https://www.savaite.lt/ lt https://www.savaite.lt/auto/eismas/2708-i-lietuvos-kelius-grizta-google-street-view-automobiliai.html https://www.savaite.lt/auto/eismas/2708-i-lietuvos-kelius-grizta-google-street-view-automobiliai.html 2708 Thu, 19 Jul 2018 14:03:29 +0300 native-yes

Šią vasarą Lietuvos keliuose vėl pasirodys „Google Street View“ automobiliai. Jų tikslas – atnaujinti šalies duomenis platformoje „Google Maps“. Šįkart bus koncentruojamasi į tarpmiestinių kelių informacijos atnaujinimą.

„Street View“ yra populiari „Google Maps“ funkcija, šiuo metu veikianti daugiau nei 85 pasaulio šalyse, net kai kuriose Arkties ir Antarkties vietose. Pasitelkiant ją, vartotojai gali matyti 360° vaizdus iš įvairiausių gatvių, susipažinti su kultūriniu bei nacionaliniu paveldu. Šia funkcija galima naudotis ir mobilaus telefono programėlėse „Google Earth“ arba „Google Maps“.

Kaip visuomet, „Google“ rūpinasi ne vien „Street View“ patogumu naudotojams, bet ir užfiksuotų žmonių privatumu. Prieš publikuojant vaizdus, visi jie yra surenkami ir peržiūrimi specialios technologijos, kuri paslepia veidus bei automobilių registracijos numerius taip, jog šie negalėtų būti identifikuojami. Be to, „Street View“ turi ir specialų vaizdų pašalinimo mygtuką, kurį paspaudus apatiniame dešiniame programos kampe vartotojas gali pranešti apie matomą problemą.

Kelionę automobiliai pradės liepos 25-ąją, planuojama, jog ji truks apie 2 mėnesius. Daugiau informacijos apie „Street View“ ir detalius duomenis apie tai, kur šiuo metu yra automobiliai, galite rasti adresu https://www.google.com/streetview/understand/.

]]> https://www.savaite.lt/auto/eismas/2669-nuo-liepos-1-d-pokyciai-sostines-autobusu-marsrutuose.html https://www.savaite.lt/auto/eismas/2669-nuo-liepos-1-d-pokyciai-sostines-autobusu-marsrutuose.html 2669 Tue, 26 Jun 2018 09:00:00 +0300 native-yes

Nuo liepos 1 d. – pokyčiai sostinės autobusų maršrutuose

Savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ praneša, kad nuo liepos 1 d. keisis 14-ojo, 15-ojo, 43-iojo, 58-ojo, 59-ojo, 65-ojo bei 114-ojo autobusų maršrutų eismo tvarkaraščiai. Pokyčiai įgyvendinami atsižvelgiant į pasikeitusias minėtų autobusų maršrutų trasas bei vasaros metu sumažėjusį keleivių srautą.

43-iojo Justiniškės–Šeškinė–Žaliasis tiltas–Centras autobusų maršruto tvarkaraščiai keičiami atsižvelgiant į autobusų reisų įveikimo laikus bei siekiant užtikrinti viešojo transporto eismo punktualumą.

59-ojo Grigiškės–Lazdynai–Laisvės pr.–Žvėrynas autobusų maršruto tvarkaraščiai keičiami tik poilsio dienomis, įvertinus gyventojų pateiktus prašymus, autobusų reisų įveikimo laikus bei siekiant užtikrinti viešojo transporto eismo punktualumą.

65-ojo Ožkiniai–Naujieji Verkiai–Balsių g.–Pagubė autobusų maršruto tvarkaraščiai koreguojami dėl prasidėjusių mokinių vasaros atostogų ir sumažėjusio keleivių srauto.

14-ojo, 15-ojo, 58-ojo ir 114-ojo autobusų maršrutų tvarkaraščiai keičiami dėl pasikeitusių šių maršrutų trasų.

Kaip bus keičiamos autobusų maršrutų trasos?

