Šeštadienio vakarą baigėsi dvylika dienų trukęs Kanų kino festivalis, kurio pagrindinis apdovanojimas pirmą kartą atiteko režisieriui iš Pietų Korėjos. „Auksinę palmės šakelę“ už juodąją komediją „Parazitas“ („Parasite“) pelnė Bong Joon-ho. 2014 m. „Kino pavasaryje“ buvo rodytas jo filmas „Sniego traukinys“ („Snowpiercer“), o 2020-aisiais čia bus galima išvysti ir naujausią režisieriaus filmą, kurį organizatoriai žada atvežti į visus Lietuvos miestus, kuriuose vyks festivalis.

„Parazitas“, kaip ir praėjusiais metais „Auksine palmės šakele“ įvertinta ir „Kino pavasario“ žiūrovų pamėgta Hirokazu Kore-edos drama „Vagiliautojai“ („Shoplifters“), atsigręžia į pasiturinčiųjų ir skurstančiųjų atskirtį, tik šį kartą, ne Japonijoje, o Pietų Korėjoje. „Tą atotrūkį Bong Joon-ho vaizduoja negailestingai aštriai, su juodojo humoro doze, – sako tik ką iš Kanų grįžusi „Kino pavasario“ meno vadovė Mantė Valiūnaitė. – Meistriška režisūrą, originalus operatoriaus darbas, puikus humoras. Nenuostabu, kad šis filmas šiemet buvo pripažintas geriausiu.“

Juodo humoro komedija pasakoja apie keturių bedarbių asmenų šeimą, balansuojančią ant skurdo ribos. Netikėtai sūnų vienas bičiulis studentas rekomenduoja kaip mokytoją dirbti turtuolių namuose. Kai susitinka dvi šeimos, prasideda nelaimių virtinė.

Šiemet Kanų pagrindinio konkurso žiuri vadovavo keturiais „Oskarais“ ir dviem „Auksiniais gaubliais“ už filmą „Žmogus-paukštis“ apdovanotas režisierius, prodiuseris ir scenaristas Alejandro Gonzalezas Iñárritu (Meksika). Pasak jo, komisijos nariams šis filmas buvo kažkas labai netikėto, po kurio patirtis kasdien vis augo ir plėtėsi. Iñárritu gyrė režisierių už savitą žanrų samplaiką, gebėjimą kalbėti su aštriu humoru nieko neįžeidžiant ir nesmerkiant. „Bong Joon-ho, pasakodamas apie savo šalį, tuo pačiu kalba globaliai. Tačiau filmus vertinome ne politiniame ar socialiniame, o kino meno kontekste. Sprendimas buvo vieningas“, – verdiktą komentavo Iñárritu.

Pagrindinėje konkursinėje programoje „Parazitas“ nugalėjo Pedro Almodóvaro, Quentino Tarantino, Xavier Dolano, brolių Dardenne’ų, Keno Loacho, Jimo Jarmuscho, Terrence’o Malicko, Jessicos Hausner, Celine’os Sciammos ir kitų garsių režisierių filmus. „Parazitas“, kaip praėjusiais metais „Degantis“ („Burning“, rež. Lee Chang-dong), surinko daugiausiai pasaulio kino kritikų balsų įtakingajame leidinyje „ScreenDaily“.

Istorija iš Islandijos

Tarp „Kino pavasario“ naujienų iš Kanų festivalio – ir perspektyvaus islandų režisieriaus Hlynuro Pálmasono naujausias filmas „Balta, balta diena“ („White, White Day), kurio aktorių Ingvarą Sigurðssoną paralelinės Kanų festivalio sekcijos „Kritikų savaitė“ žiuri pripažino geriausiu aktoriumi. Komisijai vadovavo „Kino pavasario“ žiūrovams puikiai pažįstamas režisierius Ciro Guerra („Gyvatės apkabinimas“, „Vasaros paukščiai“).

Kasmet į „Kritikų savaitės“ programą patenka tik 7 pirmi arba antri režisierių iš viso pasaulio filmai. „Balta, balta diena“ – antrasis H. Pálmasono filmas. Jo debiutas „Žiemos broliai“ („Winter Brothers“) 2018 metų „Kino pavasaryje“ buvo pripažintas geriausiu Europos debiutų konkurso filmu, o vieną pagrindinių vaidmenų sukūręs danas Elliottas Crossetas Hove – geriausiu aktoriumi.

Mistinė drama „Balta, balta diena“ pasakoja apie laikinai nedirbantį policininką Ingimundurą (akt. Ingvaras Sigurðssonas), kuris, statydamas namą, leisdamas laiką su devynmete anūke Salka (akt. Ída Mekkín Hlynsdóttir) ar žaisdamas futbolą su miestelio vyrais, gedi autoavarijoje žuvusios žmonos.

„Filme nagrinėju meilės ir neapykantos vienalaikiškumą, skirtingas meilės – anūkei ir žmonai – formas. Kaip meilė per sekundę gali deformuotis į pyktį, skausmą, baimę, o iš kitos pusės gali būti pačiu tyriausiu, viską atleidžiančiu jausmu“, – Kanuose pasakojo savitą kino kalbą išvystęs režisierius H. Pálmasonas.

Filmus „Parazitas“ ir „Balta, balta diena“ bus galima išvysti 25-ajame „Kino pavasaryje“. Festivalio programos sudarytojai pradeda intensyvią kelionę po užsienio kino festivalius, ruošdami stiprią jubiliejinio 2020-ųjų „Kino pavasario“ kino programą.

Partnerių informacija.

Dvi savaites sulėtinti kasdienybės tempą kvietęs 24-asis festivalis „Kino pavasaris“ penktadienio vakarą paskelbė geriausius konkursinių programų ir daugiausia žiūrovų simpatijų pelniusius filmus. Į apdovanojimų ceremoniją susirinkę svečiai išvydo Rugilės Barzdžiukaitės dokumentinį filmą „Rūgštus miškas“, kuris visus nukėlė į Juodkrantėje esančią kormoranų koloniją.

Tiesa, apdovanojimų vakaru festivalis nesibaigė – nuo balandžio 5 dienos populiariausi filmai bus rodomi Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Utenoje, Anykščiuose ir Ukmergėje.

Šiemet 19-oje miestų vykusiame „Kino pavasaryje“ parodyta 170 filmų – 113 ilgametražių ir 57 trumpametražiai. Bendradarbiaujant su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga ir Lietuvos kurčiųjų draugija vyko specialūs kino seansai, pritaikyti klausos ir regos negalią turintiems žiūrovams.

Labiausiai žiūrovus jaudinę filmai

Kaip ir kasmet, festivalio filmus vertino žiūrovai. Susumavus jų balsus, buvo paskelbtas daugiausia simpatijų pelnęs festivalio ilgametražis ir trumpametražis filmai bei labiausiai žiūrovus sužavėjusi lietuvių juosta.

„Žiūrovai savo balsais ir audringais plojimais nusilenkė režisierei Marijai Kavtaradzei, kurios ilgametražis debiutas „Išgyventi vasarą“ tapo žiūroviškiausiu lietuvių sukurtu festivalio filmu. Didžiuojamės, kad prie naujosios kino kartos tobulėjimo prisidedame ir mes, jau septintus metus remdami festivalį“, – įteikdamas prizą sakė „Kino pavasario“ konkursinę programą remiančio pagrindinio festivalio partnerio atstovas „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo generalinis direktorius Tadas Dovbyšas.
Marijos Kavtaradzės kelio filmas „Išgyventi vasarą“ su humoru ir viltimi nagrinėja svarbią psichologinės sveikatos temą.

Paveikiausias šiemet tapo režisierės iš Libano Nadine Labaki filmas „Kafarnaumas“, kuris visoje Lietuvoje tebetraukia pilnas sales žmonių. Jam atiteko Publikos simpatijų prizas. Kanuose apdovanotas, „Oskarui“ ir „Auksiniam gaubliui“ nominuotas filmas lieka ir festivalio pratęsimo repertuaruose.

Daugiausia žiūrovų simpatijų pelniusiu trumpametražiu paskelbta Tito Lauciaus juosta „Šeima“, kurioje pagrindinius vaidmenis sukūrė gerai žinomi šalies aktoriai Artūras Sakalauskas, Dainius Gavenonis, Rasa Samuolytė ir kt.

Europos debiutų konkurso laimėtojai

Šių metų festivalio „Kino pavasaris“ pagrindinėje konkursinėje programoje dalyvavo pirmieji ilgametražiai europiečių filmai. Buvo parodyta 13 debiutinių filmų, iš kurių festivalio žiuri – Tokijo kino festivalio direktorius Takeo Hisamatsu, „Sidabrinės gervės“ laureatė režisierė Eglė Vertelytė, režisierius ir įtakingo žurnalo „Cinema Scope“ redaktorius Markas Peransonas, tarptautinio kino festivalio „New Horizons“ meno vadovas Marcinas Pieńkowskis ir „Beta Cinema“ atstovė Cosima Finkbeiner – išrinko geriausią aktorę, aktorių, režisierių ir filmą.

Piniginius prizus ir šiemet šio konkurso nugalėtojams įsteigė Vilniaus miesto savivaldybė: trims laureatams po 1 000 eurų, o geriausio filmo kūrėjui – 5 000 eurus.
Geriausia Europos debiutų konkurso aktore pripažinta ispanų aktorė Lola Dueñas, sukūrusi vaidmenį filme „Kelionė į mamos kambarį“ (rež. Celia Rico Clavellino). Įteikdamas prizą T. Hisatmatsu teigė, kad žiuri paliko įspūdį jaudinantis ir įtikinamas, palengva iš savo kiauto išsilaisvinančios moters portretas.

Geriausio aktoriaus apdovanojimas įteiktas Pauliui Markevičiui už vaidmenį M. Kavtaradzės filme „Išgyventi vasarą“. Pasak apdovanojimą įteikusio M. Pieńkowskio, jaunasis aktorius įvertintas už drąsiai, charizmatiškai ir empatiškai suvaidintą sudėtingą veikėją.

Geriausiu konkurso režisieriumi išrinkta kino kūrėja iš Vengrijos Zsófia Szilágyi už filmą „Viena diena“. Režisierės E. Vertelytės teigimu, žiuri šį apdovanojimą skyrė už drąsiai su kasdieniais iššūkiais susiduriančios moters vaizdavimą, sukuriant autentiškai įtemptą atmosferą.

Geriausiu festivalio debiutiniu filmu paskelbtas garsaus fotografo Richardo Billinghamo vaidybinis filmas „Rėjus ir Liza“. Konkurso žiuri išskyrė ryškiai, įtaigiai ir žmogiškai vaizduojamą šeimą, vietovę bei laikotarpį, nufilmuotą preciziškai pasitelkiant tamsų ir nepatogų humorą.

„Trumpo konkurso“ laureatai

„Trumpame konkurse“ varžėsi 32 filmai iš visos Europos. Tarptautinė žiuri, kurią sudarė Ispanijos režisierius ir scenaristas Xacio Baño, „Kino pavasaryje“ šiemet pristatęs filmą „Risčia“, Prancūzijos „Cinémathèque“ programų sudarytoja Caroline Mallevile, lietuviškų trumpametražių filmų agentūros „Lithuanian Shorts“ vadovė Rimantė Daugėlaitė, išrinko geriausiuosius.

Nugalėtoju tapo režisierius Samiras Karahoda su filmu „Tarp“, kuriam Vilniaus miesto savivaldybė įsteigė 3 000 eurų prizą. Žiuri vieningai pakerėjo kūrinio ryškumas, galimybė susikurti savo pasakojimą ir įtaigi kinematografinė trauka.

Specialiu paminėjimu pagerbtas prancūzų režisierius Gabriel Harel už animacinį filmą „Plastikinių maišelių naktis“.

FIPRESCI ir „Cineurope“ prizai

Geriausią Baltijos jūros regiono filmą paskelbė ir tarptautinė kino kritikų federacija FIPRESCI, vienijanti daugiau nei 60 pasaulio šalių kino kritikų, kurie remia ir atranda nacionalinį kiną. „Kino pavasaryje“ FIPRESCI žiuri sudarė kino kritikas Florianas Vollmersas, kino kritikė Britt Sørensen ir kino kritikas Antonas Filatovas.
FIPRESCI prizas atiteko danų debiutantui Rasmusui Klosteriui Bro, pristačiusiam filmą „Įstrigę“.

Vienas didžiausių Europoje kino industrijos naujienų portalų „Cineurope“ taip pat išrinko savo favoritą – Aistės Žegulytės filmą „Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)“, kuriam užtikrins kanale sklaidą – publikuos tekstus skaitytojams ir siųs naujienlaiškius prenumeratoriams.
Studentų filmų konkurso nugalėtojas

Geriausius studentų darbus vertino slovėnų režisierius Darko Štante, festivalyje pristatęs ilgametražį filmą „Pasekmės“, režisierė Dovilė Šarutytė ir 15min.lt kultūros žurnalistė ir kritikė Monika Gimbutaitė.

Geriausiu studentų filmu pripažintas Jevgenij Tichonov filmas „Taco“ apie tako legendinį šokėją. Prizą nugalėtojui įsteigė asociacija LATGA.

Visi papildomi festivalio seansai pateikti http://kinopavasaris.lt/lt/repertuaras

Partnerio informacija.

24-ojo festivalio „Kino pavasaris“ apdovanojimų ceremonija vyks balandžio 5-ąją, tačiau ja festivalis nesibaigs, nes populiariausi filmai toliau suksis Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Ukmergės, Marijampolės, Utenos ir Anykščių ekranuose.

Žiūrimiausius filmus nuo balandžio 5 dienos Vilniuje bus galima pamatyti „Forum Cinemas Vingis“, „Forum Cinemas Akropolis“, „Skalvijoje“, „Pasakoje“, „Kino Deli“ ir MO muziejaus kino salėse. Kaune norimų filmų nespėję pamatyti žiūrovai laukiami „Romuvoje“ ir „Forum Cinemas“, Klaipėdoje – „ArleKine“, Šiauliuose – „Forum Cinemas“, Panevėžyje – „Garse“, Marijampolėje –„Spindulyje“, Utenos ir Anykščių „Kino namuose“.

O štai ukmergiškių kultūros centre lauks staigmena – žiūrimiausių „Kino pavasario“ filmų savaitė balandžio 5–11 dienomis.

Vilniaus kino teatre „Forum Cinemas Vingis“ pirmosiomis pratęsimo savaitėmis – nuo balandžio 5 iki 18 dienos – suksis net 25 „Kino pavasario“ juostos, visur kitur daugiausia filmų bus pirmąją savaitę. Tačiau ir vėliau kai kurie filmai išliks kino teatrų repertuaruose.

Festivalio hitai

Per festivalio pratęsimą organizatoriai pasiūlys lankomiausių ir įvairias diskusijas provokavusių filmų rinkinį. Tai ir „Kino pavasario“ žiūrovų itin šiltai sutikta Hirokazu Kore-edos jaudinanti drama apie neįprastą šeimą „Vagiliautojai“, laimėjusi Kanų „Auksinę palmės šakelę“, ir emocijų audrą sukėlęs Nadine Labaki filmas „Kafarnaumas“, įvertintas Kanų didžiuoju žiuri prizu, ir šmaikšti romantinė komedija iš Argentinos „Netikėta meilė“ (rež. Juan Vera).

Į 1990-uosius roko ritmais nuneš festivalį atidaręs Kirilo Serebrenikovo maištingos laisvės hitas „Vasara“ apie grupę „Kino“. Muzika svarbią vietą užima ir stilingoje Romaino Gavraso gangsterinėje komedijoje „Pasaulis priklauso tau“, kurioje vaidina Prancūzijos kino žvaigždės Vincentas Casselis ir Isabelle Adjani. Žiūrovus juokins ir populiari lenkiška komedija „Panikos ataka“ (rež. Paweł Maślona). O savo energija užkrėsiantis žavingosios populiariosios muzikos dainininkės M.I.A portretas filme „Matangi / Maya / M.I.A“ (rež. Steve Loveridge) leis artimiau pažinti ne tik milijonus pavergusią jos muziką, bet ir įvairialypę, įkvepiančią atlikėjos asmenybę.

„Kino pavasaris“ toliau rodys Sandanso žiūrovų simpatijų prizu apdovanotą danų režisierės May el-Toukhy psichologinę dramą „Širdžių dama“, kuri įtraukia įtemptu siužetu, įtaigia vaidyba ir kontroversiška tema.

Didžiuosiuose kino ekranuose liks ir Felixo van Groeningeno jautri pagal tėvo ir sūnaus memuarus sukurta drama „Gražus sūnus“ su nuostabiu aktorių duetu Steve’u Carellu ir Timothée Chalamet bei italų meistro Paolo Virzi odė klasikiniam Italijos kinui „Magiškos naktys“. Charizmatiškoji Juliette Binoche šypsosis romantiškoje Oliviero Assayaso juostoje „Dvilypiai gyvenimai“, o Pedro ir Agustino Almodovarų prodiusuotame filme „Angelas“ (rež. Luis Ortega) 45 metus kalinčio nusikaltėlio istoriją įtaigiai perteiks jaunasis merginų dievaitis Lorenzo Ferro.

Apie meilės, savasties ir pagijimo paieškas kalbės į gaivališką Indiją nukeliantis Mios Hansen Love filmas „Maja“, o į Lotynų Amerikos gangsterių kovas įvels talentingų režisierių Ciro Guerros ir Cristinos Gallego naujas darbas „Vasaros paukščiai“. Turkų meistro Nuri Bilge Ceylano egzistencinė drama „Laukinė kriaušė“, kurios centre ⎯ jaunas rašytojas, taip pat lauks nespėjusių, į salę netilpusių ar patirtį pakartoti norinčių žiūrovų.

Filmai įvairiausiems skoniams

Savo mylimą filmą tikrai ras ir mažieji kino žiūrovai. Savaitgalio repertuare išliks tiek japonų meistro Mamoru Hosoda „Oskarui“ nominuotas filmas „Mano mažoji sesutė Mirai“, tiek nuotykių kupinas detektyvas vaikams „Gordonas ir Padi“, o šiek tiek vyresnius savirealizacijos kelių ieškoti įkvėps jaunojo virtuvės vunderkindo istorija filme „Šefas Flynnas“.

Kulinarinių filmų mėgėjų malonumui toliau suksis „Chaenas – ypač tyro aliejaus kraštas“ ir „Ramenai“. Nenuspėjamų ir vizualiai užburiančių filmų gerbėjams bus dar viena proga pamatyti vienintelį 3D festivalio filmą „Ilga dienos kelionė į naktį“ (rež. Bi Gan).

Nestandartinio kino ieškotojų laukia papildomi provokuojančios Adinos Pintilie dramos „Neliesk manęs“ seansai. Apie kūną ir intymumą be jokių tabu pasakojantis filmas Berlyne laimėjo „Auksinį lokį“. Mėgstančiuosius gardžiai pasijuokti novatoriškasis Bruno Dumont’as toliau kvies į absurdišką keturių serijų detektyvą „Kenkenas ir ateiviai“.

Pirmąjį savaitgalį po festivalio apdovanojimų žiūrovai išvys ir šių metų retrospektyvos autorės Claire Denis naująjį filmą „Gyvenimas aukštybėse“ su Robertu Pattinsonu ir Juliette Binoche. Taip pat bus rodoma moterų alkoholizmo temą nagrinėjanti nuotaikinga lenkų režisierės Kingos Dębskos drama „Iki dugno“, taip pat moterų seksualumą ir padėtį skirtingose kultūrose bei religijose analizuojantis filmas „Moters malonumas“.

Visus papildomus seansus rasite ČIA.

Partnerių informacija.

Sekmadienį „Kino pavasario“ svečiai pristatė du filmus, kurie buvo kurti drauge su lietuvių kino atstovais. Tai talentingos rusų režisierės Natalijos Mešchaninovos juosta „Pasaulio šerdis“ ir Lietuvoje filmuota Lenkijos kino meistro Kšyštofoo Zanusio istorinė drama „Eteris“. Per pristatymą 79-erių režisierius buvo pagerbtas specialiu „Kino pavasario“ apdovanojimu už gyvenimo nuopelnus ir ilgametę draugystę su festivaliu.

„Tai kino klasikas, kurio įtaka tiek Lenkijos, tiek Europos kinui nepamatuojama. K.Zanusio kūryba išliks kaip aukščiausios kino meistrystės pavyzdys. Jo viešnagės „Kino pavasaryje“ ir filmai prisidėjo, kad kilo festivalio kokybė. Džiaugiuosi, kad šiandien galime padėkoti už jūsų kino erudiciją ir patirtį“, – įteikdama apdovanojimą už ilgametę draugystę ir kūrybinį indėlį į kino istoriją sakė „Kino pavasario“ direktorė Vida Ramaškienė.

Festivalio vykdomasis direktorius Algirdas Ramaška dėkojo Lenkijos kino legendai už ilgametę jaunųjų Lietuvos kino kūrėjų edukaciją, motyvaciją bei įkvėpimą kurti.

K.Zanusis, atsiimdamas apdovanojimą, festivalio vadovams bei susirinkusiai publikai pažadėjo su naujais filmais į „Kino pavasarį“ sugrįžti dar ne vienerius metus.

„Kino pavasaryje“ K.Zanusis lankosi savo apdovanojimų sąrašą praėjusią savaitę papildęs prestižiniu Lenkijos kino akademijos „Auksiniu ereliu“, įteiktu už gyvenimo nuopelnus. Per savo ilgametę karjerą jis buvo įvertintas reikšmingais Prancūzijos, Italijos, Ukrainos, Lietuvos valstybiniais apdovanojimais, šalia kurių ir Lietuvos valstybės apdovanojimas – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didysis kryžius.

Kino klasika tapusiuose K.Zanusio filmuose, tokiuose kaip „Kristalo struktūra“, „Šeimos gyvenimas“, „Iliuminacija“, dažnai nagrinėjamos moralinės ir etinės temos, keliami žmogaus būties klausimai. Panaši tematika atsispindi ir naujausioje jo istorinėje dramoje „Eteris“, kuria buvo atidarytas Romos kino festivalis. Režisierius žiūrovus nukelia į XX amžiaus pradžios carinės Rusijos pakraštį, kur karo gydytojas eksperimentuoja stipriu anestetiku ir narkotiku eteriu.

Filmuojant dalyvavo Lenkijos, Ukrainos, Vengrijos ir Lietuvos („Uljanos Kim studija“) kino kūrėjai. Filmo garso takelis įrašytas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos garso studijoje, muziką atlieka orkestras „Vilniaus sinfonietta“. Muzikos įrašo kūrybinis vadovas Lietuvoje – Kipras Mašanauskas, įrašo asistentai ⎯ Artūras Pugačiauskas ir Iveta Macevičiūtė. Filme vaidina lietuvių aktorius Artūras Dubaka. „Eteris“ Lietuvos kino teatruose – nuo balandžio 12 dienos.

Reikšmingas sugrįžimas

Prieš pagerbiant K.Zanusį ir filmą „Eteris“ įvyko vieno humaniškiausių balsų Rusijoje – režisierės N.Mešchaninovos dramos „Pasaulio šerdis“ premjera. Drauge su lietuvių prodiusere Dagne Vildžiūnaite kurtą juostą režisierė pristatė su vyru Stepanu Devoninu, kuris atliko pagrindinį vaidmenį.

Filme pasakojama 25-erių veterinaro Egorio istorija, kuris gyvūnų pasaulyje jaučiasi daug geriau nei tarp žmonių. Pasak kritikų, režisierė be jokios pretenzijos ar manieringumo sukuria pasaulio, kuriame išryškėja esminės žmogaus vertybės, atspindį.

„Nors pirminė mintis buvo kurti filmą apie pasaulį pakeisti svajojančius, bet nežinančius kaip tai padaryti radikalius žaliuosius, galiausiai susikoncentravome į žmogų, labai sužeistą gyvenimo, praradusį šeimą, ieškantį meilės“, – po seanso žiūrovams kalbėjo N.Mešchaninova.

2014 metais N.Mešchaninovos debiutas „Kombinatas „Viltis“ buvo išrinktas „Kino pavasario“ konkursinės programos „Baltijos žvilgsnis“ geriausiu filmu. Praėjusiais metais režisierė Vilniuje viešėjo kaip filmų „Aritmija“ (rež. Boris Khlebnikov) ir „Anos karas“ (rež. Aleksey Fedorchenko) scenarijų bendraautorė. „Pasaulio šerdis“ dalyvauja tarptautinės kino kritikų federacijos FIPRESCI konkurse.

Balandžio 1 dienos vakarą kūrėjai filmą pristatys kino teatre „Pasaka“.

Partnerių informacija.

Mergina, parsidavinėjanti internetu ir tai slepianti. Padavėjas, gelbstintis kompiuterinį pasaulį nuo sunaikinimo. Jaunoji, vestuvėse laukianti savo jaunojo. Vyras, prašantis buvusiosios pasirašyti skyrybų dokumentus. Apsirūkęs paauglys. Tokie yra lenkų režisieriaus Paweło Maślonos pasaulio herojai, kuriems jis kuria šlykščias, graudžias ir siaubingas situacijas, laimė, persmelktas subtilaus humoro. Lenkijos kino metų atradimu įvardyto režisieriaus juostą „Panikos ataka“ festivalyje „Kino pavasaris“ žiūrovai greitai atrado. Pilnutėlės salės, matyt, kalba apie tai, kad susitapatinti su filmo herojais ir iš savęs pasijuokti yra visai paprasta.

Kovo 31 d. filmas „Panikos ataka“ bus rodomas net 13-oje miestų: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Utenoje, Gargžduose, Anykščiuose, Varėnoje, Druskininkuose ir Birštone.

– Jūsų filme į vieną susipina septynios skirtingos istorijos. Tokio žanro filmuose visada kyla klausimas, kaip jas suvaldyti ir tarp jų nepasimesti.

– Didžiausias iššūkis man buvo rasti būdą, kaip tos visos istorijos galėtų sietis viena su kita. Tokio žanro filmuose dažnai rodoma viena diena ir daug žmonių, kurie susitinka, ir tie susitikimai keičia jų gyvenimus. Atsitiktinumo idėja man pasirodė pernelyg nuvalkiota ir neįdomi. Pamaniau: o jei visos tos istorijos būtų pasakojamos vienu metu, bet vyktų skirtingu laiku? Kas tada? Man buvo įdomu suprasti, kas iš to gali išeiti. Nenorėjau istorijos apie atsitiktinumus, norėjau istorijos apie veiksmus, kurie turi padarinius.



– Be abejonės, visus filmo herojus sieja panikos atakos. Bet ne tik jos, turbūt...

– Norėjau, kad šis filmas būtų ne atskiros istorijos, bet vienas didelis pasaulis, filmas. Todėl kai kuriuos personažus sujungėme, jie turi tam tikrų ryšių, santykių, jausmų, bendrų pomėgių, netgi būsenų. Na, kad ir brolis su seserimi, kurie yra priklausomi nuo interneto...

– Įsivaizduoju, jei filmas ir toliau gyventų savo gyvenimą, priklausoma taptų ir jų mama.

– Man patinka idėja, kad pabaigoje ji įsitraukia į žaidimą ir pagaliau priima savo sūnaus gyvenimą tokį, koks jis yra. Žaidimas jai padeda suprasti sūnų, bet ir ji pati pajunta, kad kompiuteris yra įdomus daiktas. Tuo pačiu norėjau kalbėti apie tai, kaip mama ir sūnus suartėja, nors filmo pradžioje netgi nesikalbėjo, nemėgo vienas kito, nesuprato. Konfliktas juos tarsi supažindina iš naujo.

– Ar visos filmo istorijos turi prototipus?

– Kompiuterinių žaidimų veikėjo istorija yra mano draugo istorija, jis buvo labai įnikęs į kompiuterinius žaidimus. Vieną dieną žaidime jį kažkas užsipuolė, jis turėjo prašyti kito draugo pagalbos, kad už jį pažaistų. Filme tą vaidmenį patikėjau sugalvotam personažui – mamai. Daugelis filmo istorijų yra sukurtos, man patinka vis savęs klausti: o kas, jeigu? Arba: o kas toliau? Klausi, klausi, žiūrėk, ir gimsta istorija.

– Istorijos – vis kitokios. Vienose daug veiksmo, kitose gal svarbesni dialogai. Ar specialiai sugalvojote jas tokias skirtingas?

– Kai yra daug personažų, smagu kelti sau skirtingus uždavinius. Restorane vykusi istorija buvo iššūkis man kaip režisieriui. Du žmonės sėdi prie stalelio, kaip padaryti, kad tai būtų įdomu žiūrovui? Man patinka tokie apribojimai, jie suteikia peno naujoms idėjoms.

– Tai jūsų pirmasis filmas, tačiau jame vaidina daugybė Lenkijos kino žvaigždžių. Kaip jums pavyko jas visas prisivilioti?

– Tai nebuvo labai sunku, jeigu aktoriams patinka scenarijus, jeigu jie mato, kad režisierius dega aistra, per daug nesipriešina įkalbinėjami. Juk linksma! Filmuoti buvo smagu, nors pats išgyvenau nervingą, adrenalino kupiną laikotarpį. Bet kurti filmą man yra pats nuostabiausias dalykas pasaulyje.

– Ar kuriant pavyko išvengti panikos atakų?

– Jos ateina vėliau, kai filmą baigi. Kol vyksta procesas, neturi laiko apie tai galvoti, jos ištinka tada, kai galvoje atsiranda laisvos vietos, kai lieki vienas.

– Ar savo gyvenime esate patyręs panikos ataką?

– Net kelias. Pirmąją išgyvenau 24-erių, paskutinę – prieš pat premjerą. Tai buvo pati stipriausia ataka, neabejoju, kad ją dar sustiprino alkoholis ir žolė.

– Panikos atakas dažnai sukelia baimė. Ir mūsų pasaulyje tų baimių – daugybė...

– Panikos atakas inspiruoja nerimas, o jį apibūdinti gana sunku, taip pat pasakyti, iš kur jis kyla. Kai bijai, juk žinai, ko. Nerimas – kas kita, jis atsliūkina netikėtai, nežinia, iš kur, ir tu visiškai nežinai, ką su tuo daryti ir kaip kovoti. Kuo daugiau apie tai galvoji, tuo didesnį nerimą jauti. Galiausiai pradedi galvoti apie tai, kas gali atsitikti. Panikos atakas sukelia ne aplinka, o tavo vidinė būsena. Jei mano filmo personažai būtų kitaip pasirinkę, nelaimių gal būtų išvengta.

– Baimė, panikos atakos – bjaurūs jausmai. Bet tik ne tada, kai apie juos kalbama su gero humoro doze.

– Prisipažįstu, man patinka juoktis iš rimtų dalykų, kurie mums atsitinka. Natūraliai pasirinkau tokį filmo toną. Man nepatinka, kai filmas kuriamas tik dėl to, kad žiūrovai pasijuoktų. Kur kas svarbiau, kad filmas paliestų žiūrovus, pasakotų apie dalykus, kurie labai svarbūs man. Humoras ir juokas tik kuria pridėtinę vertę.

– Filme nuskambėjo frazė: tabletės manęs neveikia iki to momento, kol nustoju jas vartoti. Ši frazė tarsi apibūdina šiuolaikinį pasaulį ir visas mūsų priklausomybes.

– Šį sakinį panaudojau iš savo patirties, pats taip jaučiausi, kai gėriau antidepresantus. Nemačiau jokio skirtumo iki tos akimirkos, kol nustojau gerti tabletes. O tada pasijutau kaip šūdas (juokiasi). Laimė, šiandien man jų nebereikia. Tačiau jūs teisi, tą sakinį galima suprasti kaip metaforą.

– Tai koks yra receptas, kad panikos atakos nekankintų?

– Meditacija. Ir terapija padeda. O humoras tinka visiems sutrikimams gydyti.

– Praėjusiais metais Lenkijoje buvote pripažintas Lenkijos kino metų atradimu. Kaip manote, ką žiūrovai atrado jūsų filme?

– Atradimai – visada kažkas naujo. Tikiuosi, kad žiūrovai filme pamatė tai, kas jiems pasirodė nauja, tai yra naują kino kalbą ar naują filmo personažą.

– Mėgstate kino klasikus – Martiną Scorsesę, Quentiną Tarantino. Ar jau dirbate prie nujojo filmo, ar galima tikėtis, kad jis bus panašaus stiliaus?

– Sunku būtų neigti, kad jie man nepadarė įtakos, tačiau jų stiliaus nekartoju, nors žmonės pastebi panašumų. Tada galvoju, kad gal tai galima kaip nors pakeisti? Kiekviena filmo scena turi savo meninę išraišką, negali jos tiesiog paimti ir nukopijuoti. Režisieriai, kaip ir tėvai, gali įkvėpti, tačiau tu juk nesielgi taip, kaip elgiasi jie.

Turiu tris naujų filmų idėjas, nežinau, kuri susidėlios pirma. Galbūt tai bus istorija apie homoseksualius žmones Lenkijoje 1980-aisiais.

Partnerių informacija.

Įsibėgėjęs „Kino pavasaris“ vakar pristatė sąmoningumą skatinančių filmų rinkinį „Filmai, kurie augina“. Pristatymo filmas – dokumentinė juosta „Antropocenas: žmogaus era“ – pakvietė iš arčiau pažvelgti į šokiruojantį žmogaus poveikį Žemei ir klimato kaitai. Po filmo sekė jo inspiruota diskusija „Antropocenas: konkuruojant su gamta“, kurioje dalyvavo filosofas Kristupas Sabolius, režisierė Rugilė Barzdžiukaitė ir festivalio partnerio „Auga“ valdybos pirmininkas Kęstutis Juščius.

„Mokslininkai terminu „Antropocenas“ žymi naują geologinę epochą, kurioje gyvename. Tai vertybinis žmogaus santykio su aplinka pokytis. Apie tai – ir šiandienos filmas. Kiti rinkinio filmai savitai taip pat paliečia Antropoceno temą. Besaikio vartojimo, radikalaus darboholizmo, žmogaus ir gamtos santykio įtaigus vaizdavimas kine priverčia stabtelti ir susimąstyti apie mūsų santykį su Žeme ir pačiu savimi“, – diskusijoje kalbėjo K. Juščius. Pasak jo, po filmo „Antropocenas: žmogaus era“ turbūt kiekvienas susimąstė, ar šiame gyvenime elgiamės taip, kaip turėtume.

Pasak K. Saboliaus, šiuo metu mokslininkai ginčijasi, ar Antropocenas nėra pavėlavęs terminas. „Kyla ir daugiau klausimų. Ar žmogus yra kaltininkas? Ar žmogus nėra pernelyg arogantiškas visą epochą pavadindamas Antropocenu – jo santykiu su gamta“, – klausimus kelia filosofas. Jo teigimu, jeigu norime kažką pakeisti, turime atsisakyti savo patogumo, noro gauti viską čia ir dabar, o tai yra nepaprastai sunku.

Režisierė R. Barzdžiukaitė pastebi, kad žmonės dažnai į gamtą atsineša skirtingas projekcijas, požiūrį iš kasdienio gyvenimo. „Kinas leidžia į jas pažvelgti. Kartais žmonės iš paukščio žvilgsnio atrodo kaip gyvūnų rūšis“, – užsimindama apie naujausią filmą kalbėjo režisierė.

R. Barzdžiukaitės dokumentinis filmas „Rūgštus miškas“, ne tik įtrauktas į rinkinį „Filmai, kurie augina“, bet ir vienu metu net 19-oje miestų uždarys šių metų „Kino pavasarį“. Talentinga kino kūrėja nukelia į milžinišką, Juodkrantėje esančią kormoranų koloniją, kuri ilgainiui tapo mirusiu mišku. Lokarno kino festivalyje aplodismentų negailėję kritikai jos kūrinį pavadino dokumentikos apie gamtą, trilerio, komedijos ir siaubo filmo sinteze.

Kitas tvarumo rinkinio filmas yra režisierių Enrico Parenti ir Stefano Liberti „Sojalizmas“, kuris atveria vartotojiškumo skaudulius. Filme rodomas kiaulienos ūkio tinklas, sojos pupelių plantacijos Brazilijoje ir itin modernios skerdyklas Kinijoje, kurios atstovas spaudai didžiuojasi, kad per valandą galima paskersti net 600 kiaulių.

Paskutinė rinkinio juosta „Tie, kurie dirba“ parodo kraupias tarnavimo sistemai pasekmes. Šveicaro Antoine'o Russbacho filmo pagrindinis herojus – 50-metis Frankas atleidžiamas dėl padarytos klaidos, kurią jis padarė iš didelio atsidavimo savo darbdaviams. Kaip gyventi toliau? Pagrindinį vaidmenį sukūrė brolių Dardenne’ų išgarsintas aktorius Olivier Gourmet.

Partnerių informacija.

Penki ilgametražiai ir dar dešimt trumpametražių lietuvių kūrėjų filmų – solidus lietuviškų premjerų rinkinys šiemet budina „Kino pavasario“ žiūrovų vaizduotę. Pirmąjį festivalio savaitgalį pristatyta net 12 lietuviškų filmų. Visi jie dalyvauja festivalio tarptautiniuose konkursuose.

Kurio žvėries iškamša gyvesnė? Toks paradoksalus klausimas keliamas vasarą Leipcige pristatytame Aistės Žegulytės dokumentiniame filme „Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)“. Savito estetinio pojūčio, vaizdais kalbanti režisierė, penktadienį pasisveikinusi su Vilniaus žiūrovais, šią savaitę apsilankys Birštone, Druskininkuose, Panevėžyje ir Šiauliuose.

Daugybėje tarptautinių festivalių, tarp jų ir Toronte, rodytas Marijos Kavtaradzės kelio filmas „Išgyventi vasarą“ šeštadienį pristatytas ir Lietuvos publikai. Filmo kūrėjai taip pat susitiks su Kaune, Marijampolėje, Utenoje ir Klaipėdoje vykstančio festivalio žiūrovais. Aktualias psichinės sveikatos problemas į viešumą kelianti drama veda viltingu, tačiau iki paskutinių minučių nenuspėjamu keliu.

Abu šie filmai pateko į pagrindinę „Kino pavasario“ konkursinę programą „Europos debiutų konkursas“. „Tarp šių metų „Kino pavasario“ konkursantų – išties daug lietuvių. Jie visi sudaro labai perspektyvų šalies kino vaizdą. Daugelio filmų pasaulinės premjeros įvyksta užsienio festivaliuose, kur nauja režisierių karta garsina Lietuvos kino vardą“, – pastebi ilgamečio „Kino pavasario“ konkursinių programų partnerio atstovas „ERGO“ Lietuvos filialo generalinis direktorius Tadas Dovbyšas.

Pirmąjį festivalio savaitgalį buvo parodyta ir Ernesto Jankausko drama „Čia buvo Saša“, kurio pasaulinė premjera įvyko Talino kino festivalyje. Režisierius užčiuopia jautrią įsivaikinimo temą ir klausia, kas yra tikroji šeima. Šis filmas, kaip ir „Išgyventi vasarą“, tapo prestižinės pasaulio kino kritikų federacijos FIPRESCI konkurso dalyviu. Šią savaitę filmo kūrėjai aplankys Anykščius, Gargždus, Šiaulius ir Uteną.

Lietuvių filmai „Pačioje trumpiausioje naktyje“

Tradiciškai „Kino pavasaryje“ vyksta „Trumpas konkursas“, kuriame tarp 32 filmų yra ir penkios lietuvių pavardės. Be jau minėto Lauryno Bareišos „Kaukazo“, geriausiu festivalio trumpametražiu filmu pretenduoja tapti Skirmantos Jakaitės „Žonglierius“, Tito Lauciaus „Šeima“, Kamilės Milašiūtės „Nacionalinės premijos laureatų vaikai“ ir Akvilės Žilionytės „Langai“.

Trys pastarieji filmai dalyvauja ir Studentų filmų konkurse kartu su Tado Šlajaus „Adamah“, Silvestro Polinausko „Siena“, Jevgenij Tichonov „Taco“ ir Saulės Bliuvaitės „Konkursas“.

Kai kuriuos lietuviškus trumpametražius filmus žiūrovai gali pamatyti visada ištikimiausius festivalio gerbėjus surenkančiame renginyje „Pati trumpiausia naktis“, kurią atidarė Ričardo Matačiaus filmas „Lizdas. Filmas apie du žmones ir du paukščius“. Trumpametražių filmų naktis trunka 6 valandas. Ji dar vyks kovo 30 dieną 22.15 val. kino teatre „Forum Cinemas Vingis“ Vilniuje ir „Forum Cinemas“ Kaune.

Uždarys festivalį

Kovo 27 dieną įvyks viena laukiamiausių festivalio premjerų – Artūro Jevdokimovo dokumentinio filmo „Second Hand“, kuris pasakoja apie dėvėtų drabužių kelionę į parduotuves ir tamsų lietuvių verslą Didžiojoje Britanijoje. Režisierius taip pat lankysis Jonavoje, Panevėžyje, Klaipėdoje, Kaune ir Alytuje.

Festivalį balandžio 4 dieną visoje šalyje uždarys talentingos režisierės Rugilės Barzdžiukaitės dokumentinis trileris „Rūgštus miškas“. Filmas Lokarno kino festivalyje sutiktas audringomis ovacijomis, taip pat pateko į „Kino pavasario“ tarptautinių kritikų atrinktą programą. Žiūrovui prieš akis atsiveria miręs miškas ir tūkstančiai kormoranų.

Lietuviškų akcentų išvysime ir dar keliuose „Kino pavasario“ filmuose. Prie dviejų ilgametražių filmų gamybos prisidėjo Lietuvos prodiuseriai – „Risčia“ (rež. Xacio Baño, prod. Marija Razgutė) ir „Pasaulio šerdis“ (rež. Natalija Meščianinova, prod. Dagnė Vildžiūnaitė), o „Eteris“ (rež. Krzysztofas Zanussi) buvo filmuojamas Lietuvoje.

Kovo 21–balandžio 4 dienomis festivalis vyksta 19 miestų.

Partnerių informacija.

Kovo 21 dieną prasidėsiantis festivalis „Kino pavasaris“ kviečia ne tik į filmus, bet ir į kino žiūrėjimo patirtį praplečiančias diskusijas, kurių organizuojama net dešimt. Specialiuose festivalio pokalbiuose bus plėtojamos užimtumo sindromo, psichinės sveikatos, klimato kaitos, šiuolaikinės tėvystės, žmogaus teisių, politinės ir kitos šiandienos kinui bei pasauliui aktualios temos.

ERGO kino klubo pokalbiuose ir šiuolaikinių medijų kolektyvo „Nanook“ diskusijose festivalyje rodomus filmus reflektuos pripažinti užsienio kino kūrėjai, mūsų šalies kino kritikai, psichologai, filosofai, reklamos specialistai, žmogaus teisių ir politikos mokslų ekspertai.

Visi festivalio lankytojai kviečiami klausytis diskusijų kino teatre „Forum Cinemas Vingis“. Daugelį pokalbių taip pat bus galima tiesiogiai stebėti „Kino pavasario“ feisbuko paskyroje.

Aštrios ERGO kino klubo temos

Kovo 22 dieną 18.30 val. ERGO kino klube (prie 1-osios salės, 3-iame aukšte) įvyks pirmasis pokalbis tema „Sorry, neturiu laiko“. Ko gero, tai dažniausias atsakymas, kurį šiandien pasakome ir išgirstame. Laiko trūkumo, darboholizmo ir persidirbimo temos atsispindi ir šių metų „Kino pavasario“ programoje. Diskutuojant šiomis temomis, bus stengiamasi atsakyti į klausimus, kokios šio nuolatinio užimtumo sindromo priežastys ir kaip apie tai kalba kino režisieriai.

Kovo 24 dieną 16.00 val. ERGO kino klube filmo „Išgyventi vasarą“ režisierė Marija Kavtaradzė, aktorius Paulius Markevičius ir rengti scenarijų padėjusi psichologė Vaiva Klimaitė plėtos itin aktualią psichinės sveikatos temą.

Kovo 26 dieną 19.30 val. 1-oje salėje po filmo „Antropocenas: žmogaus era“ apie klimato kaitą bei žmogaus santykį su Žeme ir pačiu savimi diskutuos filosofas Kristupas Sabolius, režisierė Rugilė Barzdžiukaitė ir „Auga“ valdybos pirmininkas Kęstutis Jusčius.

Kovo 31 dieną 11.00 val. ERGO kino klubo pokalbyje „Ar parsiduoti reiškia pasiduoti?“ dalyvaus filmo „Laukinis“ režisierius Camille Vidal-Naquet ir juostos „Džoja“ autorė Sudabeh Mortezai. Abiejų filmai sukurti remiantis gatvėse savo kūnais prekiaujančių žmonių patirtimis.

Balandžio 1 dieną 19.00 val. ERGO kino klube šiuolaikinės tėvystės iššūkius apžvelgs dramos „Viena diena“ režisierė iš Vengrijos Zsófia Szilágyi ir tinklaraščio šeimai „Ū ilgoji“ autorė Aistė Jūrė.

Balandžio 2 dieną 16.00 val. 9 salėje išlaisvinančio intymumo politikos tema kalbės 2018 metų „Auksinio lokio“ savininkė Adina Pintilie, savo filmu „Neliesk manęs“ supriešinusi Berlyno festivalio kritikus ir žiūrovus.

Balandžio 3 dieną 17.30 val. ERGO kino klube vyks itin intriguojantis istoriko dr. Bernardo Gailiaus pokalbis su filmo „Putino liudininkai“ režisieriumi, Rusijos politinę sistemą kritikuojančiu Vitalijumi Manskiu.

Pokalbiai bus tiesiogiai transliuojami „Kino pavasario“ feisbuko paskyroje. Šie renginiai, išskyrus filmo „Antropocenas: žmogaus era“ seansą, yra nemokami.

Pagrindinis festivalio partneris ERGO taip pat siūlo naudotis filmų rekomendacijų platforma ergo.kinopavasaris.lt, kurioje sudarytos sąlygos kuo paprasčiau išsirinkti, ką žiūrėti festivalyje, ir primena apie „Nenuspėjamo scenarijaus draudimą“: jei likus 24 valandoms iki filmo pradžios žiūrovas supranta, kad dėl nenumatytų priežasčių nebegalės pasinaudoti įsigytais bilietais, užtenka užsiregistruoti ir tie bilietai bus pakeisti į kito seanso bilietus.

Atviri NYLA podkasto pokalbiai

Visiems atviras diskusijas per „Kino pavasarį“ pirmą kartą rengs šiuolaikinių medijų kolektyvas „Nanook“. Jis nuo 2017-ųjų kuria pirmąją profesionalią lietuvišką podkasto NYLA (www.nyla.lt).

„Norisi, kad kinas būtų ne tik žiūrimas, bet ir aptariamas. Šiemet pagal festivalio filmus paruošėme tris diskusijas. Pirmojoje kalbėsime apie naują lietuvišką kino kartą, antrojoje nagrinėsime šiandienę mokslinę fantastiką. Ši tema įkvėpta Claire Denis filmo „Gyvenimas aukštybėse“. Paskutinis pokalbis – apie atgimstantį juodaodžių politinį kiną. Manome, kad tai mažai viešai aptariama tema. Kiek Lietuvoje aktuali rasinė, pilietinių teisių problematika?“, – diskutuoti kviečia NYLA podkasto redaktorius Karolis Vyšniauskas."

Žiūrovams nemokamos diskusijos virs podkasto epizodais, kurie bus publikuojami nyla.lt tinklalapyje. Jų grafikas:

• kovo 25 dieną 15.00 val. 4 salėje „Nauja Lietuvos kino karta“;
• kovo 27 dieną 15.00 val. 9 salėje „Ką šiuolaikinė mokslinė fantastika pasako apie mus?“;
• kovo 29 dieną 15.00 val. 4 salėje „Atgimęs juodaodžių politinis kinas“.

Renginiai lietuvių kino mylėtojams, industrijai ir jaunajai auditorijai

„Kino pavasaryje“ šiemet įvyks net penkios lietuvių ilgametražių filmų festivalinės premjeros, kuriose dalyvaus ir filmų kūrybinės grupės. Tai ypatinga, savita ir įtaigi dokumentika – Aistės Žegulytės „Animus Animalis (apie žmones, žvėris ir daiktus) (kovo 22 dieną), Marijos Kavtaradzės kelio filmas „Išgyventi vasarą“ (kovo 23 dieną), Ernesto Jankausko jautri drama „Čia buvo Saša“ (kovo 24 dieną), Artūro Jevdokimovo „Second Hand“ (kovo 27 dieną) ir Rugilės Barzdžiukaitės „Rūgštus miškas“ (balandžio 4 dieną). Pastarasis filmas visoje Lietuvoje uždarys festivalį. Taip pat žiūrovai kviečiami į trumpas lietuvių režisierių premjeras ir konkurso „Studentų filmai“ seansus. Visos lietuvių premjeros pateiktos https://kinopavasaris.lt/lt/programa?p=735.

Kovo 23 dieną 15.45 val. festivalio jaunieji programeriai kviečia į savo filmų rinkinio, kurį bendraamžiams sudarė 17–19 metų amžiaus kinu besidomintys jaunuoliai, pristatymą, vakaro metu koncertuos atlikėjas Free Finga, bus parodyta režisierės Domingos Sotomayor juosta „Per vėlu mirti jaunam“.

Kovo 26 dieną 17.45 val. per filmo seansą „Antropocenas: žmogaus era“ bus pristatytas filmų rinkinys „Filmai, kurie augina“, vyks anksčiau minėta diskusija apie klimato kaitą.

Tradiciškai Vilniuje ir Kaune vyks „Pati trumpiausia naktis“: kovo 23 dieną 22.15 val. kino teatre „Pasaka“, kovo 30 dieną 22.15 val. kino teatre „Forum Cinemas Vingis“ Vilniuje ir „Forum Cinemas“ Kaune.

Balandžio 2–4 dienomis vyks tradicinis tarptautinis kino industrijos renginys „Meeting Point – Vilnius“, padedantis atrasti, plėtoti ir remti Europos talentus ir kuriamus debiutinius filmus.

Partnerių informacija.

Kovo 21-ąją prasidėsiantis „Kino pavasaris“ Vilniaus ir Kauno žiūrovams žada išskirtinių susitikimų su pripažintais kino pasaulio žmonėmis. Šiemet festivalyje viešės Rusijos kino meistras Vitalijus Manskis, Lenkijos kino legenda Krzysztofas Zanussis, „Auksinio lokio“ savininkė Adina Pintilie, garsus britų fotografas Richardas Billinghamas, su kino formomis eksperimentuojantis menininkas Jeremy Shaw ir daugybė kitų svečių.

Vienas iš garbiausių festivalio svečių – 79-erių režisierius K. Zanussis. Į „Kino pavasarį“ jis atvyks savo apdovanojimų sąrašą papildęs prestižiniu Lenkijos kino akademijos „Auksiniu ereliu“, įteiktu už gyvenimo nuopelnus.

Kovo 31 dieną per naujausio K. Zanussio filmo „Eteris“ pristatymą lenkų klasikui „Kino pavasaris“ taip pat įteiks apdovanojimą už ilgametę draugystę ir kūrybinį indėlį į kino istoriją. „Eteris“ nukelia į XX amžiaus pradžios carinės Rusijos pakraštį, kur karo gydytojas eksperimentuoja stipriu anestetiku ir narkotiku eteriu.

Balandžio 2 ir 3 dienomis festivalyje svečiuosis dokumentikos meistras V. Manskis, kurio filmai „Giminaičiai“ ir „Po saule“ sulaukė didžiulio „Kino pavasario“ žiūrovų susidomėjimo. Naujausia jo juosta „Putino liudininkai“ Karlovi Varų festivalyje buvo išrinkta geriausiu dokumentiniu filmu. Rusijos politinę sistemą kritikuojantis V. Manskis grįžta į 2000-uosius, kai mažai kam žinomas politikas pradėjo siekti prezidento posto.

Garsiausiems pasaulio muziejams ir galerijoms kuriantys svečiai

Į šių metų „Kino pavasario“ naujienos – 9 salės – atidarymą kovo 21 dieną atvyks Berlyne gyvenantis ir kuriantis kanadietis Jeremy Shaw. Neseniai žymiojoje Londono galerijoje „Tate Modern“ buvo rodyta jo eksperimentinė „Kvantifikacijos trilogija“, kurią jis ir pristatys festivalio žiūrovams.

Ypatingas festivalio svečias – garsus britų fotografas Richardas Billinghamas. Jo darbai laikomi garsiausiose pasaulio kolekcijose, pavyzdžiui, Modernaus meno muziejuje Niujorke, „Tate“ ir Viktorijos ir Alberto muziejuose Londone. Balandžio 3 ir 4 dienomis R. Billinghamas lankysis visame pasaulyje gausiai apdovanoto savo debiutinio filmo „Rėjus ir Liza“ seansuose.

Iš moterų ir vyrų perspektyvų žvelgiančios režisierės

Dar viena ryški viešnia – prancūzė Yolande Zauberman, kuri filme „M“ pravers žiaurias paslaptis slepiančios Izraelio ortodoksų žydų bendruomenės duris. Ji festivalyje lankysis kovo 24 dieną.

Kovo 29 ir 30 dienomis režisierė Sudabeh Mortezai žiūrovams pristatys geriausią Londono kino festivalio filmą „Džoja“. S. Mortezai su žiūrovais pasidalys labai jautria tema – pabėgėlių iš Afrikos patirtimis, įstrigus užburtame prekyba moterimis rate.

Jau ne pirmą kartą su festivalio žiūrovais susitiks viena talentingiausių Rusijos režisierių Nataliya Meshchaninova. Drauge su lietuviais kurtą dramą „Pasaulio šerdis“ ji kovo 31 ir balandžio 1 dienomis pristatys drauge su vyru Stepanu Devoninu, atlikusiu pagrindinį vaidmenį.

Austrų režisierė Marie Kreutzer kovo 31 dieną Vilniuje ir balandžio 1 dieną Kaune kviečia susitikti vasarį „Berlinalėje“ rodytos įtemptos psichologinės dramos „Žemė po mano kojomis“ seansuose.

Festivalyje debiutuos estų režisierė Liina Triškina-Vanhatalo. Apie kūdikį vieną likusį auginti jauną vyrą pasakojantis „Viskas arba nieko“ yra Estijos kandidatas į „Oskarą“. Režisierė į žiūrovų klausimus atsakys kovo 30 ir 31 dienomis.

Kovo 31 ir balandžio 2 dienomis lankysis kuriant filmą „Apie kūną ir sielą“ režisierės Ildikó Enyedi asistente buvusi Zsófia Szilágyi. „Kino pavasaryje“ ji viešės su drama „Viena diena“, išradingai pasakojančia šiuolaikinės tėvystės iššūkius.

„Kino pavasario“ žiūrovai turės progą susipažinti ir su Berlyno „Auksinį lokį“ pernai laimėjusia ir kritikus bei žiūrovus į dvi stovyklas padalijusia Adina Pintilie. Rumunų režisierę bus galima sutikti filmo „Neliesk manęs“ seansuose balandžio 2 ir 3 dienomis.

Lietuvoje nerodyto senegaliečio retrospektyvą pristatys sūnus

Unikalaus Senegalo kino režisieriaus Djibril Diop Mambéty retrospektyvą – du restauruotus ilgametražius filmus „Touki Bouki“ ir „Hienos“ – pristatys jo sūnus muzikantas Teemour D. Mambéty, kuris viešės kovo 22 ir 23 dienomis.

Vieną ryškiausių programos „Kritikų pasirinkimas“ filmų „Krovinys“ kovo 23 ir 24 dienomis atvyks pristatyti serbų režisierius Ognjenas Glavoničius. Nenuspėjama pagrindinio herojaus kelionė po karo nuniokotą Serbiją įtrauks ir kels daugybę klausimų.

Kovo 31 ir balandžio 1 dienomis į atvirą pokalbį nepatogia tema kvies „Laukinio“ režisierius Camille Vidal-Naquet, pasakojantis apie savo kūnais Strasbūro gatvėse prekiaujančius vaikinus.

Balandžio 1, 3 ir 4 dienomis su mįslingus filmus mėgstančiais žiūrovais susitiks ispanų debiutantas Xacio Baño, kurio filmą „Risčia“ prodiusavo Marija Razgutė („Išgyventi vasarą“, „Šventasis“).

Naujausią filmą „Artimi priešai“ balandžio 2 dieną pristatys kino meistras Davidas Oelhoffenas, filmavęs šį kriminalinį trilerį su tokiais garsiais aktoriais kaip Matthiasas Schoenaertsas ir Reda Katebas.

Balandžio 2 ir 3 dienomis su žiūrovais bendraus vaikų pataisos namuose dirbęs ir filmą „Pasekmės“ sukūręs slovėnų režisierius Darko Štante.

Unikalius teatro ir kino sintezės projektus kuriantis vokietis Florianas Seufertas pateko į Europos debiutų konkursą. Balandžio 1 ir 3 dienomis Vilniuje ir 4 dieną Kaune hibridiniame filme „Pamparios“ režisieriaus alter ego nukels į šamanų pasaulį.

Lenkijos kino mokyklai, be K. Zanussio, atstovaus Kinga Debska (kovo 23 ir 24 dienomis) ir Pawelas Maślona (kovo 22 ir 24 dienomis Vilniuje ir 23 dieną Kaune). Filmu „Mano dukterys karvės“ festivalio žiūrovams žinoma K. Debska komiškoje dramoje „Iki dugno“ tyrinėja moterų priklausomybės nuo alkoholio problemą. Debiutuojantis P. Maślona komedijoje „Panikos ataka“ aštriai skrodžia šiuolaikinę visuomenę.