Sveikas gyvenimo būdas: mada ar būtinybė?

Sveikas gyvenimo būdas: mada ar būtinybė?

Svarbu ne tik tai, ką valgome, bet ir tai, kaip valgome...


Tyrimai rodo, kad mes vis dažniau renkamės sveikesnius produktus ir vis labiau vengiame beverčių. Tačiau tuo pat metu drąsiai pasiduodame madingų mitybos sistemų propagandai, ekologiškumo masalui ir labai mažai žinome apie sveiką gyvenimo būdą iš esmės.


Ivona JAROSLAVCEVIENĖ


Neperkam paruošto maisto


Sveiko gyvenimo būdo mada atsispindi Lietuvos prekybos centrų lentynose: nemaža dalis šalies pirkėjų tvirtina apeinantys paruošto maisto, traškučių ir užkandžių skyrius. Lietuvoje net kas trečias pirkėjas teigia neperkantis paruošto maisto (35 proc.) bei užkandžių (33 proc.), kai pasaulyje paruošto maisto neperka vidutiniškai apie 16 proc. pirkėjų, traškučių ir kitų užkandžių – 9 proc. Tokius duomenis atskleidė didžiųjų prekybos tinklų pardavimus stebinti rinkos tyrimų bendrovė „Nielsen“, 2015 metų pabaigoje atlikusi pasaulinį pirkėjų įpročių tyrimą ir klaususi vartotojų nuomonės apie atskiras prekių kategorijas.


Paruošto maisto teigia neperkantys 29 proc. Latvijos prekybos centrų pirkėjų, tolerantiškesnė šiai prekių grupei Estija (17 proc.). Traškučių ir užkandžių neperkančių prekybos centrų klientų dalis Latvijoje ir Estijoje yra mažesnė negu Lietuvoje – po 28 proc., tačiau vis tiek tris kartus viršija pasaulio vidurkį.
Senas kulinarines tradicijas puoselėjančiose šalyse – Izraelyje, Italijoje, Graikijoje – paruoštas maistas nevilioja net 40–50 proc. pirkėjų. Absoliuti Europos rekordininkė yra Čekija – čia kulinarinių gaminių neperka net 56 proc. prekybos centrų klientų.


Visiška priešingybė Europai – greitojo maisto kultūrą išvysčiusi Azija, nes Kinijoje, Indonezijoje bei Tailande paruošto maisto neperka vos po kelis procentus pirkėjų, kaip ir traškučių bei užkandžių.


Sveikatingumo tendencijos

„Nielsen“ skaičiuojamo pirkėjų pasitikėjimo indekso duomenimis, šiemet pirmąjį ketvirtį net ketvirtadalis Lietuvos pirkėjų didžiausiu savo rūpesčiu nurodė sveikatą. Kas ketvirtas Lietuvos pirkėjas atidžiai skaito maisto produktų etiketes, o kas trečias bent užmeta į jas akį.



„Lietuvoje maisto produktų pasirinkimo įpročiai rodo ryškias sveikatingumo tendencijas. Prekybos centrams siūlant platų ir įvairų prekių asortimentą, kiekviena kategorija turi ir lojalius pirkėjus, ir žmones, kurie niekada neperka tam tikrų kategorijų produktų. Sprendžiant ne pagal pardavimus, o žmonių išsakytas nuomones, jie vengia gazuotų gėrimų, alkoholio, bando sumažinti saldumynų vartojimą. Apskritai Lietuvos pirkėjai išskirtinai domisi informacija apie maisto, gėrimų įtaką sveikatai, išskirtinai atidžiai skaito produktų etiketes, analizuoja maisto produktų sudedamąsias dalis“, – sako „Nielsen“ generalinė direktorė Baltijos šalims Ilona Lepp.


Saldžiais kepiniais ir kitais saldumynais prie lentynos teigia nesusiviliojantys 8 proc., gazuotais gėrimais – 31 proc., o alkoholiu – penktadalis Lietuvos pirkėjų. Šiose trijose kategorijose, kurių sveikumas yra abejotinas, Lietuvos prekybos centrų pirkėjai atsparumu pirmauja prieš Latviją ir Estiją.


Lietuvos prekybos centrų pirkėjų tradicinis prekių krepšelis yra duona, pienas ir jo gaminiai. Pieno, varškės, sūrio, jogurtų teigia neperkantys 2 proc. šalies pirkėjų, duonos – 3 proc.


Sveikas gyvenimo būdas: mada ar būtinybė?

Senas kulinarines tradicijas puoselėjančiose šalyse paruoštas maistas pirkėjus vilioja mažiausiai.


Nepulkite į kraštutinumus


Tai, kad renkamės sveikesnius produktus džiugina, tačiau sveika mityba turi tapti gyvenimo būdu, o kol kas taip nėra, ir apie ją žinome nepakankamai. Daug žmonių mano, kad sveika mityba – kraštutinumai: nevalgyti mėsos, pirkti brangius produktus ar gaminti neskanų maistą. Nieko panašaus, sako sveikatai palankaus maisto technologė VšĮ „Sveikatai palankus“ vadovė Raminta Bogušienė. Vegetarizmas ar išskirtinai ekologiškų maisto produktų vartojimas siejamas su sveika mityba, tačiau jokios tiesioginės sąsajos nėra. Kodėl? „Vegetaras ar veganas gali valgyti sveikatai palankiai arba ne, nes tai, kad renkatės vien vegetariškus ar ekologiškus maisto produktus, dar nereiškia, kad mityba subalansuota, gaunama visų organizmui reikalingų medžiagų. Pavyzdžiui, jei žmogus pasirenka vegetarinę mitybą ir valgo daug pieno produktų (taip dažniausiai ir būna), o jis pats alergiškas arba netoleruoja pieno produktų, rezultatas toks, kad pasirinktas mitybos būdas šio žmogaus sveikatai nepalankus“, – aiškina R. Bogušienė.


„Sveika mityba yra būtinybė, nes žmonės puikiai supranta: kokį kurą į save pilame, tokie ir esame. Maisto produktai turi būti užauginti sveikatai palankiu būdu, t. y. naudojant tik tas priemones, kurios būtinos praturtinti dirvą, augalą, kad jis nebūtų užterštas kenkėjais ar ligomis. Visi kasdieniai maisto produktai turi būti gryni, t. y. kuo mažiau perdirbti. Jei grietinė – tai grietinė, o ne augalinių riebalų mišinys. Jei bulvė – tai bulvė, o ne bulvių traškučiai. Nepersūdyti, nepersaldinti, neplaukiojantys riebaluose, ir dar nekokybiškuose“, – aiškina ekspertė.

REKLAMA


Maisto produktai turi būti gryni ir sveiki, tačiau tuo pat metu – tinkamai pagaminti ir suvartoti. „Kai gaminame maistą, svarbu išsaugoti produkto maistinę vertę ir jo neužteršti kancerogeninėmis medžiagomis. Kas iš to, jei ekologišką bulvę apkepsime aliejuje iki tamsiai rudos, ar net juodos spalvos? Kancerogeninė medžiaga akrilamidas – garantuotas, – sako R. Bogušienė. – Svarbu ir tai, kaip maisto produktą suvalgysime ir organizmas suvirškins. Jei mėsos ar pupelių nekramtome, tai nesistebėkime, kad sutrinka virškinimas, o nesuvirškintas produktas sudaro puikias sąlygas puvimo procesui, kurio metu išsiskiria mūsų organizmams žalingos medžiagos.“

Trūksta valgymo tradicijų


Pašnekovė pastebi, kad žmonės daugiau kalba apie tai, kokius maisto produktus pasirinkti, bet beveik nekalba, kiek jų suvalgyti ar kaip. „Nėra valgymo tradicijų ir kultūros mūsų visuomenėje. Reta šeima valgo prie vieno stalo, vis rečiau prie bendro stalo susėdama ir per sekmadienio pietus. Juk maistas skirtas ne vien sotumui patenkinti, maistas – kultūros, bendravimo su mus supančiais artimaisiais dalis. Ar žinote, kad vaikai, kurie valgo kartu su tėveliais prie bendro stalo, auga ramesni, atviresni, nes kiekvieną dieną susėsdami su visa šeima prie bendro stalo, jie dalijasi dienos įspūdžiais, papasakoja, kaip sekasi ir su kokiomis problemomis susidūrė. Taip auga sveikesni ir laimingesni vaikai“, – įsitikinusi R. Bogušienė.


