ir jos komanda tikrai daug padarė, kad sveikatos sistema taptų labiau prieinama visiems“, – LRT televizijai sakė L. Kukuraitis.

„Dar daug ką reikia padaryti, bet padaryti tikrai labai svarbūs darbai. Čia tikrai norisi padėkoti ministrei. Ir dėl to gana keista, kad Sveikatos apsaugos ministeriją socialdemokratai pasiūlė mums. Kadangi ji pagal derybas atiteko (mums – ELTA), šią atsakomybę reikia prisiimti ir tęsti tai, kas pradėta, įnešti spalvas, kurių vis dar trūksta“, – pridūrė demokratas.

Kandidatas į sveikatos apsaugos ministrus antradienį susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda. Pats L. Kukuraitis teigė, kad su šalies vadovu turėjo dalykišką ir konstruktyvų pokalbį, sakė vertinantis prezidento rūpestį ir išreikštą lūkestį, kad sveikatos priežiūros sistema stiprėtų.

Tuo metu po susitikimo komentavęs prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius teigė, jog šalies vadovas dar nori pasilikti laiko apsispręsti dėl kandidato. Kaip vieną iš priežasčių patarėjas įvardijo šalies vadovo norą įvertinti, ar tikrai kandidatas bus pasirengęs atlaikyti spaudimą, kylantį iš Valstybinės ligonių kasos (VLK).

Pasak jo, VLK visada pasisako už optimizaciją ir už tai, kad paslaugos būtų teikiamos tik ekonomiškumo pagrindais. Tuo metu pačiam prezidentui, patarėjo teigimu, svarbiausia yra paslaugų prieinamumas regionuose.

L. Kukuraitis išskyrė, kad prie sveikatos priežiūros sistemos stiprinimo norisi prisidėti, pirmiausia – per visuomenės sveikatos stiprinimą, taip pat stiprinant vaikų fizinę ir psichinę sveikatą.

Taip pat jis išskyrė vyresnio amžiaus žmonių, asmenų su negalia priežiūrą. Pasak jo, slaugos ir globos sistemos veikia atskirai, tačiau, kandidato į ministrus teigimu, turėtų būti sujungtos.

Prezidentas antradienį pasirašė dekretą, kuriuo Mindaugą Sinkevičių paskyrė premjeru. Šiai kandidatūrai antradienį pritarė Seimas.

Po šio Seimo sprendimo M. Sinkevičius ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo turės pristatyti parlamentui sudarytą ir prezidento patvirtintą ministrų kabinetą bei teikti Seimui svarstyti Vyriausybės programą.

Vyriausybė gaus įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritars jos programai.

Valdančiąją koaliciją sudariusios Seimo socialdemokratų, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos (LVŽKŠS) frakcijos pasidalino ministerijų kuravimą.

Demokratams priskirtos Energetikos, Sveikatos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijos. Jungtinė „valstiečių“ frakcija išlaikys vadovavimą Teisingumo bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijoms. Socialdemokratai deleguos ministrus į likusias ministerijas.

Šiuo metu SAM laikinai vadovauja socialdemokratų deleguota Marija Jakubauskienė.

ELTA inf.]]> https://www.savaite.lt/lietuva/komentaras/24005-aleksandras-izgorodinas-karscio-bangos-vis-labiau-veikia-europos-ekonomika.html https://www.savaite.lt/lietuva/komentaras/24005-aleksandras-izgorodinas-karscio-bangos-vis-labiau-veikia-europos-ekonomika.html 24005 Tue, 30 Jun 2026 10:53:55 +0300 native-yes

Šių metų vasara Europoje prasidėjo ryškia karščio banga, dar kartą priminusia, kad klimato kaita jau seniai nėra vien aplinkosaugos problema. Ji vis labiau tampa ekonomikos iššūkiu, darančiu įtaką tiek augimui, tiek infliacijai. Tai patvirtina ir naujausi Europos Centrinio Banko (ECB) tyrimai* – ekstremalus karštis veikia ekonominį aktyvumą ir kartu didina spaudimą maisto kainoms.

Aleksandras Izgorodinas

Vasarą užsitęsusios karščio bangos neigiamai veikia ekonomiką – aukšta oro temperatūra mažina darbuotojų produktyvumą ir apsunkina veiklą, ypač statybų, žemės ūkio ir paslaugų sektoriuose. ECB vertinimu, tokios oro sąlygos regioninį ekonominį aktyvumą gali sumažinti vidutiniškai apie 1 proc. Svarbu tai, kad jų poveikis nėra trumpalaikis – ekonominės pasekmės juntamos dar ne vienerius metus. Tyrimai rodo, kad po sausros regiono gamybos apimtis net ir praėjus ketveriems metams gali būti mažesnė 3 proc., o po potvynių – apie 2,8 proc.

Karščio bangos nebėra vien sezoninis iššūkis – jos tampa reikšmingu ekonomikos rizikos veiksniu. Matome, kad jos kartu veikia ir augimą, ir kainas, kurdamos papildomą neapibrėžtumą įmonėms. ECB vertinimu, metinis žemės ūkio augimas daugumoje regionų galėtų sumažėti 1,9–7,6 procentinio punkto, o pramonės sektorius išlieka atsparesnis – ypač apdirbamoji pramonė Rytų Europoje ir Baltijos šalyse.

Žemės ūkyje klimato pasekmės taip pat tiesiogiai atsispindi maisto kainų augime. Ekstremalios oro sąlygos pastaraisiais metais jau prisidėjo prie tokių produktų kaip alyvuogių aliejaus, kakavos ir kavos brangimo, todėl prognozuojama, kad ateityje maisto infliacija ir toliau bus jautri klimato sąlygų svyravimams.

ECB klimato prognozės rodo, kad iki 2060 metų į 2022-ųjų mastą panaši karščio banga maisto kainų infliaciją galėtų padidinti net 1,8 procentinio punkto. Tai reiškia, kad ateityje karščio bangų poveikis ekonomikai ir kainoms bus gerokai didesnis nei iki šiol.

*Europos Centrinio Banko tyrimas „Kaip atlaikyti karščio bangas: jų reikšmė Europos Sąjungos regionų ekonomikai“

ELTA inf.]]> https://www.savaite.lt/lietuva/komentaras/23995-lsdp-lyderis-apie-lukescius-naujajai-koalicijai-didesnis-stabilumas-maziau-emociju-ir-konfliktu.html https://www.savaite.lt/lietuva/komentaras/23995-lsdp-lyderis-apie-lukescius-naujajai-koalicijai-didesnis-stabilumas-maziau-emociju-ir-konfliktu.html 23995 Tue, 30 Jun 2026 09:01:09 +0300 native-yes

„Nemuno aušros“ frakcijoje Seime besilankantis į premjerus kandidatuojantis Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sako, jog iš naujosios koalicijos tikisi daugiau stabilumo ir mažiau konfliktų.

„Negaliu sakyti, kad viskas buvo tamsu, pilka ir prastai. Ar bus kažkoks kokybiškas šuolis su nauja koalicija? Visą laiką toks lūkestis sudarant naujas politines santuokas yra. (…) Bet aš manau, kad dar vienas svarbus dalykas, ko šiek tiek trūko – tikiuosi, čia yra ne politinis naivumas, o tikėjimas – kad mes turėsime didesnį stabilumą, mažesnį eterį, mažiau emocijų, mažiau konfliktų, gal labiau sutarsime“, – antradienį „Nemuno aušros“ frakcijos posėdyje teigė M. Sinkevičius.

„Aišku, laukia įvairūs išbandymai – biudžetas, tame tarpe turbūt dar ir Konstitucijos straipsnis 137-asis, dar kiti Konstitucijos dalykai. Gal, sakyčiau, tikėjimas ir noras yra stabilumo, vienybės, susitelkimo, pirmininkavimas laukia. Ir norisi, sakyčiau, kokybiškesnio ir labiau prognozuojamo darbo“, – tęsė jis.

Taip jis kalbėjo atsakydamas į „aušriečio“ Artūro Skardžiaus klausimą, ko tikimasi pasiekti su nauja koalicija, ko nepavyko padaryti su „Nemuno aušra“.

