Sesers vaikai pasielgė neteisėtai

2018 m. liepos 28 d. mirė mano tėvas. Po jo mirties sodybą kaime ir 16 ha žemės ir miško sklypą perpus paveldėjome aš ir mano sesuo. Aš visą laiką gyvenu tėvo sodyboje, ūkininkauju. Sodybą visada prižiūrėjau, remontavau. Sesuo čia nieko nedarė, nes 30 metų gyvena mieste. Naudojimosi paveldėtu sklypu tvarka nebuvo nustatyta, nes 2018 m. gruodį sesuo staiga mirė.

Po sesers mirties jos turto dalį paveldėjo du jos vaikai. Dabar paaiškėjo, kad 2019 m. balandžio 17 d. sesers vaikai paveldėtą dalį padovanojo visiškai svetimam žmogui – kažkokiam vertelgai. Pas notarą sudaryta dovanojimo sutartis įregistruota Registrų centre. Ne parduota, o padovanota, kad sesers vaikams nereikėtų mokėti gyventojų pajamų mokesčio.

Jeigu jie būtų man pasiūlę pirkti paveldėtą dalį, būčiau nupirkęs. Tačiau viskas buvo padaryta slapta. Dabartinis savininkas jau buvo atvažiavęs ir reikalavo, kad jam pusvelčiui parduočiau ar padovanočiau paveldėtą 1/12 dalį sklypo ir greičiau iš čia išsinešdinčiau. Ar sesers vaikai turėjo teisę be mano – bendraturčio – sutikimo padovanoti paveldėtą turto dalį visiškai svetimam žmogui? Kaip man nusipirkti tą padovanotą sklypo dalį? Ar dar turiu tokią galimybę?

Kalbant apie paties dovanojimo sandorio sudarymo galimybę, tai kiekvienas iš mūsų tokią teisę turime. Tačiau, kalbant apie jūsų minimą dovanojimo sandorį, sudarytą tam, kad būtų galima išvengti įstatymo reikalavimo, prieš parduodant bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį, pasiūlyti ją įsigyti bendraturčiui, dera pasakyti, kad tokie jūsų sesers vaikų veiksmai yra neteisėti.

Jeigu dovanojimo sandoris iš tikrųjų yra užmaskuotas pirkimo–pardavimo sandoris, jūs galite kreiptis į teismą ir užginčyti dovanojimo sutartį kaip apsimestinį sandorį. Dėl paties reikalavimo turinio ir faktinio pagrindo aš jums nieko konkrečiai negaliu pasakyti, nes tam reikia gauti daugiau informacijos apie šios sutarties sudarymo aplinkybes.

Narystė sodininkų bendrijoje nėra paveldima

Mirė sodininkų bendrijos narys. Jis buvo nusipirkęs dar du sklypus ir už juos mokėjo mokesčius. Paveldėtojas prašymo tapti sodininkų bendrijos nariu nerašė, nors mokesčius mokėjo. Iki 2019 m. sodo mokestis buvo 12 eurų už vieną sklypą, tad nebuvo sunku mokėti. Nuo 2019-ųjų mokestį pakėlė iki 25 eurų už sklypą. Sodininkų bendrijos keliai priklauso savivaldybei, už tai mokėti sutinku. Kitų paslaugų negaunu. Elektrą tiekia miesto tinklai, šiukšles išveža komunalinis ūkis – mokame rinkliavų centrui. Gatvės priklauso miestui, gauname pašto paslaugas. Noriu sužinoti, ar narystė sodininkų bendrijoje yra paveldima? Jei aš paveldėjau narystę ir moku už tris sklypus, tuomet ir sodininkų bendrijos narių susirinkime galėsiu turėti ne vieną, o tris balsus?

Ne, jokiu būdu narystė sodininkų bendrijoje nėra paveldima. Jūs, priėmęs palikimą ir neišreiškęs savo noro tapti sodininkų bendrijos nariu, juo automatiškai netapote. O tapęs bendrijos nariu ir nuosavybės teise valdydamas tris žemės sklypus neįgysite daugiau negu vieno nario balso.

Įstatymo nustatyta, kad, nors nesate sodininkų bendrijos narys, tam tikrus bendrijos mokesčius privalote mokėti. Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje teigiama, kad asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas.

Kaip matote, jums yra nustatyta pareiga atsiskaityti su bendrija pagal jums pateiktas sąskaitas. Tačiau tai daryti turite tik už jums suteiktas bendrijos paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais, jeigu tokių, žinoma, yra.

Nieko nelaukdami imkitės veiksmų

Savo butą Vilniuje esu išnuomojęs vienišam vyrui. Pasirašyta sutartis. Turiu tik nuomininko asmens tapatybės duomenis, net nežinau, kur jis dirba (žinau tik buvusią jo darbovietę). Jau maždaug mėnesį nuomininkas nesirodo bute, nebemoka mokesčių. Skola už butą vis auga. Buvusioje jo darbovietėje man pasakė, kad jis mėgsta ilgam išvykti į užsienį. Paskutinio pokalbio telefonu metu nuomininkui pasakiau, kad noriu nutraukti su juo nuomos sutartį, kas yra numatyta ir sutarties sąlygose. Tą patį parašiau ir išsiunčiau jam registruotu laišku, bet jis to laiško negavo, nes yra nežinia kur išvykęs. Kaip man toliau elgtis?

Yra ne vienas galimas sprendimo variantas. Pirmasis – laukti, kol nuomininkas atsiras. Tačiau tai gali ir niekuomet neįvykti, todėl toks sprendimas – gana rizikingas ir gali padidinti jūsų išlaidas. Kitas variantas – nutraukti nuomos sutartį vadovaujantis joje aptartomis nuomos sutarties nutraukimo sąlygomis ir kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Advokatas, jeigu į jį kreipsitės pagalbos, be jokio vargo sužinos jūsų nuomininko deklaruotą paskutinę gyvenamąją vietą, taip pat prireikus turės teisę sužinoti ir jo dabartinę darbovietę, jeigu tokia yra. Poreikis rasti nuomininko darbo vietą gali atsirasti tuomet, jeigu atsakovui nepavyks įteikti procesinių dokumentų kitur ir teks juos įteikti per darbovietę.

Tad, jeigu nuomininkas su jumis nebendrauja, manau, nieko nelaukdami imkitės aktyvių veiksmų ir nedidinkite savo nuostolių.

Palikėjo tėvai – antros eilės įpėdiniai

Mano dėdė, mamos brolis, mirė 2013 m. birželio 30 d. Tuo metu jis buvo išsituokęs, tad palikimas atiteko jo sūnui. Mano mama mirė 2016 m. sausio 13 d. Aš paveldėjau jos palikimą. 2019 m. balandžio 15 d. mirė mano pusbrolis, minėto dėdės sūnus. Testamento nepaliko. Jis turi įbrolį – kito tėvo sūnų. Kam atiteks mano pusbrolio palikimo dalis – gal jo įbroliui? Ar kas nors priklauso jo mamai, nors su mano dėde ji buvo išsiskyrusi?

Įstatymo nustatyta, kad pirmos eilės įpėdiniais yra laikomi palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. Antros eilės įpėdiniais laikomi palikėjo tėvai (įtėviai) ir vaikaičiai.

Kaip matote, palikėjo tėvai yra antros eilės įpėdiniai, o antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Taigi, jeigu nėra pirmos eilės įpėdinių, jūsų pusbrolio turtas atiteks jo motinai.

Butų savininkai moka ir žemės nuomos mokestį

Daugiabučių namų savininkų bendrija 2016 m. birželio 20 d. įteikė dokumentus žemės plotui išpirkti, bet sklypas dar nesuformuotas. Šiuo žemės sklypu naudojasi ir kitų namų gyventojai. Aš naudoju 2,1 aro (už šį plotą sutinku mokėti), bet man priskaičiuota 11,5 aro. Gavau laišką, kad sumokėčiau skolą (693,29 Lt), susikaupusią per 10 metų. Sumokėjau, nes grasino antstoliais. Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai aiškina, kad žemės plotas buvo padalytas name esantiems butams (iš 8 namo butų žemė išdalyta septyniems, vienas butas priklauso savivaldybei, tad jo žemė išdalyta mums visiems). Ar galima be jokio įspėjimo ir nesuformavus sklypo reikalauti mokėti mokesčius už neturimą žemę?

Atrodo, kad žemės nuomos mokestis jums yra apskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“. Šiame Vyriausybės nutarime nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai.

Be jokios abejonės, jūs naudojatės tam tikru žemės sklypu, nes jūsų namas stovi ant žemės, o ne kabo ore. Todėl, kaip teigiama cituotame Vyriausybės nutarime, jums atsirado prievolė sumokėti už naudojamą žemės sklypą, kad ir kaip neteisinga jums tai atrodytų.

Teisę paveldėti turtą pagal įstatymą turi tik mirusiojo giminaičiai

Iš pirmosios santuokos turėjau sūnų. Jis žuvo tarnaudamas tarybinėje kariuomenėje. Liko jo vaikas. Šiam anūkui mano mama atidavė 2 kambarių butą. Antrojoje santuokoje gimė dukra. Vyras tuomet gavo kooperatinį butą. Kai 1987 m. vyras mirė, jo sūnus jau buvo vedęs ir nuo 1980 m. gyveno pas žmoną. Ar galės vyro sūnus po mano mirties pretenduoti į butą, jei aš sudarysiu testamentą ir minėtą butą paliksiu dukrai, su kuria gyvenu? Iš anūkės yra atimtos motinystės teisės, todėl jos du vaikus augina mano dukra. Jei dukra sudarys testamentą, kuriame nurodys, kad jai testamentu atitekęs butas paliekamas anūkams, jiems bus užtikrinta gyvenamoji vieta?

Visiškai nesvarbu, jūs sudarysite testamentą ar ne, vyro sūnus po jūsų mirties neturės teisės į jūsų palikimą. Teisę paveldėti turtą pagal įstatymą turi tik mirusiojo giminaičiai. Vyro sūnus jums yra svetimas žmogus. Tačiau jeigu jūsų tikslas – turtą palikti dukrai iš antrosios santuokos, jūs tikrai privalote sudaryti testamentą. Jei testamento nesudarysite, pusė jūsų palikimo atiteks jūsų mirusio sūnaus vaikui – jūsų anūkui.

Kalbant apie jūsų dukters testamentą, kuris užtikrintų anūkų gyvenamąją vietą, situacija nėra vienareikšmė. Testamentu testatorius tik išreiškia savo valią, o kas su tuo turtu bus toliau, jau niekas negali žinoti. Žinoma, tai – viena iš realių galimybių anūkams užtikrinti gyvenamąją vietą, tačiau absoliučios garantijos, kad taip ir bus, nėra ir negali būti. Paveldėjus gyvenamąjį būstą taip pat reikės išlaikyti.

Policijos pareigūnai vykdo įstatymų nustatytas pareigas

Gyvenome kaime nuosavame name: viename namo gale – aš, kitame – duktė su sūnumi. Pilnametis anūkas turėjo sugyventinę. Vieną kartą jis smurtavo artimoje aplinkoje. Po to įvykio teismas jam skyrė lankyti kursus, tačiau jis jų nelankė. Vėliau anūkas buvo nuteistas 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Tai sužinojęs, jis išvyko į užsienį, ir iki šiol nei aš, nei mano dukra nepalaikome su juo jokių ryšių. Pati duktė buvo išvykusi, policija mane vis susirasdavo darbovietėje ir teiraudavosi apie anūką. Dėl šių vizitų mane ėmė varginti kraujospūdis – anksčiau niekuomet neturėjau jokių reikalų su policija. Dabar, grįžus dukrai, policininkai ir ją kas mėnesį atakuoja ieškodami anūko. Mes pareigūnams sakėme, kad iškart pranešime, kai anūkas grįš. Ar jie turi teisę nuolat trikdyti mūsų privatumą?

Kad ir kaip neteisinga jums atrodytų, policijos pareigūnai vykdo jiems patikėtas funkcijas, o ne nuolat trikdo jūsų privatumą. Jie tikrai turi teisę lankytis jiems žinomoje paskutinėje jūsų anūko gyvenamojoje vietoje ir apklausti ten gyvenančius asmenis, pasiteirauti apie aplinkybes.

Sutvarkyti dokumentus padės architektas

Turiu sodų paskirties žemės sklypą su mediniu vieno aukšto nameliu Vilniaus rajono savivaldybės Aukštuolės kaime. Namelis niekada nebuvo ir nėra tinkamas gyventi. Tačiau jis buvo įregistruotas kaip gyvenamasis namas. Nuo įsigijimo pradžios elektros energijos tiekimas į šį namelį išjungtas, vasarą tiekiamu vandeniu nesinaudoju. Kaip pakeisti namelio paskirtį iš gyvenamosios į negyvenamąją, nes yra skaičiuojami įvairūs mokesčiai?

Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad keičiant ypatingojo ar neypatingojo pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose esantį neypatingąjį pastatą (patalpą, patalpas) ar inžinerinį statinį), kai atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai, yra reikalingas leidimas pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį.

Manau, kad pirmiausia jums reikia kreiptis į architektą – jis padės parengti visus statybą leidžiančiam dokumentui išduoti reikiamus dokumentus.

Turite teisę į kompensaciją dėl sumažinto darbo užmokesčio

Esu senatvės pensininkė. Mano darbo stažas valstybės tarnyboje – daugiau negu 30 metų, bendras darbo stažas – 41 metai. Neseniai skaičiau, kad teisėjams ir valstybės tarnautojams pradedamos mokėti kompensacijos už per krizę sumažintus atlyginimus. Iš valstybės tarnybos išėjau savo noru 2015 m. rugpjūtį, kai man buvo paskirta senatvės pensija. Ar galiu kreiptis į buvusią darbovietę, kad ir man būtų išmokėta kompensacija dėl 2009–2015 m. sumažinto atlyginimo, nors valstybės tarnyboje jau nebedirbu?

Tikrai taip, asmenys (jiems mirus – jų įpėdiniai), kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas) nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d., turi teisę į grąžintiną neišmokėto darbo užmokesčio dalį. Prašymus institucijai ar įstaigai asmenys turi pateikti iki 2020 m. lapkričio 30 d. Prašymai ir nurodyti dokumentai gali būti pateikiami tiesiogiai atvykus į instituciją ar įstaigą, atsiųsti registruotu laišku ar elektroninio ryšio priemonėmis. Tad negaiškite laiko, kreipkitės ir laukite kompensacijos.

Permatuoti reikia tik pakitusius objektus

Esame keli namo bendraturčiai. Namas buvo rekonstruotas, pasistačiau ūkinį pastatą, tačiau, nesutikus vienam bendraturčiui, ilgą laiką nebuvo įregistruotas Registrų centre. Ar, norėdamas parduoti man priklausančią namo dalį, turiu permatuoti žemės sklypą, kuriuo naudojuosi (per šį laikotarpį jis padidėjo)?

Greičiausiai po namo rekonstrukcijos žemės sklypo plotas nepakito, todėl nebūtina atlikti naujus žemės sklypo kadastrinius matavimus. Permatuoti reikia tik tuos objektus, kurių matmenys pakito.
Jūsų atveju reikia išmatuoti namą, nes po rekonstrukcijos pakito jo plotas, ir pastatytą ūkinį pastatą. Kaip suprantu, jūs tai jau atlikote ir visus pakeitimus įregistravote. Vadinasi, teliko parduoti.

Ginčą išspręs Valstybinė darbo inspekcija

Mano brolis dirba vilkiko vairuotoju, važinėja po Europos šalis. Paprastai išvažiuoja 2–3 mėnesiams. 2018 m. gruodžio 16 d. susilaužė koją: sekmadienį darbo metu, laukdamas, kol bus iškrauta, lipo iš mašinos ir paslydo, gydytojai diagnozavo atvirą lūžį. Darbdavys šį įvykį įvertino kaip buitinę traumą, nes esą tuo metu buvo ne važiavimo laikas, todėl moka minimalų atlyginimą. Ar teisingai pasielgė darbdavys, įvertinęs įvykį kaip buitinę, o ne kaip darbe patirtą traumą? Kur reikia kreiptis, jei darbdavys yra neteisus? Kas padėtų rasti tiesą?

Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose teigiama, kad jeigu nukentėjęs darbuotojas, jo įgaliotas asmuo arba šeimos atstovas ar darbdavys nesutinka su dvišalės komisijos ar Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus atlikto įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimu, jis (jie) pateikia skundą vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui.

Pareiškimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui galite pateikti tokiais terminais: dėl lengvo nelaimingo atsitikimo darbe – per 2 mėnesius, dėl sunkaus – per 6 mėnesius nuo atitinkamo akto gavimo. Valstybinė darbo inspekcija skundus dėl įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo privalo išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo.

Tad, jeigu nesutinkate su dvišalės komisijos ar Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus išvadomis ir dar nesate praleidę prašymui paduoti nustatyto termino, kreipkitės į Valstybinę darbo inspekciją.

Žemės paveldėjimo klausimą teks nagrinėti teisme

2000 m. mirus tėvui visas turtas pagal testamentą atiteko vienam iš dviejų jo vaikų. Paveldėtojas tais pačiais metais priėmė palikimą ir pas notarą sutvarkė visus dokumentus. Neseniai jis sužinojo, kad 2009-aisiais, praėjus 9 metams po mirties, tėvui buvo atkurta nuosavybės teisė į 0,6 ha žemės sklypą. Tėvo turto paveldėtojas šiuo metu gyvena užsienyje, todėl notariškai šio sklypo nėra persirašęs. Jis neketina grįžti į Lietuvą ir dėl daugybės priežasčių atsisako perimti minėtą žemę. Paveldėtojas sutinka, kad šį žemės sklypą perimtų Lietuvoje gyvenantis brolis. Ar gali brolis, gavęs paveldėtojo sutikimą, perimti šį žemės sklypą? Ar nėra senaties termino turtui priimti? Nuo kada bus skaičiuojamas žemės mokestis? Ar bus skaičiuojami delspinigiai?

Žinoma, kad galimybė išspręsti žemės paveldėjimo klausimą yra, tačiau teks kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Įstatymo nustatyta, kad palikimas priimamas per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šiandien akivaizdu, kad terminas palikimui priimti yra praleistas.

Kreipiantis į teismą reikės nurodyti priežastį, dėl kurios buvo praleistas palikimui priimti nustatytas terminas. Ji iš esmės susijusi su tuo, kad jūs žinojote apie sudarytą testamentą ir testamentinio įpėdinio nenorą paveldėti žemę. Į šią bylą kaip suinteresuotą asmenį turėsite įtraukti ir testamentinį įpėdinį. Jis turės paaiškinti aplinkybes ir išreikšti savo norą ar nenorą paveldėti vėliau atsiradusį žemės sklypą.

Žemės mokestį teks sumokėti apskaičiuotą nuo tos dienos, kai žemės sklypas buvo atkurtas jūsų tėvo vardu.

Atsakymas – Registrų centre

[left]Neseniai mirė vyras. Turėjau kreiptis dėl šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensacijos, tada ir sužinojau, kad nuomoju savo žemės ūkio paskirties žemę ir gaunu pajamų. Daugiau jokios informacijos man nesuteikė. Kur galėčiau sužinoti, kas mano vardu sudarė sutartį?

Pažeistos darbuotojo teisės turi būti apgintos

Dirbu inžinieriumi vienoje didžiausių statybos įmonių Lietuvoje. Šiemet buvo paskelbtas generalinio direktoriaus įsakymas, kad visiems darbuotojams (išskyrus darbininkus) dirbant savaitgaliais ir viršvalandžius nemokama papildomai, o jeigu atsisakoma dirbti, gali būti sumažintas atlyginimas. Ar gali darbdavys taip elgtis nepaisydamas Darbo kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų?

Kadangi jūsų klausimas – labiau retorinis, galiu atsakyti taip pat retoriškai. Joks darbdavys negali elgtis taip, kad būtų pažeidžiami įstatymai, reguliuojantys darbo ir poilsio režimą įmonėje, ar kaip nors kitaip pažeisti darbuotojų teisių. Darbdavys privalo laikytis Darbo kodekso ir kitų įstatymų nuostatų, nustatančių darbo ir poilsio laiką, darbo užmokesčio mokėjimo tvarką ir kitas darbuotojų teises bei pareigas.
Jeigu, jūsų nuomone, darbdavys pažeidžia įstatymus, jūs turite teisę kreiptis į atsakingas institucijas, kad jos apgintų jūsų kaip darbuotojo pažeistas teises.

GPM galvosūkis

Praeito šimtmečio devintajame dešimtmetyje įsigijome sodo sklypą. Iki 1992 m. pasistatėme sodo namelį ir pagalbinį pastatą, 1992 m. užregistravome Registrų centre. Su žmona sudarėme testamentus: vieno sutuoktinio mirties atveju turtą paveldi kitas sutuoktinis. 2012 m. žmona mirė. Pagal testamentą jos turto dalį paveldėjau aš. Iš naujo buvo atlikti kadastriniai matavimai ir turtas užregistruotas Registrų centre. Pernai sodą pardaviau už 15 000 eurų. Registre šis nekilnojamasis turtas įvertintas 13 600 eurų, bet ten neįvertinti želdiniai, ąžuolinė pavėsinė, stiklinis šiltnamis, pavėsinė mašinai, lauko tualetas, rūkykla. Kokio dydžio gyventojų pajamų mokestį (GPM) turėsiu mokėti? Kreipiausi į Valstybinės mokesčių inspekcijos skyrių, bet šiuo klausimu man nieko konkrečiai nepaaiškino.

Sudarius pardavimo sandorį mokestinė prievolė gali kilti tik dėl tos dalies, kurią jūs paveldėjote po žmonos mirties, jeigu ją pardavėte nepraėjus dešimčiai metų nuo momento, kai tapote šios dalies savininku. Jei turtas parduodamas brangiau, nei buvo vertas paveldint, GPM skaičiuojamas nuo kainų, nurodytų paveldėjimo teisės liudijime ir pirkimo–pardavimo sutartyje, skirtumo. GPM mokėti nereikėtų, jeigu šiame turte jūs ne mažiau kaip pastaruosius dvejus metus buvote deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Ši lengvata yra numatyta Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 53 punkte. Tačiau jeigu nesate deklaravęs savo gyvenamosios vietos įstatymo nustatyta tvarka, tuomet GPM nuo kainų skirtumo sumokėti teks.

Kalbant apie kitus sklype esančius statinius dera pasakyti, kad GPM mokėjimas priklauso nuo to, kada tie statiniai atsirado – iki palikimo atsiradimo momento ar po jo. Jeigu jie atsirado iki palikimo priėmimo, tuomet jų egzistavimas neturi jokios įtakos galimam GPM mokėjimui. Jeigu jūsų minimi statiniai buvo pastatyti jums jau tapus turto savininku, tada reikia juos įregistruoti Registrų centre, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti statybos išlaidas patvirtinančius dokumentus ir pan. Tik tuomet galėsite kalbėti apie šių statinių įtaką parduodamo turto kainai.

Jeigu nebūtų testamento...

Mama buvo našlė. 1988 m. ištekėjo antrą kartą. Vyras jau turėjo namą kaime. Mama su juo ten ir apsigyveno, deklaravo savo gyvenamąją vietą. 30 metų jie vedė bendrą ūkį, remontavo namą, pakeitė langus, atliko kitus einamuosius darbus. 2018 m. mamai pablogėjo sveikata, ir dabar ji gyvena pas sūnų, jis ją globoja. Tačiau deklaruota gyvenamoji vieta liko ta pati – kaime pas vyrą. Ar, mirus vyrui, įstatymo nustatyta tvarka mūsų mamai priklausytų palikimas, pavyzdžiui, nekilnojamasis turtas? Kaip būtų dalijamas nekilnojamasis turtas, jei yra vyro sūnus ir mirusio sūnaus anūkai? Jeigu mama mirtų anksčiau nei jos sutuoktinis, jos vaikams įstatymo nustatyta tvarka ir nesant testamento priklausytų antro vyro nekilnojamojo turto dalis?

Pradėsiu nuo situacijos, jeigu jūsų mama mirtų anksčiau nei jos vyras ir jis nebūtų sudaręs testamento. Šiuo atveju, kadangi jūs esate jos vyrui svetimi žmonės, neturėtumėte teisės paveldėti po jo mirties likusio turto. Faktas, kad jūsų motinos gyvenamoji vieta yra deklaruota vyro asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, nesuteikia jai nuosavybės teisių į turtą, kuris buvo įgytas iki santuokos sudarymo. Jūs turite teisę paveldėti tik tą po jūsų mamos mirties likusį turtą, kuris jai priklausė nuosavybės teise.

Dabar – apie situaciją, jeigu jūsų mamos vyras mirtų anksčiau už ją. Įstatymo nustatyta, kad sutuoktinį pergyvenęs sutuoktinis, priimdamas palikimą kartu su mirusiojo vaikais, paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, o likusi dalis atitenka jo vaikams. Kadangi yra gyvas jūsų mamos vyro vaikas, palikimas būtų paskirstytas taip: vienas ketvirtadalis atitektų jūsų motinai, o likusi dalis lygiomis dalims – sūnui ir anūkams. Taip palikimas būtų skirstomas tuomet, jeigu nebūtų sudarytas testamentas.

Miškai neskirti urnoms laidoti

Ar galėtų artimieji po mano mirties urną su pelenais palaidoti vienoje mano mėgstamoje miško vietoje? Aš nepretenduoju į Katedros aikštę ar Valdovų rūmus. Tiesiog labai myliu mišką ir noriu po mirties ramiai ilsėtis žmonių retai lankomoje miško vietoje. Girdėjau, kad Vokietijoje šis klausimas jau seniai išspręstas. Įdomu, kas rašoma mūsų šalies įstatymuose? Su savo artimaisiais ir giminėmis šį klausimą jau suderinau.

Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 15 straipsnio „Kremuotų palaikų išdavimas, laidojimas (saugojimas)“ 2 dalyje nustatyta, kad kremuoti palaikai yra laidojami (saugomi) dedant juos į kapavietę kapinėse arba į nišą kolumbariume, o pelenai išbarstomi kapinių kremuotų palaikų barstymo lauke ar kitaip Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintų kapinių tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka, tačiau tai turi būti atlikta nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų bei viešosios tvarkos. Kremuoti žmogaus palaikai urnoje gali būti laikinai saugomi namuose ar kitose saugoti tinkamose vietose.

Iš esmės miškas tikrai nėra vieta, skirta būtent urnoms laidoti, todėl manau, kad jame to daryti negalima. Taip pat mes greičiausiai kalbame apie mišką, kuris nuosavybės teise kam nors priklauso, todėl toks veiksmas galbūt pažeistų miško savininko teises, o tai jau yra draudžiama įstatymų. Tačiau jeigu būtų gautas miško savininko sutikimas dėl tokio veiksmo, tuomet aš nematyčiau kliūčių šiam jūsų pageidavimui išpildyti.

Visapusiška ir darni vaiko raida galima augant šeimoje

Esu pensininkė, turiu dvejų metų anūkėlę, beveik iki pusantrų metų augusią pas mane. Dėl dukros elgesio ir nepagrįstų kaltinimų dabar negaliu su anūkėle matytis. Nenoriu su dukra konfliktuoti. Ar yra galimybė matytis su anūke mano namuose? Kur dėl to turėčiau kreiptis? Jeigu prireiks advokato, kiek man tai kainuos?

Civilinio kodekso (CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiančioje vaikų teises, įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje suformuluotas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą. Šiame straipsnyje taip pat detalizuojama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta vaiko teisė į šeimos ryšius bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos dėl valstybės pagarbos šeimos gyvenimui. Išvardytos vaiko teisės gali būti ribojamos tik tada, jeigu kenkia paties vaiko interesams.

Giminystės ryšiams ir šeimai stiprinti nustatyta įstatymo ginama vaiko teisė bendrauti su kitais giminaičiais. Pagrindinis kriterijus, lemiantis trečiųjų asmenų (ne tėvų) ir vaikų šeimos ryšio užtikrinimo teisinėmis priemonėmis būtinybę, turi būti šio ryšio teisinis vertinimas. Vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais asmenimis. Konkretūs šios teisės įgyvendinimo būdai nurodyti CK 3.172, 3.176 ir kituose straipsniuose.

CK 3.172 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, o tėvams (jų nesant – globėjams, rūpintojams) nustatyta pareiga sudaryti tokio bendravimo sąlygas. CK 3.176 straipsnyje nustatyta tvarka, kuria sprendžiami ginčai dėl vaiko galimybės bendrauti su artimaisiais giminaičiais, t. y. nustatytas artimųjų giminaičių ir vaiko bendravimo teisės priverstinio įgyvendinimo mechanizmas.

Būtent šiame kodekso straipsnyje teigiama, kad jeigu tėvai atsisako sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su vaiko artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas artimiesiems giminaičiams, taip pat kitiems vaiko giminaičiams, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, bendrauti su vaiku.

Jei tėvai nevykdo valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos įpareigojimo arba vaiko artimieji giminaičiai ar kiti vaiko giminaičiai, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, nesutinka su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos sprendimu, kuriuo atsisakoma įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas bendrauti su jų vaiku, artimieji giminaičiai, taip pat kiti vaiko giminaičiai, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, gali kreiptis į teismą.

Teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su vaiko artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.

Taigi pirmasis jūsų žingsnis, sprendžiant šį klausimą, – kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą. Jeigu ten nepavyks pasiekti laukiamo rezultato, turite teisę kreiptis į teismą. Na, o dėl išlaidų, kurias patirsite, jeigu kreipsitės į advokatą, aš jums nieko pakomentuoti negaliu, nes jos priklausys nuo advokato, į kurį kreipsitės, kvalifikacijos.

Sveiko asmens testamentas – neužginčijamas

Su vyru gyvenu 18 metų, vedame bendrą ūkį. Vyras nėra išsituokęs su savo žmona. Jis sudarė testamentą ir juo po mirties man palieka iš tėvo paveldėtą butą. Šis butas yra tik vyro nuosavybė. Ar šio testamento negali užginčyti suaugę vyro vaikai ir brolis?

Civilinio kodekso 5.15 straipsnyje „Testamentinis veiksnumas“ nustatyta, kad testatorius gali sudaryti testamentą tik pats. Taip pat kodekse teigiama, kad testamentą gali sudaryti tik veiksnus šioje srityje asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Kodekso 5.16 straipsnyje nustatyta, kad negalioja testamentas, sudarytas neveiksnaus ar ribotai veiksnaus šioje srityje asmens, taip pat testamentas, kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas.

Jeigu asmuo, sudarydamas testamentą, nesirgo liga, kuri galėjo jam sutrukdyti suprasti savo veiksmų reikšmę ir pasekmes, būgštauti, kad kuriam nors iš jo giminaičių pavyktų nuginčyti testamentą, nematau pagrindo. Kitaip sakant, jeigu asmuo yra sveikas ir testamentą sudaro savo noru, niekas testamento nepanaikins.

Pirmenybė – bendraturčiams

Esu pensininkė, po motinos mirties paveldėjau Kaune esančio namo 19/100 dalį. Kitiems dviem bendraturčiams priklauso 47/100 ir 34/100 dalys. Bendrojo naudojimo patalpų nėra. Ar, nusprendusi parduoti paveldėtą nuosavybės dalį, turėčiau notarine tvarka nusiųsti bendraturčiams pasiūlymą ją pirkti?

Tikrai taip. Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje „Pirmenybės teisė pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe“ nustatyta, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių.

To paties kodekso straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta pareiga bendraturčiui, kuris nori parduoti jam priklausančią bendrosios nuosavybės dalį, apie tokį ketinimą informuoti kitą bendraturtį. Dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda.

Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, į kurį turima bendrosios nuosavybės teisė, apie tai pranešama per notarą. Kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį, o į kitą daiktą – per dešimt dienų nuo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui.

Taigi, prieš parduodama bendrosios nuosavybės dalį, turite informuoti bendraturčius apie visas pardavimo sąlygas, o jiems atsisakius pirkti turite teisę tokiomis pačiomis sąlygomis parduoti kitam asmeniui. Atkreipkite dėmesį, kad jeigu bendrosios nuosavybės dalį nuspręsite kitam asmeniui parduoti kitomis sąlygomis, nei siūlėte pirkti bendraturčiams, prieš parduodama apie naujas pardavimo sąlygas vėl turėsite informuoti bendraturčius.

Klausimą išspręs darbo ginčų komisija

Įmonė nusprendė nebetęsti veiklos ir ją sustabdė. Bankroto skelbti kol kas negali, nes dar plaukia pinigai už parduodamą turtą, klientai atsiskaito už atliktus darbus. Darbuotojams buvo pasiūlytos dvi išeitys: rašyti prašymą išeiti iš darbo savo noru arba rašyti prašymą dėl neterminuotos prastovos, už kurią bus atsiskaityta, tik neaišku, kada tai įvyks, nes pinigų nėra. Žodžiu, neaišku, ko ir kiek laiko teks laukti. Aš įmonėje išdirbau 10 mėnesių. Kaip geriau pasielgti? Įmonėje dirba daugiau nei 100 žmonių.

Jeigu tiesa, kad į įmonės sąskaitą vis patenka tam tikrų piniginių lėšų, tuomet, mano supratimu, pats paprasčiausias ir efektyviausias būdas yra kreiptis į darbo ginčų komisiją ir prisiteisti jums neišmokėtą darbo užmokestį. Kai darbo ginčų komisija patenkins jūsų prašymą ir sprendimas įsiteisės, tuomet jis galės būti vykdomas priverstinai. T. y. antstolis turės teisę iš įmonės sąskaitos paimti jums priklausančius pinigus.

Na, o dabar – apie prastovą. Darbo kodekso 47 straipsnyje nustatyta, kad:

1) jeigu darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo, darbdavys darbuotojui skelbia prastovą. Prastova gali būti skelbiama ir darbuotojų grupei;

2) paskelbus prastovą, trunkančią iki vienos darbo dienos, darbuotojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis ir darbdavys turi teisę reikalauti darbuotojo būti darbovietėje;

3) jeigu prastova skelbiama ilgesniam laikotarpiui negu viena darbo diena, bet ne ilgiau kaip trims darbo dienoms, negali būti reikalaujama, kad darbuotojas atvyktų į darbovietę kasdien ilgesniam negu viena valanda laikui. Buvimo darbovietėje per prastovą laiku jam mokamas vidutinis jo darbo užmokestis, o kitu prastovos laikotarpiu, kai darbuotojas neprivalo būti darbe, jam mokama du trečdaliai vidutinio jo darbo užmokesčio;

4) jeigu prastova paskelbta neterminuotai arba ilgesniam negu trijų darbo dienų laikotarpiui, darbuotojas neprivalo atvykti į darbovietę, tačiau turi būti pasirengęs atvykti į darbovietę kitą darbo dieną po darbdavio pranešimo. Už prastovos laiką iki trijų darbo dienų mokama šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, o už kitą prastovos laikotarpį jam paliekama 40 proc. vidutinio jo darbo užmokesčio;

5) kalendorinį mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskelbta prastova, darbuotojo gaunamas darbo užmokestis už tą mėnesį negali būti mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma.

Kaip matote, įstatymo nustatyta, kad ne darbuotojas, o darbdavys turi skelbti prastovą, o paskelbęs prastovą – dar ir sumokėti už prastovos laikotarpį. Tačiau tai vėlgi yra tam tikra nežinomybė ir tam tikras laukimas, kuris nežinia, kada pasibaigs. Todėl aš patarčiau nelaukti ir darbo sutartį su darbdaviu nutraukti vadovaujantis Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, t. y. dėl to, kad jums du mėnesius iš eilės ar ilgiau nemokamas visas jums priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga), jeigu, žinoma, tokia sąlyga egzistuoja. Tokiu atveju darbdavys, vadovaudamasis to paties kodekso straipsnio 2 dalimi, privalės jums išmokėti vieno vidutinio jūsų darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, nes jūsų darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus. Nutraukęs darbo sutartį, kreipsitės į darbo ginčų komisiją, prisiteisite jums priklausančias, bet neišmokėtas išmokas, taip pat netesybas bei vidutinį darbo užmokestį už uždelstą su jumis atsiskaityti laiką.

Prieš žengdamas žingsnį pasitarkite

Mano tėtis (jis dar gyvas) padovanojo man 3 ha žemės, nes aš dirbu kaime, o brolis – mieste. Dabar brolis labai pyksta. Ar aš galiu pusę žemės padovanoti broliui?

Sutikdamas gauti iš tėvo dovaną, jūs tapote jūsų minėtos žemės savininku. Žinoma, dabar su tėvo padovanota žeme turite teisę elgtis taip, kaip tik jums patinka. Tačiau nežinau, ar jūs tikrai norite pusę žemės padovanoti broliui, ar jums tiesiog reikia taip pasielgti?
Prieš žengiant tokį žingsnį, patarčiau šį klausimą aptarti su savo tėvu ir išklausyti jo nuomonę. Gali atsitikti taip, kad, norėdamas įtikti broliui, pakenksite savo santykiams su tėvu.

Papildomų atostogų teks luktelėti

Viešojoje įstaigoje dirbu nuo 2007 metų lapkričio. Jau turėčiau gauti lojalumo atostogų – papildomas tris dienas, nes išdirbta daugiau nei 10 metų. Deja, man buvo pasakyta, kad per tą laiką auginau vaiką (buvau išėjusi motinystės atostogų 3 metams), todėl lojalumo atostogos nepriklauso, jos nusikelia. Kokiam laikotarpiui man turėtų nusikelti lojalumo atostogos – 2 ar 3 metams? Bandžiau savarankiškai suprasti įstatymą, deja, nepavyko.

Papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos aprašo 2.1 punkte teigiama, kad į ilgalaikį nepertraukiamąjį darbo toje pačioje darbovietėje stažą, už kurį suteikiamos papildomos atostogos, įskaitomas faktiškai dirbtas laikas toje pačioje darbovietėje ir kiti laikotarpiai, nurodyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 4 dalyje. Šioje darbo kodekso straipsnio dalyje sakoma, kad į darbo metams, už kuriuos suteikiamos kasmetės atostogos, tenkančių darbo dienų skaičių įskaitoma:

1) faktiškai dirbtos darbo dienos ir darbo laikas, nurodytas šio kodekso 111 straipsnio 2 dalyje;

2) darbo dienos komandiruotėje;

3) darbo dienos, kuriomis nedirbta dėl darbuotojo laikinojo nedarbingumo, sergančių šeimos narių slaugymo, kasmečių, pailgintų, papildomų atostogų, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, mokymosi atostogų;

4) iki dešimt darbo dienų trukmės per metus suteiktos nemokamos atostogos darbuotojo prašymu ir su darbdavio sutikimu, taip pat kitos Darbo kodekso 137 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino suteiktos nemokamos atostogos;

5) kūrybinės atostogos, jeigu dėl to susitariama šalių susitarimu ar tai numatyta darbo teisės normose;

6) teisėto streiko laikas;

7) priverstinės pravaikštos laikas;

8) laikas visuomeninėms valstybinėms, piliečio ar kitoms pareigoms vykdyti;

9) papildomas poilsio laikas tėvams, auginantiems vaikus;

10) darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų pareigų vykdymo laikas ir laikas jų mokymui ir švietimui (šio kodekso 168 straipsnio 1 ir 2 dalys);

11) kiti įstatymų nustatyti laikotarpiai.

Kaip matote, Darbo kodekso 134 straipsnyje numatytos atostogos vaikui prižiūrėti nėra paminėtos, todėl jos nėra įtraukiamos į darbo stažą. Tad į jūsų klausimą, kiek jums dar reikės laukti lojalumo atostogų, galiu atsakyti, kad laukti teks tiek, kiek laiko buvote vaiko priežiūros atostogose.

Už vamzdyno remontą teks mokėti visiems

Esame pensininkai. Gyvename daugiabučiame name. Prieš kelerius metus mes, dviejų 4 ir 5 aukštų butų savininkai, savo lėšomis keitėme vamzdyną. Dabar, kai kuriame nors bute ar laiptinėje vamzdžius keičia UAB „Būsto valda“, skaičiuojama visiems butams. Ar mes irgi privalome mokėti?

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnyje „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisė“ teigiama, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Iš to galima daryti išvadą, kad vamzdynas, kuriuo naudojasi visi, yra laikomas bendrąja daline nuosavybe.

To paties civilinio kodekso straipsnio 3 dalyje sakoma, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Tad, nors jūs savo lėšomis pakeitėte dalį namo bendrojo naudojimo vamzdyno, vis tiek privalote proporcingai savo daliai prisidėti prie kitos dalies bendrojo naudojimo vamzdyno remonto. Jūsų dalis apskaičiuojama proporcingai jūsų buto plotui.

Išnaudoti papildomų atostogų neapsimoka

Ar mokytojams už darbo stažą (10 ir daugiau metų) taip pat priklauso papildomos atostogos?

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtintame Kai kurių kategorijų darbuotojų, turinčių teisę į pailgintas atostogas, sąraše ir šių atostogų trukmės aprašo 2 straipsnyje nustatyta, kad mokyklų, psichologinių, pedagoginių psichologinių tarnybų, vaikų globos įstaigų ir sutrikusio vystymosi kūdikių namų pedagoginiai darbuotojai atostogauja 40 darbo dienų (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę) arba 48 darbo dienas (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos 8 savaičių trukmės pailgintos atostogos.

Papildomos atostogos yra suteikiamos:

• už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje pačioje darbovietėje darbuotojams, turintiems ilgesnį kaip 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje pačioje darbovietėje, – 3 darbo dienos, už kiekvienų paskesnių 5 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje pačioje darbovietėje – 1 darbo diena. Į ilgalaikį nepertraukiamąjį darbo toje pačioje darbovietėje stažą, už kurį suteikiamos papildomos atostogos, įskaitomas faktiškai dirbtas laikas toje pačioje darbovietėje ir kiti laikotarpiai, nurodyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 4 dalyje;

• už darbą sąlygomis, jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų ir tokių nukrypimų negalima pašalinti, darbuotojams, dirbantiems toleruotinos profesinės rizikos sąlygomis (t. y. rizikos, su kuria galima taikstytis, jeigu įdiegiamos rizikos prevencijos priemonės rizikai sumažinti iki praktiškai įmanomo dydžio, t. y. iki tokio dydžio, kai galima įrodyti, kad tolesnio rizikos mažinimo sąnaudos (išreikštos laiko sąnaudomis, pinigais ir (arba) darbo apimtimi) būtų neproporcingos, palyginti su pasiekiama nauda), remiantis profesinės rizikos vertinimo, atlikto vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro patvirtintais Profesinės rizikos vertinimo bendraisiais nuostatais, duomenimis, kai sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nustatytus leistinus ribinius dydžius (kiekius) ir kai techninėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma, – iki 5 darbo dienų, skaičiuojamų priklausomai (proporcingai) nuo to, kiek iš viso valandų jie dirbo tokioje aplinkoje tais metais, už kuriuos suteikiamos papildomos atostogos, t. y. jeigu tokioje aplinkoje dirbta nuo 81 iki 100 proc. darbo laiko, suteikiamos 5 darbo dienos, jei nuo 61 iki 80 proc., – 4 darbo dienos, jei nuo 41 iki 60 proc., – 3 darbo dienos, jei nuo 21 iki 40 proc., – 2 darbo dienos, jei iki 20 proc., – 1 darbo diena.

Be jokios abejonės, kaip ir kiekvienas darbuotojas, jeigu jis atitinka tam tikras sąlygas (jūsų atveju tai – tam tikras nepertraukiamasis darbo stažas toje pačioje darbovietėje), jūs, išdirbęs daugiau kaip 10 metų vienoje darbovietėje, turite teisę į papildomas atostogas. Kitas klausimas, ar jums apsimoka jomis pasinaudoti. Dirbate mokykloje mokytoju, todėl turite teisę į pailgintas atostogas, kurių trukmė yra 40 darbo dienų (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę). Papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos apraše nustatyta, kad darbuotojams, turintiems teisę gauti pailgintas ir papildomas atostogas, jų pasirinkimu suteikiamos arba tik pailgintos atostogos, arba aprašo 4 punkte nustatyta tvarka prie kasmečių atostogų pridėtos papildomos atostogos. Darbo kodekso 126 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienų (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę) kasmetės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių savaičių trukmės atostogos. Taigi jūsų pailgintos atostogos yra kur kas ilgesnės trukmės (40 darbo dienų), nei prie kasmečių atostogų (20 darbo dienų) pridėjus papildomas atostogas (jų trukmė priklauso nuo jūsų darbo stažo toje pačioje darbovietėje).

Tad išvada tokia: nors ir turite teisę į papildomas atostogas, jomis naudotis jums neapsimoka.

Yra galimybė įsigyti butą

Prieš 35 metus tuometis Vykdomasis komitetas raštu kreipėsi į Vilniaus rajono tarpkolūkinį statybos trestą (vėliau pervadintą valstybine statybos įmone „Vilrasta“) su prašymu leisti mums, 4 asmenų šeimai, apsigyventi žinybiniame bute. „Vilrastos“ leidimą gavome ir iki šiol šiame bute gyvename. Butas nėra privatizuotas ir registruotas mūsų vardu. Mūsų gyvenamoji vieta taip pat nėra deklaruota šiame bute. Per visus gyvenimo šiame bute metus atlikome kapitalinį remontą, t. y. pakeitėme langus, duris, stogą, apšiltinome sienas, sutvarkėme elektros instaliaciją, įrengėme vonią, pasirūpinome vandens tiekimu į butą ir investavome į kitus su buto remontu susijusius darbus. Ar yra galimybė šį butą įsigyti iš valstybės? Jeigu taip, kur reikia kreiptis dėl buto kainos nustatymo? Bijome, kad, pradėję judinti šio buto pardavimo klausimą, būsime iškeldinti.

Tokia galimybė, žinoma, yra, tačiau tai iš esmės priklauso nuo turto savininko noro šį turtą parduoti. Todėl dėl galimybės išpirkti šį gyvenamąjį būstą turėtumėte kreiptis į šio turto savininką.

Minėto turto kainą gali nustatyti turto vertintojai. Nustatant turto rinkos kainą, turėtų būti įvertintas ir jūsų atliktas turto pagerinimas. Taip pat logiška, jog, susitarus dėl pardavimo ir nustatant mokėtiną kainą, jūsų atliktas turto pagerinimas turėtų būti kompensuotas sumažinus parduodamo turto kainą. Kadangi jūs jau tikrai ilgai gyvenate šiame būste, nematau pagrindo būgštauti, kad, pradėję turto įsigijimo procesą, galite būti iškeldinti iš šio būsto.

Išankstinės pensijos apskaičiavimo tvarka nustatyta įstatyme

[left]2004-aisiais, turėdama 37 metų darbo stažą, išėjau į išankstinę pensiją ir per trejus metus gavau 12 019,01 lito. 2007 m. sulaukiau senatvės pensijos ir man atskaičiuodavo 14,4 proc. Iki 2019 m. aš tą sumą, kurią gavau kaip išankstinę pensiją, jau sumokėjau. Ar galima ir toliau išskaičiuoti iš mano gaunamos pensijos?

Neįvertino kredito gavėjos mokumo

Mano dukra prieš 5 metus paėmė keturis kreditus ir iki šiol su juos išdavusiomis įmonėmis neatsiskaitė. Nepaisydama to, AB „Neo Finance“ 2017 m. lapkričio 12 d. jai suteikė 500 eurų kreditą (24 mėn.), o 2017 m. lapkričio 27 d. – dar 400 eurų. Nuo 2017 m. gruodžio 1 d. dukra niekur nedirba. Tačiau 2018 m. balandžio 19 d. įmonė „SMS credit“ jai suteikė 150 eurų kreditą. Ar šios kredito įmonės nepažeidė įstatymo? Jeigu pažeidė, kur reikia kreiptis? Esu girdėjusi, kad jeigu asmuo nėra atsiskaitęs su ankstesniais kreditoriais, naujo kredito jam išduoti negalima.

Be jokios abejonės, kreditų davėjams yra numatytos tam tikros pareigos. Viena iš jų – prieš sudarydamas vartojimo kredito sutartį kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo mokumą remdamasis iš vartojimo kredito gavėjo gauta pakankama informacija ir prireikus mokumui vertinti naudojamoje duomenų bazėje atlikęs patikrinimą. Vartojimo kredito gavėjo mokumo patikrinimas mokumui vertinti naudojamoje duomenų bazėje atliekamas vartojimo kredito gavėjo rašytiniu sutikimu, jei tokio sutikimo reikia pagal įstatymus.

Jeigu jūs manote, kad ši įstatymo nustatyta pareiga nebuvo tinkamai atlikta ir vartojimo kredito davėjas ar vartojimo kredito tarpininkas pažeidė jūsų dukros teises ar įstatymų saugomus interesus, vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 26 straipsniu, galima kreiptis dėl išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka arba į teismą. Tokio pobūdžio ginčus nagrinėja Lietuvos bankas, todėl į jį ir galite kreiptis.

Nuosavybės teisę galima įgyti ir pagal įgyjamąją senatį

Mano paveldėtoje žemėje stovi pastatas, kuriame maždaug iki 1972 m. buvo kolūkio pirtis. Kaip išsiaiškinau Registrų centre, toks pastatas neegzistuoja. Šalimais yra namų valda, čia gyveno mano tėvai ir dirbo kolūkyje, vėliau, ėmus kurtis žemės ūkio bendrovėms, – bendrovėje. Kadangi pastatas ilgą laiką stovėjo nenaudojamas, išdaužytais langais, truputį aptvarkę maždaug nuo 1980 m. tėvai pradėjo jį naudoti ūkio reikmėms. Tėvams mirus kartu su seserimi paveldėjau žemę, kurioje yra ir ši buvusi pirtis. Kokiu pagrindu tėvai naudojosi šiuo pastatu, nežinau. Aš šią žemę naudoju kaip kolektyvinį sodą, nes čia auga vaismedžiai, yra daržas. Ar turiu galimybių įteisinti šį pastatą ir jį sutvarkyti, įvesti elektrą? Juk jis stovi žemės ūkio paskirties žemės sklype, priklausančiame man ir seseriai. Į šį pastatą niekas nepretenduoja, seniūnijoje jis įvardytas kaip bešeimininkis.

Šiokia tokia, bet labai miglota galimybė yra. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68 straipsnyje kalbama apie įgyjamąją senatį. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka.

Jeigu jūsų valdymas atitinka mano cituojamame kodekso straipsnyje paminėtas aplinkybes, kreipkitės į teismą ir prašykite nustatyti nuosavybės teisės į daiktą įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.

Sprendimą dėl pareigybės naikinimo priima vadovas

Esu karjeros valstybės tarnautoja. Beveik du dešimtmečius įstaigoje kartu su kolegomis buvau vyriausioji specialistė. Motyvuodamas struktūrine įstaigos pertvarka, vadovas 2018 m. pabaigoje rašytiniu įspėjimu informavo, kad naikinamos mūsų pareigybės, nors įprastas darbas nenutrūko ir visa apimtimi tęsiamas iki šiol. Prieš pat Naujuosius gavome pasiūlymus toje pačioje įstaigoje užimti vyresniojo specialisto pareigas, nors pareigybė – visiškai tokia pati, kaip ta, kuri buvo „sunaikinta“, įstaigos struktūra irgi beveik nepasikeitė – liko visi tie patys skyriai. Dalis darbuotojų su pakeistomis pareigomis nesutiko ir paliko darbą, dalis liko dirbti (atitinkamai bus mažesnis atlyginimo koeficientas). Ar teisus įstaigos vadovas keisdamas pareigybę, nors darbas nenutrūko, krūvis liko toks pats, darbuotojai jokių tarnybinių nuobaudų nebuvo gavę? Kokių padarinių man, kaip karjeros valstybės tarnautojai, turės pakeista pareigybė, jei aš norėčiau pretenduoti į vyriausiojo specialisto pareigas kitoje įstaigoje?

Iš esmės tik įstaigos vadovas turi teisę priimti sprendimą dėl vienos ar kitos pareigybės naikinimo, jeigu iškyla būtinybė vykdyti struktūrinius pertvarkymus. Taip pat labai svarbu tai, kad naikinamos pareigybės funkcijos turi būti perteklinės, nebereikalingos, t. y. turi būti nustatytas realus pareigybės naikinimo poreikis. Jeigu tai nustatyti nėra galimybės, gali būti pripažinta, jog pareigybė buvo panaikinta fiktyviai. Tačiau norint konstatuoti šias aplinkybes reikia kur kas išsamiau išanalizuoti situaciją.

Kalbant apie jūsų teisę pretenduoti į kitoje įstaigoje esančias laisvas valstybės tarnautojo pareigas, toks žingsnis neturėtų jums sukelti jokių padarinių. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautoją, laimėjusį konkursą į kitas valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, į pareigas priima šioje institucijoje ar įstaigoje į pareigas priimantis asmuo, gavęs valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje karjeros valstybės tarnautojas ėjo pareigas, sprendimą dėl valstybės tarnautojo perkėlimo į valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, kurioje valstybės tarnautojas laimėjo konkursą. Šioje dalyje nurodytas sprendimas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje karjeros valstybės tarnautojas ėjo pareigas, priimamas ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo karjeros valstybės tarnautojo prašymo perkelti jį į laimėtas pareigas šiai institucijai ar įstaigai pateikimo dienos. Tokį prašymą karjeros valstybės tarnautojas turi pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo konkurso rezultatų įsigaliojimo dienos. Kaip matote, jeigu laimėsite konkursą, būsite perkelta į šias pareigas, ir tiek.

Įsigaliojusios obligacijos nėra draudimo objektas

Turėdama „Snoro“ banke pinigų, 2011 m. rugsėjo 29 d. nusipirkau už 6 000 litų obligacijų. Išpirkimo terminas – 2011 m. spalio 4 d. Girdėjau per televiziją, kad mano investuotus pinigus valstybė turi grąžinti, nes jie yra drausti. Kaip ir kada šie pinigai bus grąžinti? Tauragėje nėra jokios „Snoro“ banko atstovybės. Net nežinau, kokiu telefonu galėčiau paskambinti, kad gaučiau išsamesnę informaciją.

Jūsų girdėta informacija gali būti nelabai tiksli, nes draudimo išmokos mokamos tik už asmenų turėtas neįsigaliojusias akcijas ir neįsigaliojusias obligacijas iki draudžiamojo įvykio dienos (2011 m. lapkričio 24 d.). Draudimo išmokos už įsigaliojusias obligacijas nėra mokamos. Įsigaliojusiomis obligacijomis laikomos tos, kurių emisijų numeriai yra iki 10 (įskaitytinai) ir įsigaliojimo data yra iki 2011 m. lapkričio 24 d., kai „Snorui“ buvo panaikinta banko licencija. Jeigu nežinote, ar jūsų obligacijos yra įsigaliojusios, atkreipkite dėmesį į obligacijų pasirašymo sutarties 1.1 punktą (emisijos Nr.) ir 1.10 punktą (įsigaliojimo datą).

Atkreipiame dėmesį, kad dėl įsigaliojusių obligacijų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimą, 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 konstatavo, jog įsigaliojusios „Snoro“ obligacijos nėra nei indėlių, nei įsipareigojimų investuotojams draudimo objektas, todėl išmokos už šiuos vertybinius popierius nepriklauso.

Kreipkitės į buvusį darbdavį

Nuo 2019 m. sausio buvo panaikinta mano pareigybė valstybinėje darbovietėje. Esu pensininkė. Šioje darbovietėje išdirbau 38 metus ir 7 mėnesius, stažas – nepertraukiamasis. Man buvo išmokėta dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka. Ar man priklauso ilgalaikio darbo išmoka?

Negaliu jums tiksliai atsakyti, nes nenurodėte, kokiu pagrindu buvote atleista iš darbovietės: ar todėl, kad buvo panaikinta pareigybė, ar jūsų pačios prašymu, nes sulaukėte pensinio amžiaus ir įgijote teisę į visą senatvės pensiją. Taip pat nenurodėte, ar buvote valstybės tarnautoja. Spėju, kad valstybės tarnautoja nebuvote, nes klausiate apie ilgalaikio darbo išmoką, numatytą Darbo kodekse, o ne Valstybės tarnybos įstatyme. Nustatyta, kad teisę į ilgalaikio darbo išmoką turi asmuo, kurio darbo santykiai pagal nutraukiamą darbo sutartį su Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiu darbdaviu atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsėsi daugiau negu penkerius metus ir kuris yra atleistas iš darbo Darbo kodekso 57 straipsnyje nurodytu pagrindu. Pavyzdžiui, „darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa perteklinė dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla“.

Jeigu viskas sutampa, per tris mėnesius nuo atleidimo kreipkitės į buvusį darbdavį ir prašykite, kad jums būtų išmokėta ilgalaikio darbo išmoka. Jei buvote atleista po 2019 m. sausio 1 d., jums priklauso 77,58 proc. trijų jūsų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio ilgalaikio darbo išmoka, nes jūsų darbo santykiai su darbdaviu atleidimo iš darbo dieną tęsėsi 20 ir daugiau metų. Jeigu esate atleista iki minėtos datos, tuomet jums priklauso trijų jūsų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio ilgalaikio darbo išmoka.

Vaikai turi suteikti įgaliojimą

Mirė vyro teta (89 metų, netekėjusi, vieniša). Ji buvo minėjusi, kad prieš maždaug 10 metų testamentu savo turtą paliko mūsų vaikams. Tačiau dabar mes to testamento nerandame. Kur reikia kreiptis, kad sužinotume, ar tas testamentas galioja? Kokių dokumentų reikia kreipiantis? Šiuo metu mūsų vaikai gyvena užsienyje ir negali tvarkyti šių reikalų. Ar mes patys galime kreiptis dėl testamento ir tvarkyti dokumentus?

Jeigu norite atstovauti vaikų interesams ir jų vardu kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, galite tai padaryti tik turėdami vaikų jums išduotą įgaliojimą, suteikiantį teisę jiems atstovauti palikimo priėmimo byloje. Jeigu tokio įgaliojimo neturite, į notarą dėl palikimo turite teisę kreiptis tik savo vardu.
Norėdami priimti po tetos mirties likusį palikimą, turite kreiptis į notarą, kurio aptarnaujamoje teritorijoje buvo paskutinė jūsų tetos gyvenamoji vieta. Kreipiantis į notarą teks pateikti mirties liudijimą ir jūsų giminystės ryšį įrodančius dokumentus, o jeigu kreipsitės vaikų vardu, – ir įgaliojimą, suteikiantį teisę veikti jų vardu. Kai bus pateiktas pareiškimas dėl palikimo priėmimo, notaras, užvedęs paveldėjimo bylą, gaus duomenis iš Testamentų registro apie sudarytą testamentą. Jeigu testamentas yra sudarytas, tuomet testamentiniam įpėdiniui bus išduotas paveldėjimo pagal testamentą liudijimas.