Vitaminai: kiek jie svarbūs mūsų sveikatai

Vitaminai: kiek jie svarbūs mūsų sveikatai

Juntant kai kuriuos negalavimus gali prireikti vartoti vitaminų, tačiau savo nuožiūra jų negalima ryti saujomis.


Šiais laikais vitaminų tema neretai sukelia daug aistrų, o mitai ir reklama užgožia tikrus faktus, skelbiamus moksliniuose žurnaluose. Tad šįkart – apie vitaminus, juk jų perteklius organizme ne geriau nei trūkumas.


Vitalijus BALKUS


Ligos, kurias sukelia vitaminų stygius, buvo žinomos daug seniau nei atrasti vitaminai. Žinomiausia iš jų – skorbutas, atsirandantis dėl vitamino C trūkumo organizme. Jūreiviams ilgų plaukiojimų metu imdavo kraujuoti dantenos, o ilgainiui, ligai progresuojant, jie netekdavo dantų.


Be to, dėl didesnio kraujagyslių pralaidumo atsirasdavo kraujosruvų, odos opų, žmogus netekdavo jėgų ir galiausiai negydomas atsisveikindavo su šiuo pasauliu. Tačiau kapitonai pastebėjo, jog tereikia pakeisti laivo įgulos mitybą taip, kad joje būtų šviežių citrusinių vaisių ar jų sulčių, ir paslaptinga liga aplenkdavo. Šiaurės Europoje, be abejo, citrinos neaugo, bet buvo atrasta kita veiksminga priemonė – spygliuočių nuovirai ar rauginti kopūstai.

REKLAMA


Nuo sifilio iki atradimo


Nereikia manyti, kad vos tik žmonės išmoko gydyti skorbutą, suprato tikrąsias jo priežastis. Kai kurių šios ligos ir sifilio simptomų panašumas leido daryti prielaidą, esą vitamino C stygius organizme tėra ypatinga sifilio forma, kuri dėl nesuprantamų priežasčių užklumpa vien jūreivius ar, pavyzdžiui, kalinius, mat pastarųjų mityba taip pat nebuvo pernelyg įvairi.


Pastabumas ir bandymai padėjo suprasti, kaip galima išvengti dar vienos su vitaminų stygiumi susijusios ligos – rachito. Vaikai, daug laiko leidžiantys gryname ore ir vartojantys daug pieno, juo sirgo rečiau. Na, o jeigu dar bent kartą per savaitę gerdavo žuvų taukų, visiškai išvengdavo šios ligos. Kodėl taip yra, žmonės nežinojo, tačiau tai veikė ir tuo buvo naudojamasi.


1880 m. Tartu universiteto mokslininkas Nikolajus Luninas pirmasis įrodė, kad egzistuoja dar nežinomos cheminės medžiagos, kurių koncentracija maiste – ypač maža, tačiau jos yra būtinos organizmui. Netrukus prasidėjo tikros lenktynės norint išskirti, o gal net sintetinti šias medžiagas, nes buvo manoma, jog būtent jose slypi visų ligų gydymo paslaptis. Praėjus vos 32 metams lenkų chemikas Kazimiras Funkas išskyrė medžiagą, kurią pavadino vitaminu (lot. vita – „gyvenimas, gyvybė“).

REKLAMA


Jei trūksta vitaminų


Šiandien yra žinoma daugiau kaip 20 vitaminų ir vitaminoidų ir manoma, kad šis skaičius toli gražu nebaigtinis.


Vitamino A trūkumą lemia baltymų ar karoteno stygius, tam įtakos turi ir gyvūninės kilmės riebalų atsisakymas, pernelyg didelis emocinis ar fizinis krūvis. Kepenų ligos ir cukrinis diabetas taip pat blogina šio vitamino įsisavinimą. Geriausiai žinomi vitamino A stygiaus padariniai – regos sutrikimas prieblandoje (vištakumas), išsausėję plaukai ir oda, pažeisti nagai.

Dalis šio straipsnio pasiekiama tik prenumeratos skaitytojams.

Registruokitės ir skaitykite visą straipsnį


Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 16 (2024)

    Savaitė - Nr.: 16 (2024)