Žaliasis meniu: kiekviena daržovė – ypatinga

Žaliasis meniu: kiekviena daržovė  – ypatinga

Žali lapeliai – vitaminų ir kitų naudingųjų medžiagų šaltinis.


Šiltos pavasario dienos mūsų mitybos racioną papildė įvairiais šviežiais produktais – naujojo derliaus daržovėmis ir žalumynais. Žiemą mūsų meniu sudarė daugiausia kruopos, mėsa, šakniagumbiai ir konservuoti produktai, o dabar jį galime gerokai paįvairinti.


Pirmieji svogūnų laiškai, petražolės, krapai, meškiniai česnakai, rūgštynės, špinatai, salotos, ridikėliai, šiltnamiuose užauginti pomidorai ir agurkai... Būtų neblogai į patiekalus įberti ir laukinių žolių: dilgėlių, kiaulpienių ir kt. Juk jose – tiek daug naudingųjų medžiagų. Dėl pomidorų, agurkų ir ridikėlių viskas lyg ir aišku, o štai kur dėti žoleles, gali kilti klausimų.


Rūgštynės ir lapiniai burokėliai


Rūgštynėse daug vitaminų A, B1, B2, B6, taip pat natrio, fosforo, geležies, cinko, jodo, vario, fluoro, yra ir citrinų, askorbo bei oksalo rūgščių. Rūgštynės stiprina regėjimą ir gerina kraujo sudėtį, padeda įveikti nemigą ir reguliuoja menstruacijų ciklą. Jos labai naudingos širdžiai ir kraujagyslėms, malšina skausmą, gelbsti nuo alergijos. Ką galima pagaminti iš rūgštynių, be visiems žinomų žaliųjų barščių?


Jų galima dėti į salotas, pyragų įdarus, apkepus, padažus ir sriubas.
Dar vieni nepelnytai primiršti ankstyvieji augalai – lapiniai burokėliai, skoniu primenantys špinatus ir riešutus. Jie atsparūs vėsiems orams, lengvai pakelia pavasarinių orų išdaigas. Stambūs tamsiai žali burokėlių lapai su vyšniniais lapkočiais džiugina akį ir yra naudingi: juose daug vitaminų C ir K, kalcio, stiprinančio kaulus ir dantis, geležies.

REKLAMA


Gausu ir karoteno, vitaminų B1, B2, A, fosforo, kitų mineralinių medžiagų, baltymų, cukraus, ląstelienos. Kitaip negu šakniavaisiniai, lapiniai burokėliai – ankstyvosios daržovės. Jų lapeliai išlenda jau balandį ir išlieka iki stiprių šalnų. Iš lapinių burokėlių verdamos sriubos, su jais gaminami troškiniai, padažai, apkepai. Į lapus vyniojama mėsa, žuviena.


Juos galima konservuoti kartu su rūgštynėmis. Iš jaunų lapelių išeina labai skanios salotos, pavyzdžiui, su feta ir alyvuogių aliejumi. Lapinių burokėlių galima dėti į omletą ir kišo įdarą, sriubose jie gali pakeisti kopūstus.

Smidrai


Smidrų dabar galima nusipirkti ištisus metus, bet skaniausi jie – pavasarį. Šiose ankstyvosiose daržovėse yra vitamino B6, padedančio išlaikyti normalų cukraus kiekį kraujyje, taigi jos gali sumažinti diabeto riziką. Smidruose gausu antioksidantų, lėtinančių organizmo senėjimo procesus, suteikiančių energijos ir jaunatviškumo.


Ypač naudinga šių gana neįprastų daržovių valgyti atšilus orams, kai vis skaisčiau šviečia saulė, nes jose yra organinių junginių, saugančių nuo kenksmingo saulės ir oro taršos poveikio. Smidrai valo organizmą ir neleidžia formuotis inkstų akmenims, taip pat juose daug folio rūgšties, būtinos nėščioms moterims.

REKLAMA


Smidruose daug skaidulų ir baltymų, todėl jie gerina virškinimą, maistinių medžiagų įsisavinimą, slopina alergijos simptomus, net gali padėti išvengti vėžio. Smidrai – visai nekaloringi, vieninteliu jų trūkumu laikoma gana didelė kaina.


Ar dar kyla klausimas, kodėl šį pavasarį į valgiaraštį reikėtų įtraukti smidrų? Tik turbūt neaišku, kaip juos skaniai paruošti. Smidrų dedama į žaliąsias salotas, gardinamas alyvuogių aliejumi, trintas sriubas, omletą, makaronų patiekalus ir apkepus. Iš jų galima pagaminti puikų garnyrą prie žuvų ar vištienos patiekalų – tereikia smidrus pavirti ar – dar geriau – pakepti kepsninėje.


Galima patiekti ir kaip savarankišką patiekalą: išvirti ir pagardinti sviestu su citrinomis arba iškepti orkaitėje, susukus į plonas vytinto kumpio juosteles.


Gražgarstės ir kitos salotos


Lapinių salotų suskaičiuotume ne vieną dešimtį rūšių, ir visos jos – geros: ir aitriosios gražgarstės, ir gaiviosios pipirnės, ir kvapiosios raudonlapės salotos... Jose gausu vitaminų ir ląstelienos, jų nusipirkti galima ištisus metus, bet skaniausios būna pavasarį.


Dažniausiai salotos maišomos su kitomis daržovėmis, bet jomis tinka pagardinti viską – nuo tunų iki šviežių uogų. Puikus įprotis – šviežiomis lapinėmis salotomis keisti kaloringą garnyrą. Iš šviežių gražgarsčių, parmezano ir kedrinių pinijų galite pasigaminti pesto. Tereikia elektrinio trintuvo.


Gūžinės salotos būna skanios iškeptos kepsninėje – gūžę reikia perpjauti išilgai pusiau ir pašlakstyti alyvuogių aliejumi. Italijoje taip gaminamos raudonlapės radicchio kaip žuvų patiekalų garnyras.


Špinatai


Dar vienos nepakeičiamos ankstyvosios europietiškos virtuvės daržovės – špinatai. Tampa skanūs jau kovo pradžioje. O geri tuo, kad dera prie beveik visų patiekalų ir yra turbūt pačios naudingiausios daržovės. Juose gausu B grupės vitaminų, provitamino A, vitaminų C ir K, taip pat kalio, magnio ir karotenoidų. Špinatai itin rekomenduojami žmonėms, turintiems regėjimo problemų.



Šios daržovės pasižymi baltymų, padedančių lieknėti, gausa, yra nekaloringos. Termiškai neapdoroti špinatai šalina iš organizmo šlakus ir toksinus, juose daug lengvai įsisavinamo jodo, todėl yra naudingi skydliaukei. Ląsteliena stimuliuoja žarnyno veiklą ir padeda užkirsti kelią vidurių užkietėjimui.


Jaunų špinatų lapelių dedama į salotas, o kietesnius galite pakepti keptuvėje su sviestu. Kai tik špinatų lapai sumažėja, jau būna paruošti. Kepti lapeliai skanūs kaip garnyras prie mėsos ar žuvų patiekalų, jais galima gardinti sriubas, troškintą mėsą. Taip pat špinatų lapelius galima sumaišyti su rikota – turėsite įdarą virtiniams. Arba galite jų tiesiog dėti į makaronų patiekalus.


Ridikėliai


Šios pavasarinės daržovės itin mėgstamos lietuvių. Mokslininkai mano, kad ridikėliai yra vienos seniausių ir sveikiausių daržovių – juose gausu organizmui būtinų medžiagų. Augdami ridikėliai sukaupia naudingų mikroelementų ir vitaminų.


Kai kramtome ridikėlį, išsiskiria gydomųjų eterinių aliejų, dezinfekuojančių nosies gleivinę ir lengvinančių kvėpavimą. Ridikėliuose gausu kalcio, kalio, magnio, geležies, cinko, jodo. Ryšelyje ridikėlių vitamino C yra ne mažiau negu citrinoje. Šios daržovės teigiamai veikia virškinimo organų sekreciją, kaupia baktericidines medžiagas, stabdančias daugybę mikroorganizmų sukeliamų ligų. Jų maistinės skaidulos suriša ir pašalina iš organizmo cholesterolį, radionuklidus ir sunkiuosius metalus.


Liaudies medicinos atstovai teigia, kad ridikėliai stabdo akmenų formavimąsi inkstuose, tulžies ir šlapimo pūslėse.


Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