Pasak LSDP pirmininko, socialdemokratų koalicinis darbas su „aušriečiais“ buvo su įvairiais emociniais pakilimais, tačiau politikas pabrėžė, kad kiekvienoje koalicijoje tai yra įprasta. Be to, jis teigė neturėjęs progos padėkoti „aušriečiams“ už bendrą darbą.

„Esu nepadėkojęs jums už bendrą darbą, nes tas ypatingas gynybos finansavimas 5,38 proc. yra mūsų bendro darbo rezultatas ir čia kažin ar tuos rekordus bus galima pagerinti 2027 m.“ – pažymėjo jis.

Antradienį Seimas spręs, ar pritarti LSDP pirmininko M. Sinkevičiaus kandidatūrai į ministrus pirmininkus.

Antradienį taip pat numatyti ir M. Sinkevičiaus susitikimai su Seimo frakcijomis: liberalais, „Nemuno aušra“, Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“, Lietuvos valstiečiais, žaliaisiais ir Krikščioniškų šeimų sąjunga (LVŽKŠS) bei Mišria Seimo narių grupe.

Ketvirtadienio vakarą prezidentas Gitanas Nausėda Seimui pateikė M. Sinkevičiaus kandidatūrą į premjerus.

Valdančiąją koaliciją sudariusios Seimo LSDP, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ bei LVŽKŠS frakcijos pasidalino ministerijų kuravimą.

Demokratams priskirtos Energetikos, Sveikatos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijos. Jungtinė „valstiečių“ frakcija išlaikys vadovavimą Teisingumo bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijoms. Socialdemokratai deleguos ministrus į likusias ministerijas.

M. Sinkevičius anksčiau sakė, kad naujojoje Vyriausybėje gali keistis 6–7 ministrai.

Portalo „Lrytas“ šaltinių duomenimis, kliba kelių socialdemokratų ministrų kėdės. Esą svarstoma taip pat keisti Vaidą Aleknavičienę ir Vladislavą Kondratovičių. Pastarojo vietą Vidaus reikalų ministerijoje, pasak portalo, galbūt galėtų užimti parlamentaras Martynas Katelynas, o V. Aleknavičienės – Kultūros ministerijos kancleris Lukas Alsys ar viceministras Matas Drukteinis.

Neoficialiai skelbiama, kad į aplinkos ministrus socdemai gali siūlyti vieną iš Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narių – Audrių Radvilavičių arba Alvydą Mockų.

ELTA inf.]]> https://www.savaite.lt/lietuva/komentaras/23988-kojala-europai-svarbu-isvengti-konfrontacijos-su-trumpu-galincios-isprovokuoti-sunkiai-nuspejamus-jo-sprendimus.html https://www.savaite.lt/lietuva/komentaras/23988-kojala-europai-svarbu-isvengti-konfrontacijos-su-trumpu-galincios-isprovokuoti-sunkiai-nuspejamus-jo-sprendimus.html 23988 Mon, 29 Jun 2026 08:53:15 +0300 native-yes

Nors prieš kelis mėnesius buvo stebima gerokai paaštrėjusi JAV prezidento Donaldo Trumpo ir jo aplinkos retorika NATO atžvilgiu, Geopolitikos studijų centro vadovo Lino Kojalos teigimu, G7 susitikimas su prancūzų diplomatine choreografija bei sėkmingas Aljanso vadovo Marko Rutte vizitas Vašingtone emocinę kartelę šiek tiek nuleido. Esą tai leidžia tikėtis, kad geriausias rezultatas bus ramiai ir sklandžiai praėjęs NATO viršūnių susitikimas Ankaroje.

Ukraina vis aktyviau smogia Rusijos karo ekonomikai, Jungtinės Valstijos grįžta prie griežtesnių sankcijų, o artėjantis NATO viršūnių susitikimas gali tapti svarbiu išbandymu Aljanso vienybei. Ar šie pokyčiai keičia karo eigą? Kodėl paaštrėjo Lenkijos ir Ukrainos santykiai? Ir kas vyksta Jungtinės Karalystės politikoje?

Apie tai – tinklalaidės politika.lt pokalbis su Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovu Linu Kojala.

Rusijos pajamų srautas mažėja

– Ukraina vis dažniau smogia Rusijos naftos infrastruktūrai. Naftos perdirbimo gamyklos iki pat Uralo yra sunaikintos arba apgadintos, o kai kuriuose Rusijos regionuose jau juntamas degalų trūkumas. Ar tai tampa vienu svarbiausių Ukrainos kozirių šiame kare?

– Turi praktinį efektą. Mes jau esame kalbėję, kad karo mašinai svarbu pinigų srautas, o tą pinigų srautą užkardyti galima atakuojant būtent pirminį pajamų šaltinį, tai yra energetikos išteklius ir eksporto galimybes.

– Naftos eksportas dar vyksta, bet naftos produktų eksportas – dyzelino ir benzino – jau nebevyksta. Jis net oficialiai uždraustas.

– Pagal Rusijos skelbiamą statistiką, produkcijos apimtys yra 13 proc. mažesnės negu buvo planuota. Tai vien jau oficiali Kremliaus statistika, kurią mes priimame su išlygomis. Bet net ir ji konstatuoja realybę – kaip ir pripažįstama realybė, kad biudžeto deficitas jau dabar yra apie 2,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), vertinant sausio–gegužės mėnesius, t. y. pasiekė tokią ribą, kuri buvo planuota visiems metams. Ir Dūma tyliai, bet labai greitai turėjo priimti papildomus įstatymus tam, kad galėtų kelti skolos kartelę aukštyn. Nes akivaizdu, jog situacija net ir su prieš kelias savaites tarsi aukštesnėmis naftos kainomis nekeitė bendros tendencijos, kad Rusijos pajamų srautas mažėja ir finansuoti karo mašiną tokiomis pat apimtimis kaip iki šiol yra tiesiog labai sudėtinga.

– Rusija ir taip pardavinėjo naftą pigiau nei rinkos kaina, o dabar rinkos kaina sugrįžo į ikikarinę, turiu omenyje ikikarinę Jungtinių Valstijų ir Irano karo situaciją. Ar tai Rusijai dar vienas rimtas smūgis?

– Vos daugiau negu 70 JAV dolerių. Dar vienas svarbus pokytis – Donaldo Trumpo administracija nebepratęsė nuo kovo mėnesio galiojusių išlygų daliai Rusijos energetikos eksporto sankcijų. Jos buvo taikomos tanklaiviams, kurie jau buvo išplaukę su rusiška nafta, todėl šie galėjo užbaigti reisus nepaisydami sankcijų. Nors iš pradžių buvo numatyta, kad išlygos bus laikinos, jos galiojo ne vieną mėnesį. Dabar administracija nusprendė jų nebepratęsti. Tai reiškia, kad Jungtinės Valstijos grįžta prie griežtesnio sankcijų režimo, galiojusio iki šių metų kovo.

– Išlygos JAV sankcijoms, regis, baigė galioti liepos pradžioje. Ką tai reiškia praktiškai?

– Jau baigėsi. Dabar buvo tik klausimas, ar pratęs tą išlygą, kuri kas mėnesį buvo pratęsiama, ar ne, ir šią dieną, jau praėjus gerai savaitei po to termino, kada baigėsi ankstesnių išlygų galiojimas ir atsivėrė terpė arba pratęsimui, arba ne, mes galime sakyti, kad tos išimtys nebuvo pratęstos. Vadinasi, tikėtina, kad taip ir išliks. Tad sugrįžtame į geresnį status quo, nes spaudimas Rusijai yra padidėjęs, ir tai nėra atsitiktinumas, nes pats D. Trumpas užsiminė, kad politinė valia tą daryti yra. Kitaip tariant, tai nenutiko tik dėl biurokratų, tai nutiko ir dėl administracijos politinės valios. Tai irgi pozityvi žinia Ukrainai.

– Rusija viešai demonstruoja tam tikrą sutrikimą dėl besikeičiančios Jungtinių Valstijų laikysenos ir to, kas, jų teigimu, buvo suderėta Aliaskoje. Kaip tai aiškinate?

– Aš manau, tai yra nusivylimas. Jie tikėjosi, kad, kaip ir kampanijos arba kadencijos pradžioje D. Trumpas žadėjo, taip ir nutiks. Kitaip tariant, spaudimas Ukrainai privers Ukrainą atsitraukti, privers praryti tai, ką pasiūlys Kremlius, ir viskas. Nusiplausime rankas sakydami, kad šitą karą de facto laimėjo Rusija ir tokiu būdu ne tiktai pasieks rezultatą, bet ir iš esmės ilgam susilpnins Ukrainos valstybingumą.

Kokia gi realybė yra dabar? Amerikiečiai nesutinka su Kremliaus keliamais reikalavimais, netgi priešingai. Dabar konstatuoja, kad Rusija nebesugeba to įrodyti kaip pasiektino tikslo karine jėga, nori tą išsiderėti politiniu lygmeniu, bet svertų tam neturi. Na, geriausia iliustracija buvo paties D. Trumpo teiginys, mums kalbantis išsakytas vos prieš keliolika valandų susitikime su Marku Rutte, kad visai neblogai atrodo Ukrainos pozicijos.

– „Jis pats yra drąsus. Turi reikiamų vyrų, visai jam neblogai sekasi.“

– Tikrai ne tokia žinia, kokią girdėjome iš D. Trumpo labai ilgą laiką per antrąją kadenciją. Dar atsimename jo garsiąją tezę: „V. Zelenskis neturi kortų.“ Ir buvo įsitikinimas iš paties D. Trumpo, ne iš jo žvalgybos pareigūnų, ne iš jo galbūt specialistų rato, kurie kalbėdavo visada gerokai arčiau šiandienos tezių negu tų ankstesnių D. Trumpo tezių, kad Ukrainos situacija nėra tokia bloga. Bet pats prezidentas sakydavo: „Rusija juk didelė, ji galinga, ji gali laimėti šitą karą jėga, jeigu tiktai to panorės.“ Na, dabar jau nebetiki tuo ir pats D. Trumpas.

– Kaip vertinate NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte diplomatinę taktiką susitikime su D. Trumpu Ovaliajame kabinete? Kaip jums pasirodė ši strategija?

– Tai yra unikalu. Ir vėlgi D. Trumpo psichologinį portretą tapo kiekvienas sąjungininkas ir kiekvienas specialistas, ir turbūt tuos potėpius mato panašius. Ir pats D. Trumpas tą pripažino visai neseniai, kai Emmanuelis Macronas pakvietė jį į Versalį vakarienės po ilgos pertraukos, kad, E. Macronas rado jo silpnąją vietą – parodė didžiulius rūmus, išskirtinę pagarbą ir tai D. Trumpui patiko ir tai bent jau emociniame lygmenyje padėjo E. Macronui.

M. Rutte taip pat mato, kas D. Trumpui yra svarbu – svarbu pasakyti, kad D. Trumpas yra didis žmogus, pakeitė NATO į gera. Tiktai dėl jo NATO valstybių išlaidos – M. Rutte tai susiejo su pirma kadencija – Europoje ir Kanadoje padidėjo maždaug trilijonu dolerių ir visa tai dar parodė vizualiais grafikais. Gana retai Ovaliajame kabinete pakylama nuo židinio ir nueinama kažkur į šoną. Bet M. Rutte buvo pasiruošęs, suderinęs su D. Trumpu. Tai visos varnelės uždėtos: vizualu, aišku, pagyros D. Trumpui.

Ir ką girdėjome iš D. Trumpo? Pagyras M. Ruttei. Manau, kad tokiu būdu M. Rutte atstovavo ir Lietuvos interesams. Šiuo metu Europai kur kas svarbiau išvengti konfrontacijos su D. Trumpu, kuri galėtų išprovokuoti emocingus ir sunkiai nuspėjamus jo sprendimus. Nors dar anksti spręsti, ar tokia taktika ilgainiui pakeis D. Trumpo požiūrį į NATO, ji bent jau padeda neeskaluoti situacijos ir leidžia tikėtis, kad artėjantis NATO viršūnių susitikimas praeis be didesnių ekscesų.

Regionui nereikia dar vieno emocinio konflikto

– Po geros savaitės vyks NATO viršūnių susitikimas. Ko iš jo tikitės ir kas jame bus svarbiausia?

– D. Trumpas bus.

– Panašu, kad D. Trumpas į susitikimą atvyksta nusiteikęs kiek kitaip nei prieš kelias dienas, kai jo retorika NATO atžvilgiu buvo itin kritiška. Kas, jūsų nuomone, lėmė šį pokytį?

– Be jokių abejonių tie priekaištai išliko. Jis ir vakar kritikavo Italiją, Ispaniją, kad jos nepadėjo karo Irane kontekste. Ir čia M. Rutte, reikia pripažinti, ne tiktai labai nuolankiai kalbėjo su D. Trumpu, bet ir pateikė jam faktus apie tai, kad didžioji dalis Europos valstybių tiesiogiai padėjo amerikiečiams, kad tūkstančiai amerikiečių skrydžių, kurie vyko karo kontekste, naudojosi būtent europiečių bazėmis. Šiuo atveju jis labai aiškiai ir konkrečiai prieštaravo D. Trumpo teiginiams ir nebijojo to padaryti, nes, aišku, turėjo apginti ir Europos šalių interesus.

Bet tikrai prieš kelis mėnesius matėme istoriškai paaštrėjusį D. Trumpo ir jo aplinkos požiūrį į NATO. Sakyčiau netgi dar grubiau – galbūt net labiau negu pirmosios kadencijos metu, kai buvo daug svarstymų apie tai, kad viršūnių susitikime D. Trumpas gali paskelbti apie JAV pasitraukimą iš NATO. Tuomet irgi netrūko emocijų, bet dabar jos apėmė gerokai platesnį D. Trumpo aplinkos ratą – nuomonės formuotojus, kurie perėmė jo retoriką ir, nors anksčiau apie NATO beveik nekalbėdavo, ėmė kartoti D. Trumpo tezę, kad Aljansas Amerikai nenaudingas. Esą kodėl Jungtinės Valstijos turi jame būti, jei Europos šalys tik kaišioja pagalius į ratus?

Tai tikrai kėlė nerimą, nes jeigu ši nuotaika būtų dar labiau įsisiūbavusi, galėjome sulaukti ir konkrečių sprendimų. Todėl G7 susitikimas su prancūzų diplomatine choreografija ir sėkmingas M. Rutte vizitas, manau, tą emocinę kartelę šiek tiek nuleido. Tai leidžia tikėtis, kad geriausias rezultatas NATO viršūnių susitikime bus ramiai ir sklandžiai praėjęs susitikimas, net jeigu jis ir neatneš įspūdingų sprendimų.

– Dėl Ispanijos priekaištai suprantami – mažesnis gynybos biudžetas, nesuteiktas leidimas naudotis oro bazėmis. Tačiau kodėl D. Trumpo kritikos taikiniu tapo Italija?

– D. Trumpas mėgsta tokią retoriką, ir tai, kad jo taikinyje atsiduria net ideologiniai sąjungininkai, neturėtų stebinti. Santykis tarp meilės ir neapykantos su D. Trumpu gali labai staigiai keistis.

– Tačiau kas šiuo atveju galėjo būti tokios reakcijos priežastis?

– Manau, kad labai konkrečios priežasties nėra. Taip, jų santykiai buvo geri. Žinome, kad Giorgia Meloni jis...

– D. Trumpas ją labai gyrė.

– Tačiau visada jautėsi tam tikras šaltukas. Tie, kurie kalbėdavo apie G. Meloni ir D. Trumpo santykius, sakydavo: „Taip, iš šalies jie atrodo puikūs, bet praktiniame lygmenyje jų bendro veikimo logika nėra labai stabili.“ Galbūt tai ir prasiveržė pastaruoju metu, kai atsirado daugiau nesutarimų.

– Pirmiausia tai susiję su Irano bombardavimu?

– Be jokių abejonių. Be to, žinant, kad D. Trumpas Europoje yra labai nepopuliarus, kiekvienam Europos lyderiui, ypač tiems, kurių laukia rinkimai arba kurie susiduria su vidaus politiniais sunkumais, kaip Italijoje, natūraliai kyla noras parodyti tam tikrą distanciją. Taip siunčiama palanki žinia savo rinkėjams.

Manau, kad Pedro Sanchezą pirmyn vedė ne tiek geopolitiniai išskaičiavimai, kiek vidaus politika. O G. Meloni reakcija buvo tik atsakas, nes šiuo atveju pirmasis puolė būtent D. Trumpas.

– Vis dėlto ji susilaikė nuo aštresnio atsako.

– Manau, kad jos atsakymas buvo gana tiesus. Tačiau su D. Trumpu dažnai būna taip – jeigu jis iš karto nesureaguoja, tikimybė, kad konfliktas turės ilgalaikių pasekmių, yra gana maža. Visiškai nenustebčiau, jei kitą kartą susitikę, kad ir NATO viršūnių susitikime, jie draugiškai apsikabintų ir nusifotografuotų taip, lyg nieko nebūtų nutikę.

Su D. Trumpu taip jau būna: emocija staiga įsiliepsnoja ir tampa problema. Kaip buvo, pavyzdžiui, su Friedrichu Merzu, kuris kažkur mokykloje pasakė pastabą apie Iraną. Vėliau D. Trumpas tą mintį kartojo ir kartojo, nepaisydamas to, kad Vokietija iš tikrųjų prisidėjo prie operacijos leisdama naudotis savo infrastruktūra. F. Merzo pasisakymas buvo išimtis, o ne oficiali Vokietijos politika.

– Juk Ramšteine yra didžiausia amerikiečių bazė Europoje.

– Taip. Bet tai nesutrukdė D. Trumpui Vokietijos vadinti blogu sąjungininku. Kodėl? Todėl, kad kažkas kažkur kažką pasakė ir kilo emocinė banga. Panašu, kad su G. Meloni to pavyko išvengti. Ir tai, manau, yra gerai, nes mūsų regionui tikrai nereikia dar vieno emocinio konflikto socialiniame tinkle „X“.

V. Putinui teks atsakyti į vis sudėtingesnius klausimus

– Grįžkime prie Ukrainos. Sakėte, kad ji perima iniciatyvą. Kur link tai gali vesti?

– Manau, svarbu suprasti, kad ši iniciatyva nereiškia, jog Ukraina staiga gali laimėti karą. Bent jau tokių prielaidų nėra. Kalbame apie iniciatyvą, kuri atrodo gerokai pozityviau negu praėjusių metų pabaigoje ar šių metų pradžioje, kai atrodė, kad Kremlius gali jėga užimti bent jau visą Donecko sritį. Dabar rytinėje fronto dalyje rusai vis dar po truputį stumiasi į priekį, todėl tokio scenarijaus visiškai atmesti negalime, nors šiandien jis atrodo gerokai mažiau tikėtinas.

Vertinant visą fronto liniją, jau galima kelti klausimą, ar Ukraina neatgauna daugiau teritorijų negu praranda. Tiesa, fronto linija daug kur yra pilkoji zona, todėl kalbėti apie kelis kilometrus labai sudėtinga. Kol nėra didelių prasiveržimų ar ryškių fronto iškyšų, tie pokyčiai išlieka taktiniai ir sunkiai apibendrinami.

– Tačiau kalbame apie tam tikrą strateginę iniciatyvą. Ukraina turi nemažai ginklų, kurių neįmanoma efektyviai blokuoti elektroninės kovos priemonėmis. Panašu, kad tam tikruose maršrutuose pavyko susilpninti oro gynybą ir atsivėrė koridoriai smūgiams prieš svarbius objektus. Tai ir yra strateginės iniciatyvos perėmimas.

– Taip. Ukraina stabilizavo padėtį gynybos pramonėje ir padidino gamybos pajėgumus tose srityse, kurios duoda geriausią rezultatą. Ji įgyvendino ir sudėtingas kariuomenės personalo reformas – pagaliau atsiranda aiškūs terminai, kada galima baigti tarnybą, o ne tik formuluotė „tiek, kiek reikės“, kuri labai slopino karių moralę. Po truputį juda sprendimai ir šioje srityje. Ekonominė padėtis taip pat kur kas stabilesnė. Atsirado 90 mlrd. eurų paketas po Vengrijos rinkimų, Europos Sąjunga atlieka savo vaidmenį. Daugelis ankstesnių spragų buvo užlopytos.

Tuo metu kitoje pusėje problemų tik daugėja. Jau kalbėjome apie ekonominę situaciją. Tai nereiškia, kad Rusijos karo mašina sustos, tačiau Vladimirui Putinui teks atsakyti į vis sudėtingesnius klausimus, įskaitant ir tai, ar neprireiks naujos mobilizacijos. Žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius Rusijos pusėje jau susilygino arba net viršija naujų rekrutų skaičių. Vadinasi, vien tęsti dabartinį modelį matematiškai darosi neįmanoma, nes karių skaičius pamažu mažės.

Be to, Ukrainos smūgiai energetikos ir karinės pramonės objektams turi ne tik psichologinį, bet ir labai konkretų praktinį poveikį – Rusijai tampa vis sunkiau atkurti prarastus pajėgumus. Visa tai gali privesti prie scenarijaus, apie kurį esame kalbėję ir anksčiau – kad šių metų antroje pusėje Rusija gali pradėti koreguoti savo derybinę poziciją. Pridėkime ir tai, kad Jungtinės Valstijos nėra Rusijos pusėje, kaip Kremlius tikėjosi. Tokiu atveju Maskvai gali tekti prisitaikyti ir galbūt pagaliau prasidės tikros, o ne imituojamos derybos.

Toks ir yra Ukrainos lūkestis: didinti priešo kaštus, stiprinti savo pajėgumus, telkti sąjungininkus ir tikėtis, kad galiausiai keisis V. Putino požiūris į situaciją. Kol jis nesikeičia, tol padėtis fronte iš esmės išlieka tokia pati.

Lenkijos ir Ukrainos akistatoje laimėtojų nebus

– Kur veda Karolio Nawrockio sprendimas atimti valstybinį apdovanojimą? Matome Ukrainos politinio elito solidarumą – visi prezidentai, turintys valstybės vadovo statusą, jau atsisako Lenkijos valstybinių apdovanojimų. Prie jų prisideda ir žymūs kultūros veikėjai. Kur tai gali nuvesti?

– Be abejo, tai buvo seniai rusenusi problema.

– Paaiškinkime ir platesnį kontekstą. Stepano Banderos ir UPA – Ukrainos sukilėlių armijos – tema išlieka viena jautriausių Lenkijos ir Ukrainos santykiuose.

– Taip. UPA kaltinama nusikaltimais ir žudynėmis. Kita vertus, Ukrainai tai labai svarbi valstybingumo istorijos dalis, nes buvo kovojama ir su sovietų įtaka, ir su naciais. Tai labai sudėtinga ir daugiasluoksnė tema.

– Abi pusės viena kitai turi istorinių kaltinimų.

– Absoliučiai. Ir turbūt šioje Lenkijos ir Ukrainos akistatoje laimėtojų nebus, jeigu ši priešprieša tęsis.

– Tai tas pats, lyg šiandien iš naujo bandytume karštai aiškintis Vilniaus krašto istoriją 1919–1921 metais.

– Užsimerkime, bakstelėkime pirštu į Europos žemėlapį ir beveik visur rasime istorinių nuoskaudų. Vienintelis kelias – istorijos nepamiršti, ją įvardyti, bet nepaversti šių dienų politikos įkaite. Ypač – dabartiniame Ukrainos karo kontekste turime į istoriją žvelgti kiek kitaip.

Šiuo atveju istorikas Timothy Snyderis, manau, teisus sakydamas, kad negalima nematyti šiandien vykstančio brutalaus karo. Jeigu ši Lenkijos ir Ukrainos dvikova neturės laimėtojų, laimėti gali trečioji pusė. Iki šiol abi šalys šią jautrią temą sugebėdavo nustumti į antrą planą. Ji niekada nebuvo dingusi – Voluinės klausimas buvo keliamas ir Andrzejui Dudai einant prezidento pareigas.

– Vyko ir bendri minėjimai, buvo atidengiami paminklai, ieškoma susitaikymo.

– Taip. Buvo matyti ir tam tikra pažanga pripažįstant istoriją.

– Ar Volodymyras Zelenskis šioje situacijoje padarė klaidą?

– Nežinau, ar galime taip drąsiai sėdėti teisėjų vietoje ir sakyti: šis suklydo, o šis – ne.

– Tačiau akivaizdu, kad būtent Lenkijos pusė situaciją paaštrino.

– Be jokių abejonių. Kita vertus, ar tai stebina, žinant, kad Lenkijos prezidentas pats ateina iš politinės aplinkos, kurioje istoriniai klausimai užima svarbią vietą ir yra reikšmingi jo elektoratui? Svarbiausia, kad tai liktų pavienis atvejis. Emocija kilo, tačiau ji gali nuslūgti ir neturėtų būti toliau eskaluojama. Priešingu atveju tai gali peraugti į sprendimus, kurie silpnintų Ukrainos galimybes arba dar labiau paaštrintų politinius santykius. O iš to laimėtų tik trečioji pusė.

Strateginis interesas niekur nedingo. Įdomu stebėti, kaip Varšuva pripažįsta, kad problema egzistuoja, priima tam tikrus sprendimus. Tačiau tuo pat metu nedaro to, ką daro kai kurios kitos Europos valstybės – pavyzdžiui, neblokuoja ginklų tiekimo Ukrainai. Kol kas tas balansavimas išlieka. Svarbiausia, kad jis nenukryptų į vieną kraštutinumą.

– Vis dėlto tam tikrų pasekmių jau matyti. Gdanske vyko Ukrainos atstatymo konferencija, į kurią V. Zelenskis neatvyko. Akivaizdu, kad tam įtakos turėjo ir ši istorija.

– Iš tiesų. Kaip tik šiomis dienomis buvau Lenkijoje ir girdėjau svarstymų, kad galbūt net gerai, jog V. Zelenskis suspėjo atsisakyti apdovanojimo. Priešingu atveju būtų kilęs klausimas ir pačiai Lenkijos valdžiai – juk prezidento sprendimą dėl valstybinio apdovanojimo turėtų pasirašyti ir ministras pirmininkas. To daryti jau nebereikėjo.

– Nes apdovanojimą jis grąžino pats.

– Taip. Čia atsiranda ir vidinės Lenkijos politikos dinamika. K. Nawrockis ir Donaldas Tuskas daugeliu istorinių klausimų turi skirtingas interpretacijas. Šioje istorijoje susikerta daug skirtingų dimensijų. Svarbiausia, kad situacija būtų deeskaluota. Manau, tai dar visiškai įmanoma.

Didžioji Britanija turi atsakyti į daug klausimų

– Pereikime prie Jungtinės Karalystės. Po pralaimėtų rinkimų atsistatydino leiboristų ministras pirmininkas. Tačiau svarbiausia turbūt ne tai, o tai, kad Didžioji Britanija vis labiau tolsta nuo tradicinės dvipartinės sistemos. Gali susiklostyti situacija, kai ir leiboristai, ir konservatoriai taps tik trečiąja ar ketvirtąja politine jėga. Kokios pagrindinės šio proceso priežastys? Ar viskas prasideda nuo „Brexit“?

– Manyčiau, priežastys gana buitinės. Nei konservatoriai, nei leiboristai neįtikina visuomenės, kad sugeba spręsti ilgalaikes Jungtinės Karalystės ekonomikos stagnacijos problemas. Ekonomika auga vos kiek daugiau nei vienu procentu.

– Panaši situacija kaip Vokietijoje.

– Taip. Tai tęsiasi jau ne vienus metus ir matome pasekmes apklausose. Su tuo susijusi ir viešųjų paslaugų kokybė – jas gauti tampa vis sunkiau. Pridėkime migracijos problemą, kuri buvo vienas pagrindinių „Brexit“ šalininkų argumentų.

– Tačiau imigracija dabar dar didesnė nei anksčiau.

– Taip, tik jau iš trečiųjų šalių, o ne iš Europos Sąjungos. Taigi problema, kurią buvo žadėta išspręsti, iš esmės tik pakeitė formą. Galiausiai prisidėjo ir politinio elito skandalai. Keirui Starmeriui nepadėjo istorija dėl jo paskirto ambasadoriaus Jungtinėse Valstijose ryšių su Jeffrey Epsteino byla bei kiti smulkesni reputaciniai skandalai. Daliai rinkėjų jis buvo žmogus, kuriuo galima pasitikėti – gal ir ne pats charizmatiškiausias, bet patikimas. Dabar ši stiprybė susvyravo, nes daugelio jo atsakymai į susikaupusias problemas nebeįtikina.

Jungtinė Karalystė turės naują premjerą, tačiau ar tai išspręs platesnę problemą? Reformų partija pirmauja apklausose, o nei konservatoriai, nei leiboristai šiandien neatrodytų pajėgūs suformuoti daugumos. Didžiųjų partijų viltis – kad iki rinkimų dar liko beveik treji metai. Leiboristai vis dar turi didelę daugumą parlamente, todėl galbūt naujas impulsas leis pakeisti tendencijas. Tačiau kol kas tai labiau viltis negu aiškus planas.

– Visuomenės nusivylimas šalies padėtimi šiandien, regis, labai didelis.

– Be jokių abejonių. Tai matome ir gynybos politikoje. Iš K. Starmerio Vyriausybės traukiasi gynybos sekretorius.

– Nes ekonomika neleidžia įgyvendinti įsipareigojimų didinti gynybos finansavimo.

– Tai labai rimtas signalas. Jungtinė Karalystė gynybai skiria apie 2,7 proc. BVP ir ketina pasiekti 3 proc., tačiau net už šią sritį atsakingi žmonės sako, kad to nepakaks. Didelė dalis lėšų skiriama branduoliniam arsenalui išlaikyti, todėl konvenciniams pajėgumams lieka dar mažiau. Be to, ilgus metus investicijos buvo nepakankamos.

Didžioji Britanija turi atsakyti į daug klausimų dėl savo tarptautinio vaidmens. Galime palyginti: Lietuvoje dislokuojama visa Vokietijos brigada – apie 5 tūkst. karių ir jų šeimų nariai. Estijoje Jungtinė Karalystė vadovauja NATO priešakinių pajėgų batalionui, tačiau britų dislokavimas ten bus gerokai kuklesnis. Estija norėtų didesnio britų karinio buvimo. Tai rodo, kad iššūkių daugėja ne tik vidaus politikoje.

Vis dėlto yra ir vienas svarbus pliusas – tiek dabartinis, tiek tikėtinas būsimas premjeras Andy Burnhamas laikosi tvirtos paramos Ukrainai linijos. Nėra pagrindo manyti, kad tai keisis. Šia prasme Jungtinė Karalystė išliks patikima partnere. Svarbiausia, kad atliktų sunkius namų darbus.

– Ar įsivaizduojate, kad būsimoji Vyriausybė galėtų pradėti pokalbius su Europos Komisija dėl glaudesnės partnerystės su Europos Sąjunga?

– Buvo pavienių įtakingų leiboristų, kurie apie tai užsiminė ir tam tikra prasme peržengė Rubikoną, nes iki tol tokios kalbos nebuvo. Tačiau man labai sunku įsivaizduoti tokį scenarijų. Reformų partija pirmauja apklausose, o mes kalbame apie galimą grįžimą į Europos Sąjungą. Pats išstojimas buvo labai sudėtingas ir skausmingas. Sugrįžimas, nors galbūt ir paprastesnis nei naujos valstybės stojimas, vis tiek būtų komplikuotas procesas. Ar tikrai visuomenėje jau įvyko toks lūžis, kuris leistų manyti, kad „Brexit“ buvo klaida ir ją reikia ištaisyti? Atsakymas kol kas nėra vienareikšmis, nors apklausos rodo, kad narystės Europos Sąjungoje šalininkų šiandien gerokai daugiau negu 2016 metais.

– Apklausos rodo visai kitokią nuotaiką nei prieš dešimtmetį?

– Taip. Jos leidžia manyti, kad šiandien referendumo rezultatas būtų kitoks. Tuomet išstojimo šalininkai laimėjo labai nedidele persvara, o dabar narystę Europos Sąjungoje palaikytų aiški dauguma. Maždaug trečdalis respondentų mano, kad „Brexit“ buvo sėkmingas. Žinoma, apklausos nėra tas pats, kas referendumas, tačiau jos rodo aiškią tendenciją – požiūris į Europos Sąjungą Jungtinėje Karalystėje tampa vis palankesnis.