14-ojo autobusų maršruto Arimų–Parko g.–Grigaičiai trasa pratęsiama iki Rudaminos. Autobusas iš Arimų gatvės iki Stepono Batoro–Pergalės gatvių sankryžos važiuos įprasta trasa, toliau suks į Gerovės gatvę ir ja važiuos iki Gerovės–Linksmosios gatvių sankryžos, tuomet suks į Linksmąją gatvę bei važiuos įprasta trasa iki Grigaičių žiedo. Toliau autobusai važiuos Pergalės, Filaretų, Dunaikos, Rudaminos, Žygio, Aušros bei Vilniaus gatvėmis iki Rudaminos ir papildomai stos stotelėse Naujosios Vilnios sankryža, 2-asis Didžiasalis, 1-asis Didžiasalis, Stankutiškės, Sodžiaus, Skaidiškių žiedas, Skaidiškės, Draugystės ir Rudamina. Tokia pačia trasa autobusai kursuos ir atgal. Pakeitus trasą, 14-ojo maršruto autobusai nestos Tremtinių (Pramonės g.), Pramonės, Neries, Linksmoji ir Rytų (link Pramonės g.) stotelėse. Tačiau papildomai stos Tremtinių (Pergalės g.) bei įrengtose Gerovės, Žvirblių, Karklėnų bei Rytų (Gerovės g.) stotelėse.

14-ojo autobusų maršruto trasa

15-ojo maršruto autobusai nuo Žolyno gatvės iki Grybautojų stotelės važiuos įprasta trasa, tuomet suks į Valakupių gatvę bei važiuos Lizdeikos, Vaidilutės, Svajonių, Valakupių, Grybautojų ir Turniškių gatvėmis. Pakeitus trasą, 15-ojo maršruto autobusai neužsuks į Mėlynių ir Grybautojų (link Svajonių g.) stoteles, tačiau papildomai stos įrengtose Grybautojų (Rukeliškių g.), Lizdeikos, Rato, 1-asis paplūdimys, Vaidilutės, 2-asis paplūdimys, Bruknių ir Svajonių stotelėse. Tokia pačia trasa autobusai važiuos ir atgal.

15-ojo autobusų maršruto trasa

58-ojo autobusų maršruto trasa pratęsiama iki Grigaičių žiedo. Iš Stoties iki stotelės Šumsko kryptis autobusai važiuos įprasta trasa, o toliau – Juoduoju keliu, Šumsko plentu bei Pergalės gatve iki Grigaičių žiedo ir papildomai stos stotelėse 9-asis kilometras, Slėnis, Naujosios Vilnios sankryža ir Grigaičių žiedas. Tokia pačia trasa autobusai kursuos ir atgal.

58-ojo autobusų maršruto trasa

114-ojo autobusų maršruto trasa pratęsiama iki Šiaurės miestelio. Iš Vinciūniškių iki Antakalnio žiedo autobusai kursuos įprasta trasa, o toliau – Antakalnio, Oskaro Milašiaus, Kareivių, Žirmūnų ir Povilo Lukšio gatvėmis, kuriose papildomai stos Lizdeikos, Oskaro Milašiaus, Valakampių tiltas, Kareivių, Žirmūnai, Šiaurės miestelis bei Povilo Lukšio stotelėse. Tokia pačia trasa autobusai važiuos ir atgal.

114-ojo autobusų maršruto trasa

Nauji 14-ojo, 15-ojo, 43-iojo, 58-ojo, 59-ojo, 65-ojo bei 114-ojo autobusų maršrutų tvarkaraščiai interneto tinklalapyje www.vilniustransport.lt bus skelbiami nuo birželio 25 d. Informaciją viešojo transporto stotelėse planuojama atnaujinti nuo birželio 27 d.

Informacija apie viešojo transporto darbą ir pakeitimus pateikiama interneto tinklalapyje www.vilniustransport.lt, socialiniame tinklalapyje www.facebook.com/susisiekimo.paslaugos, mobiliaisiais telefonais (m.stops.lt) bei darbo valandomis teikiama telefonu (8 5) 210 7050.

Iš pranešimų spaudai]]> https://www.savaite.lt/auto/eismas/2659-lemtingos-puse-sekundes.html https://www.savaite.lt/auto/eismas/2659-lemtingos-puse-sekundes.html 2659 Tue, 19 Jun 2018 08:47:24 +0300 native-yes
Tiesioginiai saulės spinduliai čiaudulį gali sukelti ir nealergiškiems vairuotojams, neužsidėjusiems tamsintų akinių

Lemtingos pusė sekundės

Dažnas yra girdėjęs įspėjimą vairuojant automobilį nevalgyti, negerti, nekalbėti telefonu ar nerašyti SMS. Bet tik retas girdėjo pasiūlymą nečiaudėti. Vos pusę sekundės trunkantis čiaudulys nėra toks nepavojingas, ypač žydėjimo ir alergijų laikotarpiu.

Pernai pavasarį kelyje „Via Baltica“ dėl alergijos žiedadulkėms vairuotojas ėmė čiaudėti – tai darydamas užsimerkė, o pravėręs akis prieš save pamatė sustojusį automobilį. Išvengti susidūrimo nepavyko – nusičiaudėjusio ir akimirkai budrumą praradusio vairuotojo valdoma mašina įsirėžė į priekyje stovėjusios transporto priemonės galą, teigiama Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) pranešime žiniasklaidai.

Kaip rašoma LTSA pranešime, sėdėdamas prie vairo nė vienas vairuotojas negali būti tikras, kad jam nosiaryklės nesudirgins nežinomi dirgikliai ir jis nepradės čiaudėti. Jei taip nutinka, vairuotojas turėtų išlikti ramus ir dėmesį sutelkti tik į vairavimą, o ne bandyti išvengti čiaudulio užspausdamas nosį ar panašiai. Užtenka tik vieno netinkamo judesio, ir vairuotojas gali sukelti eismo įvykį.

„Čiaudėjimo vairuotojas beveik negali išvengti, tačiau jeigu laikysis saugaus atstumo, per daug nepriartės prie prieš jį važiuojančios transporto priemonės ir neviršys reikalaujamo greičio, tą pusę sekundės galės jaustis ramus dėl savęs ir kartu vykstančių keleivių“, – teigiama LTSA pranešime.

Alergologas Valerijus Morozovas patvirtino, kad čiaudėjimas gali sumažinti vairuotojo dėmesingumą. „Aišku, daug priklauso nuo situacijos. Šiaip mirktelėdamas žmogus užsimerkia 0,1–0,2 sekundės dalims, o čiaudint užsimerkiama ilgesniam laikui – apie pusei sekundės. Važiuojant dykuma, kai aplink nėra kito transporto, čiaudėjimas, žinoma, eismo saugumui jokios įtakos nedaro. Tačiau ten, kur transporto priemonių srautas intensyvus, dideliame mieste, kur daug pėsčiųjų, čiaudėdamas vairuotojas tikrai negali 100 proc. dėmesio sutelkti į vairavimą“, – nevaldomą žmogaus refleksą apibūdino gydytojas. Pasak jo, atstumas iki kitos transporto priemonės šiuo atveju labai reikšmingas, nes jaučiant artėjantį čiaudulį galima sulėtinti važiavimo greitį ir taip sukurti papildomos erdvės tarp transporto priemonių. V. Morozovas negalėjo pasakyti, ar čiaudėjimas prie vairo dažnas reiškinys, tačiau čiaudulio ar pavasarinės alergijos kamuojamiems žmonėms tinka vienodos rekomendacijos.

„Jei sėdime dirginančioje aplinkoje, kur bloga ventiliacija, ar veikia tiesioginiai saulės spinduliai, galime čiaudėti ir ne tik dėl mikroskopinių dalelių, tokių kaip dulkės, žiedadulkės ir kitų. Jei esate alergiškas, rekomendacijos bendros – keliaukite anksti ryte arba vėlai vakare. Tuo metu drėgnesnis oras, jau nėra tiek dulkių ar žiedadulkių, ne toks intensyvus eismas. Beje, būtinai užsidėkite akinius nuo saulės – jie apsaugos nuo tiesioginių spindulių“, – sakė gydytojas.

Jis taip pat rekomendavo nepamiršti tinkamos vėdinimo ar kondicionavimo priežiūros transporto priemonėje ir laiku keisti oro filtrus.]]> https://www.savaite.lt/auto/eismas/2635-kada-suprasime-kad-nuosavas-automobilis-nera-skirtas-didmiesciui.html https://www.savaite.lt/auto/eismas/2635-kada-suprasime-kad-nuosavas-automobilis-nera-skirtas-didmiesciui.html 2635 Mon, 04 Jun 2018 15:42:00 +0300 native-yes

Lietuvoje yra palankios sąlygos važinėti dviračiais, bet tik nedaugelis didžiųjų miestų gyventojų juos renkasi kasdienėms kelionėms. Nors plečiamas dviračių takų tinklas, žmonės neskuba lipti iš automobilių. Specialistai pabrėžia, kad tam turi įtakos tiek požiūris į keliones dviračiu, tiek takų patogumas ir saugumas.

Mašinos nėra progresas

Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas Eduardas Kriščiūnas tiki, jog dviračiai gali tapti labai populiaria keliavimo mieste priemone. Tam tiesiog reikia tinkamo planavimo ir kitokio požiūrio.

„Šiuo metu vyrauja nuomonė, kad automobilis yra progresyvesnė transporto priemonė už dviratį, tačiau kitose šalyse jau seniai žmonės suprato, kad individualios mašinos nėra skirtos važinėti didmiesčiuose. Jei norima išspręsti kamščių ir parkavimo problemas, žmonės turi iš automobilių persėsti į viešąjį transportą ir kelionėms mieste naudoti dviračius. Dviračių privalumai, mano nuomone, yra didžiausi, nes užtenka tik nutiesti takus ir daugiau nebereikia niekuo rūpintis", ̶ teigia E. Kriščiūnas.

Saugaus eismo bendrovės „Biseris" generalinis direktorius Tomas Ignatavičius pabrėžia, kad gerai įengti dviračių takai nereikalauja daug priežiūros. Bėgant laikui nusidėvi aikštelių danga ar ženklinimas, bet tokie pat procesai vyksta ir su gatvių danga. O kelionės dviračiu teikia daugialypę naudą: mieste dingsta kamščiai, švarėja oras, dviračiais važiuojantys žmonės yra sveikesni ir laimingesni.

Kokie takai motyvuoja sėsti ant dviračio

T. Ignatavičiaus manymu, paskatinti žmones dažniau keliauti dviračiais gali išvystytas dviračių takų tinklas, jų patogumas, įrengtos dviračių laikymo vietos. Visgi pagrindiniu faktoriumi, nulemiančiu, ar žmogus kelionėms po miestą rinksis dviratį, jis laiko saugumą.

„Dviratininkai yra itin pažeidžiami eismo dalyviai, todėl dviračių takai turėtų būti apsaugoti tiek nuo automobilių, tiek nuo pėsčiųjų. Saugiausia turėti atskirus dviračių takus. Jei negalima daryti atskirų dviračių takų, jie nuo mašinų važiuojamosios kelio dalies gali būti atskirti horizontaliuoju ženklinimu, tarp jų ir gatvės gali atsirasti parkavimosi zona. Stengiantis apsaugoti dviratininkus naudojami stulpeliai ar apsauginės atitvarų sistemos, ratų atmušikliai, bordiūrai. Jei pėsčiųjų ir dviračių takai eina vienas šalia kito, juos rekomenduojama atskirti gerai juntamos tekstūros juosta", – pasakoja „Biserio" vadovas.

E. Kriščiūno nuomone, didžiausia dabartinė dviračių takų problema yra ta, jog nėra tiksliai apskaičiuojama žmonių srautai, tad takai būna pritaikyti minimaliam žmonių skaičiui ir juose tenka važiuoti vorele ar būna nepatogu prasilenkti. Žinant, koks skaičius žmonių gyvena konkrečiame rajone ir koks procentas jų važiuoja dviračiais, galima apskaičiuoti, kokio pločio tako reikės ir kokiu greičiu žmonės galės juo važiuoti.

„Idealus dviračių tako plotis turėtų būti 3,5 metro. Tokio pločio takuose gali prasilenkti net poromis važiuojantys dviratininkai", ̶ teigia E. Kriščiūnas.

Jis pabrėžia, kad gerosios patirties reikėtų semtis iš olandų, kurie turi geriausia išvystytą dviračių takų infrastruktūrą. Daug kur dviratininkams palankiausia šalimi nurodoma Danija, bet žmonių keliaujančių į darbą dviračiais skaičius joje mažėja, o infrastruktūra yra pasenusi. Olandija šiuo atveju yra daug labiau pažengusi. Būtent olandai pirmauja dviračių skaičiumi – vienam olandui tenka 1,3 dviračio.

„Lietuva gali tapti dviračių šalimi, tiesiog turime susidėlioti prioritetus ir kryptingai siekti pokyčių", ̶ pažymi Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas.]]> https://www.savaite.lt/auto/eismas/2618-vilniaus-vairuotojai-bus-raginami-neblokuoti-stoteliu.html https://www.savaite.lt/auto/eismas/2618-vilniaus-vairuotojai-bus-raginami-neblokuoti-stoteliu.html 2618 Thu, 24 May 2018 10:29:20 +0300 native-yes

Sostinėje pristatoma prevencinė saugaus eismo priemonė, padėsianti užtikrinti sklandesnį viešojo transporto judėjimą ir keleivių saugumą. Gegužės mėn. pabaigoje dalyje stotelių bus įrengti informaciniai skydai „Neblokuokite stotelės“, primenantys vairuotojams netrikdyti viešojo transporto eismo.

„Automobiliams blokuojant viešojo transporto stoteles, autobusams ir troleibusams sudėtinga ne tik privažiuoti prie keleivių įlaipinimo-išlaipinimo aikštelių, tačiau ir saugiai išvažiuoti iš jų. Bendradarbiaudami su vežėjais atlikome tyrimą ir identifikavome dažniausiai automobiliais užtveriamas viešojo transporto stoteles – nustatyta, jog jų yra 41. Įrengdami informacinius skydus „Neblokuokite stotelės“ ir specialiai paženklindami stoteles, norime paskatinti vairuotojus elgtis sąmoningiau ir neužtverti vietų, kuriose sustoja viešasis transportas, taip užtikrinant sklandesnį jo judėjimą bei didesnį pačių keleivių saugumą“, – sako Vaidotas Meškauskas, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Bendrųjų reikalų departamento vadovas, vykdantis direktoriaus funkcijas.

Informacinius skydus „Neblokuokite stotelės“ SĮ „Susisiekimo paslaugos“ įrengs 41 viešojo transporto stotelėje. Tose pačiose stotelėse Vilniaus miesto savivaldybė taip pat paženklins ir važiuojamąją dangą – specialus geltonos spalvos zigzagas žymės kelio vietą, kurioje per visą zigzago ilgį bus draudžiama stovėti transporto priemonėms.

Informaciniais skydais ir zigzagais bus pažymėtos šios stotelės: Mykolo Biržiškos gimnazija (abiem kryptimis), Vaikų ligoninė (abiem kryptimis), Santariškės (abiem kryptimis), Užupis, Migracijos valdyba (link centro), Pašilaičiai (abiem kryptimis), Naujosios Vilnios žiedas (į centrą), „Lelija“ (iš stoties), Fabijoniškės, Fabijoniškių žiedas (abiem kryptimis), Dailės akademija (abiem kryptimis), Aušros vartai (abiem kryptimis), Bernardinų kapinės, Bernardinų sodas (abiem kryptimis), Apkasų (abiem kryptimis), Žvejų (kryptimi iš Šiaurės miestelio), Liudviko Zamenhofo (abiem kryptimis), Bernardinų, Vilnios, Minties (abiem kryptimis), Kunigiškių (link centro), Žaliųjų ežerų (link Santariškių), Mykolo Lietuvio, Erfurto (link Lazdynėlių), Juozo Tumo-Vaižganto (abiem kryptimis), Ukmergės (į centrą), Vieversių (link Antakalnio g.) ir Gabijos (abiem kryptimis). Gegužės 24 d. ryte paženklinta pirmoji – Migracijos valdyba – stotelė.

Primenama, kad vadovaujantis Kelių eismo taisyklių 150.9 punktu draudžiama sustoti ir stovėti maršrutinio transporto sustojimo aikštelėse ir arčiau kaip 15 m atstumu nuo jų, o kai aikštelės nėra – arčiau kaip 15 m atstumu nuo kelio ženklo „Stotelė“, jeigu tai kliudytų maršrutinio transporto eismui. Vairuotojai skatinami būti atidūs ir laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų bei neužstatyti stotelių ir neblokuoti viešojo transporto eismo.]]> https://www.savaite.lt/auto/eismas/2520-automobilizacijos-zemelapyje-pirmunai-ir-atsilikeliai.html https://www.savaite.lt/auto/eismas/2520-automobilizacijos-zemelapyje-pirmunai-ir-atsilikeliai.html 2520 Mon, 09 Apr 2018 11:13:14 +0300 native-yes
Iš 1 353 038 mūsų šalyje registruotų lengvųjų automobilių viešajame eisme dalyvavo 1 204 389, arba 89,01 procento.

2018 metų kovo 1 dieną Lietuvoje buvo registruota 14 800 lengvųjų automobilių, arba 1,1 proc. daugiau nei metų pradžioje. Valstybės įmonės (VĮ) „Regitra“ duomenimis, 2018 m. sausio 1 d. šalies gyventojai bei įmonės buvo registravę 1 353 038 lengvąsias mašinas, kovo pradžioje – 1 368 038.

Anot „Regitros“ pateiktų ir „Savaitės“ išanalizuotų duomenų, kovo 1-ąją iš didžiųjų miestų daugiausia lengvųjų automobilių buvo registruota Vilniuje (270 496). Antrąją vietą užėmė Kaunas (148 178), trečiąją – Klaipėda (62 774), ketvirtąją – Šiauliai (43 338), penktąją – Panevėžys (42 441).

Per du pirmuosius šių metų mėnesius Vilniuje registruotų lengvųjų automobilių padaugėjo 1719, arba 0,07 proc., Kaune – 1164, arba 0,08 proc., Šiauliuose – 207, arba 0,05 proc., Panevėžyje – 112, arba 0,02 procento.

Iš rajono savivaldybių pirmavo Kauno rajono savivaldybė, kurios įmonės ir gyventojai pirmojo šių metų pavasario mėnesio pradžioje buvo registravę 47 877 lengvąsias transporto priemones.

Antrąją poziciją čia užėmė Vilniaus (44 183), trečiąją - Klaipėdos (27 830), ketvirtąją – Marijampolės (29 724), penktąją – Mažeikių (24 538) rajonų savivaldybės.

Įdomu, kad prie didžiųjų miestų esančios Šiaulių (18 684) ir Panevėžio (18 314) rajonų savivaldybės šiame sąraše užėmė vos 11 ir 13 vietas, į priekį dar praleisdamos Kėdainių (20 724, 6-toji vieta), Radviliškio (19 769, 7-oji vieta), Tauragės (19 105, 8-oji vieta), Šilutės (18 920, 9-oji vieta) rajono savivaldybes.

Tarp Šiaulių ir Panevėžio rajonų savivaldybių dar sugebėjo įsisprausti Kretingos rajono savivaldybė, kurioje kovo 1 dieną buvo registruotos 18 459 lengvosios mašinos.
Mažiausiai lengvųjų automobilių 2018 metų pirmojo pavasario mėnesio pradžioje buvo įregistravusios Neringos (3055), Pagėgių (4399), Kalvarijų (4965), Rietavo (5565) ir Ignalinos (6969) rajonų savivaldybių bendrovės bei gyventojai.

VĮ „Regitra“ informavo, kad metų pradžioje iš 1 353 038 mūsų šalyje registruotų lengvųjų automobilių viešajame eisme dalyvavo 1 204 389, arba 89,01 procento. 148 649 lengvųjų transporto priemonių galėjo būti sustabdyti leidimai važinėti viešaisiais keliais dėl to, kad mašinos nebuvo draustos arba be techninės apžiūros.]]> https://www.savaite.lt/auto/eismas/2517-ar-lietuvos-keliai-bus-tokie-saugus-kaip-svedijoje.html https://www.savaite.lt/auto/eismas/2517-ar-lietuvos-keliai-bus-tokie-saugus-kaip-svedijoje.html 2517 Mon, 09 Apr 2018 09:47:22 +0300 native-yes

Prieš daugiau nei 20 metų Švedijoje sukurta programa „Vizija 0“ padarė šios šalies kelius vienus saugiausių pasaulyje. Lietuvai, pagal žuvusiųjų keliuose skaičių, vis dar sunkiai sekasi vytis Europos Sąjungos šalis. Nors per televiziją nuolat rodomi šokiruojantys filmukai, skatinantys nepažeidinėti kelių eismo taisyklių, statistika rodo, kad jie nėra labai veiksmingi. Galbūt Lietuvai vertėtų sekti Švedijos pėdomis ir kitais būdais keisti eismo dalyvių elgesį?

Kaip Švedijoje užtikrinamas saugumas keliuose

Švedijos programoje „Vizija 0“ pabrėžiama, kad nėra vieno veiksnio, atsakingo už kelių avaringumą. Saugus eismas priklauso nuo visų veiksnių: eismo dalyvių elgsenos, kelių infrastruktūros bei automobilių technologijų. Akcentuojama, jog žmonės klysta, tad kelių sistema turi būti tokia, kad padėtų šių klaidų išvengti arba sumažintų jų padarinius.

Lietuvos ir Švedijos akademijos vadovas Peje Michaelsson teigia, kad Lietuviai turėtų didžiuotis savo daroma pažanga eismo saugumo srityje, bet pastebi, kad galima dar daug nuveikti, kad saugumas Lietuvos keliuose būtų didesnis. „Matau per Lietuvos televizijas rodomas reklamas, kuriose žiūrovai gąsdinami rodant baisias avarijas, nors daugybė tyrimų įrodė, kad tai nėra labai efektyvus būdas didinti saugumą keliuose. Švedai remiasi požiūriu, kad nereikia keisti žmonių, tik sudaryti jiems sąlygas, kad pasirinktų saugų vairavimo būdą. O per televiziją norėčiau matyti ne gąsdinančias reklamas, o pozityvų pavyzdį, kuriuo norėtųsi sekti“, – teigia P. Michaelsson.

Švedija pertvarkė savo kelius, prioritetu keldama ne greitą važiavimą, bet saugumą keliuose. Kaip pastebi saugaus eismo bendrovės „Biseris“ generalinis direktorius Tomas Ignatavičius, eismo saugumą galima užtikrinti tik tada, kai taikomos kompleksinės priemonės. Turi būti saugūs keliai, saugios transporto priemonės ir atsakingas eismo dalyvių elgesys.

Taip pat T. Ignatavičius siūlo atkreipti dėmesį į išmaniąsias saugaus eismo technologijas: „Daug eismo įvykių, kuriuose nukenčia pėstieji, įvyksta tamsiu paros metu, tad, pavyzdžiui, verta investuoti į išmaniąsias perėjas, kurios vairuotojus apie artėjančius pėsčiuosius įspėja apšviesdamos perėjos ženklą ir įjungdamos kelio dangoje įmontuotus įspėjamuosius žibintus.“ Švedijoje siekiant „Vizijos 0“ 12600 pėsčiųjų perėjų buvo padaryta saugesnėmis, įrengiant įvairias žibintų ir apsaugos sistemas bei greičio kalnelius.



Pasak saugaus eismo specialistų, avaringumą mažina ir 2+1 tipo keliai, kai į vieną pusę eismas turi 1 juostą, o kitą – 2 juostas, ir tokia konfigūracija keičiasi kas kelis kilometrus. Šiuo principu buvo rekonstruota dalis kelio Šiaulių apskrityje, planuojama tokį tipo sprendimą taikyti ir „Via Baltica“ trasoje ties Panevėžiu.

Dar atsiliekame nuo Europos Sąjungos

Saugaus eismo dieną lietuviai gali pasitikti su dvejopais jausmais. Lietuva reikšmingai sumažino žūčių keliuose skaičių. Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, 2007 m. eismo įvykiuose žuvo 740 žmonių, o 2017 metais – beveik keturis kartus mažiau, tik 192. Pagal pasiektą pažangą žūčių keliuose mažinimo srityje 2016 m. pirmavome tarp Europos Sąjungos šalių.

Nepaisant pažangos, Lietuvos keliuose žuvusiųjų skaičius yra aukštas ir pagal šį rodiklį vis dar atsiliekame nuo Europos Sąjungos vidurkio. Lietuvoje 100 000 gyventojų 2017 m. teko 6,8 žūčių kelyje, tuo tarpu Švedija, taikydama programą „Vizija 0“, šį skaičių 2015 m. buvo sumažinusi iki 2,8. Vien per pirmus du šių metų mėnesius Lietuvos keliuose buvo sužeista 52 žmonėmis daugiau, o žuvo 6 žmonėmis daugiau nei per tą patį 2017 m. laikotarpį. Iš viso šių metų sausį ir vasarį žuvo 34 žmonės. Beveik 62 proc. jų buvo pėstieji.

„Vizija 0“ Lietuvoje – jokių mirčių?

Tikėtina, kad per artimiausius metus Lietuva darys reikšmingą pažangą saugaus eismo srityje. Kovo mėnesį LR Susisiekimo ministerijos pristatytoje saugaus eismo programoje „Vizija 0“ numatyta žuvusiųjų keliuose skaičių iki 2030-ųjų sumažinti 50 procentų, o 2050-ais visiškai žūčių nebeturėti.

Daug dėmesio „Vizijoje 0“ skiriama pačių eismo dalyvių kultūros kėlimui nes 90 proc. skaudžių eismo nelaimių įvyksta dėl jų kaltės. Dar vienas iš „Vizijos 0“ prioritetų – saugi ir patogi kelių infrastruktūra. Siekiant sukurti saugius kelius planuojama įgyvendinti daugiau nei 1000 įvairių priemonių: rekonstruotos nesaugios perėjos, įrengtos pėsčiųjų saugos salelės, padidintas dviračių takų ilgis, panaikint „neapsaugoti kairiniai“ posūkiai ir kt. Planuojama vykdyti ir stipresnę greičio bei pažeidimų kontrolę.

Programoje taip pat skiriama dėmesio efektyvios pagalbos po eismo įvykio užtikrinimui ir jo ištyrimui. P. Michaelsson, pateikia pavyzdį, kad itin veiksmingai veikia Švedijos nacionalinė duomenų bazė „STRADA (angl. Swedish Traffic Accident Data Acquisition), į kurią iš įvairių šaltinių (ligoninių, kelių policijos) patenka informacija apie eismo įvykius, tad regionų valdžios atstovai gali lengvai identifikuoti problematines vietas ir priimti sprendimus, užtikrinančius jų saugumą.

„Tik reikia, kad valdžios atstovai žinotų, kokiomis priemonėmis galima pagerinti padėtį ir būtų suinteresuoti jas taikyti“, – pabrėžia P. Michaelsson.

Ar 2050 metais išties nebeliks žūčių Lietuvos keliuose parodys ateitis. Didieji mašinų gamintojai intensyviai dirba prie bepiločių automobilių, tad galbūt jų pasirodymas keliuose padės išvengti „žmogiškų klaidų“, nors kaip rodo paskutinė „Tesla“ automobilio avarija, patikimų technologijų dar reikės luktelti.]]>