Toks jau laikas – visa Lietuva išėjo grybauti

Toks jau laikas – visa Lietuva išėjo grybauti

Didžiausias džiaugsmas - rasti baravyką.


Praėjęs savaitgalis buvo skirtas grybams, juolab ir orai pasitaikė puikūs. Kas neturėjo laiko šiam malonumui, „pagrybauti“ galėjo kad ir „Facebooke“. Jau pradėjo dygti baravykai, nors grybautojai randa dar ir vasaros grybų - voveraičių.


Giedrė MILKEVIČIŪTĖ


Kirtavietėse grybų ieškoti neverta


Permaininga vasara, liūtys, kurias keitė šiluma, – palankus metas grybams augti. Jų įvairovė Lietuvoje ir džiugina, ir stebina. Ko jau ko, o voveraičių šiemet buvo per akis, todėl grybautojai džiaugėsi atradę kitokių gal neįprastų, bet valgomų grybų.


Žinoma, visada galioja taisyklė: „Jeigu nieko nežinai apie grybą, geriau nerizikuok.“ Šią taisyklę patvirtina ir Botanikos instituto Mikologijos laboratorijos vedėja Jurga Motiejūnaitė. Ji teigia, kad rugsėjį dar sulauksime daugiau ir įvairesnių grybų, nes šiemet viskas vėluoja, pavasaris buvo šaltas.


Paklausta, kuriuose Lietuvos regionuose gausiausia grybų, specialistė sakė: „Įprasta sakyti, kad grybingiausias yra Varėnos rajonas, kuriame plyti Dzūkiją garsinantys miškai. Ne veltui Varėnoje kasmet rengiamos grybų šventės. Bet štai pernai atsitiko taip, kad varėniškiai skundėsi visiškai neturintys grybų, o tuo metu Žemaitijoje grybų buvo daug. Koks rajonas šiemet turės daugiausia grybų, dar pamatysime. Viskas priklausys nuo to regiono orų ir kritulių kiekio. Gamtoje viskas tarpusavyje susiję. Lietuva atrodo maža, bet jos regionuose klimatas skiriasi.“

REKLAMA


Mikologė apgailestauja, kad Lietuvoje sparčiai kertami miškai ir kirtavietėse, anot jos, neverta ieškoti grybų. Mat iškirtus mišką, kol jis neataugs, grybų nebus. „Kiek bus iškirsta miško, tiek sumažės grybingų vietų. Traukiasi seno miško plotai, mažėja tam tikrų rūšių grybų“, – sako J. Motiejūnaitė.


Pasak bene populiariausių tarp grybautojų Dzūkijos apylinkių – Marcinkonių kaimo gyventojų, vargu ar šiemet baravykai nurungs voveraites, ar jie bus sveiki ir nesukirmiję. Nors prognozės dažnai nepasitvirtina, o patyrę grybautojai pabrėžia, kad baravykų didysis dygimas prasideda rugsėjo 10–15 dienomis.


Toks jau laikas – visa Lietuva išėjo grybauti

Voveraitės mėgstamos dėl to, kad jos nebūna sukirmijusios.

Lietuvą pamėgo grybai atėjūnai


Botanikos instituto mokslininkė teigia, kad grybautojai drąsiai renka naujų rūšių grybus, kurie yra emigrantai iš kitų šalių ar net žemynų. „Žinomiausias atvejis – iš Amerikos žemyno persikraustę į Europą raudonieji aksombaravykiai, arba raudonieji baravykai. Jų pirmiausia atsirado Kuršių nerijoje dar prieš 30 metų, o dabar jie paplitę po visą Lietuvą, mat plinta labai greitai.


Apskaičiavome, kad per 10 metų faktiškai iš Lietuvos, kur buvo pirmą kartą aptikti, jau išplito iki Vokietijos ir iki Estijos sienos, – pasakoja mokslininkė. – Tam įtakos gali turėti daug priežasčių. Viena jų ta, kad patys žmonės „perneša“ šiuos grybus. Štai jie atvažiuoja poilsiauti į Kuršių neriją ir prisirenka šių grybų. Vėliau juos vežasi į žemyninę Lietuvą ir išmeta grybų liekanas. Taip paskleidžiamos sporos, kurios agresyviai plinta ir konkuruoja su baravykais.“


Neįprastu korėtu kotu ir raudonų plytų spalvos kepurėle besipuikuojantys invaziniai grybai taip paplito Neringos miškuose, kad specialistai ėmė nerimauti, jog gali išnykti baravykai ir šilbaravykiai.

REKLAMA


Šie svetimžemiai grybai esą iki šiol buvo žinomi Šiaurės Amerikoje ir galbūt Taivane. „Europoje jų anksčiau nebuvo aptikta. Manau, kad į šiuos kraštus grybai pateko su gruntu. Gal koks vietinis žmogus atsivežė į savo sodybą dekoratyvinį sodinuką, kurio substrate ir buvo šio grybo sporų“, – spėja Mikologijos laboratorijos vedėja. Pasak jos, Botanikos instituto specialistai ne kartą mėgino užauginti šį grybą laboratorijoje, tačiau jiems nepavyksta išsaugoti jo sporų.


Šiuos raudonkepurius, kurių mielai prisigrybauja poilsiautojai, vietiniai neringiškiai vadina balsevičiais – pirmo šį grybą radusio ir suvalgiusio neringiškio Balsevičiaus vardu.


Pasak vietos gyventojų, šie grybai skaniausi jauni, dar nespėję suaugti. Raudonkepuriai savo skoniu panašūs į lietuviškuosius šilo baravykus. Jie dygsta labai gausiai, tačiau jų sezonas labai trumpas. Specialistai šiuos grybus linkę vadinti baravykūnais, arba raudonaisiais baravykais.


Toks jau laikas – visa Lietuva išėjo grybauti

Iš Amerikos žemyno pas mus atkeliavusių raudonųjų baravykų pirmiausia atsirado Kuršių nerijoje. Jų sezonas trumpas, bet per patį dygimą per valandą galite prisipjauti didelį krepšį.


Grybai vakarienei netinka


Sveiką maistą valgantys žmonės, tarp jų ir vegetarai, mielai vartoja grybus, tačiau žino saiką. Grybai vitaminų turi nedaug, tačiau juose gausu baltymų, aminorūgščių. Mineralinių medžiagų kiekiu grybai nenusileidžia vaisiams ir daržovėms, o fosforo, kalcio, kalio kiekiu jie prilygsta žuviai. Dažnai pavalgę grybų jaučiamės apsunkę, nors patys grybai nėra kaloringi – 100 g šviežių grybų tėra apie 40 kcal. Grybai sunkiau virškinami dėl juose esančio chitino, tad vėlyvai vakarienei šis patiekalas nėra pats tinkamiausias.


„Iš visų grybų, žinoma, išsiskiria baravykai – maistingumu, geru skoniu. Jie prilygsta mėsai ar žuviai. Taip pat dėl maistinių medžiagų sudėties vertinami pievagrybiai ir rudmėsės. Maistinių medžiagų daugiausia yra grybų kepurėlėje, kotuose – gerokai mažiau. Todėl jei grybas jaunas, gali valgyti jį visą, jei senesnis – kotelius geriau nupjauti ir išmesti“, – sako sveiko maisto žinovė, interneto svetainės „Rojaus daržas“ įkūrėja Lilija Lukminaitė.


Anot jos, labai svarbu, kaip tuos grybus paruošiame. „Grybų ir riebalų duetas – tikras iššūkis virškinimo sistemai, tad venkite įvairių grietinės ar grietinėlės padažų ir grybus stenkitės gaminti sveikiau. Grybams kepti geriausiai tinka augaliniai riebalai. Jei norite maksimaliai išsaugoti naudingąsias grybuose esančias medžiagas, ką tik surinktus grybus džiovinkite, sumalkite į miltelius ir jais apibarstykite patiekalus. Tai puikus pagardas visus metus“, – pataria L. Lukminaitė.



Toks jau laikas – visa Lietuva išėjo grybauti

Rasti tokius dvynius - dvigubas džiaugsmas.


Patarimai grybautojams


Geriausia grybauti anksti rytą, ypač švintant. Tuomet grybai būna kietesni, tvirtesni.


Grybauti tinka balaninės ir plastikinės pintinės su tarpeliais dugne.


Grybai greitai kirmija, todėl parvykus iš miško negalima grybų palikti kitai dienai.


Baravykų guote net apie 50 skirtingų vabzdžių sudeda kiaušinius, iš kurių per kelias valandas išsivysto lervos, paversdamos grybą judančia mase.


Grybai linkę kaupti sunkiuosius metalus, todėl nerekomenduojama grybauti priemiesčiuose, pramonės rajonuose, pakelėse, miestų parkuose ir skveruose.


Toks jau laikas – visa Lietuva išėjo grybauti

Tikrinių baravykų dairykitės šalia pušų, eglių bei ąžuolų, galima jų kartais aptikti ir po kitais lapuočiais medžiais.


Kur ieškoti grybų?


Dauguma populiariausių grybų yra mikoriziniai, tai yra šie grybai patys savaime negali užsiauginti vaisiakūnio ir yra priklausomi nuo ryšio su medžiu. Todėl vienokių ar kitokių grybų patariama ieškoti šalia tam tikros rūšies medžių.


*Lepšių (paberžių) reikėtų dairytis ten, kur auga berželiai, tačiau jų greičiausiai niekuomet nerasite spygliuočių miške.
*Tikrinių baravykų dairykitės šalia pušų, eglių bei ąžuolų, galima jų kartais aptikti ir po kitais lapuočiais medžiais.
*Paąžuoliai baravykai auga po įvairiais lapuočiais, ypač ąžuolais.
*Rudakepuriai aksombaravykiai auga po pušimis ir eglėmis.
*Raudonviršiai labiausiai mėgsta augti po beržais, rečiau – po drebulėmis, juodalksniais arba ąžuolais.
*Kazlėkai ir žaliuokės auga po pušimis.
*Rudmėsės būna pušyninės ir eglyninės – po lapuočiais šių grybų nerasite.
*Ūmėdžių ir voveraičių galima rasti kone visur, tačiau didesnė tikimybė – spygliuočių miškuose.








  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)





Daugiau >>