Meningokokinė infekcija dažniausiai kerta sveikiems

Meningokokinė infekcija dažniausiai kerta sveikiems

Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, ligą dažniausiai sukelia B ir C serologinių grupių meningokokai.


Sutramdyti meningokokinę infekciją Lietuvai kol kas sekasi sunkiai – sergamumas šia infekcija yra vienas didžiausių Europoje. Todėl kiekvienam pravartu žinoti, kaip šia liga užsikrečiama, kokie pirmieji jos požymiai, kad susirgę spėtume laiku kreiptis į gydytoją ir išgelbėtume save ar artimą žmogų.


Dalia VALENTIENĖ


Vienas studentas, įstojęs į Didžiosios Britanijos universitetą, teigė iš ten sulaukęs laiško, kuriame prašoma atvykti studijuoti pasiskiepijus nuo meningokokinės infekcijos. Toks reikalavimas atsirado greičiausiai todėl, kad dar neseniai Didžioji Britanija buvo laikoma endemine meningokokinės infekcijos teritorija, joje fiksuotas didesnis sergamumas šia liga nei kitose Europos valstybėse, bet įvedus privalomus skiepus padėtį pavyko pakeisti. Deja, pastaruoju metu prie valstybių, kuriose sergamumas meningokokine infekcija yra labai didelis, priskiriama Lietuva.


„Azijoje ir Afrikoje labiausiai paplitę A ir C serologinių grupių meningokokai. Europoje ligą dažniausiai sukelia B ir C serologinių grupių meningokokai. Beje, Lietuva taip pat yra endeminė tuberkuliozės ir erkinio encefalito teritorija. Vadinasi, kai kurie mikroorganizmai mūsų šalyje yra geriau prisitaikę išgyventi nei kitose teritorijose. Tai būdinga daugeliui valstybių, sergamumas įvairiomis ligomis – netolygus: vienose šalyse vyrauja vienokios užkrečiamosios ligos, kitose – kitokios“, – teigia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Giedrė Aleksienė.

REKLAMA


Mūsų šalyje, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, 2016 m. meningokokine infekcija susirgo 75 asmenys, 48 iš jų – vaikai iki 17 metų, 7 vaikai mirė, 4 iš jų dar nebuvo sulaukę 5 metų. Pernai minėta infekcija susirgo 81 asmuo, 54 iš jų – vaikai iki 17 metų, 11 vaikų mirė, 5 iš jų buvo iki 5-erių. Šiemet taip pat jau užregistruota meningokokinės infekcijos atvejų, nuo jos mirė du mažamečiai vaikai.


Kaip užsikrečiama?


Daugelis yra girdėję apie meningitą – galvos ir nugaros smegenų minkštųjų dangalų uždegimą, tačiau meningitas yra tik viena iš meningokokinės infekcijos formų. Meningokokai yra bakterijos, o meningitą gali sukelti ir virusai, pavyzdžiui, enterovirusai, erkinio encefalito, tymų, parotito, gripo, paragripo virusai. Žmones labiausiai gąsdina tai, kad meningokokinė infekcija gali netikėtai baigtis mirtimi.


Ja užsikrečiama esant labai artimam kontaktui – kartu sėdint, žaidžiant ar miegant, valgant ar geriant iš tų pačių indų, dalijantis higienos reikmenimis, bučiuojantis. Užkrėsti gali tiek sergantis asmuo, tiek sveikas bakterijų nešiotojas (jis bakterijas gali nešioti iki kelių savaičių). Inkubacinis periodas trunka nuo vienos iki dešimties dienų. Tiesa, meningokokinė infekcija oru neplinta taip greitai kaip kitos ligos – vėjaraupiai, tymai, gripas.

REKLAMA


Jeigu gatvėje, parduotuvėje ar kitoje viešojoje vietoje prasilenkėte su meningokokinės infekcijos nešiotoju, mažai tikėtina, kad užsikrėsite.
Pasak G. Aleksienės, vieni dažniausių ligos sukėlėjų yra B grupės meningokokai. „Šią ūminę infekciją sukelia bakterijos Neisseria meningitidis. Infekcijos šaltinis apie 70 proc. atvejų būna sveiki bakterijų nešiotojai, 25 proc. atvejų – asmenys, sergantys nazofaringine forma, t. y. sloguojantys, ir 5 proc. atvejų užsikrėsti galima nuo sergančiųjų generalizuota forma.


Ypač didelį epidemiologinį pavojų kelia sergantieji sloga, nes jie labiausiai platina infekciją. Endeminėse šalyse – tokia laikoma ir Lietuva – 5–10 proc. gyventojų yra meningokokų nešiotojai. Kai sergamumas padidėja, ypač šaltuoju metų laiku, nešiotojų padaugėja iki 20–30 proc.“, – teigia specialistė.


Dažniausiai girdime, kad šia liga užsikrečia vaikai. Visgi klaidinga manyti, jog meningokokinė infekcija būdinga tik vaikams. „Rizika užsikrėsti yra visiems vienoda, bet meningokokus dažniau nešioja suaugusieji, tačiau jų imuninė sistema – jau susiformavusi, stipresnė, todėl jie nesuserga. Vaikų imuninė sistema yra silpnesnė, todėl jie suserga dažniau“, – sako pašnekovė.


Būtent dėl minėtos priežasties medikai ramina tėvus – nereikia jaudintis, kad vaikai dažnai serga, nes persirgus bet kokia liga stiprėja imunitetas. Meningokokine infekcija dažniausiai suserga sveikiausi, ligoms atspariausi vaikai.


Pasireiškia įvairiomis formomis


Kartais meningokokinę infekciją sunku atpažinti, žmonės ją painioja su alergija, todėl į gydytojus kreipiasi per vėlai. Kai kada ir suprasti, kad užklupo meningokokinė infekcija, nelieka laiko, nes ligos eiga būna žaibiška.



Pasak G. Aleksienės, meningokokinė infekcija pasireiškia įvairiomis formomis. „Nuo lengvo nazofaringito, kitaip tariant, slogos, pasireiškiančios 10–30 proc. sergančiųjų, iki sunkaus meningoencefalito ar žaibinio meningokokinio sepsio.


Pastarosios formos pasitaiko 1–3 proc. ligonių. Ligos forma gali būti ir mišri, pavyzdžiui, meningokokemija, kai sepsis ir meningitas pasireiškia kartu. Šiai formai būdingas didelis mirtingumas.


Būna ir retų formų – perikarditas, sukeliantis širdiplėvės uždegimą, endokarditas, kai bakterijos sukelia infekciją širdies vidiniame dangale ar vožtuvuose, artritas, pažeidžiantis sąnarius, plaučių uždegimas ir kt. Daugiausia užsikrėtusiųjų, 70–80 proc., vis dėlto lieka nešiotojai“, – pabrėžia medikė.


Svarbu pastebėti pirmuosius požymius


Ši liga dažniausiai užklumpa netikėtai, todėl ypač svarbu pastebėti pirmuosius jos požymius. Pašnekovės teigimu, kiekvienai ligos formai būdingi saviti simptomai, jie priklauso nuo to, koks organas yra pažeistas.


„Paprasčiausiai ir negrėsmingiausiai formai – ūminiam nazofaringitui – būdinga sloga, užgulusi nosis ir negausios išskyros, paraudusi ir paburkusi užpakalinė nosiaryklės sienelė. Dviem trečdaliams ligonių 2–3 dienas laikosi 37–38 oC kūno temperatūra. Juntamas bendras silpnumas, galvos ir gerklės skausmas.


Meningokokams išplitus organizme, gali pasireikšti meningitas ir būti pažeistos smegenys, nervų sistema. Meningitas dažniausiai prasideda ūmiai – krečia šaltis, kūno temperatūra pakyla iki 38–39 oC, kamuoja stiprus galvos skausmas, kaklo raumenų įtampa, pykinimas, vėmimas, ligonis tampa vangus, sutrinka miegas.


Meningokokinio sepsio pradžia – taip pat staigi: vargina šaltkrėtis, 39–40 oC kūno temperatūra, bendras silpnumas, galvos skausmas, hemoraginis bėrimas, kuriam būdinga tamsiai vyšninė spalva. Iš pradžių išberia šlaunis, sėdmenis, blauzdas, vėliau – liemenį, pažastis, veidą.

REKLAMA


Kuo sunkesnė būklė, tuo gausesnis bėrimas. Žaibinio sepsio atveju ligonio būklė blogėja ne dienomis, o valandomis“, – pasakoja G. Aleksienė. Beje, sutrikus kraujo krešėjimui, gali varginti kraujavimas iš nosies, atsirasti kraujo šlapime. Bėrimui plintant, pažeidžiama oda ir poodiniai sluoksniai – susidaro sunkiai gyjančios žaizdos, galinčios baigtis net galūnių amputacija.


Susirgus meningoencefalitu, pažeidžiančiu smegenis, pasak gydytojos, nuo pat pradžių ligos eiga būna sunki. Trinka sąmonė, galimas psichomotorinis jaudrumas, gali kamuoti traukuliai, regos ir klausos haliucinacijos.


Nemokami skiepai – nuo liepos


Meningokokinės infekcijos sukėlėjai yra labai lepūs, todėl juos sunaikinti nėra sudėtinga. Norint jų išvengti, reikėtų vėdinti, drėgnai valyti patalpas, dažnai plauti rankas, nesilankyti ten, kur yra sergančių žmonių. Medikų teigimu, meningokokinę infekciją sukeliančios bakterijos žūsta šiltoje aplinkoje, net 10 oC temperatūroje, per 2 val., o 50 oC karštyje – per 5 min.


Tiesioginiai saulės spinduliai bakterijas sunaikina per 2–6 val., todėl infekcija neplinta per aplinkos daiktus.


Geriausias būdas apsisaugoti nuo meningokokinės infekcijos – skiepai. Siekiant sustabdyti sergamumą šia liga, nuo liepos 1 d. maži vaikai bus pradėti skiepyti nemokamai. Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų, nemokamai bus skiepijami vaikai nuo dviejų mėnesių.


„Vaikai bus skiepijami nuo B tipo meningokokinės infekcijos pagal tokią schemą: pirmoji vakcinos dozė – 2 mėn. kūdikiams, antroji – 4 mėn., trečioji – 12–15 mėn. vaikams. Visavertis imuninis atsakas pasiekiamas tik po trijų vakcinos dozių“, – aiškina Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos strateginės plėtros skyriaus ryšių su visuomene projektų vadovė Alina Žilinaitė.


Pasak jos, B tipo meningokokinės infekcijos vakciną įsigys Valstybinė ligonių kasa (VLK), o gydymo įstaigoms ją paskirstys Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. Šiuo metu vyksta derybos dėl vakcinos įsigijimo.


2018 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžete šiai vakcinai įsigyti numatyta 2,6 mln. eurų. Vaikams skiepyti skirtą vakciną VLK perka kasmet, už jas sumokama PSDF biudžeto lėšomis. Pacientų lėšomis skiepyti nuo B tipo meningokokinės infekcijos Lietuvoje pradėta 2014-aisiais.

REKLAMA


Jungtinėje Karalystėje vakcina nuo šios infekcijos jau trečius metus yra įtraukta į šalies nacionalinį skiepų kalendorių ir finansuojama valstybės. Airija ir Italija taip pat skiepija nuo šios ligos. Tačiau, medikų teigimu, kaip ir nuo kitų ligų, taip ir nuo šios ligos skiepai neužtikrina, kad vakcinuoti žmonės bus 100 proc. saugūs. Todėl susirgus šeimoje vaikui ar suaugusiajam svarbu stebėti ligonį.


Įtarti kažką negero galima jau tada, kai numušus kūno temperatūrą ligonis išlieka vangus. Esant aukštai kūno temperatūrai ir pastebėjus bent vieną meningokokinės infekcijos požymį geriausia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Visi kolektyvo ar šeimos nariai, artimiau bendravę su ligoniu, turi stebėti savo sveikatą dešimt dienų. Be to, svarbu atminti, kad šia liga sergama ir vasarą.


Pavyzdžiui, praėjusių metų birželį buvo užfiksuotas meningokokinės infekcijos atvejis viename sostinės lopšelyje-darželyje.


Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ



Panašios naujienos:


Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris