Nuo pirmadienio Kaune pradeda veikti nauja IT programėlė atsiskaitymams už keliones viešuoju transportu.

Besinaudojantys mobiliajam telefonui skirta bilietų žymėjimo programėle „Žiogas“ už keliones viešuoju transportu susimokės paprasčiau ir patogiau bei kurį laiką pigiau. Kelionės kaina programėle nesinaudojantiems nesikeis.

Besinaudojantys „Žiogo“ programėle iki lapkričio pabaigos už kelionę mokės simboliškai - 10 euro centų, turintys lengvatų - 5 ar 2 centus. Kaune naudojantis e-bilietu, primena ELTA, viena kelionė be lengvatų kainuoja 70 centų.

„Žmonėms nebereiks ieškoti kiosko, kad papildytų Kauno kortelę, diskutuoti su vairuotojais už kelionę mokant stambesnėmis eurų kupiūromis ir laukiant grąžos. Viskas bus kiekvieno keliautojo mobiliajame telefone. Dieną naktį keleivis akimirksniu galės sumokėti už važiavimą“, - sakė bendrovės „Kauno autobusai“ generalinis direktorius Mindaugas Grigelis.

Miesto savivaldybės įsteigtos bendrovės „Kauno autobusai“ komandos sukurta programėle „Žiogas“ naudotis paprasta.

„Kad ji pradėtų veikti, reikia vos kelių žingsnių - parsisiųsti programėlę, prisiregistruoti ir susikurti paskyrą bei papildyti programėlės sąskaitą nuo 2 iki 56 eurų“, - sakė bendrovės „Kauno autobusai“ rinkodaros direktorius Karolis Dekeris.

Lipdamas į autobusą ar troleibusą pro priekines duris, keleivis turės įsijungti „Žiogo“ programėlę savo telefone, nuskenuoti QR kodą ir parodyti vairuotojui telefone pažymėtą bilietą.

„Nuo gruodžio 1 dienos „Žiogas“ suteiks papildomų privalumų. Žymėdami vienkartinius bilietus, per kalendorinį mėnesį neišleisite daugiau, nei kainuoja mėnesinis bilietas, - 28 eurus“, - aiškino K.Dekeris.

Pavyzdžiui, studentui ar moksleiviui, žymint vienkartinius bilietus po 35 centus ir pasiekus 5,60 euro sumą, visi išleisti pinigai automatiškai virs mėnesiniu bilietu.

Artėjant rudens sezonui eismas sostinėje tampa vis intensyvesnis. Skaičiuojama, jog rugsėjo mėnesį į gatves išvažiuoja apie 30 proc. daugiau automobilių, lyginant transporto judėjimą su vasarą fiksuojamais srautais. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Miesto eismo organizavimo departamento specialistai dalinasi, kokios yra spūsčių susidarymo priežastys, kaip sprendžiama ši problematika, bei pataria, į ką vairuotojai turėtų atkreipti dėmesį.

Po atostogų į miestą grįžę studentai, dirbantieji ir kiti vairuotojai pirmosiomis rugsėjo savaitėmis adaptuojasi miesto aplinkoje, ieško patogiausių kelionių maršrutų. Visgi didžiausi srautai ir spūstys įprastai fiksuojami spalį, kai prastėja oro sąlygos, dėl to mažėja transporto greičiai bei gatvių tinklo pralaidumas. Taip pat tuo metu į miestą sugrįžta ir šiltajam laikui į užmiestį išsikėlę sostinės gyventojai, baigiasi atostogų sezonas.

„Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, transporto priemonių skaičius Vilniuje kasmet auga, o tai yra viena pagrindinių spūsčių susidarymo priežasčių. Per paskutinius trejus metus sostinėje registruotų transporto priemonių padaugėjo 6 proc. – iki 300 875. Remiantis 2017 m. eismo srautų duomenimis, darbo dienomis Vilniuje važiuoja apie 340 tūkst. automobilių, iš kurių apie 130 tūkst. atvažiuoja iš priemiesčių. Spūstys formuojasi ir vairuotojams blokuojant sankryžas, blaškantis tarp eismo juostų ar užsiimant pašaliniais veiksmais, pavyzdžiui, naudojantis mobiliaisiais telefonais. Koncentracijos trūkumas dažnai lemia eismo įvykius, kurie trikdo sklandų judėjimą miesto gatvėse“, – sako SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Miesto eismo organizavimo departamento vadovo Aleksejus Apanovičius.

A.Apanovičius taip pat priduria, jog didžiausios spūstys susidaro tose sankryžose, kuriose fiksuojami intensyviausi transporto srautai. Remiantis Vilniaus miesto Eismo valdymo sistemos duomenimis, Ukmergės – Geležinio Vilko g. sankryžoje fiksuojama apie 97 tūkst., Kalvarijų – Kareivių – Ozo g. – apie 86 tūkst., Ozo – Gelvonų g. – 77 tūkst., Geležinio Vilko – Gerosios Vilties g. – apie 75 tūkst., o Laisvės pr. – T. Narbuto g. – Pilaitės pr. – apie 66 tūkst. transporto priemonių per parą.

Ką pataria vairuotojams?

Eismo organizavimo departamento specialistai judėjimui mieste rekomenduoja rinktis rekordiškai atsinaujinantį sostinės viešąjį transportą, dviračius, keliones pėsčiomis ar kitus alternatyvius būdus, taip prisidedant prie darnaus judumo skatinimo Vilniuje. Jei visgi pasirenkamas automobilis, specialistai pataria nekeliauti po vieną, o planuoti bendras keliones su šeimos nariais, kolegomis. Viena pagrindinių eismo spūsčių priežasčių yra žmonių įprotis keliauti automobiliais – skaičiuojama, jog 4 automobiliuose vidutiniškai važiuoja 5 asmenys. Jei vidutinis automobilio užpildymas siektų bent 2,5–3 asmenis, gatvėse transporto galėtų sumažėti kone dvigubai.

Svarbu stebėti eismo situaciją bei laiku reaguoti į šviesoforo signalus. Eismo organizavimo specialistai pastebi, kad įsijungus žaliam šviesoforo signalui pirmas automobilis pajuda tik po 2–3 sekundžių, antrasis – praėjus 2-3 sekundėms nuo pirmojo, o spūsčių metu tarpai tarp automobilių kartais siekia iki 30-40 metrų. Skaičiuojama, jog dėl sankryžų blokavimo, kartais – ir dėl vairuotojų neatidumo per 30 sekundžių trukmės žalią šviesoforo signalą pravažiuoja 5–6 transporto priemonės, kai jų galėtų pravažiuoti bent 12-15.

Taip pat vairuotojams rekomenduojama nesiblaškyti, spūstyse iš anksto pasirinkti reikiamą eismo juostą ir nesirikiuoti kaskart, kai kitoje juostoje pradeda judėti automobiliai. Toks manevravimas sukelia papildomas prastovas, išauga eismo įvykių tikimybė ir sumažėja eismo juostų pralaidumas.

Įvykus eismo įvykiui, specialistai ragina taupyti visų eismo dalyvių laiką. Jei įvykio aplinkybės pakankamai aiškios, rekomenduojama deklaracijoje nusibraižyti schemas, vairuotojams pasirašyti ir esant galimybei patraukti transporto priemones į šalikelę ar netoliese esančią stovėjimo aikštelę. Taip galima saugiai užpildyti likusią informaciją ir netrikdyti kitų eismo dalyvių judėjimo.

Kaip rugsėjui ruošiasi patys eismo organizavimo specialistai?

Kalbėdami apie spūsčių susidarymo priežastis, specialistai pripažįsta, jog būtinos tiek eismo organizatorių, tiek pačių vairuotojų pastangos, jog rudens sezono netemdytų spūstyse praleistas laikas.

„Transporto srautų organizavimo efektyvumo padidinimui vasarą atnaujinome automatizuotą šviesoforų reguliavimo ir valdymo sistemą, kuri srautus reguliuoja pagal realią situaciją sankryžose. Ši sistema po atnaujinimo 2,5 karto greičiau reaguoja į staigius transporto srautų pokyčius ir automatiškai parenka tinkamiausią šviesoforų valdymo programą atskiroms sankryžoms bei „žaliesiems koridoriams“. Remiantis vidutinėmis transporto spūsčių trukmėmis Vilniuje, šią vasarą piko trukmė sutrumpėjo apie 15 min., lyginant su 2017 m. tuo pačiu laikotarpiu. Prognozuojama, kad nepaisant nuolat didėjančių transporto srautų, piko trukmė bus trumpesnė ir rudenį“, – sako A.Apanovičius.

Nuo praėjusių metų rugsėjo efektyvesniam miesto ir priemiesčio transporto srautų reguliavimui įgyvendinta daugiau nei 150 šviesoforų reguliavimo ir valdymo programų pakeitimų, modernizuota 8 šviesoforais reguliuojamų sankryžų įranga. Taip pat įdiegtas duomenų perdavimo ryšys, leidžiantis kurti naujus bei sukalibruoti esamus „žaliuosius koridorius“ ir operatyviai reaguoti į įrangos gedimus.

Eismo dalyvių saugumo padidinimui rekonstruotos G. Vilko g. – Žalgirio g., Kareivių g. – Žirmūnų g., Kareivių g. – Verkių g. bei Kalvarijų g. – Kareivių g. – Ozo g., Ateities – S. Stanevičiaus – L. Giros g. sankryžos. Siekiant užtikrinti pėsčiųjų saugumą bei nepertraukiamą transporto srautų judėjimą įrengtos požeminės Laisvės ir Pilaitės pr. bei antžeminė Narbuto g. pėsčiųjų perėjos.

Norint pagerinti eismo sąlygas miesto gyventojams ir nukreipti tranzitinio transporto srautus, šiuo metu vykdoma Oslo g. – Gariūnų g. – Vakarinio aplinkkelio jungties rekonstrukcija. Taip pat vasarą 30-tyje Vilniaus sankryžų padidintas dviratininkų ir pėsčiųjų saugumas – suprogramuotos specialios šviesoforų reguliavimo programos, įrengti specialūs, dviratininkams draugiški šviesoforai. Be to, kasmet vasarą atnaujinamas geltonų korių ženklinimas sankryžose, kurios yra dažniausiai blokuojamos.

Vilniaus miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ valdyba pritarė naujam viešojo transporto atnaujinimo etapui, kuriuo patvirtinti nauji transporto priemonių įsigijimai.

Planuojama, kad iki 2020 m. sostinės autobusų parkas pasipildys 5 elektra varomais, 70 triašių hibridinių, 50 dviašių suspaustomis gamtinėmis dujomis varomų ir 10 mažos talpos dyzelinių autobusų. Įgyvendinus šį sostinės viešojo transporto atnaujinimo etapą, seniausi Vilniuje eksploatuojami autobusai bus penkerių metų.

„Pirmasis Vilniaus viešojo transporto revoliucijos etapas praktiškai įgyvendintas - kadencijos pradžioje sutvarkę miesto finansus, šiemet skiname vaisius ir turėsime naujausią autobusų parką Europoje. Tai jau keičia vilniečių įpročius - viešasis transportas po labai ilgo laiko vėl populiarėja. Todėl kitas mūsų svarbus žingsnis - po truputį pereiti prie hibridinių ir elektrinių transporto priemonių, ką ir padarysime artimiausiu metu“, - sako Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ valdybai patvirtinus tolesnį transporto priemonių atnaujinimo planą, dar šiais metais bus skelbiamas 135 naujųjų autobusų viešųjų pirkimų konkursas. Planuojama autobusų įsigijimo sandorio vertė yra 38,5 mln. eurų, o pats pirkimas bus finansuojamas lizingo būdu ir įmonės lėšomis.

„Tolesnis autobusų parko atnaujinimo etapas ir sprendimas pirkti pirmuosius elektrinius bei hibridinius autobusus yra logiškas žingsnis, vertinant dabartines viešojo transporto tendencijas. Pagal dabartinį planą iki 2020 m. atnaujinus sostinės autobusų parką jame neliks senesnių nei 7 metų autobusų, o tai yra ryškus pokytis ir kokybinis šuolis. Esame tikri, kad tai bus stipri motyvacija savo kelionėms mieste vis dažniau rinktis viešąjį transportą“, - pranešime cituojamas bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ generalinis direktorius Rimantas Markauskas.

Viešojo transporto atnaujinimas sostinėje startavo 2017 metais. Pirmojo etapo metu sostinės privatus vežėjas - bendrovė „Transrevis“ ir Latvijos „Rigas mikroautobusu satiksme“ konsorciumas - į gatves išleido 100 naujų autobusų. Šiuo metu vykstančio ir iki metų pabaigos planuojamo baigti antrojo etapo metu vežėjas UAB „Vilniaus viešasis transportas“ įsigijo 150 naujų autobusų ir 41 troleibusą. Trečiąjį sostinės viešojo transporto atnaujinimo etapą planuojama įgyvendinti iki 2020 metų.

Gamintojų ir importuotojų asociacija (GIA) primena, kad alyvų, filtrų, akumuliatorių, amortizatorių, padangų ir kitas automobilių atliekas draudžiama šalinti kartu su buitinėmis atliekomis ar vežti į sąvartynus ir ragina vairuotojus automobilių atliekas rūšiuoti - jas dažnai galima panaudoti net po kelis kartus.

GIA vadovė Veronika Masalienė sako, kad akumuliatoriai - vieni pavojingiausių taršos šaltinių, todėl su panaudotais akumuliatoriais reikėtų elgtis itin atsargiai.

„Į aplinką patekusios automobilių atliekos gali užteršti ją pavojingomis ir toksiškomis medžiagomis. Pavyzdžiui, kai akumuliatoriai yra tvarkomi netinkamai, jų gamyboje naudojama sieros rūgštis garuoja ir patenka į žmogaus organizmą per kvėpavimo takus, o išbėgusi ant žemės gali toje vietoje išdeginti augmeniją, įsiskverbti į dirvožemį, o per jį patekti į gruntinius vandenis. Gyventojams draudžiama patiems ardyti akumuliatorius - juos būtina atiduoti neardytus, kad pavojingos medžiagos nepasklistų po aplinką“, - teigė V.Masalienė.

Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) vadovo Vladimiro Jankoito teigimu, senų automobilių ir jų atliekų tvarkymo veikla gali užsiimti tik teisę tam turintys asmenys.

„Atliekų tvarkytojai pasirūpina, kad kuo daugiau automobilių dalių būtų perdirbta ar pakartotinai panaudota. Tai leidžia sumažinti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių poveikį aplinkai ir taupyti gamtos išteklius“, - pažymi V.Jankoitas.

Bene daugiausiai gamtą užteršia netvarkoma ir bet kur išpilama panaudota alyva. Lietuvoje šiuo metu panaudota transporto priemonių vidaus degimo variklių ir pavarų dėžių alyva turi neigiamą vertę, todėl neretai ji tiesiog yra neteisėtai deginama ar ja šildomos patalpos. Visgi panaudotas tepalas yra stipriai užterštas įvairiais metalais (alyva turi beveik trečdalį Mendelejevo lentelės elementų), todėl jį būtina perdirbti. Iš alyvos atliekų gaminama bazinė alyva, o iš jos - alyva pardavimui ir taip taupomi bei saugomi gamtos ištekliai.

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, pakelėse ar pamiškėse taip pat galima pamatyti ir besimėtančias senas padangas, neretai jos neteisėtai yra ir deginamos. Vis dėlto mažai susidėvėjusios ar restauruotos padangos gali būti panaudojamos dar kartą, todėl jas reikėtų atiduoti į specialius atliekų surinkimo punktus.

Sugadintus automobilių stiklus galima remontuoti ar panaudoti kitai transporto priemonei. Jei vis tik stiklas netinkamas naudojimui, jis keliauja perdirbimui. Iš jo perdirbta medžiaga naudojama stiklo pluošto izoliacijai, betono blokelių, stiklinių butelių ir kitų gaminių gamyboje.

Automobiliuose taip pat yra pilna tiek juodųjų, tiek spalvotųjų metalų. Aliuminiai ratlankiai, durų rankenos, durelės ir kitos automobilių dalys gali būti dar kartą panaudojamos, jei jos nėra itin susidėvėjusios. Kai automobilis ir jo detalės netinkami tolesniam eksploatavimui, visa tai keliauja į perdirbimą.

„Toyota Motor“ antradienį pranešė, kad investuos 500 mln. dolerių į pavėžėjimo paslaugų bendrovę „Uber“, nes abi bendrovės susitarė plėsti bendradarbiavimą savavaldžių automobilių sektoriuje.

Pagal susitarimą „Toyota“ ir „Uber“ integruos atitinkamas technologijas „Toyota“ transporto priemonėse ir jos 2021 metais jau galės dalyvauti JAV kompanijos dalijimosi automobiliais tinkle.

„Šis susitarimas ir investicijos yra svarbus žingsnis pertvarkant mūsų įmonę, kad ji taptų mobilesnė ir „Toyota“ transporto priemonės ir technologijos galėtų dalyvauti teikiant dalijimosi automobiliais paslaugas“, - sakė „Toyota“ viceprezidentas Shigeki Tomoyama.

Valstybinės reikšmės keliuose 1721 pėsčiųjų perėja iš 1949 yra nesaugi. Susisiekimo ministerija sako, kad per 2018-2021 metus šalies keliuose bus sutvarkytos visos nesaugios pėsčiųjų perėjos, o tam bus skirta daugiau nei 10 mln. eurų.

„Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad beveik 90 proc. pėsčiųjų perėjų yra nepakankamai saugios ir kelia grėsmę pažeidžiamiausiems eismo dalyviams - pėstiesiems. Kadangi didelė dalis pėsčiųjų nukenčia būtent perėjose, per trejus metus šalies keliuose nesaugių perėjų neliks“, - sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Įvertinus pėsčiųjų perėjas valstybinės reikšmės keliuose, nustatyta, kad beveik 95 proc. perėjų nėra apšviestos kryptiniu apšvietimu, 29 proc. perėjų neturi iškiliosios saugos salelės ar skiriamosios juostos, todėl pėstiesiems tenka pereiti platesnę kaip 8,5 metro važiuojamąją kelio dalį.

Beveik 20 proc. perėjų neturi šaligatvių, pėsčiųjų ar dviračių takų, 18 proc. perėjų ruože apskritai nėra jokio apšvietimo, jose neužtikrinamas tinkamas matomumas. Daugiau nei 10 proc. perėjų neturi iškiliosios saugos salelės ar skiriamosios juostos, nors pėstiesiems tenka pereiti daugiau kaip dvi eismo juostas, nurodoma pranešime.

Nesaugių perėjų sutvarkymo ir atnaujinimo eilė sudaryta atsižvelgiant į gyventojų skaičių, tenkantį 100 metrų ilgio valstybinės reikšmės kelio ruožui, vidutinį metinį paros eismo intensyvumą, įskaitinius eismo įvykius, kuriuose nukentėjo pėstieji ir dviratininkais, perėjų apšvietimą, taip pat įvertinus, ar tomis perėjomis gyventojai naudojasi eidami į netoliese esančias mokyklas, ligonines ar kitas įstaigas.

Teigiama, kad dalis pėsčiųjų perėjų bus rekonstruojamos, kita dalis, vadovaujantis saugaus eismo praktika užsienyje, - naikinamos.

„Pėsčiųjų perėjos bus naikinamos mažai urbanizuotose vietose, užmiesčio teritorijose, taip pat ten, kur leistinas važiavimo greitis yra didesnis nei 50 km/val. arba nėra įrengta pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūra“, - teigia laikinai LAKD direktoriaus pareigas einantis Vitalijus Andrejevas.

Žadama, kad tankiai apgyvendintuose kelių ruožuose pėsčiųjų perėjos bus rekonstruotos.

„Visose pėsčiųjų perėjose bus įrengtas kryptinis apšvietimas, pagal poreikį greičio mažinimo kalneliai, salelės, susiaurinimai, taip pat saugūs ir patogūs priėjimai iki pėsčiųjų perėjų, kai kuriais atvejais perėjos bus perkeliamos į saugesnę vietą“, - sako V.Andrejevas.

Per 2018-2019 metus planuojama sutvarkyti apie 700 pėsčiųjų perėjų, per 2020 ir 2021 metus - dar po 500 pėsčiųjų perėjų.

R.Masiulis taip pat ragina šalies savivaldybes imtis priemonių užtikrinti pėsčiųjų perėjų saugumą savivaldybėms priklausančiose gatvėse ir keliuose.

Kelių ir transporto tyrimo instituto duomenimis, šalies miestuose neretai pėsčiųjų perėjos įrengiamos per aukštos kategorijos gatvėse, kuriose yra per didelis važiavimo greitis (daugiau nei 50 km/val.), pavyzdžiui, Vilniaus miesto Geležinio Vilko gatvėje, Pilaitės prospekte, Kauno miesto Jonavos gatvėje, Taikos prospekte, Klaipėdos miesto Baltijos prospekte.