Nori į Šveicariją? „Savaitė“ nuveš!

„Savaitė“ veža į Šveicariją ir garsina Tavo miestą

" style="margin-right: 15px" /> Laimingu bilietu į Šveicariją Tau gali tapti nuotrauka, kurioje esi su žurnalo „Savaitė“ viršeliu prie vietovės riboženklio ar lankytino objekto. Burtais išrinksime nugalėtoją, kuris su savo draugu galės krautis lagaminus ir šešioms dienoms keliauti į Šveicariją.

Laimi Tu – laimi ir Tavo miestas. „Savaitė“ parašys ir nuo Tavęs padovanos straipsnį apie nuotraukoje pavaizduotą vietovę ar lankytiną objektą.

Dviem išradingiausių nuotraukų autoriams „Savaitė“ padovanos metinę naujo žurnalo „Šeimai“ prenumeratą.

Nuotraukas siųsk el. paštu reklama@savaite.lt arba paskelbk „Savaitės“ Facebook profilyje.
Nuotraukų lauksime iki birželio 9 d.

Kelialapio į Šveicariją dviem vertė – 1 598 Lt. Kelialapis galioja 5 mėn. nuo laimėtojo paskelbimo.
Daugiau apie kelionę – čia


Nuotraukos gali būti publikuojamos „Savaitės“ žurnale, interneto svetainėje ir Facebook profilyje. Savaitgaliui – į gamtą Vasaros mėnesiais pirmą kartą įsiruošus į gamtą su nakvyne kils klausimas, kokiu turistiniu inventoriumi ir kokiais daiktais pasirūpinti. Laimius STRAŽNICKAS Renkamės vietą Užkietėjęs keliautojas, žygių organizatorius, Vilniaus keliautojų klubo pirmininkas Algimantas Jucevičius sako, jog susiruošus savarankiškai stovyklauti, tarkim, savaitgaliui su draugais, tačiau neturint iš anksto numatytos konkrečios vietos, nereikėtų pasikliauti savieiga ir leistis nežinia kur. Nestatykite palapinių atsitiktinėse vietose, nes galite įsivelti į konfliktą su žemės savininkais, susilauksite priekaištų iš Generalinės miškų urėdijos, koordinuojančios miškų priešgaisrinę apsaugą. Šiandien Lietuvoje yra gerai išplėtota nacionalinių (jų yra keturi) ir regioninių parkų (30) struktūra. Juose taip pat yra įrengtos stovyklavietės, kur galima įsikurti smagiam savaitgaliui. Telieka įsijungti internetą ir išsirinkti vietą, tinkamą stovyklauti. Tiesa, už galimybę stovyklauti gali tekti sumokėti šiokį tokį mokestį, tačiau ir sąlygos stovyklavietėje bus daug geresnės negu bet kur kitur – bent jau bus vieta laužavietei, tualetas, šiukšlių dėžės. Palapinė dvigubu stogu Jeigu dar tik pradedate savo stovyklavimo gamtoje istoriją, be abejo, teks pagalvoti apie palapinę, kurioje susidėsite daiktus ir nakvosite. Turizmo inventoriumi prekiaujančiose parduotuvėse gali galva susisukti nuo gausios palapinių pasiūlos. Pasak A. Jucevičiaus, jeigu ateityje neketinate dalyvauti ekstremaliuose kalnų žygiuose, poilsiui Lietuvos gamtoje nereikėtų ieškoti ypatingos palapinės. Universali palapinė puikiai tiks ir baidarių žygyje, ir išvykoje prie ežero. Be to, tinkamai prižiūrima, laikoma sausoje vietoje, ji tarnaus ilgus metus. Jeigu žygyje teks ilgai keliauti pėsčiomis, pati lengviausia būtų paprasčiausia visuose prekybos centruose pardavinėjama viensluoksnė palapinė. Ji nėra labai brangi, tačiau ir ne pati patogiausia. Geriausia rinktis šiek tiek sunkesnę, tačiau patogesnę dvisluoksnę kupolo formos palapinę. Išorinis tentas saugos nuo kritulių, o tarpas tarp tento ir vidinės palapinės neleis kauptis kondensatui. Svarbu, kad pastačius palapinę tentas nesiliestų prie vidinės palapinės. Ant kiekvienos palapinės yra nurodomas palapinės atsparumas vandeniui. Kuo šis rodiklis didesnis, tuo ilgiau ir patikimiau palapinė tarnaus. Aišku, nuo to priklausys ir jos kaina. Beje, viensluoksnės palapinės, užėjus stipriam lietui, gali permirkti. Jeigu į žygius gamtoje ketinate keliauti automobiliu, be abejo, geriausiai tiktų didesnė palapinė su specialiu prieangiu, kuriame galėsite susidėti visus savo daiktus ar net pasistatyti