https://www.savaite.lt/ lt https://www.savaite.lt/bukinformuotas/klausiate-atsakome/2482-skaitytojai-klausia-kas-ta-klastinga-cinamono-rusis.html https://www.savaite.lt/bukinformuotas/klausiate-atsakome/2482-skaitytojai-klausia-kas-ta-klastinga-cinamono-rusis.html 2482 Tue, 27 Mar 2018 20:17:22 +0300 native-yes

Labai mėgstu keptus obuolius su cinamonu. Nusipirkau Vietnamo cinamono, tačiau išgirdau, kad jis labai prastas. Iš tikrųjų jo pavartojus pradėjo deginti pėdas iki pusės blauzdų – gal jis tirština kraują?

Specialistai teigia, kad prekyboje dažniausiai pasitaiko ne tikrasis, arba ceiloninis, cinamonas, o jo apsišaukėlis pusbrolis kininis cinamonas. Abiejų prieskonių išvaizda, skonis ir kvapas panašūs, bet tai nėra tas pats prieskonis.

Patariama vartoti ceiloninį cinamoną, nes jis kvapnesnis (nors ir brangesnis), be to, kininiame cinamone yra kumarino – komponento, kuris gali pakenkti kepenims.

Nuo 2013 m. Europos Sąjungoje uždrausta dėti kininio cinamono į dribsnius ir kepinius, jei kilogramui tektų daugiau nei 50 g prieskonio. Dėl šio nutarimo pakėlė maištą danų kepėjai, nes kininis cinamonas labiau tinka jų nacionaliniams kepiniams, tad galiausiai buvo padaryta išimtis šventiniam laikotarpiui.

Be to, kininis cinamonas yra aštresnis prieskonis, daugiausia gaminamas Kinijoje, Indonezijoje ir Vietname. Ceiloninio cinamono kilmės šalis – Šri Lanka (anksčiau – Ceilonas).]]> https://www.savaite.lt/bukinformuotas/klausiate-atsakome/2461-tik-tai-kas-svarbu-musu-skaitytojams.html https://www.savaite.lt/bukinformuotas/klausiate-atsakome/2461-tik-tai-kas-svarbu-musu-skaitytojams.html 2461 Thu, 22 Mar 2018 10:23:44 +0200 native-yes

„Pakibus“ su vaiku

Ar priklauso vienkartinė pašalpa gimus vaikui, jeigu mama nėra deklaravusi gyvenamosios vietos? Ar nėra galimybės tokiems žmonėms, kurie neturi kur deklaruoti gyvenamosios vietos, registruotis „prie savivaldybės“?

Prievolė deklaruoti gyvenamąją vietą dar sykį atidėta, sugalvotas dar vienas tarpinis variantas. Seimas prieš pat Naujuosius suskubo priimti pataisą, kad gyventojai, kurie dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių neturi galimybės deklaruoti savo gyvenamąją vietą, tačiau pageidauja būti sąraše „prie savivaldybės“, seniūnijoms turi patvirtinti savo ekonominius, socialinius ar asmeninius interesus konkrečioje savivaldybėje. Taip pat numatyta, kad tokie gyventojai turi nurodyti savo faktinės gyvenamosios vietos adresą ir jį patikslinti kas pusę metų.

Daugiavaikės motinos dalia

Mano mamai – 70 metų, ji užaugino keturis vaikus, vienas iš jų prieš ketverius metus mirė. Ar jai priklauso daugiavaikės motinos pensija užauginus keturis vaikus?

Šiuo metu galioja įstatymo nuostata, kad teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją turi daugiavaikės motinos, pagimdžiusios (įvaikinusios), išauginusios iki 8 metų ir gerai išauklėjusios penkis ir daugiau vaikų (įvaikių). Valstybinių pensijų įstatymo pataisos, kad tokias pensijas galėtų gauti ir keturis vaikus išauginusios motinos, tik pernai rudenį užregistruotos Seime ir dar nepriimtos.

Nustatant daugiavaikės motinos teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją atsižvelgiama į tai, ar daugiavaikės motinos pagimdyti (įvaikinti) vaikai yra gerai išauklėti. Daugiavaikės motinos pagimdyti (įvaikinti) ir išauginti vaikai laikomi gerai išauklėtais, jeigu jie išauginti dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, gerbia savo tėvus, kitus šeimos narius, globoja juos senatvėje ar negalios atveju, tausoja jų palikimą, laikosi visuomenės nustatytų elgesio normų.

Daugiavaikės motinos vaikas nelaikomas gerai išauklėtu, jeigu, neatsižvelgiant į amžių, jis nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nesvarbu, ar teistumas išnykęs, ar ne. Netinkamai išauklėtais laikomi vaikai (įvaikai), kurie atėmė sau gyvybę ar susiluošino. Tad sava mirtimi vyresniame amžiuje miręs vienas iš vaikų mamai gauti daugiavaikės motinos pensiją neturėtų sutrukdyti, tačiau viską sprendžia speciali komisija.

Plyta plytai nelygi

Kuo skiriasi balkšvos, gelsvos ir rausvos šamotinės plytos? Ar jos tinka mūryti daugiafunkcės krosnies su duonkepe dūmtakiams? Ar būtina tokią krosnį kūrenti, pavyzdžiui, tik beržinėmis malkomis?

Krosnių ir židinių mūrijimo meistras Robertas Strazdas atsakė, kad šamoto, kaip ir molio, spalva priklauso nuo jo sudėtyje esančios vadinamosios organikos. Mat tokios plytos gaminamos iš šamotinės žaliavos, molio, žaliavinio kaolino ir sienito. Priklausomai nuo žaliavų santykio, degamos šamotinės plytos įgyja rausvą ar gelsvą spalvą, bet spalva neturi jokios įtakos jų akumuliacinėms savybėms.

Pagrindinis veiksnys yra vienas – plytų masė. Kuo sunkesnė yra tokia plyta, tuo ilgiau ji šyla, taip pat ir vėsta. Nors šiais laikais būna ir visokių technologinių stebuklų – aksesuarų ir medžiagų, skirtų židiniams ir krosnims, gamintojai nuolat eksperimentuoja, todėl renkantis visada reikia atidžiai skaityti informaciją apie techninius parametrus.

Be to, šamotinės plytos paprastai naudojamos ten, kur būna didžiausias karštis, t. y. pakuroje. Mūryti dūmtakius iš šamoto nėra jokios prasmės, nebent tai būtų krosnis su antrinio degimo sistema (Kuznecovo sistemos krosnis) arba turite kelias krosnis – tuomet, aišku, ir dūmtakius galima mūryti iš tokių plytų.
Kokiomis malkomis – ąžuolinėmis, beržinėmis ar uosinėmis – kūrensite, nėra skirtumo. Tik vienų sudeginsite daugiau, kitų – mažiau. Tiesa, svarbu, kad malkos būtų sausos. R. Strazdas stengiasi kūrenti savo krosnį mišriomis malkomis, mat vienos yra kaitresnės, kitų liepsna būna didesnė, o trečios, pavyzdžiui, eglinės, skaniau kvepia.

Pagalba fikusui

Mano mylimas fikusas meta lapus. Gal galėtumėte parašyti, kaip jį gelbėti?

Būtent apie jūsų fikusą parašyti, deja, negalime, tačiau patikrinkite, kuri iš šių augalų auginimo sąlygų jam netinka, nors šiaip fikusai prie aplinkos sąlygų prisitaiko nesunkiai. Nors fikusas pakenčia ir ūksmingą vietą, jis geriau auga šviesioje patalpoje, kur kelias valandas per dieną šviečia saulė. Labai prikaitintuose kambariuose, kur temperatūra siekia 30 °C, laikomų fikusų lapai subliūkšta, tampa nebe tokie pūsti.

Fikuso niekuomet negalima perlaistyti. Žiemą substratas turi būti tik šiek tiek drėgnas, o vasarą reikia laistyti augalą ne dažniau kaip dukart per savaitę. Kiekvienąkart laistydami į vandenį įpilkite skystųjų trąšų.

Fikusams reikia geros kambarinių augalų žemės. Persodinamas augalas turi būti gerai įsišaknijęs. Persodinus fikusą reikia palaistyti ir palaikyti sausoką maždaug mėnesį. Dėl to augalo šaknys geriau įaugs į naują žemę.

Sveikatos problemos

Kamuoja sveikatos problemos: stuburo juosmeninės dalies tarpslankstelinių diskų osteochondrozė, distrofiniai degeneraciniai pakitimai, kairės pėdos parezė, nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas sergant intervertebralinių diskų ligomis, dešinio inksto angiomiolipoma. Noriu, kad man nustatytų neįgalumo lygį. Ar esant šiems sveikatos sutrikimams priklauso siuntimas į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT) darbingumui įvertinti? Kuris gydytojas – šeimos ar specialistas – konsultacinei komisijai pateikia reikiamus dokumentus?

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tvarkos apraše rašoma, kad dokumentus turi pateikti asmenį gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad, taikant gydymą ir (ar) medicininės reabilitacijos priemones, išlieka organizmo funkcijų sutrikimų.

Jis turi parengti ir įteikti asmeniui ar pateikti elektroniniu būdu NDNT šiuos dokumentus: asmens tėvų (įtėvių), globėjų ar rūpintojų laisvos formos prašymą dėl asmens siuntimo į NDNT neįgalumo lygiui nustatyti, užpildytą siuntimą į NDNT, medicininių tyrimų (instrumentinių, laboratorinių) išrašus ir konsultantų išvadas arba jų kopijas, nurodančias diagnozę, ligos, būklės sunkumą ir (ar) organizmo funkcijų sutrikimo pobūdį bei sunkumą, prireikus – išrašus iš gydymo stacionare ligos istorijos (forma Nr. 003/a), asmens sveikatos istorijos (forma Nr. 025/a).

Gyvename ne vieni

Prašau paaiškinti, kur turėčiau kreiptis dėl medžių, sodintų prieš 48 metus prie pat mano kambario lango. Medžiai visiškai užtemdo dienos šviesą, net saulėtomis dienomis man tenka kambaryje naudotis dirbtine šviesa. Daug kartų kreipiausi į mūsų daugiabučio namo bendrijos pirmininką, du kartus buvo surinkti mūsų laiptinės gyventojų parašai dėl medžių šalinimo, taip pat kreipiausi į Lazdynų seniūniją, mūsų deputatą. Atsiųstos komisijos nuomonė – medžiai yra sveiki, tad leidimo kirsti juos neišduota, jie buvo tik šiek tiek apgenėti.

O kad medžiai, nuolat temdantys dienos šviesą, kenkia žmonių sveikatai – ne komisijos reikalas. Šios problemos negalime išspręsti jau penkerius metus. Negi iki gyvenimo pabaigos teks gyventi be dienos šviesos?

Vargu ar jus tai paguos, tačiau dėl pernelyg arti augančių medžių turi bėdų nemažai miestų gyventojų. Paprastai gyventojai dėl medžių kirtimo suskyla į dvi stovyklas. Jei tiek laiko kovojote, ko gero, ir jūsų name nėra sutarimo. Įtakos turi ir pinigai, nes žmonėms reikia patiems sumokėti už darbus. Žinoma, sveikų medžių neleidžiama kirsti. Būna, kad į kai kuriuos medžius, nugenėjus šakas, įsimeta puvinys, kilus audrai jie gali nuvirsti.

Medžių šalinti atvykę darbuotojai patiria ir nemalonių gyventojų išpuolių. Ne kartą darbininkai buvo aplieti vandeniu, apmėtyti kiaušiniais. Siūlyčiau sutarimo pirmiausia ieškoti bendrijoje ir pradėti organizuotą veiklą.

Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ
]]> https://www.savaite.lt/bukinformuotas/klausiate-atsakome/2436-tik-tai-kas-svarbu-musu-skaitytojams.html https://www.savaite.lt/bukinformuotas/klausiate-atsakome/2436-tik-tai-kas-svarbu-musu-skaitytojams.html 2436 Wed, 14 Mar 2018 20:46:33 +0200 native-yes

„Liftų byla“ seniai baigta

Mano draugas gyvena devynių aukštų namo pirmajame aukšte, tačiau moka už lifto paslaugas. Ar tai teisinga?

2016 m. Aukščiausiasis Teismas padėjo tašką „liftų byloje“. Trumpai tariant, paskelbta tokia nutartis, kad liftu nesinaudojantiems pirmojo ir antrojo aukštų gyventojams už lifto sunaudotą elektros energiją mokėti nereikia, tačiau jiems, kaip ir kitų aukštų gyventojams, taikoma tokia pati finansinė prievolė už lifto eksploataciją. Tiesa, jie nuo šio mokesčio gali būti atleisti, jei tam pritars dauguma (daugiau kaip pusė) namo gyventojų.

Namo administratorius (bendrija arba įmonė) turi teisę sudaryti bendrojo naudojimo objektų aprašą ir jame numatyti, kad pirmojo ir antrojo aukštų patalpų savininkai yra atleidžiami nuo mokesčio už lifto eksploataciją, remontą ir išlaikymą. Toks aprašas įsigalioja tuomet, kai jį pasirašo ir patvirtina dauguma daugiabučio gyventojų. Procesą gali inicijuoti namo gyventojai arba administratorius.

Sveikata – kiekvieno rūpestis

Kauno miesto apylinkės teismas man priteisė viešųjų darbų. Nesu registruotas darbo biržoje. Kas tuomet mokėtų už gydymą įvykus nelaimingam atsitikimui darbe? Ar būtina sudaryti viešųjų darbų sutartį atvykus į įmonę?

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 41 straipsnio „Viešųjų darbų atlikimo sąlygos“ 2 skirsnyje rašoma, kad viešuosius darbus atliekantiems nuteistiesiems netaikomas Darbo kodeksas ir kiti darbo įstatymai.

Viešuosius darbus atliekantys nuteistieji gali savo noru apdrausti sveikatą Sveikatos draudimo įstatymo ir kitų sveikatos draudimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. 3 skirsnyje teigiama, kad sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kita valstybės ar savivaldybės institucija, nevyriausybinė organizacija, kurioje atliekami viešieji darbai, turi užtikrinti nuteistiesiems saugias ir sveikas darbo sąlygas, atitinkančias darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

Viešuosius darbus atliekančius nuteistuosius draudžiama skirti dirbti kenksmingomis ir labai kenksmingomis darbo sąlygomis, taip pat pavojingus darbus, kurių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nuteistieji prieš viešųjų darbų pradžią instruktuojami apie darbo saugos ir sveikatos reikalavimus ir nemokamai aprūpinami asmens apsaugos priemonėmis.

Tad jūs galite registruotis darbo biržoje, tuomet būsite draudžiamas valstybės lėšomis, taip pat galite savarankiškai mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas arba mokėti už gydymą visą kainą kaip neapdraustas asmuo.

Pagelbės bendruomenė

Mūsų sodininkų bendrija – gana didelė – 430 sodo sklypų. Artėja pavasaris, tuoj prasidės medžių genėjimo darbai. Kiekvieną pavasarį kiekviename sklype lieka didžiulės krūvos šakų. Dauguma sodininkų – pagyvenę žmonės, todėl tas šakas sukapoti, sutvarkyti tapo sunku. Kasmet didžioji dalis šakų deginama – taip teršiamas oras, be to, nesaugu mažame sklype kurti laužą. Gal yra įmonių ar asmenų, kurie tas šakas panaudotų naudingai ir kartu apsaugotų gamtą bei pagelbėtų pensininkams?

Kiekvieną pavasarį aplinkosaugininkai ir priešgaisrinės saugos specialistai kartoja, kad deginti šakas, lapus ir kitas atliekas draudžiama ir pavojinga. Nugenėtas medžių šakas ir kitas žaliąsias atliekas galima išvežti į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles. Tokių aikštelių yra kiekvienoje vietovėje ir jose atliekos iš fizinių asmenų priimamos nemokamai. Žinoma, tokiu atveju reikėtų pasirūpinti transportu.

Gaila, kad neparašėte, kokioje vietovėje yra jūsų sodininkų bendrija, nes kai kurios atliekų surinkimo įmonės nemokamai siūlo talpius žaliųjų atliekų konteinerius. Už šių atliekų išvežimą kas antrą savaitę reikėtų mokėti tik apie 60 eurų per visą sodininkystės sezoną.

Manau, pasirinkti tinkamiausią variantą reikėtų pasitarus su sodininkų bendrijos nariais. Būtų geriausia, jei iniciatyvos imtųsi jaunesni ir energingesni jos nariai.

Įvertinti ir daugiavaikiai tėvai

Esu daugiavaikis tėvas, pensininkas. Visi vaikai suaugę. Žmona gaudavo antrojo laipsnio valstybinę pensiją, tačiau šių metų sausį mirė. Ar aš galiu gauti šią pensiją?

Pagal neseniai priimtą Valstybinių pensijų įstatymo pataisą, daugiavaikiam tėvui (įtėviui) antrojo laipsnio valstybinė pensija skiriama tik tuo atveju, kai nėra daugiavaikės motinos (įmotės) arba kai ji neatitinka įstatymo nustatytų antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo sąlygų.

Dabar pretenduoti į valstybinę pensiją gali tik motinos, pagimdžiusios ar įvaikinusios penkis ir daugiau vaikų, išauginusios juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusios.

Seimas įstatymą taip pat papildė nuostata, kad valstybinė pensija tėvams nebus skiriama dėl jų piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotikais, priklausomybės ligų, fizinės ar seksualinės prievartos prieš savo vaikus (įvaikius) naudojimo, gaunamos valstybės paramos panaudojimo ne šeimos interesams, taip pat jeigu bent vienas vaikas auga ar augo socialinės rizikos šeimoje.

Valstybinė pensija nebus skiriama ir asmenims, kurių vaikams buvo nustatyta laikinoji globa, kurie yra teisti už nusikaltimus prieš vaikus, šeimą, kurių nors vienas vaikas yra teistas už įvairius nusikaltimus.

Pasikeitė laikai

Gyvenu viena Klaipėdoje, sename 8 butų name. Butas – trijų kambarių. Dukra su anūke išvažiavo į kitą miestą, gavo ten darbą. Jei namą griautų ar prijungtų prie uosto teritorijos, kokį butą aš turėčiau gauti – ar atitinkantį dabartinę kvadratūrą, ar vieno kambario? Ar, jei grįžtų dukra su anūke, jos gautų atskirą gyvenamąjį būstą, ar vis tiek priklausytų vienas butas, nesvarbu, kiek žmonių yra deklaravę gyvenamąją vietą dabartiniame bute?

Jūs išvardijote praėjusių laikų realijas, šiais laikais visuomenės poreikiams paimamas nekilnojamasis turtas yra išperkamas rinkos kaina arba šalių susitarimu. Tiesa, toji rinkos kaina dažnai savininkų netenkina ir susitarti nepavyksta, tad derybos trunka metų metus.

Taigi valstybė butą išpirktų, o už gautus pinigus galėtumėte nusipirkti tokio dydžio butą, kokio norėtumėte arba koks išeitų.

Kitaip būtų, jei gyvenate neprivatizuotame, dabar tapusiame socialiniame būste. Tuomet naujo suteikto socialinio būsto plotas priklausytų nuo dabartiniame bute gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičiaus, jei nebūtų įsigilinta, kiek žmonių jame iš tikrųjų gyvena.

Mieliagrybiai nerimsta

Gal galėtumėte išsamiau papasakoti apie mieliagrybių sukeltą infekciją?

Normaliomis sąlygomis mieliagrybiai (iš tiesų grybeliai Candida albicans) egzistuoja organizme nekenkdami. Tačiau kai jų skaičius peržengia normą, sukeliama infekcija, prasideda uždegiminis procesas.

Pertekliniam mieliagrybių dauginimuisi gali turėti įtakos daug veiksnių. Vienas iš jų – antibiotikų vartojimas, kai su ligos sukėlėjais žūsta ir gerosios bakterijos, nedidelis skaičius organizme buvusių mieliagrybių nebetenka konkurentų ir ima neribotai daugintis.

Turi reikšmės ir maistas. Mieliagrybiai minta cukrumi, tad reikėtų jo vengti, taip pat įvairių saldumynų, medaus, saldžių vaisių, vaisių sulčių ir kt. Patariama maistą gaminti su nerafinuotu aliejumi, gerti daug vandens, valgyti šviežių, šaldytų, virtų daržovių, paukštienos, kiaušinių, riešutų, grūdų. Labai tinka maistas, prisotintas polinesočiųjų riebalų rūgščių: riebios žuvys, sėmenys, nerafinuotas alyvuogių, sėmenų ar kanapių aliejus, avokadai.

Be abejo, reikia vartoti gydytojo paskirtus vaistus, probiotikų ir stiprinti imunitetą.

Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ
]]> https://www.savaite.lt/bukinformuotas/klausiate-atsakome/2381-tik-tai-kas-svarbu-musu-skaitytojams.html https://www.savaite.lt/bukinformuotas/klausiate-atsakome/2381-tik-tai-kas-svarbu-musu-skaitytojams.html 2381 Mon, 26 Feb 2018 11:51:19 +0200 native-yes

Baimės akys – didelės

Su sese gyvename dviejų kambarių bute. Vienas kambarys priklauso man, kitas – sesei. Neseniai sesė ištekėjo už egiptiečio. Mes abi nutarėme parduoti butą, nes sesė nori gyventi kartu su savo vyru Lietuvoje. Sako, kad jos vyras metams gavo Šengeno vizą. Ar sesės vyrui būtina registruotis Lietuvoje?

Bijau, kad sesė gali registruoti savo vyrą mūsų bendrame bute. O gal prieš gaudamas Šengeno vizą jis jau turėjo būti registruotas? Sesė teigia, kad jam registracija nereikalinga, tačiau aš abejoju. Jeigu sesė registruos vyrą, tuomet aš turėsiu su jais kartu gyventi ir negalėsime parduoti buto tuos metus, kol galios Šengeno viza?

Baimes išsklaidyti padeda patikima informacija. Jei nutarėte parduoti butą, tai ir parduosite, nors bute savo gyvenamąją vietą būtų deklaravusi visa gausi egiptiečio giminė. Dėl buto pardavimo sprendžia savininkas (jūsų atveju – savininkės). Jis pardavimo metu panaikina savo gyvenamosios vietos deklaraciją parduodame bute, taip pat ir kitų asmenų, kuriems suteikė tokią teisę.

Jei koks nors asmuo, pardavus butą, lieka deklaravęs jame savo gyvenamąją vietą, šią deklaraciją gali vienašališkai panaikinti naujasis savininkas. Beje, kaip bendraturtė seniūnijoje galite sužinoti, kokie asmenys yra deklaravę savo gyvenamąją vietą bute, be to, sesės vyrui deklaruojant savo gyvenamąją vietą jūsų bute būtų reikalingas ir jūsų kaip bendraturtės sutikimas.

Visgi esmė tokia, kad turintiesiems Šengeno vizą, tegul ir ilgalaikę, deklaruoti gyvenamosios vietos ne tik nereikia, bet ir negalima. Beje, deklaravus gyvenamąją vietą, visai nebūtina joje gyventi. Dažnai giminės ar draugai suteikia teisę deklaruoti gyvenamąją vietą savo bute kitiems žmonėms, o šie gyvena, pavyzdžiui, nuomojamame bute ar kur įsigeidžia.

Atsakomybė – sūnaus

Sūnus įsiskolino darbo biržai. 2017 03 14 iš antstolio gavome patvarkymą sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas, iš viso – 146 eurus. Sumokėjau, tačiau neseniai, sausio 22 d., gavome antstolio laišką, kad esame skolingi dar 123 eurus. Jokio pranešimo, kad pinigai gauti, nebuvo. Paskambinau į antstolio kontorą, atsiliepė padėjėjas ir labai nemaloniai burbėjo kažką po nosimi.

Sūnus taip pat yra gavęs kelias baudas, jų suma siekia 120 eurų, o vykdymo išlaidų priskaičiuota net 218 eurų. Gal galėtumėte pakomentuoti susidariusias skolas? Suprantu, kad sūnus negerai darė, nedirbo ir nemokėjo skolų, bet alkoholizmas veikia ne tik patį asmenį, bet ir visą šeimą.

Abiejų rūšių skolos patenka į tą pačią išieškomų skolų kategoriją – jei išieškotina nuo 57,92 iki 289,62 euro, vykdymo išlaidų dydį sudaro 24 eurų būtinosios išlaidos ir 79,99 euro už vykdomojo dokumento įvykdymą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymas Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“). Dar prisideda mokesčiai už tam tikrus vykdymo veiksmus – užklausas bankams, patvarkymus nurašyti lėšas ir t. t., tad gali susidaryti ir kelios dešimtys eurų, nors visiškai neaišku, kodėl reikia siųsti ir vykdomąjį raštą į darbovietę, ir patvarkymą nurašyti lėšas.

Deja, perprasti šiuos reikalus nėra taip lengva – skolų išieškojimą reglamentuoja Civilinis kodeksas, Civilinio proceso kodeksas, daugybę kartų taisyta ir pertaisyta Sprendimų vykdymo instrukcija ir kt.

Kalbant apie pirmąją skolą, minimaliosios vykdymo išlaidos skaičiuojamos tik tuo atveju, jei skola sumokama per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos. Jūsų atveju tai buvo laikas iki 2017 m. kovo pabaigos, o jūs sumokėjote skolą rugpjūčio pradžioje. Jeigu jau taip išėjo, reikėjo su kvitu būtinai kreiptis į antstolį ir susiderėti, kad jis nepradėtų priverstinio išieškojimo procedūros, kai vykdymo išlaidos gerokai padidėja.

Alkoholizmas išties įtraukia visą šeimą, bet jūsų sūnus dabar – jau savarankiškas individas, kuris turėtų prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą, kad ir koks jis būtų.

Reikia apsispręsti iš esmės

Mane jaudina vis didėjantys renovacijos mokesčiai. Pavyzdžiui, pernai esu sumokėjusi 1 640 eurų, šį mėnesį apskaičiuota 116,36 euro suma – neaišku, nei kodėl, nei už ką. Lietuvoje nedirbu, auginu du sūnus, vienas iš jų – nepilnametis. Tėvai – pensininkai, invalidai. Butą Vilniaus senamiestyje pirkau 1999 metais. Iš kaimynų išpirkau ir įrengiau palėpę, įregistravau Registrų centre, mokesčiai skaičiuojami pagal bendrą plotą.

Be to, įrengdama palėpę, suremontavau stogą, gegnes, du kaminus. Investuota nemažai, tai patvirtintų statybos ekspertai, tačiau ignoruoja bendrijos pirmininkas. Jis nesileidžia į kalbas – esą tokie įstatymai. Greta gyvenantys kaimynai irgi įsirengia palėpes ir renka parašus, kad būtų atleisti nuo analogiškų mokesčių, bet man tokia išimtis netaikoma. Ką man daryti? Jaunystėje užsidirbau, investavau, dabar man – 49 metai, pelningo darbo nenusimato.

Visų pirma tikėtina, kad jūsų name vyksta ne renovacija (renovacijos atveju įmokos kas mėnesį būtų vienodos), o nuolatinis remontas. Namo remonto ir priežiūros išlaidos išties padengiamos pagal įstatymus – kaip pati ir minite, kalbėdama apie palėpę, proporcingai buto plotui, ir pirmininko vaidmuo čia svarbus tik tiek, kiek jis laikosi įstatymų. Vis dėlto sumos – nemažos, tad jums vertėtų pasidomėti, už ką mokate.

Kalbant apie ankstesnes investicijas, jos tikrai šiuo metu neturi reikšmės. Investuodama į butą, tuo metu galėjote susitarti su kaimynais, kad jus atleistų nuo kai kurių remonto išlaidų ateityje, nes tvarkėte ir bendrą turtą, tačiau dabar šie susitarimai greičiausiai jau nebeturėtų reikšmės, nes pasikeitė savininkai. Juo labiau kad žmonės labai nenoriai leidžiasi į tokius susitarimus.

Be to, labai gerai, kad įregistravote palėpę Registrų centre, nes investuodama į patalpas, kurios jums net nepriklauso, padarytumėte didelę klaidą. Kad ir kaip ten būtų, investicijos jau seniai atsipirko, mat tuomet, kai pirkote, butai net šiame prestižiniame mikrorajone kainavo žymiai pigiau nei dabar.
Šiuo metu jums reikėtų apsispręsti, ar išlaikysite šį butą, ar verčiau jį parduoti ir nusipirkti tokį, kurio išlaikymas – pigesnis, pavyzdžiui, apynaujame daugiabutyje.

Pasitarusi su nekilnojamojo turto vertintojais, galėtumėte sužinoti, kokią sumą galėtumėte gauti. Beje, įmokos nėra tokios didelės, kad joms sumokėti reikėtų itin pelningo darbo, tad galite pabandyti butą ir išlaikyti.

Tėvo pareiga nesibaigė

Viena auginu neįgalų vaiką. Su vyru išsiskyrėme, vos gimus atžalai. Kol vaikui sukako 18 metų, buvęs vyras mokėjo nedidelius teismo paskirtus alimentus, tačiau vėliau – nieko, nors vaikas niekuomet negalės dirbti. Ar tikrai nuo šiol turėsiu išlaikyti atžalą viena?

Yra išimčių, kurios gali garantuoti išlaikymą vaikui ir sulaukus pilnametystės. Pirmoji – kai vaikas yra neįgalus nuo vaikystės. Tokiu atveju išlaikymas priteisiamas tol, kol vaikas bus neįgalus. Vadinasi, jeigu vaikas yra neįgalus visą savo gyvenimą, jį išlaikyti ar prisidėti prie išlaikymo tėvui tenka visą likusį gyvenimą.

Antroji išimtis susijusi su vaikais, kurie sulaukę 18 metų toliau mokosi ar studijuoja. Šiuo atveju įstatymas numato kelias sąlygas, kurioms esant pilnametis vaikas gali prisiteisti išlaikymą iš abiejų tėvų arba iš vieno. Pirmoji – vaikas turi mokytis vidurinėje mokykloje, profesinėje mokykloje, kolegijoje ar universitete. Antroji sąlyga – asmuo turi būti ne vyresnis kaip 24 metų. Taip pat šiuo atveju atsižvelgiama į vaiko ir tėvo turtinę padėtį, nes pilnametis vaikas jau gali save išlaikyti. Žinoma, vaiko visiško neįgalumo atveju tai negalioja.

Visgi abiem atvejais dėl tolesnio išlaikymo reikia kreiptis į teismą.

Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ
]]> https://www.savaite.lt/bukinformuotas/klausiate-atsakome/2371-tik-tai-kas-svarbu-musu-skaitytojams.html https://www.savaite.lt/bukinformuotas/klausiate-atsakome/2371-tik-tai-kas-svarbu-musu-skaitytojams.html 2371 Fri, 23 Feb 2018 13:17:14 +0200 native-yes

Svetimos šalies įstatymai

Legaliai dirbdamas Norvegijoje patyriau traumą, netekau darbingumo, ko gero, visam likusiam gyvenimui. Nedarbingumo pažymėjimą turiu jau 3 mėnesius, norvegų gydytojai sakė, kad tęs jį vienus metus. Toliau – neaišku, nes ten neįgalumo grupės nėra nustatomos. Norėčiau paklausti – jei mano neįgalumo lygis būtų nustatytas Lietuvoje, ar galėtų išmokas mokėti Norvegija? Ten legaliai dirbau 8 metus.

Kartais ir savo šalies įstatymus sunku perprasti, juo labiau – svetimos, maža to, nemokant kalbos taip, kad būtų galima suprasti įstatymus. Arba jūs ką nors neteisingai supratote, arba jus neteisingai informavo, nes Norvegijoje mokama invalidumo pensija, kurią sudaro bazinė pensija ir papildomoji pensija (tokia kaip senatvės pensija pagal senąsias taisykles), ir (arba) specialusis priedas, skiriamas apdraustiems asmenims, kurie negauna papildomosios pensijos arba kurių ji yra labai maža.

Asmuo nuo 18 iki 67 metų, netekęs gebėjimo užsidirbti pajamų, jeigu jo darbingumas dėl ligos, nelaimingo atsitikimo ar invalidumo visam laikui yra sumažėjęs ne mažiau kaip 50 proc., turi teisę gauti invalidumo pensiją, jei prieš tai buvo draustas ne mažiau kaip trejus metus iki darbingumo sumažėjimo. Skiriant papildomąją pensiją taikoma dar viena sąlyga: asmuo turi būti trejus metus rinkęs kredituojamuosius pensijos balus.

Mokama ir darbingumo vertinimo pašalpa (arbeidsavklaringspenger; ja pakeista reabilitacijos pašalpa, profesinės reabilitacijos išmoka ir laikinojo nedarbingumo išmoka), skiriama apdraustiems asmenims, kurių darbingumas dėl ligos, nelaimingo atsitikimo ar negalios yra sumažėjęs bent 50 proc. Ši pašalpa mokama siekiant kompensuoti prarastas pajamas reabilitacijos laikotarpiu po to, kai netenkama teisės gauti pinigines ligos išmokas ir kt.

Tai – tik bendriausia informacija, kad įsivaizduotumėte, kokia yra padėtis. Siūlytume kreiptis į Norvegijoje dirbančius advokatus, kad jie padėtų jums perprasti Norvegijos socialinio draudimo sistemą. Iš klausimo atrodo, kad esate šiek tiek nuklydęs į lankas.

Vejantis infliaciją

Vaikams alimentus moku per antstolius, jie vis didėja, niekaip negaliu išsimokėti. Antstolė pasakė, kad alimentai indeksuojami. Ar tikrai yra toks įstatymas?

Periodinės išmokos (išlaikymo ir kt.) indeksuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu. Indeksavimas – tai periodinių išmokų, nustatytų fiksuotu dydžiu (pinigais), perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas. Indeksavimas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtintą Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašą.

Nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d. periodinės išmokos buvo indeksuojamos nuo einamųjų metų vasario. Periodinės išmokos, paskirtos arba padidintos per paskutinius 6 mėnesius, nebuvo indeksuojamos. Pasikeitus Vyriausybės nustatomai indeksavimo tvarkai, nuo 2011 m. spalio 1 d. periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasarį. Neindeksuojamos tos periodinės išmokos, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos arba pakeistos per paskutinius 6 mėnesius iki vasario 1 d.

Po pirmojo periodinių išmokų indeksavimo vėliau indeksuojamos perskaičiuotos periodinės išmokos.
Indeksavimas taikomas, kai vartotojų kainų indeksas lygus 101 arba didesnis. Periodinė išmoka dauginama iš vartotojų kainų indekso ir dalijama iš 100, gautas dydis apvalinamas vieno euro tikslumu: 49 ir mažiau centų atmetama, 50 ir daugiau centų apvalinama iki euro.

Pusiau emigrantai

Darbuotoją samdo Lietuvos įmonė, o dirba jis užsienyje. Gal galėtumėte paaiškinti, ką jis gauna ir ką praranda?

Samdyti darbuotojus vietos įmonėje, bet iš tikrųjų išsiųsti juos į komandiruotę užsienyje arba pas darbdavį kitoje šalyje gana populiaru. Bendrovės, mokėdamos darbuotojui dienpinigius, o ne didesnį atlyginimą, taupo žmogaus socialinių garantijų „sąskaita“. Žinoma, taip „sutaupo“ ir darbuotojas, nes ir jam sumažėja socialinio draudimo mokesčių suma. Tačiau ateityje darbuotojui bus apskaičiuota mažesnė senatvės pensija, be to, mokamos mažesnės „Sodros“ išmokos ligos atveju, motinystės ir tėvystės, bedarbio pašalpos ir kt.

Atrodytų, jauniems žmonėms galvoti apie pensiją anksti, svarbu gyventi šia diena, tačiau atėjus pensiniam amžiui dažnai mąstymas pasikeičia radikaliai, piktinamasi labai maža pensija. Taip yra nutikę dabartiniams pensininkams, tiesa, jie gyveno ekonominių kataklizmų laikotarpiu ir dažnai neturėjo kitos išeities.

Tačiau dabar yra kur kas daugiau galimybių. Jeigu jau renkatės darbą užsienyje, tuomet vertėtų ir įsidarbinti užsienio kompanijoje bei gauti visas tos šalies socialines garantijas. Jei tarpininkas – garbingas, komandiruočių terminai – nedideli, galbūt žmonėms, nemokantiems užsienio kalbos, taip dirbti ir saugiau, ir parankiau, tačiau rinktis derėtų apsvarsčius visus argumentus „už“ ir „prieš“.

Jei reikia, tai reikia

Gyvename name, kuris priklauso bendrijai. Keliuose butuose per siūles pradėjo drėkti sienos. Ar gali bendrijos pirmininkas priversti užtaisyti viso namo siūles, nors kiti gyventojai nesutinka? Aiškinama, kad yra surašyti aktai ir reikia tvarkyti viso namo siūles. Kas bus, jeigu gyventojai, kuriems nereikia tvarkyti siūlių, nemokės?

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu yra patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“. Jo privalu laikytis visiems.

Matyt, kelios nesandarios siūlės paskatino apžiūrėti viso namo siūlių būklę ir sutvarkyti nelaukiant, kol į butus ims bėgti vanduo. Tad daug svarstyti nėra ką, nebent manote, kad siūlės yra puikios būklės. Jei gyventojai už privalomuosius namo priežiūros darbus nemokės, tai teismo gali būti pripažinta skola ir, tuomet jos nesumokėjus, išieškoma priverstinai per antstolius.

Bičių duonelė – ne visiems

Gydausi onkologijos skyriuje. Ar bičių duonelė turi šalutinį poveikį?

Bičių duonelė gaunama, kai bitės surinktas žiedadulkes suslegia korių akutėse, kur vyksta fermentacija. Bičių duonelėje yra baltymų (proteinų), angliavandenių, lipidų, eterinių aliejų, fenolio junginių, mikroelementų, daugiau nei 40 fermentų, visų natūralių aminorūgščių, labai daug vitaminų, įskaitant beta karoteną. Tai nuostabus baltyminis maistas bitėms ir ne tik joms.

Duonelėje esantys baltymai padeda greitai atgauti prarastas jėgas, tonizuoja organizmą, stimuliuoja imuninę sistemą ir didina atsparumą stresui, kompensuoja vitaminų ir mikroelementų stygių. Didelis kiekis kalio teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, todėl bičių duonelė pasitelkiama aterosklerozės, infarkto ir insulto prevencijai.

Tačiau nerekomenduojama jos vartoti, jei žmogus yra alergiškas medui ir kitiems bičių produktams, serga III–IV stadijos onkologine liga, apleistu diabetu, jį vargina kraujo krešumo problemos ar jam diagnozuotas skydliaukės hiperaktyvumas. Bičių duonelę be jokių ribojimų, tiesa, paisydami saiko, gali vartoti tik sveiki žmonės, visais kitais atvejais reikia pasitarti su gydančiu gydytoju.

Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ
]]> https://www.savaite.lt/bukinformuotas/klausiate-atsakome/2324-tik-tai-kas-svarbu-musu-skaitytojams.html https://www.savaite.lt/bukinformuotas/klausiate-atsakome/2324-tik-tai-kas-svarbu-musu-skaitytojams.html 2324 Fri, 09 Feb 2018 10:07:13 +0200 native-yes

Ploviklio gerti nereikia

Neseniai per televiziją girdėjau, kad indų plovikliai yra nuodingi, kad plovikliu išplautą lėkštę reikia skalauti vandeniu 10 minučių. Ar tai tiesa?

Akivaizdu, kad ploviklių gerai nenuplovus nuo maistui dėti naudojamų indų paviršių dalis antibakterinių medžiagų gali patekti į žmonių žarnyną ir neigiamai paveikti naudingą mikroflorą, gali imti kamuoti disbakteriozė, vidurių pūtimas. Aišku, neatlikta jokių tyrimų, kiek indų ploviklio reikia suvartoti, kad pasireikštų minėti simptomai.

Egzistuoja tokia teorija, kad norint pašalinti indų ploviklio likučius nuo lėkščių reikia jas skalauti net 10 kartų. Tikriausiai tokią informaciją ir girdėjote. Jei kiekvieną lėkštę plautume 10 minučių, dviejų asmenų pietų indų plovimas truktų gerą valandą.

Jeigu rimtai, tai tiesiog reikia laikytis kelių taisyklių. Visų pirma, prieš perkant būtina perskaityti ploviklių sudėtį. Jų yra ir labiau tausojančių aplinką bei žmonių sveikatą. Galiausiai galima indus plauti su paprasta soda ir karštu vandeniu. Antroji taisyklė (jos dažniausiai nepaiso buitinės chemijos naudotojai) – saikingai naudoti ploviklius.

Populiarieji indų plovikliai yra tikrai labai efektyvūs, ir plaunant indus jų pakanka vos mažo lašelio ant kempinėlės. Taip tausosite ne tik savo organizmą, bet ir aplinką, nes plovikliai su vandeniu pasklinda gamtoje. Be abejo, visuomet indus reikia gerai nuskalauti kuo karštesniu vandeniu.

Įstatymai – ne individualūs užsakymai

Nuosavame daugiabučio namo bute gyvenu vienas. Aukštu žemiau esančiame tokiame pat bute gyvena keturi asmenys. Už tokias paslaugas kaip buitinių atliekų išvežimas ar laiptinės valymas mes mokame vienodai, nepriklausomai nuo gyventojų skaičiaus. Aš jaučiuosi paprasčiausiai apvagiamas. Norėčiau sužinoti, ar yra teisėta rinkti mokesčius tik pagal buto plotą?

Ši nuostata yra įteisinta Civilinio kodekso 4.76 straipsnyje „Bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant“. Jame teigiama, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams rinkliavoms ir kitoms įmokoms.

Kaip ir kiti įstatymai, ši Civilinio kodekso nuostata yra tam tikras konsensusas, skirtingų interesų vidurkis ir negali kiekvienam asmeniui tikti kaip nulietas, lyg drabužis, pasiūtas pagal individualų užsakymą. Nustatytas mokėjimo principas, kad daugiau moka tas, kuris turi didesnio ploto butą, atitinka esminį principą, kad daugiau moka turtingesnis.

Mokėti už paslaugas pagal gyventojų skaičių šiais laikais – labai nepatikima, be to, toks mokėjimo būdas kelia didelę sumaištį. Jūs matote tik keturis savo kaimynus, tačiau, atsižvelgiant į platesnį kontekstą, reikėtų apsispręsti, ar mokesčius skaičiuoti pagal bute gyvenamąją vietą deklaravusių, ar pagal realiai gyvenančių asmenų skaičių. Gyvenamąją vietą deklaravusių ir realiai gyvenančių asmenų skaičius gali smarkiai skirtis. Gali būti, kad bute gyvenamąją vietą deklaravęs yra vienas žmogus, tačiau jis pats ten negyvena ir nuomoja butą keliems žmonėms. Juk taip būna gana dažnai. Kaip tuomet?
Realiai gyvenančius asmenis nustatyti sunku: kas nors turi lakstyti po aukštus ir stebėti, kas atsikraustė, kas išsikraustė, kas susirado širdies draugą, kas jį išvijo, ar draugas nuolatos gyvena, ar tik pasirodo kelis kartus per savaitę.

Aišku, greičiausiai visi, išpūtę akis, sakys, kad tik ateina, o ne gyvena, ir t. t. Tad kas užsiims gyventojų stebėjimu ir skaičiavimu? Net jeigu atsirastų toks entuziastas, kokią juridinę reikšmę turėtų jo teiginiai apie žmonių skaičių?

Jei daugiabučio gyventojų skaičius – daugmaž stabilus ir visi vieni kitus pažįsta, bendraturčiai gali susitarti už kai kurias paslaugas mokėti kitais principais, tačiau susitarimai neturi prieštarauti įstatymų normoms ir būtinas 100 proc. savininkų ar bendrijos narių sutikimas. Dažnai būna taip, kad gyvenantieji dideliuose butuose balsų dauguma priima sprendimą, jog visų butų savininkai už paslaugas mokėtų vienodai, tačiau tai prieštarauja įstatymams.

Pasyvumas reiškia pritarimą

Mūsų bendriją sudaro 5 namai, 200 butų, 154 bendrijos nariai. Pirmininkė vadovauja bendrijai nuo 2001 m. Darbo sutartis pasirašoma ir tęsiama su ne bendrijos nariais ir net neturinčiais butų bendrijos namuose asmenimis. Visi finansiniai klausimai sprendžiami ne visuotiniuose susirinkimuose, o su keturiais valdybos nariais (du iš jų – ne bendrijos nariai).

Bylinėjantis su bendrijos nariais samdomi trys advokatai, iš bendrijos administravimo lėšų jiems mokamas atlyginimas (po 50 eurų už darbo valandą).

Tik 2014 m. buvo bandoma sušaukti visuotinį bendrijos narių susirinkimą – jis neįvyko, nes nebuvo kvorumo. Pakartotinis – taip pat. Teisme šiuo metu yra apie 11 bylų, bylinėjamasi su bendrijos nariais, kurie reikalauja panaikinti neteisėtus, suklastotus valdybos susirinkimų protokolus. 2018 m. vasario 7 d. šaukiamas visuotinis bendrijos narių susirinkimas dėl bendrijos reorganizavimo arba likvidavimo. Ar tai teisėta, ar galima nepaisyti bendrijos narių nuomonės?

Kartais tikrai atrodo, kad jei sėdėsime tyliai, nieko nedarysime ir niekam nekliudysime, problemos praeis pro šalį. Tačiau, atvirkščiai, problemos tik gilėja: 11 bylų – ne juokas. Ir be reikalo teigiate, kad bendrijos narių nuomonės nepaisoma – pasyvumas laikomas pritarimu, tai yra savotiška nuomonė apie tai, kas vyksta.

Jeigu netenkino bendrijos pirmininkės ir valdybos veikla, bet kuriuo momentu neeiliniame visuotiniame susirinkime galėjote išrinkti naują pirmininką ir valdybą. Aišku, sušaukti susirinkimą – darbas ne iš lengvųjų, kaip supratau iš laiško, gyventojai nevaikšto į susirinkimus net esant tokiai aštriai padėčiai, kokia ji tapo dabar.

Tiesa, 2012 m., žinant šią problemą, bendrijose buvo įteisintas balsavimas raštu. Tereikia, vadovaujantis patvirtintu aprašu, apeiti butus ir surinkti bendrijos narių parašus.

Matant, kad gyventojai patys nesusitvarko su problemomis, 2012 m. įstatymu buvo nustatyta, kad bendrijas kontroliuoti ir prižiūrėti privalo savivaldybės. Taigi galėjote kreiptis į savivaldybę su kolektyviniu skundu.

Dabar, kai jūsų bendrijos reikalai jau pateko į teismą, viskas bus ir išsiaiškinta teisme. Tikimės, kad turite gerą advokatą. Bendrijos likvidavimas jums būtų ne pats blogiausias variantas, paskui galėtumėte įkurti naują, normalią, bendriją arba samdyti namus administruojančią įmonę savo namui prižiūrėti. Tikriausiai taip tvarkytis būtų paprasčiau.

Hialurono rūgštis – ne tik veidui

Ar padeda hialurono rūgšties injekcijos į sąnarius?

Tikriausiai, kaip visuomet, vieniems padeda, kitiems – ne, be abejo, daug kas priklauso ir nuo sąnarių būklės. Tad pirmiausia pasitarkite su savo gydytoju, nes tokios injekcijos nepigiai kainuoja. Gydymo kursą sudaro 3–5 injekcijos į sąnarį (po kiekvienos daroma savaitės pertrauka), viena ampulė kainuoja apie 70 eurų. Beje, galima hialurono rūgšties ampules nusipirkti vaistinėje, o suleisti poliklinikoje, tik tai daryti turi gydytojas, o ne slaugytojas.

Hialurono rūgšties injekcijos leidžiamos į sąnarines ertmes, dėl to pagerėja artrozės pažeistų sąnarių būklė, atitolinamas protezavimo laikas. Gydytojai rekomenduoja hialurono rūgšties injekcijas į kelių sąnarius derinti su kasdieniu važinėjimu dviračiu. Judant medžiaga gali giliau įsigerti į kremzles.

Taip pat hialurono rūgšties injekcijos skatina sąnarinio tepalo gamybą. Kai šio tepalo būna pakankamai, kremzlės judėdamos nebesitrina ir daugiau nenusidėvi. Be to, įrodyta, kad hialurono rūgštis slopina uždegimą.

Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ
]]> https://www.savaite.lt/bukinformuotas/klausiate-atsakome/2288-tik-tai-kas-svarbu-musu-skaitytojams.html https://www.savaite.lt/bukinformuotas/klausiate-atsakome/2288-tik-tai-kas-svarbu-musu-skaitytojams.html 2288 Wed, 31 Jan 2018 09:50:21 +0200 native-yes

Studentai – nebe vaikai

Anūkui – 19 metų, jis studijuoja Londone. Ar jam priklauso vaiko pinigai?

Remiantis neseniai priimto Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsniu, vadinamieji vaiko pinigai mokami kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai. Yra skiriama ir mokama 0,79 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžio išmoka per mėnesį.

Šiuo metu BSI – 38 eurai. Vadinasi, už kiekvieną vaiką turės būti skiriama 30,02 euro. Šią sumą turės mokėti savivaldybė, kurioje asmuo deklaravo savo gyvenamąją vietą, jos nedeklaravus – savivaldybė, kurioje faktiškai gyvenama. Tad studentams, kad ir kur jie studijuotų, vaiko pinigai nebepriklauso.

Keisis, bet negreitai

Mes su kaimynu turime po kelias skolas antstoliams. Kaimynas gauna socialinę pašalpą, 102 eurus, antstolis nieko neišskaičiuoja. Man priklauso 86,40 euro neįgalumo pensija, bet gaunu tik 43,20 euro, nes antstolis pusę išskaičiuoja. Dar gaunu socialinę pašalpą – 17,60 euro. Ar 2018 m. kas nors keisis, ar antstolis ir toliau galės išskaičiuoti 50 proc. neįgalumo pensijos?

Civilinio proceso kodekso 739 straipsnyje nustatytos pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip:

1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų;
2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves;
3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos;
4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą;
5) laidojimo pašalpa;
6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai;
7) išeitinės išmokos.

Minėto kodekso 738 straipsnyje teigiama, kad iš laikinojo nedarbingumo atvejais mokamų socialinio draudimo pašalpų, nedarbo socialinio draudimo išmokų išieškoti galima tik pagal teismo sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo ir pagal teismo sprendimą dėl žalos, padarytos suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę, atlyginimo.

Tad viskas atliekama pagal įstatymus: jūsų kaimynas gauna tik socialinę pašalpą, todėl iš jos skolos neišskaičiuojamos. Jūs gaunate neįgalumo pensiją ir socialinę pašalpą, tad išskaičiuojama tik iš neįgalumo pensijos. Kadangi yra daugiau nei viena skola, išskaičiuojama pusė sumos.
Kada nors skolų išieškojimo ir paskolų suteikimo tvarka taps labiau civilizuota, bet ne artimiausiu metu.

Liftų istorijos

Mūsų daugiabutyje yra dvi laiptinės, kiekvienoje – po liftą. Vienas iš jų sugedo, remonto išlaidos sudaro 5 tūkst. eurų. Išlaidos proporcingai būsto plotui dalijamos tik tos laiptinės, kur sugedo liftas, gyventojams (14 butų) ar viso namo gyventojams (28 butai)? Koks tokių išlaidų padalijimo teisinis pagrindas?

Už lifto remontą reikia mokėti visiems savininkams proporcingai savo daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Pagrindas – tas pats, taip visų nemėgstamas Civilinio kodekso 4.76 straipsnis, kur teigiama, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.

Žinoma, būtų patogiau šias išlaidas primesti kitos laiptinės gyventojams, tačiau juk remonto gali prireikti ir kitam liftui.

Slegia ir nekilnojamasis turtas

Man 80 metų. Vyras mirė prieš 10 metų. Gyvenu viena 3 kambarių bute, turiu kolektyvinį sodą ir 5 ha žemės Vilniaus rajone. Jokių pajamų iš žemės ir šildymo kompensacijos negaunu. Šiais metais žada renovuoti mūsų namą. Prašyčiau paaiškinti, ar yra kategorija žmonių, kurie atleidžiami nuo renovacijos mokesčių?

Renovacijos išlaidos padengiamos socialiai remtiniems žmonėms, t. y. tiems, kurie gauna šildymo ir karšto vandens kompensacijas, socialines pašalpas. Žinoma, gali būti ir tokių atvejų, kad asmuo pagal pajamas ir turtą yra socialiai remtinas, bet dėl kompensacijos nesikreipė. Kreipusis būtų patikrinta, ar jo turimos pajamos ir turtas atitinka normatyvus, ir būtų suteiktos socialinės lengvatos, taip pat ir padengtos renovacijos išlaidos.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad turite kiek per daug turto, tačiau derėtų kreiptis į savo savivaldybės socialinės paramos skyrių ir viską išsamiai išsiaiškinti.

Deklaravimo naujovės atidedamos

Mano kaimynas – labai liūdnas, sutrikęs ir nebežino, ko griebtis, nes neturi kur deklaruoti gyvenamosios vietos – „prie savivaldybės“ registruotis juk nebeleidžiama, o sesers namas, kuriame jis gyvena, nepripažintas gyvenamu, nesutvarkyti dokumentai, tad savivaldybė ten deklaruoti gyvenamosios vietos neleidžia niekam. Ką jam daryti?

Prieš pat Naujuosius metus Seimas priėmė naujos redakcijos Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą ir supaprastino gyvenamosios vietos deklaravimą bei nustatė galimybę asmenims, kurie dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos, būti įtrauktiems į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, nurodant savo faktinę gyvenamąją ar lankymosi vietą toje savivaldybėje. Pataisos įsigaliojo 2018 m. sausio 1 d.

Įstatyme teigiama, kad į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, jeigu jie nėra deklaravę gyvenamosios vietos, gali būti įtraukiami:
* benamiai ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui – pagal savivaldybę, kurios teritorijoje jie faktiškai gyvena;
* asmenys, kurie buvo globojami (rūpinami) vaikų globos institucijose ar šeimynose, kai jie išleidžiami iš vaikų globos institucijos arba palieka šeimyną, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui – pagal savivaldybę, kurios teritorijoje jie gyvena;
* asmenys, kuriems teismo nutartimi paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose medicinos priemonės, šių priemonių taikymo laikotarpiu – pagal savivaldybę, kurios teritorijoje buvo paskutinė asmens deklaruota gyvenamoji vieta;
* asmenys, laikomi tardymo izoliatoriuose ir pataisos įstaigose, visą buvimo šiose įstaigose laikotarpį – pagal savivaldybę, kurios teritorijoje buvo paskutinė asmens deklaruota gyvenamoji vieta arba kurios teritorijoje jie gyveno iki suėmimo arba bausmės atlikimo;
* užsieniečiai, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, Lietuvos valstybės paramos integracijai teikimo laikotarpiu – pagal savivaldybę, kurios teritorijoje jie gyvena;
* asmenys, kurie dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos toje savivaldybėje, kurioje gyvena, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui − pagal savivaldybę, kurios teritorijoje jie gyvena, kai deklaravimo įstaigai pateikia informaciją arba duomenis, pagrindžiančius jų ekonominius, socialinius ar asmeninius interesus toje savivaldybėje.

Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ]]> https://www.savaite.lt/bukinformuotas/klausiate-atsakome/2225-tik-tai-kas-svarbu-musu-skaitytojams.html https://www.savaite.lt/bukinformuotas/klausiate-atsakome/2225-tik-tai-kas-svarbu-musu-skaitytojams.html 2225 Mon, 15 Jan 2018 10:20:21 +0200 native-yes
Laiptinės remontas - rimtas iššūkis namo gyventojams.

Nelegalu – rizikinga

Mūsų namo laiptinės gyventojai susirinkimo metu nutarė suremontuoti laiptinę: pakeisti langus, duris, perdažyti sienas... Kad būtų pigiau, darbus organizuosime patys, ne per namą administruojančią įmonę. Vienas kaimynas atsisako prisidėti prie laiptinės remonto, nes savo butą parduoda ir čia esą nebegyvens. Kaip priversti kaimyną sumokėti už laiptinės remontą?

Spėju, kad nepavyks. Jei viskas būtų daroma, kaip numato įstatymai, laiptinės remonto išlaidos būtų įtrauktos į sąskaitas arba padengtos iš eksploatacinių lėšų. Pirmuoju atveju sąskaitą turėtų apmokėti esamas ar būsimas buto savininkas. Dabar kaimyną galima tik įtikinti.

Beje, jei nepasitikite namą administruojančia įmone, galite ją keisti, taip pat galite steigti bendriją arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį, bet reikėtų pagal galimybes reikalus tvarkyti laikantis įstatymų. Nelegaliai veikti yra rizikinga ne tik dėl mokėjimo. Jei siekdami pigumo samdysite nelegaliai dirbančius statybininkus, taip pat galite susidurti su nenumatytomis problemomis.

Darbo stažas nebedings

Nuo 2018 m. dirbsiu po 4 val. per dieną. Darbdavys mokės „Sodrai“ įmokas nuo viso etato. O kaip bus skaičiuojamas darbo stažas?

„Sodra“ pranešė, kad nuo 2018 m. įsigaliojus naujai tvarkai darbdavio mokamų įmokų dalis turės sudaryti 124,72 euro net ir tada, jei darbuotojui bus mokama mažesnė nei minimalioji mėnesinė alga (MMA). Socialinio draudimo įmokų „grindys“ nėra susietos su darbuotojo etatu. Kitaip tariant, jeigu pusę etato dirbantis darbuotojas gauna didesnę nei MMA, papildomai įmokų mokėti nereikės. Naujoji tvarka užtikrins, kad metų stažą pensijai gauti per metus sukaups ir tie žmonės, kurių atlyginimas yra mažesnis nei MMA.

Numatytos ir išimtys. Jeigu darbuotojui yra mažiau nei 24 metai, darbuotojas – pensininkas, darbuotojas dirba samdomąjį darbą pas du darbdavius, darbuotoją draudžia valstybė (pavyzdžiui, tėvus antraisiais ir trečiaisiais vaiko priežiūros metais), darbdavio mokamų darbuotojo socialinio draudimo įmokų dydis bus apskaičiuojamas nuo mokamo atlyginimo, net jeigu šis mažesnis nei MMA. Tiesa, samdomiesiems darbuotojams, kurie dirba dar ir savarankiškai pagal individualiosios veiklos pažymą ar verslo liudijimą, minėtos išimtys nebus taikomos. Darbdavio socialinio draudimo įmokų dalis tokiu atveju vis tiek bus skaičiuojama nuo MMA.

Įsigilinkime labiau

Ar teisėtai elgiasi Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras, vienašališkai nustatydamas rinkliavą už atliekų tvarkymą, t. y. 12 konteinerių per metus, jei per metus mes sukaupiame vos vieną konteinerį atliekų? Seniai rūšiuojame atliekas, biologines kompostuojame (turime nuosavą namą su 1,5 ha sklypu), popieriaus ir medienos atliekas deginame savo katilinėje, stiklo ir plastikinę tarą priduodame į taromatus, stambiagabarites atliekas nuvežu į sąvartyną. Maža to, sugalvojo nuolatinį mokestį už kvadratūrą, lyg nuo jos priklausytų atliekų kiekis. Dabar atsiuntė sąskaitą – 5,65 euro už tris mėnesius. Jokių realių paslaugų tuo laikotarpiu bendrovė mums nesuteikė. Telefonu buvau informuotas, kad, nepaisant visokių išlygų sutartyje, mokėsiu tik už realiai išvežtus konteinerius. Dabar gauta sąskaita šokiravo.

Nuo 2017 m. spalio 1 d. Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje, kaip ir daugelyje kitų savivaldybių, už mišrių komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikoma dvinarė vietinė rinkliava. Ją sudaro pastovioji ir kintamoji dalys.

Pastoviosios dalies mokestį mokės visi nekilnojamojo turto objektų savininkai, naudotojai ar valdytojai. Šios lėšos bus naudojamos atliekų tvarkymo infrastruktūrai išlaikyti ir jos plėtrai: sąvartynams įrengti, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėms išlaikyti ir kt. Pastoviosios dalies mokesčio dydis priklauso nuo nekilnojamojo turto objekto paskirties ir ploto, o ne nuo susidarančių mišrių komunalinių atliekų kiekio.

Kintamosios dalies mokestį mokės tie, kuriems teikiama mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslauga. Daugiabučiuose gyvenantiems ir kolektyviniais konteineriais besinaudojantiems gyventojams kintamoji dalis priklausys nuo gyventojų skaičiaus, o individualiųjų namų gyventojams, kurie naudojasi individualiais mišrių komunalinių atliekų konteineriais, bus nustatoma pagal naudojamų konteinerių skaičių, tūrį ir ištuštinimo dažnį. Jei nekilnojamojo turto objekte nuolatos ne mažiau kaip 3 mėnesius negyvenama, kintamosios dalies mokesčio už šį laikotarpį galima nemokėti.

Kaip jau minėta, pastovioji rinkliavos dalis Panevėžio rajono gyventojams priklauso nuo nekilnojamojo turto objekto paskirties ir ploto. Individualiųjų gyvenamųjų namų ir daugiabučių savininkams ši dalis skaičiuojama plotą padauginus iš nustatyto įkainio – 0,32 euro. Pavyzdžiui, 50 kv. m ploto buto ar namo mokestis bus 16 eurų per metus. Maksimalus apmokestinamas individualiojo namo plotas – 100 kv. m.

Taip pat jau minėta, kad individualiųjų namų gyventojams, kurie naudojasi individualiais mišrių komunalinių atliekų konteineriais, kintamoji dvinarės rinkliavos dalis nustatoma pagal naudojamų konteinerių skaičių, tūrį ir ištuštinimo dažnį. 240 l konteinerio ištuštinimas kainuoja 1,20 euro, 120 l – 0,60 euro. Anksčiau 240 l konteinerio ištuštinimas kainavo 4,20 euro. Pavyzdžiui, 100 kv. m individualiojo namo savininkui, prikaupiančiam 8 konteinerius atliekų, pastovioji rinkliavos dalis bus 32 eurai (100 x 0,32), o kintamoji – 9,60 euro (1,20 x 8) per metus. Metinis rinkliavos dydis sudarytų 41,60 euro, arba 3,47 euro per mėnesį.

Taigi mokame ne tik už suteiktas paslaugas (tai sudaro tik vieną rinkliavos dalį – kintamąją), bet ir nuolatines įmokas, būtinas visiems mūsų šalies švarinimo darbams atlikti. Kalbant apie konteinerių skaičių, manau, kad dėl jo su bendrove galima susitarti. Tiesa, kai kurios bendrovės yra numačiusios minimalų naudojamų konteinerių skaičių ir ištuštinimo dažnį, nes kai kurie gyventojai, norėdami sutaupyti, mėto savo šiukšles pamiškėse ir patvoriuose ir sako, kad jų išvis nesukaupia.
Beje, patikinimai telefonu, kad mokėsite tik už realiai išvežtus konteinerius, – mažai ko verti. Visų pirma tikėtina, kad ką nors ne taip supratote, be to, jei paskaitytumėte sutartį, rastumėte ten nemažai naudingos informacijos, už ką ir kodėl mokate.

Rūpestis dėl baudos

Lapkričio pradžioje Vilniuje mane nufotografavo radaras, įtariu, kad tikrai viršijau greitį, nors nemačiau jo ribojimo ženklo... Eina antras mėnuo, tačiau jokio pranešimo vis dar nesulaukiau. Per kiek laiko, jeigu viršijamas leidžiamas greitis, gali ateiti baudos lapelis? Ar yra nustatytas terminas? Ar tas lapelis siunčiamas registruotu laišku? Bijau, kad jo, jei buvo siųstas neregistruotu laišku, galėjau negauti. Gyvenu ne Vilniuje.

Pranešimas apie baudą keliauja nuo kelių dienų iki kelių savaičių, jis siunčiamas registruotu laišku deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Nuo 2015 m. liepos 1 d. visą baudų mokėjimą kontroliuoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Gyventojui gavus baudą VMI visada išsiunčia pranešimą, be to, jis paskelbiamas „Mano VMI“ sistemoje, tad jei kamuoja nerimas, per elektroninę bankininkystę prisijunkite prie „Mano VMI“ ir pažiūrėkite, ar ten nėra pranešimo apie jums skirtą baudą.

Turėkite omenyje, kad patrauktas administracinėn atsakomybėn žmogus baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo tada, kai gavo nutarimą skirti baudą, o jį apskundus – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Praėjus 40 dienų terminui, VMI dar kartą pažeidėjui primena apie baudą. Jei išsiuntus pranešimą ir praėjus 3 dienoms žmogus baudos vis dar nesumokėjo, VMI perduoda skolą išieškoti antstoliui.

Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų rasite žurnale "Savaitė"]]> https://www.savaite.lt/bukinformuotas/klausiate-atsakome/2200-tik-tai-kas-svarbu-musu-skaitytojams.html https://www.savaite.lt/bukinformuotas/klausiate-atsakome/2200-tik-tai-kas-svarbu-musu-skaitytojams.html 2200 Mon, 08 Jan 2018 11:40:08 +0200 native-yes
Vieta automobiliui šalia daugiabučio - didelė problema. lrt.lt nuotr.

Vietų nesiūlo, pinigus ima

Prašau paaiškinti, ar galima pusės daugiabučio namo savininkų bendrijos narių susirinkimo nutarimu priversti visus namo gyventojus (butų savininkus) mokėti už planuojamą rengti automobilių stovėjimo aikštelę prie namo, nors dalis butų savininkų yra raštiškai atsisakę vietų šioje aikštelėje dar prieš atliekant kadastrinius matavimus, nes neturi ir neplanuoja turėti automobilių. Kad būtų įrengta aikštelė, ketinama iškirsti medžius žaliojoje juostoje, skiriančioje namą nuo vienos judriausių miesto gatvių (aplinkkelio), kur dieną naktį nenutrūkstamu srautu važiuoja lengvosios ir sunkiasvorės mašinos. Aikštelė atsirastų po pat namo langais, o pats namas atsidurtų gatvės, įvažiavimo į kiemą ir aikštelės spąstuose.

Visų pirma automobilių stovėjimo vietų visiems niekas tikriausiai ir neplanavo skirti, nes tų vietų skaičius, ko gero, bus mažesnis nei butų, kad vienam butui tektų bent po vieną automobilio stovėjimo vietą. Jei daugiabutyje būtų nedaug butų, jo gyventojams nebūtų bėdos pastatyti savo automobilius tiesiog prie namo. Tiesiog jūs savo pinigais turėsite paremti automobilių stovėjimo aikštelės įrengimą.

Jeigu jus tokiais mokesčiais rems į kampą (tikriausiai ir rems), užduokite paprastą klausimą: kiek yra daugiabutyje butų ir kiek naujojoje aikštelėje numatoma įrengti automobilių stovėjimo vietų.

Be to, daugiabučių namų savininkų bendrijos yra įsteigtos bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams valdyti, naudoti ir prižiūrėti. Automobilių stovėjimo aikštelė nėra daugiabučio namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Visi šie objektai aiškiai išvardyti Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme.

Kalbant apie aplinkos apsaugos dalykus, dera pasakyti, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo“. Jame nustatyta, kad garažų ir atvirų automobilių stovėjimo aikštelių atstumas nuo gyvenamųjų namų priklauso nuo automobilių skaičiaus: kai automobilių iki 10, atstumas turėtų būti ne mažiau kaip 10 m, kai automobilių nuo 11 iki 50, – ne mažiau kaip 15 m, kai automobilių nuo 51 iki 100, – ne mažiau kaip 25 m ir t. t. Tiesa, šie reikalavimai skamba kiek ironiškai – dešimt (ir daugiau) automobilių po langais gali stovėti, o jei įrengiama automobilių stovėjimo aikštelė, tai jau draudžiama.

Dėl ekologijos reikalavimų galite mėginti kreiptis į savivaldybę, tačiau, kad pasiektumėte rezultatų, reikės nemažai pastangų ir spaudimo pačiai savivaldybei. Prieš tokius reiškinius kaip įstatymų nesilaikymas, galios demonstravimas nėra lengva atsilaikyti, tačiau pabandyti verta.

Atostoginiai skaičiuojami įprastai

Patyriau traumą, ilgai buvau nedarbinga, po to išėjau atostogų. Pagal kurių mėnesių uždarbį turi būti skaičiuojami atostoginiai?

Kasmečių atostogų laiku darbuotojui (taip pat valstybės tarnautojui ir žvalgybos pareigūnui, tarnaujančiam žvalgybos institucijoje pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartį) paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis, apskaičiuojamas pagal Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Darbo kodekso įgyvendinimo“ patvirtintą Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašą. Vidutinio darbo užmokesčio skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.

Apskaičiuojant vidutinį dieninį darbo užmokestį, skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas). Apskaičiuojant vidutinį valandinį darbo užmokestį, skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus (įskaitant viršvalandžius).

Nuosavas ne tik butas

Prieš dešimtmetį mes, daugiabučio namo gyventojai, pasidalijome tuščios pastogės plotą, tikėdamiesi įsirengti patalpas, ir viską įregistravome Registrų centre. Iki šiol niekas nepasikeitė: ta erdvė – tuščia ir nenaudojama. Tačiau namą administruojanti įmonė, skaičiuodama mums skirtus mokesčius, prie mūsų patalpų ploto priskiria ir tik plane egzistuojantį pastogės plotą kaip patalpų naudingąjį plotą. Savo sprendimą bendrovė ir ją kuruojančios institucijos grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimu: „Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos teisės normos tikslus, sprendžia, kad naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan.“ Mano nuomone, kolegijos sprendimas suprantamas savanaudiškai, manome, kad kolegija turėjo mintyje faktiškai esančių įrengtų patalpų plotą.

Dar kartą priminsime, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnyje teigiama, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.

Paprastai kalbant, daugiabučio namo gyventojui priklauso butas ir proporcinga buto plotui kitų patalpų dalis, tad jokios lemiamos reikšmės jūsų turimas plotas palėpėje neturi – ar jis priskirtas butui, ar bendrajai dalinei nuosavybei, mokėti vis tiek reikia už visas namo patalpas. Jei patalpos priskiriamos butui, reikia mažiau mokėti už bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymą. Galbūt jūs tiesiog iki šiol manėte, kad gyvenant daugiabutyje reikia mokėti tik už buto užimamą plotą, o už kitas patalpas nereikia?

Skirtumas būtų tik tuomet, jei palėpę būtų išpirkęs vienas ar keli žmonės, kaip kartais būna, o mokesčiai jums būtų po senovei skaičiuojami taip, tarytum visiems namo gyventojams palėpė priklausytų proporcingai butų plotui. Sunku spėlioti, ką turėjo omenyje teisėjų kolegija, tačiau ji paskelbė tai, ką paskelbė.

Darbo birža – ne tik išvarytiems

Norėčiau paklausti, ar galima registruotis darbo biržoje pačiai išėjus iš darbo? Darbovietėje – tokia situacija, kad dirbti tampa neįmanoma, o kito darbo nesu susiradusi. Jei negalima iš karto registruotis, galbūt galima po kurio laiko? Ar geriau laukti, kol atleis iš darbo, ir tada registruotis darbo biržoje?

Registruotis darbo biržoje patiems išėjus iš darbo galima, ir net gali būti skiriama nedarbo draudimo išmoka, tiesa, tik tiems bedarbiams, kurie iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių. Nedarbo draudimo išmokos dydis apskaičiuojamas kiekvienam asmeniui individualiai, nes priklauso nuo bedarbio gautų draudžiamųjų pajamų, valstybės remiamų pajamų ir kitų veiksnių.

Jei atitinkate šiuos kriterijus, kurį laiką galėsite gauti nedarbo draudimo išmoką ir ieškotis darbo, be to, ir Lietuvos darbo birža turi apsčiai darbo pasiūlymų.

Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų rasite žurnale "Savaitė"]]> https://www.savaite.lt/bukinformuotas/klausiate-atsakome/2089-tik-tai-kas-svarbu-musu-skaitytojams.html https://www.savaite.lt/bukinformuotas/klausiate-atsakome/2089-tik-tai-kas-svarbu-musu-skaitytojams.html 2089 Wed, 06 Dec 2017 10:23:02 +0200 native-yes

„Pasaka“ baigsis

Turiu dvi skolas vienai bendrovei, vykdomieji raštai – pas vieną antstolį. Darbovietė skoloms padengti perveda 40 proc. atlyginimo. Ar gali antstolis savo nuožiūra mažesnei skolai padengti skirti 13 eurų, o didesnei – 134 eurus? Maniau, kad mažesniąją tuoj išmokėsiu, bet jeigu taip skirsto, tai pasaka be galo...

Antstolis savo nuožiūra elgtis negali, turi vadovautis Civilinio proceso kodekso 754 straipsniu, reglamentuojančiu reikalavimų patenkinimo eilę. Hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės. Pirmąja eile patenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą ir reikalavimai atlyginti žalą, padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat atsiradusią dėl maitintojo netekimo. Antrąja eile patenkinami darbuotojų reikalavimai, atsirandantys iš darbo teisinių santykių, trečiąja – visi kiti reikalavimai.

Jeigu išieškotos sumos neužtenka visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, jie patenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai. Taigi mažesnei skolai dengti skiriama mažiau lėšų, didesnei – daugiau. Žinoma, čia yra teisinis niuansas, kad kreditorius yra vienas, nors skolos – dvi, vis dėlto šiuo atveju tai reikšmės neturi. Galbūt turite kokių nors savų sumetimų, tačiau greičiau padengta mažesnė skola neduos jokios realios naudos, išskyrus pasitenkinimą atsikračius vienos skolos. Ko gero, abi išmokėsite vienu metu.

Lengvatos – pagal įstatymą

Miestelyje gyvena moteris, kurios neįgalumas – 70 proc., o važiavimo lengvatą gauna 80 proc. Ar taip gali būti?

Sunku pasakyti, kas jums užkliuvo, tačiau lengvatos yra įtvirtintos Transporto lengvatų įstatymo. 5 straipsnyje nustatyta, kad teisę įsigyti vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo tolimojo, vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietą su 80 proc. nuolaida turi:
1) asmenys, kuriems nustatytas neįgalumo lygis, arba asmenys, iki 2005 m. liepos 1 d. pripažinti vaikais invalidais, ir juos lydintys asmenys (vienam asmeniui – vienas lydintysis);
2) asmenys, pripažinti nedarbingais, senatvės pensijos amžiaus sulaukę asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, asmenys, iki 2005 m. liepos 1 d. pripažinti I grupės invalidais, ir juos lydintys asmenys (vienam asmeniui – vienas lydintysis);
3) į Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą sąrašą įrašytomis ligomis sergantys asmenys, kuriems gydyti nuolat reikalinga hemodializė, ir juos lydintys asmenys (vienam asmeniui – vienas lydintysis);
4) 80 metų ir vyresni asmenys;
5) iš dalies darbingais pripažinti ar senatvės pensijos amžiaus sulaukę Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjai, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažinti II ar III grupės invalidais) dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos;
6) žuvusių Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų šeimos nariai, nukentėję nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos;
7) pasipriešinimo 1940–1990 m. okupacijoms dalyviai kariai savanoriai, sulaukę 70 metų ir vyresni.
Savivaldybių tarybos gali nustatyti daugiau miesto ar rajono transporto lengvatų, be to, gali tik pagerinti įstatymo numatytas lengvatas, o ne panaikinti. Derėtų žinoti, kad tik Vilniuje visi pensininkai gauna 50 proc. kelionės viešuoju transportu bilieto nuolaidą, o visų kitų miestų senjorai iki 70 metų už viešąjį transportą moka visą kainą. Tiesa, kituose miestuose viešojo transporto paslaugos – pigesnės. Vis dėlto visuomet, atvykus į kitą miestą, verta pasidomėti transporto bilietų lengvatomis.

Kepenų „sukilimas“

Man diagnozuotas cholangitas. Norėčiau sužinoti, kas manęs laukia, kokių maisto produktų negalima vartoti?

Būtų geriausia apie savo sveikatos būklę ir prognozes pasikalbėti su gydytoju asmeniškai. Trumpai parašysime, kad cholangitas – tai infekcinis tulžies latakų uždegimas. Liga gydoma antibiotikais, tačiau esant sunkiai formai ar toksinės kilmės cholangitui tenka atlikti tulžies latakų drenažą.

Kepenis vagojantys tulžies latakai yra sterilūs, juose nėra mikroorganizmų. Tai lemia apsauginės kepenų ląstelių ir tulžies latakų sienelių savybės – išskiriama tulžies druskos ir imunoglobulinų, sunaikinančių infekcijas.

Tulžies ištekamojo latako gale esantis sfinkteris atlieka mechaninio barjero funkciją tarp latako ir dvylikapirštės žarnos. Latakuose spaudimas nėra didelis, todėl tulžis teka iš latakų į dvylikapirštę žarną ir taip pašalina patekusias bakterijas. Atsiradus tulžies latakų obstrukcijai, normali tėkmė sutrinka, padidėja spaudimas, todėl dalis pašalintos užterštos tulžies grįžta į latakus, dėl to kyla infekcija ir atsiranda sisteminių uždegimo požymių.

Cholangitas – suaugusių žmonių liga, kuria dažniausiai susergama 50–60 metų. Ją reikia nedelsiant gydyti, nes apleistais atvejais padariniai gali būti tragiški. Pagrindinės cholangito priežastys – chirurginė intervencija į tulžies latakus, akmenys, kepenų akmenligė, cistos ir kt. Liga pasireiškia skausmu dešinėje viršutinėje pilvo dalyje, karščiavimu, šaltkrėčiu, gelta, bendru silpnumu. Blogėjant būklei ir laiku nesikreipus į gydytojus, gali kilti sepsinis šokas, sutrikti sąmonė. Kraštutiniais atvejais pašalinama tulžies pūslė. Cholangitas gali tapti ir lėtinis, ilgainiui jis gali sukelti kepenų cirozę.

Dėl mitybos – viskas paprasta: rekomenduojama 5 dieta, skiriama kepenų ligomis sergantiems žmonėms (šios sunumeruotos dietos – tai gydytojų dietologų sudarytos įvairiomis ligomis sergantiems žmonės skirtos dietos). Jos laikantis patariama valgyti vakarykštės duonos, pieniškų ir daržovių sultinio sriubų, virtos liesos žuvienos ir mėsos, retkarčiais – virtų kiaušinių ir t. t. Draudžiama vartoti labai šviežios duonos ir jos produktų, bandelių, spurgų, riebaluose virtų pyragėlių, riebios mėsos ir žuvienos, keptos mėsos, riebių pieno produktų, ankštinių kultūrų, špinatų, rūgštynių, ridikų, ridikėlių, svogūnų laiškų, česnakų, grybų, marinuotų daržovių, krienų, garstyčių, šokolado, kavos ir, žinoma, alkoholio. Būtina vartoti pakankamai vitaminų, ypač C ir B grupės.

Pasodinam ir išraunam

Nuo 2014 metų moku už gyvybės draudimą ir draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, kritinių ligų, traumų. Ar man priklausys kokia nors dalis pinigų, jei atsisakysiu šių draudimų?

Civilinio kodekso 6.1009 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudėjas turi teisę vienašališkai nutraukti draudimo sutartį be jokių sąlygų. Tik klausimas, kiek jis atgaus pinigų.

Sutarties nutraukimo sąlygas rasite savo sutartyje arba to galite paklausti savo draudimo vadybininko, tačiau suma, kurią atgausite, jus, ko gero, ne itin nudžiugins. Juo labiau kad nuo sutarties sudarymo dar nėra suėję nei 5, nei 10 metų, kai nutraukti sutartį būtų palankiau.

Beje, jeigu jūsų gyvybės draudimas – investicinis, tikėtina, kad jis gali jūsų nepradžiuginti ir sutarčiai baigiantis: jis – gana rizikingas. Lietuvos bankas yra tyrinėjęs šios rūšies draudimą ir pateikęs atitinkamas išvadas.]]>