ELTA, politika.lt inf.]]> https://www.savaite.lt/lietuva/komentaras/23987-sinkevicius-apie-planus-normalizuoti-santykius-su-kinija-yra-parengti-keli-scenarijai.html https://www.savaite.lt/lietuva/komentaras/23987-sinkevicius-apie-planus-normalizuoti-santykius-su-kinija-yra-parengti-keli-scenarijai.html 23987 Mon, 29 Jun 2026 08:46:39 +0300 native-yes

Naujajai valdančiajai koalicijai išsikėlus tikslą normalizuoti Lietuvos santykius su Kinija, kandidatas į premjerus Mindaugas Sinkevičius sako, kad tam yra parengti keli scenarijai. Tiesa, galutinius sprendimus, pasak jo, tikimasi priimti iki rudens.

„Namų darbai yra atlikti ir yra parengti, man atrodo, keli scenarijai – kaip mes, kaip valstybė, turėtume ir galėtume elgtis. Klausimas, ar bus norima kažkaip elgtis, ar vis tik bus norima išlaikyti nepakitusią situaciją“, – LRT televizijai teigė M. Sinkevičius.

„Manau, kad per šiuos likusius metus – per vasarą ir rudenį – mes turbūt turėsime vienokius ar kitokius, galbūt baigtinius atsakymus“, – pridūrė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis.

Kaip skelbta, socialdemokratų, demokratų „Vardan Lietuvos“ bei „valstiečių“ parengtame naujosios koalicinės sutarties tekste, su kuriuo susipažino ELTA, vienas iš išskiriamų siekių – normalizuoti Lietuvos santykius su Kinija.

Santykiai pašlijo 2021 m.

2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo – Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius. Dėl Lietuvos sprendimo Kinija šaliai pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas.

Dėl to 2022 m. vasarį Europos Komisija (EK) pateikė skundą Kinijai Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) – ES teigė, kad šalis taiko diskriminacinę prekybos praktiką Lietuvos atžvilgiu, nes prekybos ribojimai, įvesti neva dėl higienos priežasčių, Lietuvos eksportą tais metais sumažino 80 proc.

Visgi pernai gruodį ES nusprendė atsiimti skundą iš PPO.

Tvyrant įtampai tarp Vilniaus ir Pekino, Kinijos užsienio reikalų ministerija taip pat oficialiai pažemino diplomatinių santykių su Lietuva lygį.

Tiesa, pastaruoju metu tarp politikų atsinaujino diskusijos apie Lietuvos užsienio politikos sprendimus Kinijos atžvilgiu – apie poreikį šiltinti santykius su šia šalimi kalba dalis socialdemokratų, o premjerė Inga Ruginienė užsiminė apie galimybę keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą ir ją pavadinti Taipėjaus vardu.

Prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad mato galimybę Lietuvai atstatyti diplomatinius santykius su Kinija laikinųjų patikėtinių lygiu, jei to norėtų ir Pekinas.

ELTA inf.]]> https://www.savaite.lt/lietuva/komentaras/23981-nerijus-maciulis-infliacija-nepasiduoda-ekonomistu-vilionems.html https://www.savaite.lt/lietuva/komentaras/23981-nerijus-maciulis-infliacija-nepasiduoda-ekonomistu-vilionems.html 23981 Fri, 26 Jun 2026 11:01:41 +0300 native-yes

Pavasarį kylant naftos ir kuro kainoms pasigirdo įspėjimai apie dviženklę infliaciją Lietuvoje. Realybė, jau matome, yra daug nuosaikesnė – metinė infliacija birželį dar šiek tiek padidėjo, tačiau jos pikas jau visai šalia.

Nerijus Mačiulis

Išankstiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, per birželį kainos padidėjo 0,6 procento, o metinė infliacija pakilo iki 5,5 procento. Kodėl nereikėtų baimintis tolimesnio infliacijos įsibėgėjimo?

Atsivėrus Hormūzo sąsiauriui (neaišku ar ilgam, bet kol kas tikimės geriausio), naftos kaina nukrito žemiau 75 dolerių už barelį ir jau beveik sugrįžo ten, kur buvo prieš karinį konfliktą Irane. Iš paskos, nenoriai pasuko ir kuro kainos – net ir nebegaliojant laikinai akcizo lengvatai dyzeliui, jo kaina nukrito iki 1,70 euro.

Ši energijos krizė neturėjo daug šansų išsivystyti į 2022-ųjų infliacinę spiralę. Trąšos pabrango tik trumpam, suskystintinų gamtinių dujų trūkumo nebuvo, o dėl labai išaugusių Lietuvos pajėgumų gaminti elektrą iš saulės bei vėjo, Lietuvoje elektros kaina visai nepadidėjo.

Dar svarbiau – šiemet maisto žaliavų kainos ne tik nepadidėjo, bet išlieka mažiausios per pastaruosius penkerius metus. Kviečių, miežių, sojos pupelių, kukurūzų, rapso, žaliavinio pieno kainos šiuo metu yra žemiausiame lygyje nuo 2021 metų. Ženkliai atpigo net ir kavos bei kakavos pupelės, kurių kainos pastaraisiais metais buvo užkilusios į rekordines aukštumas.

Šios tendencijos žaliavų rinkose paaiškina, kodėl per pastaruosius metus vidutinės maisto kainos Lietuvoje visai nepadidėjo, kitaip sakant čia infliacija buvo artima nuliui. Didžiausią infliaciją šiemet jaučia naudojantys daug kuro ir kitų akcizinių prekių. Visi kiti jaučiasi neblogai ir pinigus leidžia entuziastingai – reali mažmeninės prekybos apyvarta šiemet yra beveik 7 proc. didesnė nei prieš metus (ir tik iš dalies dėl gyventojų išleidžiamų ilgalaikių santaupų).

Taip, šiemet vidutinė infliacija sieks apie 5 procentus, bus viena didžiausių regione ir tai nėra kuo būtų galima didžiuotis. Bet ją šį kartą labiausiai lemia ne išoriniai, o vidiniai veiksniai – padidėję kai kurie vartojimo mokesčiai ir, ypač, sparčiai augančios darbo sąnaudos. Todėl sveikintinas trišalės tarybos sutarimas minimalų atlyginimą kelti mažiau nei 8 procentais. Infliacija kitais metais jau nebesieks 3 procentų, o spartesnis minimalaus atlyginimo didinimas pavirstų ne gyventojų perkamosios galios, o kainų augimu.

Šiemet prie infliacijos dar kelias dešimtąsias procentinio punkto pridės ir nuo kito mėnesio Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) sprendimu maždaug dešimtadaliu didinamos elektros ir apie 5 proc. keliamos gamtinių dujų kainos gyventojams (nedraugiškai vadinamiems „buitiniais vartotojais“). Tačiau daugiau blogų naujienų kainų fronte neturėtų būti.

Ekonomistai moka ir mėgsta aprašyti tamsius scenarijus, gąsdinti krize, kokios dar nematėte arba infliacija, kokios nenorite matyti. Tačiau kol kas daug peno gąsdinimams nėra – šiek tiek baugins atslenkanti karščio, bet ne kylančių kainų banga.

Pranešimas spaudai.]]> https://www.savaite.lt/lietuva/komentaras/23979-ar-lietuva-svaisto-milijonus-kovai-su-mazejanciu-gimstamumu.html https://www.savaite.lt/lietuva/komentaras/23979-ar-lietuva-svaisto-milijonus-kovai-su-mazejanciu-gimstamumu.html 23979 Fri, 26 Jun 2026 10:55:59 +0300 native-yes

Koalicijos sutartis pasirašyta. Nauja Vyriausybė formuojama. Paskelbti bendri koalicijos prioritetai. Be abejonės, džiuginantis yra įsipareigojimas užtikrinti 5 proc. šalies BVP siekiantį gynybos finansavimą. Tai didina visos šalies saugumą ir saugumo jausmą. Kartu paskelbtas ir papildomas 70 mln. eurų siekiantis paketas, skirtas šalyje didinti gimstamumą. Būtent tai šį kartą ir norisi pasvarstyti bei atskleisti „paslaptį“, kad dar niekam pasaulyje nepavyko nusipirkti demografijos stebuklo.

Eglė Stonkutė

Gimstamumo mažėjimas – pasaulinė tendencija

Remiantis Pasaulio banko duomenimis, nuo 1960 m. pasaulio gimstamumo rodikliai (matuojami kaip vidutinis vaikų skaičius, tenkantis vienai moteriai) juda viena kryptimi – mažėjimo. Ar tai būtų aukštų ar žemų pajamų šalys, visose jose gimstamumas mažėja. Aukštų pajamų šalyse suminis gimstamumas nukrito nuo 2,9 vaiko, tenkančio vienai moteriai 1960 m., iki 1,4 – 2024 m. Vidutinių pajamų šalyse, atitinkamai, šis skaičius nukrito nuo 5,4 iki 2,1, o žemų pajamų šalyse – nuo 6,4 iki 4,6. Gimstamumas mažėjo ir didžiosiose pasaulio konkurentėse – JAV, Europos Sąjungoje, Kinijoje – jau 2024 m. jose visose gimstamumo rodikliai nesiekė 2,1, t. y. rodiklio, reikalingo natūraliam šalies populiacijos skaičiui palaikyti. 2024 m. JAV gimstamumo rodiklis siekė 1,6, Europos Sąjungoje – 1,3, Kinijoje – 1,0.

Lietuvoje gimstamumo rodikliai nukrito nuo 2,6 (1960 m.) iki 1,1 (2024 m.). Ir tai vyksta nepaisant to, kad vaikų auginimo sąlygos gerėja. Motinystės atostogų trukmė Lietuvoje yra viena ilgiausių, išmokos už vaikus yra gana išskirtinės (dažniau šalys padeda per mokestines lengvatas, o turtingos šalys kompensuoja mažesnes tiesiogines išmokas gerokai platesnėmis paslaugomis – darželiais, būsto parama, nemokamu maitinimu, popamokine veikla ir pan.). Lietuvoje mokami vaiko pinigai yra dosnesni negu daugelyje Vidurio ir Rytų Europos šalių ir negu kai kuriose Vakarų Europos valstybėse, tačiau Lietuva ypač atsilieka 0–3 m. vaikų ugdymo infrastruktūros srityje. Todėl kyla klausimas, ar priemonės, kurios politikų yra dažnai „pardavinėjamos“ rinkėjams kaip gimstamumo didinimo priemonės, daro nors kokį poveikį?

Priežastys: nuo pajamų iki vertybių

Kodėl pasaulyje mažėja gimstamumas? Gimstamumas mažėja dėl viso komplekso priežasčių. Augant šeimų pajamoms siekiama daugiau investuoti į vieną vaiką, o ne jų turėti daugiau, t. y. norima ne kiekybės, kokybės. Istoriškai vaikai buvo ekonominė nauda jo tėvams: jie buvo ir darbo jėga, ir pagalba senatvėje (savotiškas pensijos draudimas).

Šiandien vaikai tokią ekonominę reikšmę yra praradę ir tampa tam tikru nuostoliu. Juos auginti yra brangu, vaikai ilgai mokosi, vis vėliau palieka tėvų namus, o dabar dar ir sunkiai kuria stabilias karjeras ir darbines pajamas. Pensijas šiais laikais moka valstybės. Be to, moterų išsilavinimo ir karjeros galimybių augimas, kontracepcijos revoliucija bei urbanizacija taip pat reikšmingai prisideda prie mažėjančių gimstamumo rodiklių.

Ir tai dar ne viskas. Keičiasi žmonių vertybės. Vis daugiau žmonių gyvena vieni, renkasi partnerystes be santuokos, renkasi neturėti vaikų ir daugiau dėmesio skiria savirealizacijai. O ir norintiems turėti vaikų tikimybė jų turėti mažėja dėl pasaulyje prastėjančios reprodukcinės sveikatos. Galiausiai, nuolat kalbama apie augantį neapibrėžtumą pasaulyje, ir ne tik gimstamumo temos kontekste. Jei žmonės nerimauja dėl darbo, ekonomika išgyvena krizę, sunku įsigyti būstą, ateitis atrodo neaiški, jie nesijaučia saugūs kurti šeimas.

Ką rodo gimstamumo tyrimai?

Ne viena šalis pasaulyje bandė įvairiomis priemonėmis didinti gimstamumą. Klausimas, kas veikia? 2013 m. A. Luci-Greulich ir O. Thévenon atliko gimstamumo ir jo rėmimo 18-oje šalių 1982–2007 m. tyrimą. Tyrimas parodė, kad šeimos išmokų padidėjimas 25 proc. padidina gimstamumo rodiklį 0,04–0,07, ikimokyklinės priežiūros aprėpties padidinimas 25 proc. – 0,03–0,06, o tėvų atostogų trukmės pailginimas 50 proc. – 0,02–0,04. Autoriai padarė išvadą, kad visos priemonės bendrai gali padidinti suminį gimstamumo rodiklį maždaug 0,2 vaiko, tenkančio vienai moteriai, tačiau nė viena atskira priemonė nesukelia didelio rodiklio šuolio.

2005 m. paskelbta Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) studija apie gimstamumo rodiklius. Joje konstatuojama, kad papildomas 1 procentinis punktas BVP, skiriamas šeimos paramai, ilgainiui siejamas su maždaug 0,2–0,3 punkto suminio gimstamumo rodiklio padidėjimu. Remiantis tuo, naujos koalicijos siūlomas 70 mln. eurų paramos šeimai padidinimas galėtų pretenduoti daugiausiai į 0,0002 punkto gimstamumo padidinimą. Be to, kaip įžvalgomis papildo kiti tyrimai, tokios priemonės tik laikinai padidina gimstamumo rodiklius, t. y. tendencijos nepakeičia. Piniginės išmokos padeda trumpuoju laikotarpiu – gal anksčiau susilaukiama suplanuoto vaiko, bet tai nelemia sprendimo jų turėti daugiau.

Išeitis – rūpintis žmogaus gerove

Vis tik kai kas padeda labiau. Tyrimai rodo, kad mažėjantis gimstamumas yra susijęs su moterų išsilavinimu. Kuo aukštesnis jų išsilavinimas, tuo mažiau vaikų jos gimdo. Nemanau, kad kas nors norėtų politiškai tokią poziciją ginti – mažiau išsilavinimo moterims?.. Todėl būtų pravartu vis tik kalbėti apie realius ir duomenimis pagrįstus dalykus. Tyrimai rodo, kad spręsti gimstamumo mažėjimo problemas labiau padeda sąlygų moterims derinti motinystę ir karjerą sudarymas, tačiau Lietuvos atveju ilgos motinystės atostogos iš esmės tam kenkia (tokias įžvalgas daro EBPO).

Labiausiai gimstamumo rodiklius gerina saugumo jausmas, t. y. būsto prieinamumas, darbo rinkos stabilumas, pajamų saugumas, optimizmas dėl ateities. Todėl, jei norime prisidėti prie gimstamumo rodiklių kilimo, rūpinkimės gynybos finansavimu ir pamatiniais žmogaus ekonominės ir socialinės gerovės dalykais bei nešvaistykime pinigų tam, kas nedaro jokio poveikio.

Taigi naujos koalicijos siūlomas papildomas 70 mln. eurų gimstamumo didinimo paketas demografinio stebuklo šalyje nesukurs, tačiau gali padėti politikams „nusipirkti“ kitus rinkimus. Šie pinigai gal ir nešvaistomi, jei jie suprantami kaip pagalba auginant vaikus, pagalba moterims derinant karjerą ir vaikų auginimą, t. y. jei jie padeda išsaugoti moteris darbo rinkoje.

Manau, tas, kas išspręstų gimstamumo problemą (bent jau Lietuvoje), būtų vertas Nobelio premijos. Vargu, ar tas Nobelio premijos kandidatas yra mūsų Vyriausybės sudėtyje. Visiems jauniems politikams – realiausiais būdas padidinti gimstamumą, tai nuspręsti šeimoje susilaukti dar vieno vaiko. Vienu žodžiu, ne kalbant televizijoje daromi vaikai.

BNS inf.]]> https://www.savaite.lt/lietuva/komentaras/23975-sinkevicius-naujojoje-vyriausybeje-gali-keistis-67-ministrai.html https://www.savaite.lt/lietuva/komentaras/23975-sinkevicius-naujojoje-vyriausybeje-gali-keistis-67-ministrai.html 23975 Fri, 26 Jun 2026 08:53:12 +0300 native-yes

Kandidatas į premjerus, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Mindaugas Sinkevičius sako, kad naujojoje Vyriausybėje gali keistis 6–7 ministrai.

„Man buvo užsiminta, (...) kad tie, kurie per kitą savaitę turbūt nebus kviečiami (susitikti su prezidentu – ELTA), reiškia, ir nebus kviečiami, nes jie tęs darbą“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė jis.

„Bus kviečiami (...) naujokai. Nežinau, kiek tiksliai jų bus, bet gali būti 6–7“, – tęsė politikas.

Pasak jo, socialdemokratai nesvarsto keisti visų jiems priklausančių ministerijų vadovų. M. Sinkevičius užsiminė, kad tam tikrais atvejais gali būti keičiamas ne ministras, o jo komandos nariai.

„Aš galvoju, kad socialdemokratai nesimėtys žmonėmis. (…) Žmones, kurie jau dirbo, kurie jau parodė rezultatą ir komandiškumą ir ruošiasi pirmininkavimui, tikrai ne visus mes svarstome keisti“, – sakė LSDP vadovas.

„Kai kur gali būti toks scenarijus – nedetalizuosiu, bet gali būti taip, kad ministras nesikeis, bet komanda pasikeis radikaliau – keisis kancleris, viceministrai ir panašiai, (siekiant) sustiprinti visą vadovybę“, – tęsė jis.

Vis dėlto M. Sinkevičius sakė kol kas visų atsakymų neturintis. Pasak jo, LSDP prezidiumas, kuriame turėtų būti svarstomos kandidatūros į ministrus, bus šaukiamas tada, kai jam pačiam bus aiškus kandidatų sąrašas.

„Mes pasitarsime su Seimo pirmininku, su kolegomis. (...) Greičiausiai, gal pirmadienį norėčiau pasikalbėti. Norisi į prezidiumą išeiti su siūlymais, o ne su pageidavimų koncertu“, – aiškino politikas.

„Manau, kad, kai jau bus aiškumas man pačiam, kaip komandą formuosiančiam, pristatysiu partijai. Tikiuosi, kad partija palaikys arba, jeigu galvos, kad reikia kažkaip kitaip, spręsime kaip bendruomenė“, – pridūrė jis.

Prezidentas Gitanas Nausėda Seimui pateikė M. Sinkevičiaus kandidatūrą į ministrus pirmininkus.

Koalicinė sutartis numato, kad demokratams atiteks Sveikatos apsaugos, Žemės ūkio ir Energetikos ministerijos.

Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija (LVŽKŠS) išlaikys Ekonomikos ir inovacijų bei Teisingumo ministerijų kuravimą. Kitos ministerijos priklausys socialdemokratams.

Vis tik naujojoje Vyriausybėje gali būti pokyčių, susijusių ne tik su naujų koalicijos partnerių demokratų deleguojamais ministrais.

Portalo „Lrytas“ šaltinių duomenimis, kliba kelių socialdemokratų ministrų kėdės. Esą svarstoma taip pat keisti Vaidą Aleknavičienę ir Vladislavą Kondratovičių. Pastarojo vietą, pasak portalo, galbūt galėtų užimti parlamentaras Martynas Katelynas, o V. Aleknavičienės – Kultūros ministerijos kancleris Lukas Alsys ar viceministras Matas Drukteinis.

Seimas dėl naujojo premjero turės apsispręsti ne vėliau kaip per savaitę nuo jo pristatymo plenarinių posėdžių salėje. Planuojama, kad dėl to Seimas balsuos birželio 30 dieną.

ELTA inf.]]> https://www.savaite.lt/lietuva/komentaras/23969-m-sinkevicius-apie-lukescius-naujiesiems-ministrams-kartais-jaunatviskumas-be-patirties-irgi-yra-gerai.html https://www.savaite.lt/lietuva/komentaras/23969-m-sinkevicius-apie-lukescius-naujiesiems-ministrams-kartais-jaunatviskumas-be-patirties-irgi-yra-gerai.html 23969 Thu, 25 Jun 2026 10:59:11 +0300 native-yes

Viešoje erdvėje užsimenant, kad naujojoje Vyriausybėje gali nelikti vidaus reikalų ministro Vladislavo Kondratovičiaus, kandidatas į premjerus Mindaugas Sinkevičius neatskleidžia, ar žada keisti šios ministerijos vadovą. Visgi socialdemokratų lyderis sako, kad formuodamas naująjį ministrų kabinetą atsižvelgs ne tik į kandidatų patirtį, bet ir į veržlumą bei operatyvumą.

„Matyt, ateis laikas ir aš tikrai anonsuosiu tą visą 14 ministrų kabineto sudėtį, bet, žinoma, kad man reikia ir (kandidatų) patirties, ir kvalifikacijos. Bet reikia ir veržlumo, ir noro veikti, ir noro, kaip čia pasakius, ne administruoti ir saugotis, bet drąsiai veikti“, – „Žinių radijui“ kalbėjo M. Sinkevičius.

„Kartais, žinote, patirtis, pamokos gyvenimo tave taip izoliuoja, kad tu saugaisi, labiau rezervuotai į kažką žiūri, o tas jaunatviškumas be patirties kartais irgi yra geras dalykas, nes jis parodo kažkokį tai norą greitai, operatyviai spręsti klausimą“, – pridūrė jis.

„Lrytas“, remdamasis šaltinių žiniomis, skelbė, jog naujajame ministrų kabinete V. Kondratovičių galėtų pakeisti socialdemokratų frakcijos narys Martynas Katelynas.

Visgi M. Sinkevičius neatskleidžia, ar keistų dabartinį vidaus reikalų ministrą. Jis taip pat pažymi, kad nėra linkęs svaidytis „nepamatuotais kaltinimais“, kol tebevyksta ikiteisminis tyrimas dėl nutekėjusių Registrų centro (RC) gyventojų duomenų.

„Aš nelinkęs svaidytis nepamatuotais kaltinimais ir vertinimais, kurie stokoja turinio. Kai tas turinys bus akivaizdus ir ne politinio turinio, bet tyrimo rezultatas – tada bus lengviau ir kalbėti apie atsakomybes“, – nurodė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis.

Ministrų kabinetas eina pareigas laikinai

Kaip skelbta, antradienį prezidentas pasirašė dekretą, numatantį Vyriausybės ir socialdemokratės Ingos Ruginienės atsistatydinimą iš premjerės pareigų.

Šalies vadovas dekretu taip pat pavedė ministrų kabinetui toliau laikinai eiti pareigas.

XX-oji Vyriausybė atsistatydino, nes buvo performuota valdančioji koalicija ir LSDP pirmininkas M. Sinkevičius praėjusią savaitę paskelbė priėmęs sprendimą imtis vadovauti naujam ministrų kabinetui. Ketvirtadienį pasirašytoje naujoje koalicinėje sutartyje prie premjero pareigų įrašyta jo pavardė.

Neoficialiai skelbta, kad naujoje Vyriausybėje socialdemokratai gali svarstyti keisti finansų ministrą Kristupą Vaitiekūną, vidaus reikalų ministrą V. Kondratovičių, kultūros ministrę Vaidą Aleknavičienę.

Ketvirtadienį LSDP lyderio kandidatūrą į ministro pirmininko pareigas Seime pristatys šalies vadovas. Dėl premjero kandidatūros Seimas balsuoja atvirai – jai pritarti užtenka paprastos balsų daugumos.

Į premjerės pareigas socialdemokratė I. Ruginienė buvo paskirta pernai rugpjūtį. Jos vadovaujama Vyriausybė Seimui prisiekė praėjusių metų rugsėjį.

Į jos vietą pretenduojantis M. Sinkevičius anksčiau teigė, kad dabartinei Vyriausybės vadovei neabejotinai bus numatytos naujos pareigos. Politiniuose kuluaruose svarstoma, kad I. Ruginienė galėtų grįžti dirbti į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kuriai vadovavo prieš tapdama ministre pirmininke.

Šią kadenciją Vyriausybė keičiama jau antrą kartą. Pernai iš posto pasitraukus tuomečiam premjerui Gintautui Paluckui, taip pat turėjo atsistatydinti visas ministrų kabinetas.

ELTA inf.]]>