Ligotas namas ar butas – ligoti ir mes patys

Ligotas namas ar butas – ligoti ir mes patys

Neterškite namų oro cheminiais gaivikliais, smilkalais ar kvapiosiomis žvakėmis.


Namai gali žmogų susargdinti ir moka tai padaryti net keliasdešimčia būdų. Dulkės, mikroskopinių grybų sporos, cheminės medžiagos, radioaktyviosios medžiagos, erkutės ir kiti parazitai – toli gražu ne visas sąrašas to, kas gali nuodyti jus ilgus metus.


Vitalijus BALKUS


Vien lakiųjų cheminių junginių gyvenamųjų namų ore galime aptikti daugiau kaip 300, ir dauguma jų tikrai sveikatos nepridės. Ne veltui specialistai teigia, kad oras mūsų namuose yra 4–7 kartus labiau užterštas nei šalia greitkelio.


Technologijos susargdino namus


Nors žmonės jau seniai pastebėjo, kad yra statinių, kuriuose žmonės ne tik prastai jaučiasi, bet ir ilgiau būdami gali rimtai sunegaluoti, terminas „ligoto namo sindromas“ pradėtas vartoti tik nuo 1984 m., kai Jungtinių Tautų Pasaulio sveikatos organizacija pasiūlė taip vadinti visumą įvairių simptomų, kuriuos sukelia kenksminga gyvenamųjų ir biurų patalpų aplinka.


Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) atlikti tyrimai parodė, kad 30 proc. naujų ar pagal šiuolaikines technologijas rekonstruotų gyvenamųjų patalpų kelia grėsmę jose gyvenančių žmonių sveikatai. Ne geresnė, tiksliau – dar blogesnė, padėtis ir biurų patalpose. Atrodytų, plėtojant technologijas mūsų gyvenamoji aplinka turėjo tapti sveikesnė, nes praeityje liko krosnimis kūrenamos prastai ventiliuojamos ir pelėsių kvapo neatsikratančios patalpos, tačiau, kaip rodo tyrimai, mūsų namų oras ne tik netapo sveikesnis – jame aptinkama vis naujų teršalų. Tad kyla klausimas, kas geriau – seni mediniai ar akvariumu namus paverčiantys modernūs visiškai sandarūs langai? Anaiptol nesiūlome vengti naujoviškų langų, tačiau namuose turi būti tinkamai įrengta ventiliacija.

REKLAMA


1971 m. pirmą kartą buvo sudarytas pavojingų medžiagų, kurias išskiria statybinės medžiagos, sąrašas. Tuomet jų buvo suskaičiuota kiek daugiau nei 50. XXI a. pradžioje tokių medžiagų skaičius padidėjo keleriopai. Pavojingas medžiagas gali skleisti ne tik statybiniai plastikai ar medienos plokščių baldai, bet net ir šiuolaikiniai popieriniai tapetai (dėl kai kurių dažų ypatybių) ar natūralaus medžio, tačiau klijuota grindų danga. Be abejo, pastarųjų indėlis į taršą tikrai neprilygs, tarkim, polivinilchlorido (PVC) apdailos detalių keliamai taršai, vis dėlto renkantis medžiagas statyboms ar remontui reikia atsižvelgti ir į tai.


Nesamo gripo simptomai


Kuo skundžiasi žmonės, gyvendami ar dirbdami ligotame pastate? Nemiga, galvos skausmais, sumažėjusiu darbingumu ir nuolatiniu nuovargiu, išsausėjusia nosies gleivine ar nesiliaujančia sloga, pykinimu. Kartais žmogus savo negalavimą gali laikyti užsitęsusia peršalimo liga ar net gripu.


Tačiau nuolatinis kenksmingos aplinkos poveikis tikrai nesibaigia sloga. Jau rašėme apie sveikatai kenksmingas radioaktyviąsias dujas radoną. Kita itin pavojinga medžiaga – gyvsidabris. Jo koncentracijai padidėti iki pavojingos ribos pakanka vos 2 ar 3 taupiųjų lempų, sudaužytų nevėdinamoje patalpoje. Kiek mažiau žinome apie kobalto, chromo ar nikelio poveikį. Pavyzdžiui, kobaltas kenkia širdies veiklai, chromas ne tik dirgina odą ir plaučius, bet ir gali būti vėžio rizikos veiksnys, nikelis sukelia alergines reakcijas. Pastarųjų medžiagų galime aptikti ne tik cemente, jo mišiniuose ar betono gaminiuose – jos taip pat naudojamos dažų ir pigmentų gamyboje.

REKLAMA


Kalbėdami apie taršą namuose, negalime pamiršti formaldehido. Apsinuodijus šia medžiaga juntami galvos skausmai, o nuolatinis jos poveikis gali sukelti nuovargį, nemigą, paskatinti onkologines ligas. Deja, šiuolaikinė statybinių medžiagų ir baldų pramonė negali išsiversti be šios medžiagos, todėl ir jos šaltinių yra daug. Geriausiai mes žinome apie medienos dulkių ar drožlių plokščių keliamus pavojus, tačiau nuodų šaltiniu gali tapti ir stiklo vata, polimeriniai glaistai ir dar daug kitų gaminių. Ypač nepatartume naudoti „plikų“ medienos plokščių, nes būtent laminatu neapsaugoti jų kraštai yra geriausi vartai formaldehidui pasklisti po patalpas.


Be jau išvardytų kenksmingų medžiagų, statybinės medžiagos skleidžia į aplinką amoniaką, stireną, akrilnitrilą, todėl visada verta pasvarstyti, ar tikslinga naudoti apdailai iš karto kelias sveikatai pavojingas medžiagas. Kai kurių potencialiai pavojingų medžiagų, pvz., šiltinimo, naudojimas – beveik neišvengiamas, tačiau pasirinkimas, ar klijuoti sienas vinilo tapetais, ar jas tinkuoti ir dažyti, priklauso nuo jūsų.


Niekur neišnyko ir mūsų nepageidaujami įnamiai kaip mikroskopiniai grybeliai, pelėsiai ar alergines reakcijas galintys sukelti kiti parazitai. Porėtos sintetinės medžiagos – puiki terpė pelėsiams apsigyventi. Tereikia drėgmės ir šilumos, o jų šiuolaikiniame name tikrai pakanka. Lokaliai kolonijos apsigyvena vonių, kriauklių ar klozetų kaimynystėje, ypač mėgsta sandūros vietas, kur drėgmė kaupiasi nuolatos. O štai oro drėgniui padidėjus iki 68 proc., kas kartais nutinka prastai ventiliuojamuose sanitariniuose mazguose, pelėsiais pražysta visa patalpa.


Patys sau kenkiame


Niekas nepablogina gyvenamosios aplinkos taip, kaip mes patys tai gebame padaryti. Kaip kitaip galima vertinti norą kuo labiau sandarinti savo būstą? JAV ventiliavimo ir kondicionavimo specialistų asociacijos išleistose rekomendacijose teigiama, kad vienam žmogui, esančiam patalpoje, reikia 10 litrų šviežio oro cirkuliacijos kiekvieną sekundę. O juk pas mus visiškai įprasta, kad siekiant tausoti šilumą ne tik uždaroma langų mikroventiliacija, bet ir užkemšamos net ventiliacijos angos.



Maža to, esame linkę papildomai teršti savo namų orą naikindami blogą kvapą gavikliais. Dar blogiau yra paversti savo namus Rytų vienuolyno „filialu“ ir deginti juose smilkalus ar kvapiąsias žvakes. Taip pat nereikia piktnaudžiauti valymo ar dezinfekavimo priemonėmis. Jeigu jūsų šeimoje nėra kūdikių ar žmonių, kurių silpna imuninė sistema, nėra nė menkiausios būtinybės valymui naudoti vadinamuosius agresyvius antibakterinio poveikio valiklius. Pasklidę chloro junginiai – kur kas didesnė problema nei viena kita po įprasto valymo likusi gyva žarnyno lazdelė. Net naikinant pelėsius ne visuomet reikia griebtis tikrosios „chemijos“. Oro džiovinimu jūs tiesiog galite jiems sudaryti nepakenčiamas sąlygas daugintis, o tai, kas liko, pribaigti paprastu actu.


Deja, kartais baimė dėl kenksmingos aplinkos verčia žmones elgtis neracionaliai, o tai yra paranku gamybininkams. Nanodalelių filtrai, druskos generatoriai, oro jonizatoriai – tai toli gražu ne baigtinis mažai efektyvių ar visai netinkamų priemonių sąrašas.



Panašios naujienos:


Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris