Paprasti, bet veiksmingi depresijos gydymo būdai

 Paprasti, bet veiksmingi depresijos gydymo būdai

Sergant depresija, svarbu nelikti vienam, išgyvenimais dalytis su draugais.


Rudenį padaugėja žmonių, sergančių depresija. Depresijos gydymo centro įkūrėjai psichologai Aušra ir Antanas Mockai pataria neskubėti gerti vaistų: „Amerikiečių mokslininkai įrodė, kad esant lengvai ir vidutinei depresijos formai veiksmingiausias – kompleksinis gydymas, vienu metu taikant kelis natūralius gydymo būdus.“

Jūratė BRATIKIENĖ


Kaip atpažinti


A. Mockus pastebi, kad žmonės dažnai neskiria depresijos nuo trumpalaikės būsenos, kurią lydi slogi nuotaika.


„Susirgęs depresija, žmogus nuolat junta nuovargį, energijos stygių, jam nepavyksta atsikratyti liūdesio. Šia liga sergančiojo nebedžiugina net ta veikla, kuri anksčiau teikė pasitenkinimą, jis kenčia dėl sumažėjusios savivertės. Tokia būsena tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, – pabrėžia psichologas. – Nuotaikos neveikia ir besikeičiančios gyvenimo aplinkybės. Kad ir kas gero ir gražaus nutiktų gyvenime, jam vis tiek liūdna. Depresija sergantiems žmonėms einant į viešumą, bendraujant su aplinkiniais, tenka sutelkti milžiniškas pastangas, todėl grįžę namo jie jaučiasi visiškai išsekę. Sunkesnę depresijos formą galima atpažinti ir iš to, kad žmogui tampa sunku dirbti, sutrinka įprasta veikla. Sergantieji lengvesne forma dirba įprastus darbus, nors jie ir neteikia daug džiaugsmo. Kritinis įvykis, pavyzdžiui, darbo netekimas, depresiją dažniausiai pagilina. Sunki depresijos forma vadinama didžiąja depresija. Ja susirgus dažniausiai ir kreipiamasi į specialistus. Kuo anksčiau žmogus žengia šį žingsnį, tuo paprasčiau jam padėti. Sergantįjį sunkia depresijos forma neretai kamuoja ir mintys apie savižudybę, jis išgyvena stiprų vidinį skausmą, nuo kurio nori pabėgti. Didžiąja depresija serga apie 5–6 proc. pasaulio žmonių.“

REKLAMA


Emigracija streso nemažina


Psichologas teigia, kad daugėja sergančiųjų stresogenine depresija. Ji neretai užklumpa kurį laiką patiriant didžiulį stresą darbe, taip pat atsiradus finansiniams sunkumams.


„Jei žmogus niekaip negali išspręsti finansinių klausimų, pasijunta įsuktas į uždarą ratą, iš kurio išsiveržti nėra galimybių. Kai kurie, norėdami pagerinti savo finansinę padėtį, ryžtasi emigruoti. Deja, emigracija dažnai nepadeda išgyti nuo depresijos, atvirkščiai – svetimoje šalyje žmogus išgyvena psichologinį diskomfortą ir dar didesnį stresą, jo būsena tik pablogėja. Neigiamai veikia ir socialinių ryšių nutraukimas, būtinybė prisitaikyti naujoje aplinkoje“, – teigia psichologas A. Mockus.


Sezoninė depresija


Ši depresijos forma 90 proc. sergančiųjų prasideda rudenį arba žiemą ir pasibaigia pavasarį. Ji yra tiesiogiai susijusi su šviesos trūkumu. Tamsiuoju metų laiku natūraliai norisi daugiau miegoti, gausiau ir saldžiau valgyti. Kai atsiranda daugiau šviesos, simptomai praeina. Kada reikėtų ieškoti pagalbos?


Psichologė A. Mockuvienė sako, kad įprastai žmonės patys sugeba įvardyti savo vidinę būseną. „Atėję pas psichologą, jie dažniausiai tiksliai nurodo, kiek laiko juos vargina slogi nuotaika, jėgų trūkumas bei kiti nemalonūs simptomai. Reikėtų įsiklausyti į savo vidų, nenumoti ranka į savijautą galvojant, kad ir kiti panašiai jaučiasi. Privalome rūpintis savo psichine sveikata, nes nuo jos priklauso mūsų gyvenimo kokybė. Ilgesnį laiką vyraujanti prislėgta nuotaika – signalas, kad būtina keisti savo gyvenimą. Nieko nedarant būklė tik blogėja. Deja, žmonės dažnai yra linkę prisitaikyti prie kančios“, – sako pašnekovė ir ragina nedelsti ir kuo skubiau kreiptis į specialistus.

REKLAMA


Depresijos šauklys – nejudrumas


Pasak A. Mockuvienės, medikamentinis gydymas depresijos simptomus pašalina, bet ligos neišgydo. Psichologės įsitikinimu, vaistų pacientams siūloma pernelyg greitai. „Amerikiečių mokslininkai įrodė, kad sergant lengva ir vidutine depresijos forma veiksmingesnis ne medikamentinis, bet kompleksinis gydymas taikant kelis skirtingus gydymo metodus. Amerikietis dr. Styvas Ilardis sukūrė programą, padedančią gydyti šiam laikmečiui būdingą depresiją. Todėl ir Lietuvoje norisi praplėsti galimų depresijos gydymo metodų sąrašą, nes iki šiol bene populiariausias gydymo būdas – antidepresantais. S. Ilardžio sukurta programa, taikant kelis metodus, yra ypač veiksminga gydant stresogeninę, taip pat rudeninę depresiją, – aiškina psichologė. – Amerikiečių psichologai pastebėjo, kad šiuolaikinis gyvenimo būdas mus veikia toksiškai. Į tai atsižvelgdami jie siūlo depresiją gydyti keičiant gyvenimo būdą, visų pirma – daugiau mankštinantis.


Prieš keletą metų Amerikoje atliktas tyrimas parodė, kad mankšta yra galingas ginklas nuo depresijos. Aktyvus judėjimas gali būti toks pat efektyvus kaip ir antidepresantai. Net ramios sporto šakos padeda įveikti stresą. Be to, daugiau mankštinantis didėja ir pasitikėjimas savimi. Įrodyta, kad sportuojantys žmonės junta, jog labiau kontroliuoja savo gyvenimą, rečiau patiria bejėgiškumo jausmą, kuris yra vienas iš depresijos požymių.“


Pavojinga vienatvė


Šiuolaikinius žmones labai neigiamai veikia ir bendruomeniškumo trūkumas. „Anksčiau žmonės viską darydavo kartu: vyrai medžiodavo, moterys drauge prižiūrėdavo vaikus, dirbdavo įvairius buities darbus ir visi daugiau bendraudavo. Dabar tokia bendra veikla mums jau sunkiai suvokiama. Visgi bendravimas – dar vienas nuo depresijos veiksmingai saugantis veiksnys.


Mokslininkai jau seniai nustatė, kad palankiausia dirva kerotis depresijai – vienatvė. Būdami vieni turime daugiau galimybių pasiduoti niūrioms mintims, įsitraukti į neigiamų emocijų srautą. Bendraujant su žmonėmis, lieka mažiau laiko apmąstymams apie savo nelaimingą būtį, tad natūraliai mažėja galimybių įstrigti neigiamoje būsenoje. Bendravimas padeda nukreipti dėmesį nuo savęs, pakelia nuotaiką, todėl ši terapija sergant depresija taip pat labai svarbi“, – tikina psichologė A. Mockuvienė.



 Paprasti, bet veiksmingi depresijos gydymo būdai

Šiais laikais yra veiksmingų šviesos terapijos prietaisų.


Daugiau šviesos


Dar vienas veiksnys, padedantis nepasinerti į depresiją arba išsivaduoti į ją jau patekus – šviesa. Gaunamas jos kiekis tiesiogiai veikia mūsų nuotaiką, energingumą, miegą, budrumą, apetitą. Prieš šimtą metų žmonės šviesoje praleisdavo kur kas daugiau laiko nei mes šiandien. „Kad sinchronizuotume kūno ritmus, mums reikia pusvalandžio ryškios šviesos kiekvieną dieną, – pabrėžia psichologė. – Vėlyvą rudenį ir žiemą reikėtų apie 2 val. praleisti lauke. Retam iš mūsų tai pavyksta. Įrodyta, kad šviesos trūkumas gali tiek pagilinti, tiek sukelti depresiją.


Kokia išeitis? Taikyti šviesos terapiją. Šiais laikais yra veiksmingų šviesos terapijos prietaisų. Pusvalandį per dieną pabuvę specialios lempos šviesoje, gausime gerą dozę ryškios, kasdien mums labai reikalingos šviesos. Tiesa, kai kurios lempos – silpnesnio poveikio, tad prie jų reikėtų pasėdėti 2 val. per dieną. Šviesos terapijos lempų alternatyva gali būti šviesos terapijos akiniai. Jais naudojantis individualiai galima pasirinkti kelis šviesos lygius ir laiką. Tokie akiniai suteikia reikalingą dienos šviesos normą, didina mūsų budrumą, padeda sureguliuoti kūno bioritmus.“


Svarbi mityba


Tyrimai atskleidė, kad kenčiantiesiems nuo depresijos trūksta omega-3 riebalų rūgščių. „Daugelio žmonių organizme omega-6 riebalų rūgščių yra kur kas daugiau nei omega-3, tai rodo uždegiminius procesus. Medikai tvirtina, kad lėtiniai uždegimai turi įtakos atsirasti depresijai. Todėl kiekvienas turime siekti omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių balanso.


A. Mockuvienė pastebi, kad dažno šiuolaikinio žmogaus kasdienė mityba nėra sveika, tai irgi veikia mūsų nuotaiką. „Pirmiausia pacientams siūlome atsisakyti arba bent sumažinti vartojamo cukraus kiekį. Tiesa, kai kurie tikina, esą pasmaližiavus nuotaika iškart pagerėja. Deja, tai trunka labai trumpai, o žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, jei vartojama daug cukraus, trinka organų sistemų veikla, stipriai svyruoja nuotaika“, – aiškina psichologė ir ragina gyventi sveikiau.


Grupėje – lengviau


Depresijos gydymo centro įkūrėjai atkreipia dėmesį, kad visi esame labai individualūs ir ne kiekvienam vienodai tinka visi minėti natūralūs depresijos gydymo būdai. „Kad žinotumėte, kas jums tinka labiausiai, reikėtų išbandyti. Kai kuriems pacientams užtenka pradėti daugiau judėti, ir depresijos simptomų mažėja, kitiems labai padeda šviesos terapija. Visgi daugeliu atvejų veiksmingiausia depresiją gydyti kompleksiškai, taikant visus minėtus natūralius gydymo būdus. Visi jie bent šiek tiek tikrai veikia. Žinoma, gydant šią klastingą ligą, labai svarbu išsiaiškinti ir jos atsiradimo priežastis. Pavyzdžiui, jeigu depresiją pagilino skyrybos ar darbo praradimas, vien minėti metodai gali nepadėti, – prireiks psichoterapeuto konsultacijų“, – pataria psichologai.

REKLAMA


Specialistai sako, kad dalijantis patirtimi bendraminčių grupėje, rezultatų daugeliu atvejų galima pasiekti greičiau. Darbas grupėje labiau motyvuoja vykdyti užduotis. Būdamas vienas ir neturėdamas su kuo pasitarti, net žinodamas apie judėjimo ar šviesos terapijos naudą, žmogus sunkiai prisiverčia ką nors daryti. Vienam gydytis depresiją yra daug sunkiau.


„Bene svarbiausia depresiją gydančio specialisto užduotis turėtų būti ne išrašyti receptą stebuklingai piliulei, kuri, kaip manoma, išspręs visas problemas, bet sužadinti žmogui norą keisti įsisenėjusius įpročius, kad pats sau galėtų padėti sveikti. Žinoma, vaistai kartais labai reikalingi, visgi reikėtų prisiminti, kad tabletė – tarsi plaustas, padedantis nenuskęsti, bet žmogui reikalingi ir įrankiai, kad neklimptų į ligą, galėtų iš jos sėkmingai kapstytis. Amerikoje atliktų tyrimų duomenimis, antidepresantai padeda 20–30 proc. sergančiųjų. Gydant depresiją grupėje, kurioje taikomi minėti natūralūs gydymo metodai be vaistų, pasveiksta apie 70 proc. žmonių. Tikimės, kad ir Lietuvoje ši amerikiečio parengta gydymo programa taip pat bus veiksminga“, – neabejoja psichologai.



Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris