Lietuvoje įsisiautėjo gripas. Kaip jį atpažinti ir išvengti pavojingų komplikacijų? Gydytojų teigimu, šiemet puola B tipo gripo virusas. Pasijutus blogai svarbiausia atskirti, ar susirgote gripu, ar tiesiog peršalote. Skirti simptomus yra svarbu, nes skiriasi šių ligų gydymas.

Dalia VALENTIENĖ

Pasak Antakalnio poliklinikos šeimos gydytojos Emilijos Petrauskienės, atpažinti gripą nėra sunku.

„Liga prasideda labai ūmiai. Užsikrėtęs gripu žmogus jau po kelių valandų pajunta šaltkrėtį, galvos, raumenų skausmą, atsiranda silpnumas, nuovargis, krūtinės skausmas. Slogos, gerklės skausmo iš pradžių gali ir nebūti, tik vėliau gali atsirasti kosulys, sloga, gerklės skausmas. Taigi, susirgus gripu, pirmiausia apima silpnumas, krečia šaltis, pakyla temperatūra iki 38 0C ir daugiau. Kitos virusinės ligos, atvirkščiai, prasideda nuo gerklės peršėjimo, varvančios nosies ir tik vėliau žmogus gali pradėti karščiuoti. Kitaip tariant, kitų virusinių ligų požymiai neatsiranda staiga“, – aiškina gydytoja.

Susirgus gripu, sergama apie savaitę, o peršalimas paprastai praeina per 3–4 dienas.
Pasak medikės, gripo virusą galima nustatyti atlikus specialų tyrimą, paėmus nosiaryklės tepinėlį. Tai gana greitas testas, jis tiksliai nustato ir gripo viruso tipą. Deja, šis tyrimas poliklinikose yra mokamas, todėl nėra atliekamas dažnai.

Vyresniame amžiuje imunitetas „užsikuria“ lėčiau

Skirtingo amžiaus žmonėms ligos pradžioje gali pasireikšti nevienodi gripo simptomai.

„Vyresniems žmonėms ūminės reakcijos gripas gali nesukelti, jų ligos pradžia gali būti vangesnė, temperatūra gali siekti tik 37,5 0C. Taip yra todėl, kad pagyvenusių žmonių imunitetas ne taip ūmiai reguoja į užpuolusį virusą, kitaip tariant, jis „užsikuria“ lėčiau nei jauno žmogaus. Nes kas yra karščiavimas? Ūmų karščiavimą sukelia ląstelės, išskirdamos labai daug cheminių medžiagų, kurios dirgina karščiavimo centrą, vyresniame amžiuje šių medžiagų ląstelės išskiria mažiau.

Dažnai vyresniems žmonėms gripas komplikuojasi į plaučių uždegimą. Pasitaiko, kad pacientai labiau nerimauja ir kreipiasi į gydytoją dėl kosulio, dusulio, nė neįtardami, kad juos užklupo gripas. Vaikai ir darbingo amžiaus žmonės, atvirkščiai, dažniausiai suserga ūmiai, smarkiai karščiuoja, jų imunitetas gripo virusui priešinasi iš karto“, – teigia šeimos gydytoja.

Kaip užsikrečiama gripu?

Gripas yra labai užkrečiamas ir lengvai perduodamas kitiems. Labiausiai tikėtina kitus užkrėsti per pirmąsias penkias sirgimo dienas. Gripo mikroorganizmai plinta kosint ir čiaudint, 24 valandas jie gali išgyventi ant rankų, įvairių paviršių.

Tačiau, pasak gydytojos, gripu užsikrečiama labai individualiai ir tai priklauso nuo daugelio veiksnių: žmogaus amžiaus, imuniteto stiprumo, kontakto su užsikrėtusiuoju.

„Dažniausiai užsikrečiama esant ilgam kontaktui, neužtenka vien nueiti į polikliniką ir prie gydytojo kabineto durų minutę kitą pasėdėti šalia sergančiojo. Labiausiai tikėtina pasigauti gripo virusą per rankas. Pavyzdžiui, žmogus pačiupinėjo durų rankeną ar troleibuso turėklą, kurį lietė sergantysis gripu, virusas pateko ant rankų, žmogus pasitrynė nosį, akis, palietė veidą, įkvėpė virusą, ir grįžta namo su „dovanėle“. Todėl rekomenduojama kuo dažniau plauti rankas, jas dezinfekuoti, o būnant viešose vietose neliesti neplautomis rankomis veido“, – pataria pašnekovė.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai, ypač gripo epidemijos metu, rekomenduoja rankas plauti kiek įmanoma dažniau ir jas gerai nusausinti.

Apskritai reikėtų vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis, nesant būtinybei nesilankyti žmonių susibūrimo vietose, prekybos centruose, renginiuose. Kosint ir čiaudint prisidengti nosį ir burną vienkartine nosinaite, o panaudojus ją nedelsiant išmesti ir nusiplauti rankas. Gripo padės išvengti ir tinkamas patalpų vėdinimas.

Neskubėkite mažinti temperatūros

Daugelis užsikrėtusių gripu žmonių atsigauna maždaug po savaitės be jokio specialaus gydymo, tereikia gulėti lovoje, vartoti paracetamolį ar ibuprofeną ir daug skysčių. Pajutus gripo simptomus, derėtų eiti namo, išgerti arbatos, vitamino C ir gultis į lovą, vartoti daug skysčių, kuo daugiau imbierų, citrinų, medaus. Šių priemonių pakanka, jei būklė nėra labai sunki.

Gydytojos teigimu, galima vartoti ir homeopatinius antivirusinius vaistus.

„Jie palengvina ligos eigą, nes stabdo viruso dauginimąsi. Mažesnį kiekį viruso imunitetas įveikia daug greičiau ir komplikacijų būna mažiau.

Tačiau antivirusiniai vaistai veiksmingi tik tada, jei pradedami gerti 1–2 ligos dieną, vėliau iš jų jokios naudos. Nederėtų šių vaistų vartoti, jei žmogus nėra tikras, kad jam gripas. Visai kas kita, jei gydytojas nustatė, kad šeimos narys susirgo būtent gripu, o jums pasireiškia panašūs simptomai. Tada galima iš karto pradėti gerti antivirusinius vaistus – kitokių vaistų nuo gripo nėra.

Bet, jeigu ligos eiga nėra labai sunki, žmogus jaučiasi gana neblogai, galima leisti imunitetui kovoti su virusu, juk vaistas yra vaistas, kiekvienas vaistas turi šalutinį poveikį“, – pasakoja šeimos gydytoja E. Petrauskienė.

Medikė pataria neskubėti mažinti temperatūros. Vertėtų leisti pačiam organizmui pakovoti su virusu, nes aukšta temperatūra yra savotiškas vaistas. „Jeigu žmogus gali pakelti aukštą temperatūrą, reikėtų su ja ir pabūti. Be abejo, svarbu neužkrėsti kitų, neiti į darbą, gulėti lovoje, gerti daug skysčių, nes karščiuodami daug jų netenkame. Jeigu ligonis junta krūtinės skausmą ar jį kamuoja įkyrus kosulys, dirginantis gleivinę, galima pakvėpuoti nekarštais garais. Kitokio gydymo nereikia“, – tikina pašnekovė.

Ko nereikėtų daryti sergant gripu?

Norėdami greičiau pasveikti, neretai neišvengiame gydymosi klaidų. „Nereikėtų iškart griebtis antibiotikų. Būna, žmogui pakyla temperatūra ir iš kažkur gavęs antibiotikų pradeda jais „gydytis“. Antibiotikai virusų visiškai neveikia, negana to, sutrikdo mikroflorą, vadinasi, ir imunitetą, nes jis ją saugo. Taip pat reikėtų vengti vartoti didelius kiekius simptominių vaistų, kurių sudėtyje yra paracetamolio, pseudoefedrino. Jie gydo nosies gleivinės paburkimą, bet gali pakenkti širdžiai – juos vartojant padažnėja širdies ritmas, širdžis patiria didesnį krūvį.

Be to, pseudoefedrinas gali padidinti kraujospūdį, tad hipertonikai jo turėtų vartoti atsargiai. Esant aukštai temperatūrai, geriau gerti grynojo paracetamolio arba ibuprofeno be jokių papildomų sudėtinių medžiagų“, – pataria šeimos gydytoja.

Galimos komplikacijos

Peršalimo ligos dažniausiai praeina be komplikacijų, o susirgus gripu jos dažnos būna sunkios, ypač vyresniems ir sergantiems lėtinėmis ligomis žmonėms.

„Komplikacijų sergant gripu gali kilti įvairių. Dažniausios iš jų – plaučių uždegimas, prienosinių ančių, vidurinės ausies uždegimai. Komplikacijų paprastai kyla tiems, kurių silpnesnis imunitetas, dažniausiai mažiems vaikams arba vyresniems žmonėms. Imuninę sistemą gali silpninti ir kai kurios lėtinės ligos, pavyzdžiui, cukrinis diabetas, bronchinė astma, autoimuninės, reumatinės ligos. Komplikacijų tikimybė didesnė ir tada, kai žmogus vartoja imuninę sistemą slopinančius vaistus. Galima susirgti ir miokarditu, t. y. širdies raumens uždegimu.

Jis dažniausiai pasireiškia jau praėjus gripo simptomams arba ligos pabaigoje, bet tai būna reti atvejai. Prasidėjus komplikacijoms, ligonio būklė būna bloga, žmogus dūsta, visiškai netoleruoja fizinio krūvio, todėl reikėtų nedelsti ir vykti pas gydytoją arba į ligoninės priėmimo skyrių“, – pataria gydytoja.

Medikai taip pat pastebi, kad ūmiuoju gripo periodu retai, bet visgi pasitaiko ir neurologinių komplikacijų. Jos paprastai pasireiškia meningizmu, kuriam būdingas smegenų skysčio padaugėjimas. O meningitas arba dar pavojingesnė komplikacija – encefalitas – dažniausiai atsiranda po 1,5–2 savaičių, kai žmogus jau mano esąs pasveikęs ir pradeda dirbti. Šios ligos neužgriūva netikėtai, atsiranda pamažu ir prasideda nedideliu galvos skausmu, pykinimu, akių jautrumu, triukšmo netoleravimu.

Po 1–2 dienų, o kartais vos po keleto valandų atsiranda labai stiprūs galvos skausmai, ligonis pradeda vemti, gali aptemti sąmonė.

Dalis žmonių gripo šiemet greičiausiai išvengs dėl to, kad laiku pasiskiepijo. Tačiau gripas – nenuspėjamas. Jo virusai nuolat mutuoja, keičiasi. Skiepai taip pat nėra visagaliai. Teigiama, kad vakcina nuo gripo apsaugo tik 40–60 žmonių iš 100 paskiepytųjų.

Todėl reikia laikytis medikų rekomendacijų, kaip išvengti viruso užkrato, stebėti savijautą, o susirgus neiti į darbą ir neleisti sergančių vaikų į mokyklą, kad neužkrėstume kitų, nes gripo virusas plinta labai greitai.

Svarbu tinkamai gydytis patiems ir laikytis lovos režimo, o jei savijauta nepagerėja per tris dienas, būtina kreiptis į gydytojus – tai gali reikšti, kad liga komplikavosi.

Pasak sostinės Antakalnio poliklinikos šeimos gydytojos E. Petrauskienės, pavojinga ir tokia situacija, kai nukritus temperatūrai savijauta pagerėja, tačiau po kelių dienų vėl prasideda karščiavimas, o simptomai, kurie buvo nurimę, sustiprėja. Tokiais atvejais taip pat reikėtų nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju.

Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