stalelį. Patogiai miegoti Stovyklaujant gamtoje labai svarbu gerai išsimiegoti, nes miego trūkumas neigiamai veiks visą žmogaus organizmą – būsite irzlūs, jausitės apsunkę ir greičiau pavargsite. Tačiau kad miegas būtų patogus, reikės miegmaišio ir kilimėlio, ant kurio pasitiesite miegmaišį. Kilimėlių yra įvairių – skirtingo svorio ir minkštumo. Geriausia rinktis susukamą ir lengvą. A. Jucevičius nerekomenduoja į žygį neštis pripučiamų čiužinių, kurie paprastai būna sunkūs ir gali prakiurti. Renkantis miegmaišį paprastai tenka įvertinti tris pagrindines jo savybes: formą, nuo kurios priklauso erdvė, temperatūrą – iki kokios temperatūros šaltu oru galėsite jame miegoti, ir užpildą, nuo kurio priklauso ilgaamžiškumas ir džiovinimo laikas. Daugiausia erdvės turi stačiakampiai miegmaišiai. Be to, juos labai patogu susegti su kitu tokiu pat miegmaišiu ir susikurti „dvigulį“ guolį. Pusapvalis dėl savo formos paprastai būna šiltesnis (ypač šilčiau kojoms) už stačiakampį. Mumijos tipo miegmaišiai yra šiltesni už visus kitus, tačiau pasivartyti jame jau bus sunku. Standartinis miegmaišių ilgis yra 170–235 cm, o plotis – 75–90 cm. Ant miegmaišių paprastai nurodomi ir temperatūros lygiai, lemiantys komfortišką miegą. Pasak A. Jucevičiaus, Lietuvos sąlygomis užtektų miegmaišio, kuriame komfortiško miegojimo riba būtų esant minus penkių laipsnių aplinkos temperatūrai. Paprastai, kuo miegmaišis lengvesnis ir kuo žemesnė yra jo komfortiško miegojimo temperatūra, tuo jis brangiau kainuoja. Miegmaišiai yra užpildomi pūkais arba sintetine medžiaga. Pūkiniai, lyginant su sintetiniais miegmaišiais, yra šiltesni, geriau „kvėpuoja“, patvaresni ir lengvesni. Kita vertus, jie yra brangesni, sušlapę praranda savo savybes ir yra sunkiai išdžiovinami bei reikalauja didesnės priežiūros. Tuo tarpu sintetinio pluošto pripildyti miegmaišiai tarpusavyje skiriasi, priklausomai nuo to, kokio tipo sintetika panaudota. Tačiau lyginant su pūkiniais, jie yra atsparesni vandeniui, greičiau džiūsta, nesukelia alergijos ir lengviau prižiūrimi. Kita vertus, jie yra sunkesni, ne tokie šilti bei greičiau sudyla. Beje, ką daryti, jeigu išsiruošus į žygį, naktį labai atšalo ir miegmaišyje tapo šalta miegoti. Žygių žinovas primena, jog geriausiai žmogus pailsi, jeigu miegmaišyje miega ne su drabužiais, o taip, kaip pripratęs miegoti savo lovoje. Tačiau visais atvejais būtų pravartu turėti specialų įklotą, savotišką miegmaišio patalynę, kurią reikalui esant galima išskalbti. Jeigu miegoti per šalta, galima du miegmaišius sujungti į vieną ir dalytis šiluma dviese, arba tiesiog ant miegmaišio užmesti striukę. Miegoti apsirengus gali būti tik kraštutinė išeitis, jeigu niekas daugiau nepadeda. Šiuo atveju kokybiškas miegas – vargu, ar įmanomas. Kur susidėti daiktus? Vienas iš svarbiausių žygių į gamtą daiktų yra turistinė kuprinė. Pagal paskirtį kuprinių yra įvairiausių. Tačiau neilgiems žygiams Lietuvoje geriausia tiktų vadinamosios trekingo kuprinės. Jos paprastai skirtos neilgiems žygiams, kai maisto, įrangos ir aprangos svoris bei tūris nėra labai didelis. Be to, šios kuprinės turi išorinius tvirtinimus, skirtus palapinei ar kilimėliui, taip pat talpias išorines kišenes reikalingiausiems daiktams susidėti. Mūsų pašnekovas atkreipia dėmesį, jog žygiams būtinai reikėtų rinktis kuprinę su pastiprintu rėmu nugarinėje dalyje ir būtinai su juosmens diržu, kuris leis svorį nuo pečių „perkelti“ ant juosmens. Juosmens diržas turi būti ganėtinai platus (apie dešimt centimetrų), minkštas ir kartu standus, kad išlaikytų savo formą. Užsegtas ir gerai sureguliuotas juosmens diržas daugiau nei pusę kuprinės svorio paskirsto nuo pečių ir stuburo klubams. Dar vienas svarbus kuprinės pasirinkimo kriterijus yra jos tūris. Jis matuojamas litrais. Savaitgalio žygiams visiškai pakaktų kuprinės, kurios tūris yra 60–80 litrų. Kraunant daiktus į kuprinę, reikėtų įvertinti daiktų svorį ir sunkesnius krauti apačioje, arčiau nugaros, o lengvesnius – viršuje. Beje, nereikėtų užmiršti, kad leidžiantis į žygius gamtoje gali tekti „paragauti“ ir lietaus. Todėl kraunantis daiktus į kuprinę reikėtų pirmiau juos įdėti į polietileninius maišelius, kurie apsaugos nuo sušlapimo. Aukštesnės kokybės kuprinės dažnai turi specialų nuo lietaus saugantį gobtuvą, kurį belieka ištraukti, kai užeina lietus. Kokių daiktų neužmiršti? Ruošdamiesi žygiui primiausiai susidėkite asmeninius daktus. Net jei ir išėjus iš namų skaisčiai šviečia saulė, nepamirškite striukės, šiltesnio megztinio ar džemperio, kadangi naktys Lietuvoje dažniausiai būna vėsios. Geriausiai, jeigu striukė, kelnės yra iš vandens nepraleidžiančios medžiagos (gore-tex). Be to, labai reikalingas daiktas žygyje yra polietileninė skraistė nuo lietaus. Lyjant tiesiog reikėtų ja apsigaubti taip, kad ir galva, ir kuprinė būtų apsaugoti nuo drėgmės. Taip pat nereikėtų pamiršti atsarginio apatinių drabužių komplekto bei kojinių. Žygiuose dažnai tenka paprakaituoti. Kad netektų miegoti drėgnais apatiniais drabužiais, nakčiai reikėtų persirengti, o sudrėkusius drabužius išdžiovinti. Reikėtų ir atsarginių medvilninių bei vilnonių kojinių. Su pastarosiomis patogiau avėti batus, jos gerai sugeria prakaitą ir šildo kojas naktį. Beje, batus geriausiai rinktis vienu dydžiu didesnius, kad būtų galima įdėti specialų įklotą. Patogi avalynė yra labai svarbu, kadangi tenka daug eiti pėsčiomis. Šiais laikais žygiams dažniausiai naudojami „trekingo“ batai. Jie turi gilesnį protektorių, kuris apsaugo nuo slydimo. Asmeninių daiktų krepšelyje turėtų būti tualeto priemonės, valgymo įrankiai. Puodelius ir dubenėlius rinkitės nedūžtančius, bet ne metalinius. Kelionėse ir žygiuose visuomet praverčia nedideli termosai ar termosiniai puodeliai. Reikalingas ir galvos apdangalas – ar lietus, ar saulė, galvą reikia saugoti. Kabinetuose ar namuose užsisėdėjusiems ir į gamtą išėjusiems žmonėms, be abejo, pravers ir akiniai nuo saulės. Tiesa, ruošiantis turistauti atokiuose miškingose vietose, būtina pagalvoti ir apie asmeninę vaistinėlę. Net jei ir nevartojate jokių vaistų, vaistinėlėje būtinai turėtų būti pleistro, binto, dezinfekuojančių skysčių. Atminkite, kad šiais laikais labai pavojingos yra erkės. Todėl reikėtų pasirūpinti erkes atbaidainčiomis priemonėmis. Eidami į žygį, kelnių galus sukiškite į kojines ir tas vietas apipurkškite repelentais. Pasirūpinkite ir specialia piniginėle, geriausiai pakabinama ant kaklo. Į ją įsidėkite asmens dokumentą ir sveikatos aprašą, jeigu turite ypatingų problemų, apie kurias nenorite pasakotis draugams. Užrašykite ir savo kraujo grupę. Žygyje labai praverstų ir šiaurietiško vaikščiojimo lazdos. Tiesiog jomis mosuodami labiau „įjungtumėte“ savo viršutinę kūno dalį – gausite daugiau sveikatingumo ir jausitės saugiau. Grupiniai klausimai Keliaudami grupele, be abejo, spręsite maisto ir bendrojo naudojimo inventoriaus klausimus. Išdalykite jį visiems žygio dalyviams. Jeigu individualiai gaminsitės valgį, labiausiai praverstų mažos dujinės viryklėlės. Tačiau greičiausiai ieškosite romantikos ir puodą sriubai ar košei kabinsite ant laužo. Maistui gaminti geriausiai naudoti šaltinio vandenį, galite pasisemti ir upelio ar ežero vandens, tačiau jokiu būdu jo negerkite nevirinto. Jeigu laikysitės išsakytų patarimų, gerai pailsėsite bei sugrįšite žvalūs ir sveiki.