Greitai užkandžiaudami, o ne lėtai drauge valgydami, nejuntame ir negalime atsirinkti, kuris maisto produktas mums tinka, o kuris – ne. „Žmonės turi suprasti, kad tik įsiklausydami į savo organizmą gali suvokti, kas ir kokiais kiekiais yra palanku jų sveikatai. Todėl stebėkite save! Yra žmonių, kurie sako, kad, kai tik suvalgo duonos, juos išberia, kiti išgeria pieno, ir pajunta, kad pučia pilvą. Tai ir yra atsakymas. Pabandykite nevartoti tų produktų“, – sako ekspertė. Tačiau tai galite pajusti tik tada, kai valgysite lėtai, neskubėdami ir įsiklausydami į save.


Ekologiška nereiškia sveika?


Ekologiškus maisto produktus ir jų populiarumą R. Bogušienė vadina puikia rinkodarininkų gudrybe, kuri labai gerai veikia. „Nesakau, kad ekologiški maisto produktai neturi pranašumų – turi, tačiau priklauso nuo to, apie kokį produktą kalbame. Jei ant stalo padėti ekologiškas jogurtas su tiek sukraus, kad suvalgęs jo vos 100 g, vaikas gauna visą per parą suvartoti rekomenduojamą cukraus kiekį, ekologiškas batonas su ekologiška uogiene, ekologiška rūkyta dešra, ekologiški bulvių traškučiai, ekologiška kepta duona ir galiausiai – ekologiškos degtinės butelis, tai ar toks maistas palankus sveikatai, atsakymas turbūt aiškus. Tačiau, jei ant kito stalo padėsime ekologiškas šviežias uogas, vaisius, daržoves, virtas ekologiškas kruopas, ekologišką jogurtą be pridėtinio cukraus, ekologišką viso grūdo ruginę duoną, ekologišką jautieną, pavyzdžiui, šviežiai troškintą, be didelio kiekio druskos ir pan., tuomet tokių maisto produktų ekologiškumas turės pranašumų prieš įprastinius, nes ekologiški maisto produktai užauginami be cheminių medžiagų“, – aiškina ekspertė.



Pašnekovė pabrėžia, kad ekologiškiems maisto produktams nėra didesnių ar išskirtinių reikalavimų kokybei ar maisto saugai nei įprastiniams – abiem atvejais reikalavimai taikomi tie patys. Be to, nėra vienareikšmių įrodymų, kad, pavyzdžiui, ekologiška morka maistingesnė ir turi daugiau vitaminų nei įprastinė.
„Taigi sveikatai palanki mityba – tai ne tik maisto produktų pasirinkimas, bet ir tinkama sveikatai palankių valgių gamyba, subalansuota, reguliari, saikinga mityba ir lėtas valgymas su pasimėgavimu, būtinai gerai sukramtant“, – sako R. Bogušienė.


Sveikas gyvenimo būdas: mada ar būtinybė?

Galvosūkis - kaip pasirinkti tinkamus produktus?


Sveikas maistas nebrangus?


Dažnai tenka išgirsti, kad sveikas maistas yra brangus. Tačiau mūsų ekspertė su tuo nesutinka. „Jei perkate tiek, kiek reikia jūsų organizmui, o ne tiek, kiek akys mato ar skelbia akcijos, planuojate savo ir savo šeimos mitybą, sveikas maistas ir sveika mityba dažnu atveju kainuoja mažiau“, – sako R. Bogušienė.
Pašnekovė kviečia atsigręžti į sezoninius vaisius bei daržoves. „Rinkdamiesi juos ne tik sutaupysite pinigų, nes sezoniniai vaisiai ir daržovės paprastai būna pigesni, bet ir pasirinksite sveikesnius produktus, kadangi sezoninės gėrybės yra šviežios, turi daugiau vitaminų, mineralinių medžiagų bei antioksidantų“, – pataria ekspertė.


Gyvūninės kilmės baltymus galime pakeisti augalinės kilmės baltymais – ankštinėmis kultūromis (lęšiais, žirniais, pupomis, pupelėmis, avinžirniais ir t. t.). Iš jų galima ruošti ir šaltus, ir karštus patiekalus – ne tik užtepėles, kepsnelius, troškinius, sriubas, lęšių pyragus, bet ir desertus.
R. Bogušienė įsitikinusi, jog ne prekybos centrai kalti, kad mes perkame maistą, kuris mums žalingas, tai yra mūsų pasirinkimas. „Juk mes patys renkamės, ir kai kiekvienas pasirinksime tinkamai, prekybos centrų lentynose esantys sveikatai nepalankūs maisto produktai bus pakeisti sveikatai palankiais“, – įsitikinusi maisto technologė.


Gyvenimo būdas – ne vien mityba


Mokslininkai jau seniai pripažino tiesioginę sąsają tarp sveikos gyvensenos ir sergamumo, tačiau Lietuvoje vis dar dirbama su ligų padariniais, o ne su jų priežastimis. Kaip pastebi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos kancleris prof. Vilius Grabauskas, iš turtingųjų Vakarų šalių imame ne tik gerus, bet ir blogus pavyzdžius. „Ne visose srityse demokratinės, toli pažengusios pirmyn turtingos šalys mums turi būti pavyzdys. Kraujotakos, onkologinių ligų, cukrinio diabeto bumai visų pirma ir kilo tose valstybėse. Dabar tos šalys susigaudė, kad eina ne tuo keliu, tačiau verslą pakreipti kita linkme ypač sunku. Juk už to slypi dideli pinigai. Žinoma, pamažu atsiranda vis daugiau bandymų parodyti žmonėms, kad greitasis maistas nėra palankus sveikatai, tačiau pakeisti visuomenės požiūrį labai sunku. O ką kalbėti apie mus, kurie tiesiog imame ir mėgdžiojame Vakarus, bet negalvojame. Taip ir mūsų gyvenimo norma tapo greitasis maistas bei visi kiti iš svetur atkeliavę neigiami dalykai“, – sako V. Grabauskas.


Tačiau Lietuvoje tikrai nėra viskas blogai. Mes vis dar sugebėjome išsaugoti natūralų, gyvą maistą, ruošos namuose tradiciją, be to, profesorius pastebi, kad sveika mityba pamažu tampa lietuvių siekiamybe, ir žinoma, mada. „Ta kryptimi pirmoji žengė dailioji lytis. Ir ne dėl sveikatos, o dėl grožio. Dėl dailesnių kūno formų, geresnės išvaizdos. Ir puiku, tokia mada sveikintina. Tačiau tuo pat metu tarp vyrų ši mada ir visi su ja susiję pokyčiai plinta gerokai lėčiau. Sveikas gyvenimo būdas – ne vien mityba. Kai prie netinkamų mitybos įpročių prisideda pasyvus gyvenimo būdas, įvairūs stresai, alinantis karjeros siekimas, rūkymas, alkoholio vartojimas ir kiti kasdieniai veiksniai, tuomet ir turime tai, ką turime – gydytojai neturi laiko kalbėti apie prevenciją, didžiąją jų darbo dalį sudaro kova už pacientų gyvybes“, – sako V. Grabauskas.


Profesorius pastebi, kad šiais technologijų laikais lengva rasti reikiamos informacijos. Mokslininkai nuolat kalba apie tai, kaip išsaugoti sveikatą, tad tik reikia domėtis ir norėti keisti savo gyvenimo būdą.



Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris
Apsaugos kodas:
Įjunkite apsaugos kodo paveiksliuką
Atnaujinti kodą