https://www.savaite.lt/ lt https://www.savaite.lt/idomybes/susipazinkime/24039-kauno-rajone-veikianti-zalioji-gamtos-mokykla-vieta-kurioje-auga-ne-tik-zinios.html https://www.savaite.lt/idomybes/susipazinkime/24039-kauno-rajone-veikianti-zalioji-gamtos-mokykla-vieta-kurioje-auga-ne-tik-zinios.html 24039 Fri, 03 Jul 2026 14:18:39 +0300 native-yes

Šiandien vis daugiau tėvų ieško mokyklos, kurioje svarbios ne tik žinios, bet ir visuminis vaiko ugdymas, daugiau judėjimo, užuot ilgai sėdėjus suole, emocinė gerovė, savarankiškumas, kūry-biškumas, ryšys su kitais ir gamta, sveikas mikroklimatas. Tokią ugdymo kryptį pasirinko Žalioji gamtos mokykla Kauno rajone. Čia ugdymas grindžiamas socialine ekologija, vertybėmis, taikia komunikacija. Siekiama, kad ugdymas būtų prasmingas, vaikai augtų smalsūs, atsakingi, geban-tys mokytis visą gyvenimą. Gyvenimo geriausia mokytis pačiu gyvenimu.

Partnerių turinys

Mokyklos ugdymo pagrindas – inte-gruotas mokymasis. Čia pasaulis nesu-skaidomas į atskirus dalykus ar 45 minučių pamokas. Žinios įgyjamos įgyvendinant projektus, stebint gamtą, tyrinėjant, ku-riant, vaidinant, keliaujant, sprendžiant kasdienes situacijas. Akademinių dalykų temos persipina, todėl vaikai ne tik įsime-na faktus, bet ir supranta jų prasmę.

Visi konfliktai yra sprendžiami. Nuti-kusios situacijos įrašomos į elgesio skolų sąsiuvinį ir atėjus laikui jos gvildenamos. Atsiprašyti niekas nėra skubinamas, kiekvienam padedama suprasti situaci-jos dedamąsias, ir tik gerai įsisąmoninus įvyksta atsiprašymas. Vaikai kiekvieną pertrauką būna gryname ore, smegenys gauna pakankamai deguonies.

Svarbi ugdymo dalis – aktyvus žai-dimas. Tai natūralus mokymosi būdas, padedantis ugdyti komandinio darbo įgūdžius, vaizdumą, kūrybiškumą, kritinį mąstymą, bendradarbiavimo įgūdžius, gebėjimą savarankiškai ieškoti sprendi-mų. Daug dėmesio skiriama mokymuisi savireguliacijos būdu – vaikai mokosi pažinti emocijas, suprasti savo poreikius, valdyti dėmesį, planuoti veiklą, prisiimti atsakomybę už mokymąsi. Finansinio raš-tingumo mokomasi naudojant mokyklos pinigus ,,žgmukus“. Vertinti, įsivertinti taip pat naudojama mokyklos valiuta

„žgmukai“. Juos vaikai pelno atlikdami užduotis, rodydami bendruomeniškumą, atsakomybę, iniciatyvumą, vertybėmis grįstą elgesį.

Visuomenėje, išskyrus ugdymo įstai-gas, žmonės nėra graduojami ir skirstomi pagal amžių. Todėl užaugę vaikai nesu-pranta kitų amžiaus žmonių poreikių, ypatumų, o tapę tėvais yra silpnai em-patiški savo vaikams. Bendruomenėse, darbovietėse susitinkame ir veikiame su įvairaus amžiaus žmonėmis. Vienas iš šios mokyklos išskirtinumų, kad vaikai ugdo-mi mišrioje amžiaus grupėje. Tokia grupė primena mažą bendruomenę ar išplėstinę šeimą, kurioje kiekvienas gali mokytis ne tik iš mokytojo, bet ir vienas iš kito.

Jaunesnieji mokosi stebėdami vyres-niuosius, o vyresnieji ugdosi tėvystės įgū-džius, atsakomybę, lyderystę, gebėjimą padėti kitiems. Toks bendradarbiavimas vyksta natūraliai, be konkurencijos, sti prina bendruomeniškumą, pasitikėjimą savimi, atspindi natūralią visuomenę, ku-rioje kasdien bendrauja įvairaus amžiaus, gebėjimų žmonės.

Kadangi vaikai vystosi nevienodai, mišraus amžiaus grupėse daugiau dė-mesio skiriama individualiai kiekvieno pažangai, o ne lyginimuisi su bendraam-žiais. Tai stiprina mokinių motyvaciją ir pasitikėjimą savimi.

Ugdymo kokybę įmanoma pasiekti, kai su klase vienu metu dirba penki ugdytojai, o ne vienas mokytojas. Mokytojas moko, o motyvavimo, elgesio klausimai yra men-torių darbo sritis.

Ugdydami mentoriai tarsi prožektoriu-mi apšviečia mokinio stipriąsias puses ir kuria jam tinkamą ugdymo aplinką, kad tik jam vienam būdingu tempu jis galėtų vystytis ir skleisti. Vaikai mokosi pasiner-dami į dalykus, kurie juos įtraukia. Yra vertinamas ir pripažįstamas vidinis vaiko mokymasis, ne visada matomas plika aki-mi ar greituoju būdu nepamatuojamas.

Daug ugdymo vyksta už mokyklos ribų. Kartą per mėnesį organizuojami pa-tirtiniai žygiai, edukacinės išvykos, kurių metu vaikai mokosi orientuotis gamtoje, dirbti komandoje, pažinti aplinką, išban-do įvairias profesijas.

Mokykla pastebi, kad geriausių rezul-tatų pasiekiama, kai tėvus ir mokytojus vienija glaudus bendradarbiavimas. Kas mėnesį vyksta tėvų saviugdos vakarai. Kelis kartus per mėnesį tėvai gauna iš ugdytojų pasidžiaugimo žinučių jų vaiku. Laiške faktų kalba parašoma, kur ir kaip pasireiškė jų vaiko vertingos savybės.

Žaliojoje gamtos mokykloje rūpinama-si vaikų visuminiu ugdymu. Neuromoks-lininkai pabrėžia, kad sveikam smegenų vystymuisi būtina tiesiogiai patirti gamtą per saulę, vėją, lietų, šaltį ir kitus gamtos reiškinius. Aktyvumo poreikis tenkina-mas kasdien: jie sportuoja natūralioje aplinkoje, stiprina kūną ir lavina koordi-naciją judėdami įvairiais paviršiais. Gam-toje besimokantys vaikai tampa tvirtesni, smalsesni, sveikesni, atsparesni stresui, ugdosi gebėjimą įvertinti riziką ir stipri-na imunitetą. Gamta moko kantrybės, atsakomybės, pagarbos gyvybei, padeda suprasti gamtos ciklus ir prisitaikyti prie pokyčių. Tik pažindamas gamtą vaikas iš-moksta ją mylėti ir saugoti. Čia gamta yra visavertė ugdymo aplinka, mokytoja ir erdvė, kurioje vaikas auga fiziškai, emo-ciškai, intelektualiai ir dvasiškai.

Tai mokykla šeimoms, kurios myli gam-tą, ieško ne tik kokybiško ugdymo, bet ir vaikystės, kupinos atradimų, patyrimų, tikro mokymosi individualiu tempu.]]> https://www.savaite.lt/idomybes/susipazinkime/24038-bekofeiniu-kavu-ikureja-viktorija-kokia-kava-gere-jonas-basanavicius.html https://www.savaite.lt/idomybes/susipazinkime/24038-bekofeiniu-kavu-ikureja-viktorija-kokia-kava-gere-jonas-basanavicius.html 24038 Fri, 03 Jul 2026 14:10:55 +0300 native-yes

Ar kava gali būti be kofeino ir net be pačių kavos pupelių? Naujausiame „Lietuvos ryto“ televizijos laidos „Švarūs miestai“ epizode žiūrovai kviečiami pažvelgti į pamirštas lietuviškas tradicijas ir atrasti tvarią alternatyvą kasdieniam kavos ritualui.

Partnerių turinys

Laidos vedėja Akvilė Žirgulytė šįkart susitinka su bekofeinių „Dvaro kavų“ įkūrėja Viktorija Gorbatenko, kuri iš laukinių augalų ir vietinių žaliavų gamina gilių, kiaulpienių bei kitų augalų kavą. Tai ne tik gėrimas, bet ir istorija apie paveldą, šeimą bei sąmoningą pasirinkimą.

Kava be kavos: tradicija, kuri sugrįžta

Viktorijos kelias prasidėjo dar vaikystėje, vasaromis pas močiutę kaime, kur gamta buvo neatsiejama kasdienybės dalis.

„Mes eidavome žoliauti, rinkti, pažinti. Buvo toks natūralus suvokimas, kad viskas yra panaudojama – nuo pradžios iki galo“, – pasakoja ji.

Šiandien tas pats principas virsta šiuolaikišku produktu – gėrimais, kurie primena kavą, tačiau yra gaminami iš vietinių, dažnai laukinių ingredientų: gilių, kiaulpienių šaknų, lubinų ar cikorijų.

Skonis, gimstantis iš gamtos ir mokslo

Kiekvienas puodelis – tai ne tik receptas, bet ir nuolatinis eksperimentas. Gilių kavos gamyba priklauso nuo gamtos sąlygų, todėl procesas kasmet kinta.

„Kiekvieni metai yra skirtingi. Turime testuoti, kiek virti, kiek skrudinti, kad išgautume tinkamą skonį ir pašalintume taninus“, – aiškina Viktorija.

Rezultatas – netikėtas ir daugiasluoksnis skonis, kuris stebina net pirmą kartą ragaujančius.

„Užuodžiu kažką panašaus į kakavą… gal riešutus? Bet iš skonio niekada nepasakyčiau, kas tai yra“, – stebisi laidos vedėja Akvilė degustacijos metu.

Istorija puodelyje: nuo akmens amžiaus iki tarpukario

Viktorijos kuriami gėrimai – ne naujovė, o sugrįžimas prie senųjų tradicijų. Pasak jos, tokie ingredientai kaip gilės ar kiaulpienės buvo naudojami dar akmens amžiuje.

„Laužavietėse randama skrudintų gilių, kiaulpienių, varnalėšų pėdsakų. Tai buvo lengvai prieinami ir maistingi ištekliai“, – pasakoja V. Gorbatenko.

Ši tradicija išliko ir gerokai vėliau. Tarpukario Lietuvoje kava dažnai reiškė visai ne kavos pupeles.

„Žmonės sakydavo: einam kavos, bet tai būdavo cikorijų ar gilių kava. Net tokios asmenybės kaip Jonas Basanavičius beveik nevartojo kavos pupelių“, – pabrėžia Viktorija.

Tvarumas, kuris prasideda nuo pasirinkimo

Be kultūrinės vertės, tokie gėrimai turi ir aiškų aplinkosauginį pranašumą. Vietinės žaliavos leidžia sumažinti transportavimo poveikį ir išvengti intensyvios žemdirbystės.

„Viską turime čia, Baltijos regione – nereikia gabenti iš tolimų šalių. Tai reiškia mažesnes CO₂ emisijas“, – sako Viktorija.

Ji taip pat atkreipia dėmesį į platesnį poveikį:

„Gerdami tokias kavas išvengiame miškų kirtimo plantacijoms ir socialinių įtampų, susijusių su globalia kavos rinka.“

Rietave – dėmesys rūšiavimui ir gyventojų švietimui

Laidoje taip pat lankomasi Rietave, kur su ekologe kalbama apie rūšiavimo situaciją savivaldybėje. Pasak jos, gyventojams jau sudarytos visos sąlygos rūšiuoti atliekas – individualių namų savininkai naudojasi stiklo ir pakuočių konteineriais, o daugiabučių gyventojams įrengtos modernios pusiau požeminės aikštelės.

Vis dėlto, anot specialistės, vien infrastruktūros neužtenka.

„Gyventojams dar trūksta aiškios informacijos, kaip teisingai rūšiuoti atliekas. Jos yra daug, tačiau žmogui ne visada lengva ją surasti“, – sako ji.

Laidoje primenama ir viena dažniausių rūšiavimo klaidų – gyventojai vis dar mano, kad pakuotes būtina kruopščiai išplauti. Specialistai pabrėžia, jog pakanka pašalinti maisto likučius ar skysčius – plauti jų nebūtina.

UAB „Klaipėdos rajono energija“: tvarumas prasideda nuo atsakingo energijos naudojimo

Trečiojoje laidos dalyje dėmesys skiriamas šilumos ūkiui ir energijos vartojimui. UAB „Klaipėdos rajono energija“ direktorius Marius Žilius pasakoja, kad įmonės veikla apima ne tik šilumos tiekimą Vėžaičiuose, bet ir kasdienę pagalbą Klaipėdos rajono seniūnijoms – kelių priežiūrą, želdinių tvarkymą, paviršinių lietaus nuotekų tinklų eksploatavimą bei kitus infrastruktūros darbus.

Kalbėdamas apie energijos efektyvumą, jis pabrėžia, kad didžiausi pokyčiai vyksta modernizuojant šilumos sistemas, tačiau ne mažiau svarbi ir pačių pastatų renovacija.

„Rajono valdžia investuoja į efektyvesnes šilumos sistemas, tačiau pastato renovacija dažnai kainuoja daugiau nei naujo katilo įrengimas, todėl šis procesas vyksta lėčiau“, – sako M. Žilius.

Anot jo, patikimas šilumos tiekimas ypač svarbus ligoninėms, mokykloms ir darželiams, todėl tokiose įstaigose visuomet pasirūpinama rezerviniais katilais.

Laidoje kalbama ir apie gyventojų atsakomybę saugant aplinką. Pasak M. Žiliaus, nepaisant gerėjančios atliekų surinkimo infrastruktūros, rajone vis dar pasitaiko pamiškėse išmestų padangų, plastiko ar statybinių atliekų.

„Norėčiau palinkėti sąmoningumo – galvokime ne tik apie save, bet ir apie tai, ką paliksime ateities kartoms. Taip pat būkime atsakingi energijos vartotojai ir taupykime ten, kur galime“, – ragina jis.

Daugiau nei gėrimas

Šios kavos – tai ne tik alternatyva kofeinui, bet ir kvietimas keisti požiūrį į vartojimą, tradicijas bei ryšį su aplinka.

„Kartais nesinori kofeino, bet norisi išlaikyti patį ritualą – susėsti, pabūti kartu, išgerti kavos“, – sako Viktorija.

Laida „Švarūs miestai“ rodoma kiekvieną šeštadienį 11 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją ir kviečia žiūrovus atrasti, kaip net paprasčiausi kasdieniai pasirinkimai – nuo to, ką geriame, kaip rūšiuojame atliekas iki to, kaip naudojame energiją – gali prisidėti prie tvaresnės aplinkos.]]> https://www.savaite.lt/idomybes/susipazinkime/24023-kanada-kitais-metais-dalyvaus-eurovizijos-dainu-konkurse.html https://www.savaite.lt/idomybes/susipazinkime/24023-kanada-kitais-metais-dalyvaus-eurovizijos-dainu-konkurse.html 24023 Thu, 02 Jul 2026 09:48:10 +0300 native-yes

Kanada dalyvaus kitų metų „Eurovizijos“ dainų konkurse, trečiadienį paskelbė organizatoriai. Taip didžiausio pasaulyje tiesiogiai transliuojamo muzikos renginio ribos išsiplėtė iki Amerikos žemyno.

„Europos transliuotojų sąjunga (EBU) ir jos naujausias narys „CBC/Radio-Canada“, Kanados nacionalinis visuomeninis transliuotojas, džiaugiasi galėdami pranešti, kad Kanada dalyvaus 2027 m. „Eurovizijos“ dainų konkurse Bulgarijoje“, – teigiama EBU pranešime.

Kanada yra pirmoji nauja šalis, prisijungusi prie „Eurovizijos“ nuo 2015 m., kai konkurse panoro dalyvauti Australija.

„Nors konkursas gimė Europoje, jis ir toliau yra atviras visam pasauliui“, – teigė „Eurovizijos“ direktorius Martinas Greenas savo pranešime.

Gegužę Vienoje 2026 m. „Euroviziją“ laimėjo Bulgarija – įsimintina ir šokti kviečianti atlikėjos Daros daina „Bangaranga“ triumfavo 70 kartą surengtame tviskančiame TV renginyje.

Konkursą stebėjo 131 mln. žiūrovų.

Praėjusią savaitę buvo paskelbta, kad „CBC/Radio-Canada“ tapo pilnateise EBU nare ir tai atvėrė kelią jos dalyvavimui „Eurovizijoje“.

„Mes atveriame didžiausią pasaulyje gyvos muzikos renginį kanadiečiams, – sakė „CBC/Radio-Canada“ prezidentė Marie-Philippe Bouchard. – Mūsų dalyvavimas... leis Kanados talentams pasirodyti vienoje iš giliausias tradicijas turinčių muzikos scenų pasaulyje.“

ELTA, AFP inf.]]> https://www.savaite.lt/idomybes/susipazinkime/24004-mazu-siuntu-mokestis-ko-galima-tiketis.html https://www.savaite.lt/idomybes/susipazinkime/24004-mazu-siuntu-mokestis-ko-galima-tiketis.html 24004 Tue, 30 Jun 2026 10:51:10 +0300 native-yes

Europos Sąjunga trečiadienį į 27 valstybių bloką įvežamoms pigioms siuntoms įves trijų eurų mokestį, tokiu būdu siekdama sustabdyti daugiausia iš Kinijos atkeliaujančių mažos vertės siuntų antplūdį.

Už ES prekybos politiką atsakingos Europos Komisijos teigimu, šiuo žingsniu siekiama smarkiai sumažinti finansinę muitų naštą, atsiradusią dėl staigaus importo augimo, ir užkirsti kelią saugos rizikoms, kurias kelia nepatikrintos prekės.

Praėjusiais metais į Sąjungą iš užsienio buvo įvežta beveik šeši milijardai mažų mažmeninės prekybos siuntinių, dauguma jų – iš Kinijos ir vis dažniau – per itin populiarias internetines platformas, tokias kaip „Shein“ ir „Temu“. Palyginimui, 2024 m. tokių siuntų būta 4,6 mlrd.

Kas nutiks liepos pirmąją?

ES panaikins muitų išimtį siuntiniams, kurių vertė mažesnė nei 150 eurų, ir kiekvienam siuntiniui ims taikyti laikiną trijų eurų mokestį.

Šis mokestis bus taikomas ne kiekvienam gaminiui, bet vienos rūšies prekėms.

Pavyzdžiui, jei importuotojas perka penkerius marškinėlius, jis sumoka tris eurus. Tačiau jei jis perka vienerius marškinėlius ir laikrodį, jam teks sumokėti šešis eurus, nes prekės yra skirtingos.

Nors Briuselis šį mokestį pasiūlė praėjusiais metais, kai kurios ES valstybės narės nenorėjo laukti ir pačios įvedė savo muitus.

Pasak vieno aukšto rango Europos Sąjungos pareigūno, ES valstybės narės privalo nustoti taikyti savo mokesčius.

Fiksuotas mokestis galios iki 2028 m. liepos 1 d., o po to priklausomai nuo prekės rūšies bus taikomi įprasti muitai.

Panašią išimtį jau panaikino Jungtinės Valstijos, jų pavyzdžių paseks ir Didžioji Britanija.

Kodėl ES tai daro?

Briuselis tvirtina, kad ši priemonė nėra nukreipta nei prieš Kiniją, nei, beje, prieš kurią kitą šalį, o jos tikslas – visiems užtikrinti vienodas sąlygas.

„Tokiu būdu siekiama, kad mūsų įmonėms ir internetu parduodamoms prekėms, įvežamoms į mūsų teritoriją, būtų taikomos vienodos taisyklės“, – sakė ES pareigūnas.

Europos Komisija teigia, kad muitinės institucijos vos sugeba susidoroti su iš užsienio atkeliaujančiomis mažomis siuntomis, o kadangi elektroninė prekyba yra tokia populiari, šiuo metu galiojanti muito lengvata suteikia importuotojams konkurencinį pranašumą.

Europos įmonės taip pat teigia, kad turi laikytis griežtų ES taisyklių, ir pateikia įrodymų, kad daugelis iš užsienio importuojamų produktų neatitinka ES standartų.

2025 m. visoje ES atlikus tikslinį patikrinimą nustatyta, kad daugiau nei 60 procentų importuotų prekių, tokių kaip žaislai, kosmetika ir elektronika, sudėtyje buvo draudžiamų sudedamųjų dalių, joms trūko etikečių arba nebuvo pateikti saugos dokumentai.

„Vos galima susitvarkyti, o įprastus patikrinimus atlikti beveik neįmanoma“, – sakė ES Parlamento prekybos komiteto pirmininkas Berndas Lange‘as.

B. Lange‘as pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad nuo 2022 m. iš užsienio gaunamų mažų siuntinių skaičius padidėjo daugiau nei keturis kartus: nuo 1,39 mlrd. iki 5,88 mlrd. (2025 m.).

Kas mokės šį mokestį?

ES pabrėžia, kad šį mokestį turės sumokėti importuotojas, o ne vartotojas.

„Internetu perkantys vartotojai nėra teisiškai įpareigoti mokėti muitų“, – teigė aukštas Europos pareigūnas.

Tačiau jis įspėjo, kad platformos gali nuspręsti šias išlaidas perkelti vartotojams.

ES taip pat stebės, ar nėra bandymų apeiti šias taisykles, taip pat pastangų nukreipti mažus siuntinius į Sąjungą per tokias šalis kaip Šveicarija.

Kai kurie internetinės prekybos milžinai svarsto galimybę statyti sandėlius Europoje, kad galėtų dideliais kiekiais importuoti prekes ir lengviau jas siųsti visoje Europoje.

Kas toliau?

Siekdama pagerinti prekių atsekamumą, ES nuo 2026 m. lapkričio 1 d. įves privalomą reikalavimą pateikti informaciją apie produktus.

ES taip pat planuoja nuo 2026 m. lapkričio įvesti tvarkymo mokestį, skirtą padėti muitinės institucijoms padengti išlaidas, sparčiai augančias gaunant vis daugiau siuntų.

Šio mokesčio dydis dar nėra nustatytas.

ELTA, AFP inf]]> https://www.savaite.lt/idomybes/susipazinkime/24000-eso-klientai-aktyviai-naudojasi-galimybe-konsultuotis-gyvai-regionuose-aptarnauta-simtai-klientu.html https://www.savaite.lt/idomybes/susipazinkime/24000-eso-klientai-aktyviai-naudojasi-galimybe-konsultuotis-gyvai-regionuose-aptarnauta-simtai-klientu.html 24000 Tue, 30 Jun 2026 10:14:53 +0300 native-yes

Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) rengiami išvažiuojamieji klientų priėmimai regionuose rodo, kad gyvos konsultacijos gyventojams išlieka svarbios ir aktualios. Nuo projekto pradžios kovo pabaigoje įvairiuose Lietuvos miestuose jau įvyko 19 vizitų, o galimybe tiesiogiai konsultuotis su ESO specialistais pasinaudojo daugiau kaip 350 klientų.

Partnerių turinys

„Gyvas kontaktas klientams išlieka svarbia kokybiško aptarnavimo dalimi. Žmonės vertina galimybę tiesiogiai pasikonsultuoti su specialistais, gauti aiškius atsakymus ir vieno vizito metu išspręsti jiems aktualius klausimus. Matome, kad išvažiuojamieji priėmimai ypač pasiteisina sprendžiant sudėtingesnes ar nestandartines situacijas, kurioms reikalingas individualus dėmesys ir detalesnis situacijos įvertinimas“, – sako ESO Paslaugų tarnybos vadovė Agnė Domarkienė.

Žmonėms svarbiausia – aiškumas

ESO Paslaugų tarnybos vadovė A. Domarkienė teigia, kad klientai, regionuose atvykę į priėmimą, kreipiasi įvairiausiais klausimais: nuo visuomeninio tiekimo, elektros įvedimo, galios didinimo iki sutarčių perrašymo paveldėjimo atveju ar medžių genėjimo.

„Pastebime, kad žmonėms svarbu ne tik gauti atsakymą, bet ir aiškiai suprasti visą procesą – kokių veiksmų reikia imtis, kokie sprendimai konkrečioje situacijoje būtų tinkamiausi, kad gautų visus reikalingus atsakymus arba paslaugą, kurios tuo metu reikia. Gyvos konsultacijos leidžia tai padaryti paprasčiau ir efektyviau, o svarbiausia, kad visi mūsų klientai iš priėmimo išeina su sprendimu arba aiškiu rezultatu arba planu, ką jiems toliau daryti“, – pabrėžia A. Domarkienė.

ESO duomenimis, daugiau nei trečdalis visų aptarnautų klientų regionuose kreipėsi dėl visuomeninio tiekimo, penktadalis – galios didinimo ar mažinimo klausimų. Toliau pagal aktualumą rikiuojasi gaminančių vartotojų, elektros tinklo, oro linijų bei įrenginių eksploatavimo klausimai.

Gyvomis konsultacijomis naudojasi tiek privatūs, tiek verslo klientai. Dažniausiai kreipiamasi dėl individualių ar sudėtingesnių situacijų, kai svarbu aptarti galimus sprendimus, techninius niuansus ar išsiaiškinti reikalingus tolesnius veiksmus.

Regionuose vyks 50 išvažiuojamųjų vizitų

ESO nuo šių metų pavasario rengia išvažiuojamuosius gyventojų priėmimus skirtingose šalies savivaldybėse – tai platesnės iniciatyvos stiprinti ryšius regionuose ir didinti paslaugų prieinamumą visoje Lietuvoje dalis.

ESO išvažiuojamieji vizitai jau įvyko Alytuje, Jonavoje, Pasvalyje, Plungėje, Gargžduose, Utenoje, Telšiuose, Marijampolėje, Skuode, Palangoje, Tauragėje, Ukmergėje, Elektrėnuose, Širvintose, Biržuose, Šalčininkuose, Kaune. Iš viso šiemet bendrovė planuoja surengti apie 50 tokių vizitų įvairiuose šalies miestuose ir miesteliuose.

Artimiausi priėmimai vyks:

 Panevėžyje – birželio 30 d.
 Švenčionyse – liepos 2 d.

Vizitų metu gyventojai ir verslo klientai gali:

 gyvai konsultuotis vietoje bei gauti atsakymus į rūpimus klausimus;
 užsisakyti ESO paslaugas, pateikti paraiškas;
 pateikti trūkstamus dokumentus.

Gyventojai į konsultacijas kviečiami registruotis iš anksto, tačiau tai nėra būtina – ESO specialistai aptarnaus visus atvykusius klientus. Atvykstant į konsultaciją reikia turėti asmens dokumentą – tai padės užtikrinti greitesnį ir sklandesnį aptarnavimą.

Informacija apie artėjančius vizitus skelbiama ESO bei savivaldybių socialiniuose tinkluose, regioninėje žiniasklaidoje ir vietos bendruomenių informavimo kanaluose.

]]> https://www.savaite.lt/idomybes/susipazinkime/23999-mokslinis-tyrimas-tevai-turetu-imti-ilgesnes-tevystes-atostogas-kad-isvengtu-depresijos.html https://www.savaite.lt/idomybes/susipazinkime/23999-mokslinis-tyrimas-tevai-turetu-imti-ilgesnes-tevystes-atostogas-kad-isvengtu-depresijos.html 23999 Tue, 30 Jun 2026 09:19:14 +0300 native-yes

Tėvai, kurie po sūnaus ar dukters gimimo išeina ilgesnių atostogų, gerokai labiau stiprina savo psichinę sveikatą nei apsiribojantieji trumpomis atostogomis, skelbiama naujame moksliniame tyrime.

Stokholme įsikūrusio Karolio instituto ir Honkongo mokslo ir technologijų universiteto medicinos mokslininkai nustatė, kad tarp tėvų, kurie ima 14–40 savaičių atostogas, „žymiai rečiau pasireiškia depresijos požymiai“ nei tarp tų, kurie išeina ne daugiau kaip keturių savaičių atostogų.

Daugiau nei 700 tėvų Švedijoje pusantrų metų stebėjusi mokslininkų komanda priėjo išvadą, kad nepaisant to, jog jų tyrimas buvo stebėjimo pobūdžio, panašu, kad „ilgesnis buvimas namuose padeda tėvams užmegzti artimesnį ryšį su vaiku, jaustis užtikrinčiau tėvystės vaidmenyje ir sukurti kasdieninę rutiną“, taip sumažinant depresijos tikimybę.

Tyrimas buvo paskelbtas 2026 m. pradžioje žurnale „American Journal of Public Health“ kartu su tyrimu, kurį atliko komanda iš JAV Šiaurės Vakarų universiteto ir Čikagos Ann ir Roberto H. Lurie vaikų ligoninės. Jų analizė parodė, kad tėvai, paėmę neapmokamas atostogas, „58 proc. dažniau pranešdavo apie nerimo simptomus, palyginti su tėvais, paėmusiais apmokamas atostogas“.

Tuo metu tie, kurie norėjo paimti atostogas, tačiau to padaryti negalėjo, „dažniau patirdavo tiek depresijos, tiek nerimo simptomus“, pranešė JAV įsikūrusi komanda. Dažniausiai minimas motyvas, dėl kurio tėvai sutrumpindavo atostogas po vaiko gimimo, buvo finansinės priežastys.

„Apibendrinant galima pasakyti, kad psichinė sveikata ir tėvystės atostogos yra tarpusavyje susijusios“, – teigė Šiaurės Vakarų universiteto pediatrijos ir medicinos socialinių mokslų profesorius bei Lurie ligoninės pediatras Craigas Garfieldas.

„Tėvystės atostogos nėra tik nauda, kurią suteikia darbovietė. Tai visuomenės sveikatos klausimas, galintis turėti didelį poveikį šeimoms ir vaikams“, – paaiškino C. Garfieldas, remdamasis daugiau nei 4,2 tūkst. tėvų iš JAV Ohajo valstijos apimančio tyrimo duomenų analize.

„Nepaisant to, kad tėvų vaidmuo ankstyvojo vaiko vystymosi etape vis labiau pripažįstamas, politika ir darboviečių normos dažnai neatitinka jų poreikių“, – teigiama tyrime, kuriame taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad tėvystės atostogos, palyginti su motinystės atostogomis, paprastai yra nuvertinamos

„Teisingai apmokamos tėvystės atostogos gali sustiprinti psichinę sveikatą, o tai išryškina vieną visuomenės sveikatos politikos priemonę pagerinti tėvų ir šeimų gerovę“, – savo straipsnyje pabrėžė mokslininkų komanda.

ELTA inf.]]> https://www.savaite.lt/idomybes/susipazinkime/23973-greta-sakale-zmogus-daznai-galvoja-kad-turi-tukstanti-gyvybiu-kol-neivyksta-nelaime.html https://www.savaite.lt/idomybes/susipazinkime/23973-greta-sakale-zmogus-daznai-galvoja-kad-turi-tukstanti-gyvybiu-kol-neivyksta-nelaime.html 23973 Thu, 25 Jun 2026 15:42:26 +0300 native-yes

Darbuotojų sauga ir sveikata šiandien apima kur kas daugiau nei instrukcijas, asmenines apsaugos priemones ar privalomus mokymus. Vis daugiau dėmesio skiriama ir emocinei darbuotojų gerovei, individualiems poreikiams bei organizacijos kultūrai. Apie tai laidoje „Noriu dirbti“ kalba UAB „Darbo psichologija“ direktorė Greta Sakalė.

Partnerių turinys

Pasak specialistės, visuomenės požiūris į darbuotojų saugą ir sveikatą per pastaruosius metus pasikeitė ne dėl naujų taisyklių, o dėl didesnio sąmoningumo.

„Žmonės subrendo ir suprato, kad jeigu darbuotojas į darbą išeina sveikas ir geros sveikatos, mes tikimės, kad jis lygiai toks pats grįš ir po darbo namo“, – sako G. Sakalė.

Jos teigimu, darbuotojų sauga prasideda ne gamybos bare ar statybų aikštelėje, o kur kas anksčiau – vos žmogui pradėjus dirbti organizacijoje.

„Darbuotojų sauga ir sveikata prasideda nuo to momento, kada pasirašoma darbo sutartis. Turime užtikrinti, kad viso buvimo darbe metu žmogus elgtųsi saugiai ir sveikatai nekenksmingai“, – laidoje „Noriu dirbti“ aiškina specialistė.

Anot jos, šiuolaikinis požiūris į saugą vis dažniau grindžiamas individualiais sprendimais. Tai, kas tinka vienam darbuotojui, nebūtinai tiks kitam.

„Mes visi skirtingi. Skiriasi mūsų emocinė sveikata, fizinės galimybės, net būdas, kaip priimame informaciją. Vienas supranta iš pirmo karto, kitam reikia paaiškinti tris kartus. Todėl prie darbuotojų saugos reikia prieiti individualiai“, – teigia G. Sakalė.

Specialistė pastebi, kad viena didžiausių problemų – darbuotojų polinkis nuvertinti rizikas.

„Kartais žmonės galvoja, kad yra kaip tie „Super Mario“ personažai ir turi tūkstantį gyvybių. Tada tenka priminti, kad nelaimė paliečia ne tik patį žmogų, bet ir jo šeimą, artimuosius. Kai pradedi kalbėti apie realias pasekmes, žmonės dažniausiai susimąsto“, – pasakoja ji.

Specialistė pripažįsta, kad nelaimingų atsitikimų ar ekstremalių situacijų metu net patyrę vadovai gali pasimesti. Todėl svarbu ne tik turėti procedūras, bet ir nuolat ugdyti gebėjimą tinkamai reaguoti.

„Yra buvę situacijų, kai vadovas skambina ir sako: „Žmogus nukrito nuo kopėčių. Ką dabar daryti?“ Atrodytų, atsakymas akivaizdus, tačiau stresinėje situacijoje žmonės dažnai pasimeta. Todėl pirmiausia reikia padėti nusiraminti ir aiškiai nurodyti veiksmus“, – sako G. Sakalė.

Jos teigimu, darbuotojų saugos specialistų vaidmuo šiandien gerokai platesnis nei anksčiau.

„Darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai kartais turi būti gydytojais, psichologais, konsultantais. Emocinė sveikata šiandien tampa ne mažiau svarbi nei fizinis saugumas“, – pabrėžia ji.

Pasak G. Sakalės, organizacijos vis dažniau supranta, kad darbuotojų gerovę lemia ne tik darbo vietos ergonomika ar apsaugos priemonės.

„Vadovo parama, tarpasmeniniai santykiai, darbo ir asmeninio gyvenimo balansas – visa tai yra darbuotojų gerovės dalis. Šiandien kalbame ne tik apie darbuotojų saugą ir sveikatą, bet ir apie emocinę gerovę“, – sako specialistė.

Vis dėlto, anot jos, svarbiausias argumentas investuoti į saugą išlieka ne baudos ar teisinė atsakomybė.

„Kai pamatai realias pasekmes, supranti, kad svarbiausias ne popierius ir ne dokumentas. Svarbiausia yra žmogaus sveikata ir gyvybė“, – apibendrina UAB „Darbo psichologija“ direktorė Greta Sakalė.]]> https://www.savaite.lt/idomybes/susipazinkime/23972-ruosiates-i-ilgesne-kelione-automobiliu-ekspertai-pataria-nedaryti-siu-brangiu-klaidu.html https://www.savaite.lt/idomybes/susipazinkime/23972-ruosiates-i-ilgesne-kelione-automobiliu-ekspertai-pataria-nedaryti-siu-brangiu-klaidu.html 23972 Thu, 25 Jun 2026 11:22:28 +0300 native-yes

Vasarą žmonės linkę išnaudoti turizmo galimybes ir leistis į ilgesnes keliones Lietuvoje ar po kaimynines regiono šalis. Tačiau būtent vasarą padaugėja rizikų, kurias vairuotojai yra linkę nuvertinti, parodė draudikų atliktas tyrimas. Nors prieš išvykstant dažniausiai rūpinamasi automobilio technine būkle, ne mažiau svarbūs ir žmogiškieji veiksniai – vairuotojo dėmesys, reakcijos laikas bei bendra savijauta.

Netikėtas pavojus – akinanti saulė

Tyrimai parodė, kad daugiau nei pusė šalies vairuotojų yra patekę į situacijas, kai dėl akinančios saulės trumpam prarado matomumą vairuodami. Nors tai dažniausiai trunka vos kelias sekundes, tiek laiko pakanka nepastebėti staiga stabdančio automobilio, dviratininko kelyje, pėsčiojo ar netikėtos kliūties.

„Net kelių sekundžių matomumo praradimas vairuojant gali turėti rimtų pasekmių. Tyrimai rodo, kad saulės akinimas apsunkina gebėjimą pastebėti kitus eismo dalyvius, blogina atstumo bei greičio vertinimą ir lėtina reakciją. Važiuojant 50 km/val. greičiu, per dvi sekundes automobilis nuvažiuoja beveik 30 metrų, todėl net trumpas dėmesio praradimas gali tapti kritinis“, – sako Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovas.

Anot eksperto, rizika ypač išauga saulėtekio ir saulėlydžio metu. Todėl prieš ilgesnę kelionę ir jos metu verta nuolat užtikrinti, kad priekinis automobilio stiklas būtų švarus, naudoti kokybiškus akinius nuo saulės ir automobilio skydelį nuo saulės, o suprastėjus matomumui – nedelsiant sumažinti greitį ir laikytis didesnio atstumo nuo priekyje važiuojančių transporto priemonių.

Kodėl svarbu daryti pertraukas

Dar viena tendencija, kurią atskleidė gyventojų tyrimas – vairuotojai yra linkę vairuoti ilgus atstumus be sustojimų. Net 55 proc. vairuotojų nurodo kartais vairuojantys ilgiau nei tris valandas be pertraukos. Remiantis tyrimo duomenimis, dažniau taip elgiasi vairuotojai vyrai.

Pasak G. Petriko, nuovargis ir dėmesio trūkumas yra vienos iš klastingiausių rizikų, nes vairuotojai dažnai pervertina savo galimybes.

„Vairuotojas prie nuovargio pripranta palaipsniui, todėl ne visada pastebi, kad jo reakcija lėtėja, silpnėja koncentracija ar blogėja gebėjimas priimti sprendimus.Ilgai vairuojant mažėja dėmesio koncentracija, lėtėja reakcija, tampa sudėtinga įvertinti atstumus ir pavojingas situacijas“, – sako ekspertas.

Pasak jo, didžioji dalis mieguistumo sukeltų avarijų įvyksta tiesiose kelio atkarpose, greitkeliuose ir magistralėse, kai nėra intensyvaus eismo, o aplinka gana monotoniška.

„Dažnai vairuotojai mano, kad užteks garsiau pasileisti muziką ar atsidaryti langą. Vis dėlto efektyviausia priemonė išlieka reguliarios poilsio pertraukos. Rekomenduojama sustoti bent kas dvi valandas, trumpai pasivaikščioti, atsigaivinti vandeniu ir leisti akims pailsėti nuo nuolatinės įtampos. Tokios pertraukos padeda atkurti budrumą ir koncentraciją, sumažinti fizinį nuovargį bei raumenų įtampą, pagerinti reakcijos laiką“, − sako G. Petrikas.

Nenumokite ranka į avalynę

Transporto žalų ekspertas taip pat atkreipia dėmesį į dar vieną dažnai nuvertinamą aspektą – tinkamą vairuoti avalynę. Vasarą, ypač esant pajūryje arba prie kitų vandens telkinių, daugelis renkasi šlepetes ar atvirus sandalus, tačiau toks pasirinkimas prie vairo gali tapti papildoma rizika. G. Petrikas pabrėžia, kad kai kuriose šalyse vairavimas avint šlepetes netgi laikomas neatsargiu elgesiu, už kurį gali būti skiriama bauda.

„Šlepetės gali nuslysti, užstrigti po pedalais ar trukdyti tiksliai valdyti automobilį. Nors tokios situacijos atrodo mažai tikėtinos, kritiniu momentu jos gali lemti brangiai kainuojančias sekundes. Vairuojant rekomenduojama rinktis tvirtą, uždarą avalynę, kuri užtikrina gerą pėdos atramą ir leidžia patogiai kontroliuoti pedalus“, – atkreipia dėmesį draudimo ekspertas.

BNS inf.]]> https://www.savaite.lt/idomybes/susipazinkime/23950-kitoks-joniniu-planas-5-kryptys-trumpai-isvykai-i-uzsieni.html https://www.savaite.lt/idomybes/susipazinkime/23950-kitoks-joniniu-planas-5-kryptys-trumpai-isvykai-i-uzsieni.html 23950 Sun, 21 Jun 2026 18:46:23 +0300 native-yes

Jonines galima sutikti ir kitaip – nuskristi į kitą šalį. Iš Lietuvos oro uostų per valandą ar dvi galima nukeliauti į miestus, kurių gyvenimas vasarą yra visiškai kitoks, todėl suteikia daug įspūdžių.

Ryga pasitinka svetingai ir šiltai

Vienas geriausių ir paprasčiausių sprendimų per Jonines – tiesiog aplankyti kaimynus. Latvijos sostinė Ryga turi gilias Lyguo (Ligo) šventės tradicijas, o birželio 24 dieną sveikina Janius. Šiemet tiek Rygos Dzegužkalns parke, tiek miesto apylinkėse vyks skirtingi renginiai, kurių organizatoriai savaip interpretuos vasaros saulėgrįžą. Vienur gros folkloro grupės, kitur iki saulėtekio linksmins didžėjai.

Miesto gidai prieš šventinę naktį kviečia užsukti į centrinę Domo aikštę, kur šventiniu laikotarpiu vyksta žolynų ir gėrybių turgus, tad galima nusipirkti vainikų, žolelių, amatininkų dirbinių, paragauti latviškų produktų ir pamatyti, kaip mieste pulsuoja tradicija.

Rygoje kelias dienas galima suderinti šventę, senamiestį, gastronomiją ir net poilsį prie vandens. Dieną verta klaidžioti po Rygos senamiestį, užsukti prie Juodagalvių namų, Domo katedros, pasėdėti kavinėse ir pajusti artimą, bet kitokį negu lietuvišką, miestą.

Jeigu kelionė truks ilgiau nei viena naktis, smagu iš Rygos trumpam pabėgti prie jūros – į Jūrmalą, ypač Kaugurio paplūdimį, kur birželio 23 d. vyks nemokama šventė. Pušyne ant smėlio latviškų Joninių dvasią patirsite dar kitaip.

Į Rygą iš Vilniaus ir Palangos galima greitai ir patogiai nuskristi su „airBaltic“. Skrydžiai šia kryptimi vykdomi net keturis kartus per dieną ir trunka viso labo apytiksliai pusvalandį.

Oslo deriniai užburia

Gamtos grožiu birželio pabaigoje pakeri Norvegija. Skrydžiai į sostinę Oslą – itin patogūs, tiek iš Vilniaus, tiek iš Palangos oro uosto. Lietuvą su Norvegija jungia net trys oro bendrovės – „Wizz Air“, „Ryanair“ ir „Norwegian“.

Pačių norvegų teigimu, Oslas yra miestas, kuriame per kelias dienas galima patirti tikrą Norvegijos charakterį: švarią architektūrą, fiordo vėją, muziejus, kavą prie vandens ir gamtą, prasidedančią beveik už tramvajaus stotelės. Birželio pabaiga sukuria šviesius ir ilgus vakarus prie Oslo fiordo.

Vis dėlto pirmas miesto ritualas turėtų būti pasivaikščiojimas po Bjorvika rajoną – nuo baltu marmuru dengto operos teatro iki modernios krantinės, „Deichman“ viešosios bibliotekos ir futuristinio „Barcode“ kvartalo. Ši Oslo pusė geriausiai atskleidžia, kaip miestas iš uosto virto viena įdomiausių šiuolaikinės architektūros vietų Skandinavijoje.

Antras vertingas sustojimas – MUNCH muziejus, skirtas Edvardui Munchui, kurio kūryba Oslui suteikia emocinį gylį ir dramatišką atspalvį. Po įspūdžių muziejuje nurimti padės krantinės ritmas – išgerkite kavos, paragaukite jūros gėrybių ar tiesiog atsisėskite ant pakrantės laiptų ir stebėkite, kaip miestas iš lėto mėgaujasi vasaros vakaru.

Sėsti į keltą ir išplaukti į Oslo fiordo salas – dar vienas sprendimas, kurio vasarą niekas nesigaili. Jose galima maudytis, rengti pikniką, vaikščioti takais ir pajusti, kad skrydis į modernią sostinę staiga virto salų atostogomis. Joninių laikotarpiui tai – lyg desertas: ilgos dienos, švelni šviesa ir vandens ramybė aplink. Norintys pajusti, kad yra Šiaurėje, gali išbandyti sauną prie vandens – Osle populiaru kaitintis plūduriuojančiose pirtyse ir po to šokti tiesiai į fiordą. Tad Norvegijos sostinė tiesiog padeda labai greitai ir sklandžiai pakeisti gyvenimo ritmą.

Kelne rūpesčiai nuteka su upe

Kelnas – viena patogiausių Vokietijos krypčių Joninių savaitei, ypač jei norisi ne tik dėl senamiesčio ir garsiosios katedros, bet ir didelio vasaros renginio po atviru dangumi. Skrydžiai į Kelną iš Lietuvos patogūs iš Kauno oro uosto – maršrutu Kaunas–Kelnas skraidina „Ryanair“, tad kelių dienų išvykai nereikės ilgo planavimo.

Kelnas pirmiausia pasitinka milžiniška gotikos stiliaus katedra, išnyrančia tiesiai prie pagrindinės stoties. Verta užeiti į vidų, apeiti aplink, o jei yra noro ir jėgų – kilti į bokštą, nes nuo viršaus atsiveria Reinas, tiltai ir visas miestas. Nusileiskite prie Reino upės krantinės, kur Kelno gyventojai tiesiog leidžia laiką, šnekučiuojasi ir leidžia rūpesčiams nuplaukti tolyn upe su baržomis.

Vis dėlto birželio pabaigoje miestas kviečia gyvenimą patirti ryškiai. Birželio 27 d. rengiamas „Rainbow Festival Cologne“. Festivalis prie Fühlinger See ežero yra svarbi „ColognePride“ programos dalis. Įvairovės ir gyvenimo džiaugsmo šventėje po atviru dangumi numatyta daugiau kaip 20 skirtingų žanrų atlikėjų – nuo popmuzikos iki elektroninės muzikos ir vietinių talentų pasirodymų. Tarp festivalio vardų – Felix Jaehn, „No Angels“ ir „Vengaboys“, todėl ši diena gali tapti pagrindiniu kelionės akcentu.

Kita Kelno pusė – jauki ir kultūrinė. Verta pasivaikščioti po senamiestį prie Reino, užsukti į mažas kepyklėles ar kavines, pasižvalgyti meno galerijose, o norint saldesnio sustojimo rinktis Šokolado muziejų.

Kelnas yra gyvas, draugiškas ir svečius lengvai priimantis miestas, kuriame per kelias dienas galima suderinti klasikinę Vokietiją, vasaros miestą prie upės ir įsimintiną, energingą renginį.

Liverpulis pripildo energija

Norintys Joninių naktį praleisti mieste ir muzikos sraute renkasi Liverpulį. Muzikos legendų pilnas Anglijos miestas gyvena tarp gitaros skambesio, uosto kvapų ir „The Beatles“ istorijų aido. Skrydžiai į Liverpulį iš Lietuvos patogūs iš Kauno oro uosto – maršrutu Kaunas–Liverpulis skraidina „Ryanair“.

Pirmas ritualas Liverpulyje turėtų būti pasivaikščiojimas po Mathew gatvę ir sustojimas prie legendinio „Cavern Club“. Šiame klube „The Beatles“ legenda visada gyva, o vietiniai gali papasakoti, kokią didelę įtaką ketvertukas turėjo visos Vakarų muzikos ir popkultūros raidai. Čia iš barų ir klubų sklinda muzika, gatvė pilna ženklų, nuorodų, fotografijų ir žmonių, atvykusių pajusti, kur prasidėjo vienas garsiausių pasaulio muzikos pasakojimų. Net jei nesate prisiekę bitlomanai, čia lengva suprasti, kodėl Liverpulis vadinamas muzikos miestu – jis iš tiesų skamba.

„Royal Albert Dock“ krantinė turėtų būti kita stotelė –viena gražiausių miesto vietų lėtam pasivaikščiojimui. Raudonų plytų sandėliai, vanduo, muziejai, kavinės ir Merzio upės horizontas atskleidžia virsmą, kai pramoninė praeitis palengva tapo stilinga miesto scena.

Joninių naktis Liverpulyje bus visai kitokia – be vainikų ir laužų, bet su gyva muzika, šviesomis ant vandens ir žmonių pilnomis gatvėmis. Vietoje laužo spragsėjimo čia laukia miesto garsai: gitaros Mathew gatvėje, vakarinis pasivaikščiojimas palei Merzį, pasiplaukiojimas upe ar koncertas bare ar kitoje jaukioje muzikos erdvėje. Tai proga pajusti, kaip ilgas vasaros vakaras atrodo Anglijos uostamiestyje.

Amsterdamas – lyg meno vadovėlis

Keliautojų iš Lietuvos laukia ir kitas spalvingas Europos uostas Amsterdamas. Skrydžiai į Nyderlandų sostinę iš Lietuvos patogūs tiek iš Vilniaus, tiek iš Palangos oro uosto – šiuos maršrutus siūlo „airBaltic“. Dabar yra pats geriausias metas patikrinti, ar per pasaulio futbolo čempionatą Nyderlandai iš tiesų nusidažo oranžine spalva.

Patikrą geriausia pradėti nuo paprasto pasivaikščiojimo palei kanalus. Čia miestas atsiveria lėtai: siauri namai pasvirusiomis sienomis, dviračių skambučiai, tiltai, gėlės ant palangių, kavinės prie vandens ir tas lengvas jausmas, kad niekur nereikia skubėti.

Birželio pabaigoje Amsterdamas ypač gražus – dienos ilgos, vakarai švelnūs, o kanalų žiedas tampa natūralia veiksmo vieta, kur vyksta vietinis gyvenimas su atostogų nuotaikomis.

Pirmas sprendimas, kurio čia niekas nesigaili, – sėsti į laivelį ir bent valandai pamatyti miestą nuo vandens. Taip Amsterdamo dvasia atsiskleidžia dar stipriau.

Antras būtinas sustojimas – nuostabus Van Gogo muziejus, viena stipriausių Amsterdamo patirčių net tiems, kurie įprastai muziejuose ilgai neužsibūna. Nyderlandų genijus Vincentas van Goghas atsiveria ne tik kaip „Saulėgrąžų“ ar autoportretų autorius, bet kaip žmogus, kurio spalvos, laiškai, nerimas ir atkaklumas sukuria labai asmenišką susitikimą.

Po šio muziejaus Amsterdamas tarsi pakeičia spalvą – pradedate kitaip matyti geltonus namų fasadus, žalią parkų šviesą, mėlyną kanalų vandenį. Šioje miesto dalyje verta pasilikti ilgiau: „Museumplein“ aikštė leidžia vienoje vietoje pajusti kultūrinį Amsterdamo svorį, o netoliese esantis Vondelparkas puikiai tinka trumpai pauzei ant žolės.

Susisiekimas iš Lietuvos oro uostų užtikrina, kad per Jonines nebūtina ieškoti paparčio žiedo. Vos per porą valandų galima nukeliauti į kitą Europos šalį ir mėgautis vietine atmosfera ilgą vasaros vakarą – šokant festivalyje, grožintis fjordais ar klausant „The Beatles“ legendų.

Pranešimas spaudai.]]> https://www.savaite.lt/idomybes/susipazinkime/23939-pradzioje-buvo-linija-nauja-paroda-vilniaus-paveikslu-galerijoje.html https://www.savaite.lt/idomybes/susipazinkime/23939-pradzioje-buvo-linija-nauja-paroda-vilniaus-paveikslu-galerijoje.html 23939 Fri, 19 Jun 2026 10:17:59 +0300 native-yes

Birželio 23 d. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) Vilniaus paveikslų galerijoje atidaroma paroda „Pradžioje buvo linija: XVIII–XXI a. piešiniai iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkinių“, išsamiai pristatanti Lietuvos piešinio tradiciją ir jos kaitą. Paroda kviečia susipažinti su piešinio keliu – nuo retų XVIII a. piešinių, gausios XIX a. Vilniaus universiteto dailės katedrų akademinio piešinio kolekcijos, Vilniaus piešimo mokyklos ir tarpukario modernizmo laikotarpio kūrinių iki XX a. antrosios pusės ir šiuolaikinių menininkų eksperimentų.

„Nuoširdžiai džiaugiuosi šia paroda. Dailės pasaulyje, ypač kalbėdami apie senąją dailę, dažniausiai esame įpratę matyti galutinį rezultatą, o pažinti patį procesą progų turime kur kas rečiau. Taip yra ne tik todėl, kad piešinys ilgą laiką buvo vertinamas kaip pagalbinė kūrybos forma, bet ir dėl jo trapumo bei menkesnių išlikimo galimybių. Tačiau kaip tik jis atskleidžia pirminį menininko žvilgsnį, minties gimimą ir raidą. Neretai jame lieka daugiau spontaniškumo ir gyvybės nei užbaigtame kūrinyje. Neatsitiktinai pastaraisiais metais užsienio muziejuose ir galerijose vis dažniau rengiamos senųjų meistrų, taip pat garsių dizainerių piešinių ir eskizų parodos. Tai liudija augantį supratimą, kad kūrinio vertė yra ne vien tik galutinis rezultatas, bet ir jo radimosi kelias. Tad kviečiu į parodą, kurioje susitinka daugiau nei du šimtmečiai žvilgsnių, idėjų ir ieškojimų. Tikiuosi, kad ji leis pamatyti piešinį ne tik kaip „laikiną stotelę“, bet ir kaip savarankišką meno kūrinį, leidžiantį priartėti prie paties kūrybos stebuklo“, – sako LNDM Vilniaus paveikslų galerijos direktorė dr. Aistė Bimbirytė.

„LNDM sukaupta viena gausiausių piešinių kolekcijų Lietuvoje, joje saugoma apie 10 tūkst. kūrinių. Dėl trapumo ar specifinių šiai kūrinių grupei saugoti ir eksponuoti keliamų sąlygų piešiniai parodose dažniausiai pristatomi fragmentiškai, todėl ši paroda, pirmąsyk plačiai atverianti LNDM piešinių rinkinius, turėtų sudominti žiūrovą“, – teigia parodos kuratorės Rasa Adomaitienė ir Regina Urbonienė.

Piešinys kaip mąstymo įrankis

Teminiai parodos pjūviai atskleidžia piešinį kaip universalią meninės raiškos formą, lydinčią kūrėją visais jo kūrybinio kelio etapais. Ekspozicija prasideda piešiniu kaip būdu pažinti formą, tūrį, šviesą ir proporcijas. Nors laikui bėgant akademinė praktika kinta, ji išlieka svarbus menininko ugdymo pagrindas, kai susitinka disciplina, tikslumas ir kūrybinė laisvė. Piešiniuose atsiskleidžia skirtingų epochų menininkų požiūris į supantį pasaulį, jų gebėjimas kasdienybėje įžvelgti estetinę vertę. Kitas teminis pjūvis apima žvilgsnį į vidinį žmogaus pasaulį. Portretuose ir autoportretuose fiksuojami ne tik fiziniai bruožai, bet ir vidinės būsenos, savistaba, tapatybės paieškos, kūrybinės refleksijos.

Ekspozicijoje pristatomi ne tik užbaigti darbai, bet ir pirmieji menininkų idėjų kontūrai. Eskizuose užfiksuota autentiškiausia kūrybos akimirka – impulsyvus pirmosios minties blyksnis. Jie leidžia sekti autoriaus mąstymo eigą nuo pirmos linijos ir kontūro apybraižų iki vis ryškėjančio ir besikeičiančio vaizdo. Dažnai kaip tik eskizai, o ne galutiniai kūriniai išlaiko daugiau gyvybingumo ir palieka erdvės interpretacijai ir žiūrovo vaizduotei. Galiausiai piešinys pristatomas ir kaip intelektinio mąstymo įrankis – savarankiška meno forma, apimanti idėjas, eksperimentus ir naujus kūrybinius pasaulius. Piešinio ribos nuolat plečiasi: jis vis dažniau siejamas su kitomis technikomis, tampa projektų ir instaliacijų dalimi. Menininkams piešinys virsta kūrybine erdve, kurioje skleidžiasi improvizacija ir eksperimentai.

Šalia Lietuvos dailės klasikų ir šiuolaikiniai menininkai

Paroda suburia skirtingas Lietuvos dailės epochas formavusių kūrėjų darbus, leidžiančius susipažinti su piešinio raida nuo XVIII a. iki šių dienų. Rengiant parodą LNDM rinkinius taip pat papildė dosnios šiuolaikinių menininkų Žygimanto Augustino, Pauliaus Juškos, Rimvydo Kepežinsko, Eglės Kuckaitės, Birutės Stančikaitės, Gerardo Šlektavičiaus ir Skaistės Verdingytės dovanos. Kviestiniais parodos svečiais tapo broliai Algirdas ir Remigijus Gataveckai. Parodoje jie pristatys didelio formato pieštuku atliktą globotinio iš vaikų namų portretą „Jūs jau žiūrite į mane ilgiau, nei kažkada žiūrėjo tėvai“ iš projekto „Poveikis“ (2017–2025). Šį portretą menininkai kūrė beveik aštuonerius metus.

Lietuvos piešinio tradiciją ir jos kaitą pažinti geriau leis gausi parodą lydinčių renginių programa. Joje numatytos ekskursijos su parodos kuratorėmis ir muziejaus gide, viešos paskaitos įvairiomis temomis – nuo senųjų piešinių iki šiandienio piešinio paradoksų.

Lankytojų lauks ir edukaciniai užsiėmimai, tarp jų performatyvus piešimo veiksmas. Čia menininkai A. ir R. Gataveckai kartu su dalyviais kurs vienkartinius bendrus piešinius „Homonimai: kūrinys pagal Gataveckų kūrybinę praktiką“. Įvairaus amžiaus grupių lankytojai galės išbandyti vieną seniausių kopijavimo technikų – piešimą per tinklelį. Edukacijos „5 minutės“ dalyviai, turėdami vos kelias minutes, mokysis stebėti, atsirinkti svarbiausias detales ir greitai perteikti pozuotojo charakterį. Edukaciniame užsiėmime „Pradžioje buvo linija“ lankytojai susipažins su piešimo pagrindais ir išbandys keletą technikų, kurios buvo ir vis dar yra naudojamos dailėje. Išsami informacija apie renginius skelbiama LNDM Vilniaus paveikslų galerijos interneto svetainėje ir socialiniuose tinkluose.

Paroda veiks iki 2027 m. sausio 10 d.

BNS inf.]]>