Vargiai kur nors rastume patarimų, kaip išsirinkti tortą, – šis patiekalas griežtai pasmerktas kaip gadinantis figūrą ir dantis. Vis dėlto šventės be torto sunkiai įsivaizduojamos, ir kadangi tai nedažnai perkamas produktas, kyla daugybė klausimų. O gal yra ir mažiau „pavojingų“ tortų?

Berta JANUŠAUSKIENĖ

Visų pirma pakalbėsime apie tortų maistinę vertę. Pažvelgus į kilokalorijų lentelę, matyti, kad tortai nurungia net riebią mėsą, be to, svarbu ne tik jų skaičius, bet ir tai, iš ko jas gauname, deja, tortų atveju – daugiausia iš riebalų ir cukraus. Todėl, pasak dietologės Editos Lukoševičienės, reikėtų paprasčiausiai atminti, kad tortas – ne kasdienės mitybos dalis, o išskirtinis švenčių patiekalas.

Kodėl senais laikais niekas žmonėms nekvaršindavo galvos dėl to, kad cukrus, druska ir riebi mėsa nesveika? Todėl, kad šių produktų žmonės vartojo mažai, nes jie buvo reti ir brangūs. Beje, tortais negalima vainikuoti mūsų kasdienės gana sočios mitybos, skaidrinti blogos nuotaikos ar „užkimšti“ dvasinės tuštumos, mat prie dvasinių problemų pridėsime dar ir antsvorį bei jį lydinčias ligas.

Kitas dalykas, kurį verta prisiminti, – nebūna sveikų tortų, būna tik mažiau nesveikų. Be to, jei labai norisi torto, verčiau jį pasigaminti namie, nes tada gali reguliuoti jo sudėtį – dėti mažiau cukraus, sviesto. Pirktiniuose tortuose visko būna pridėta su kaupu, ir dar gerai, jei natūralių produktų, o ne pakaitalų. Beje, naminiuose tortuose nėra daugiau maisto priedų ir konservantų, nei jų jau yra sudedamosiose dalyse.

Padaryti tortą sveikesnį galima paruošus tešlą iš visadalių grūdų miltų, sumažinus sviesto, cukraus kiekį, vietoj pastarojo įdėjus cinamono, vanilės. Taip pat derėtų vengti receptų, kuriuose nurodoma soda, naudoti daugiau vaisių, riešutų. Iš esmės kiekvieną receptą galima pakoreguoti taip, kad paruoštas patiekalas nebūtų toks „grėsmingas“.

Tortų rūšys

„Tortas“ – lotyniškos kilmės žodis, reiškiantis „apskrita duona“. Pats paprasčiausias tortas, panašesnis į pyragą, yra vientisas kepinys, paruoštas dažniausiai iš mielinės tešlos ir, kad pateisintų torto vardą, iš viršaus apdėtas įvairiomis saldžiomis „substancijomis“, riešutais, uogomis. Tai greičiau kasdienis kepinys, kuriuo galima pradžiuginti šeimą kokios nors mažos šeimos šventės proga. Beje, manoma, kad apskrita torto forma, saulės simbolis, reiškia klestėjimą, sutarimą ir turtus, tad tradicinis vestuvių tortas turėtų būti apskritas.

Itališkas tortas – kai kelios dalys iškepamos ar pagaminamos atskirai, sudedamos į tortinę ir gardinamos bei dekoruojamos jau įmantriau. Šiuose tortuose dažnai figūruoja ir saldus kremas, kurio vien pavadinimas dietologus verčia pašokti iš pasipiktinimo...

Labai populiarus šiais sveikuoliškumo laikais – jogurtinis tortas, dažnai papuoštas šviežiomis uogomis ir vaisiais, todėl sveikiausias ir turintis mažiausiai kilokalorijų.

Įvairiasluoksnis tortas, kaip sako pats pavadinimas, susideda iš kelių įvairių sluoksnių ir pertepimų (migdolinio, riešutinio, šokoladinio).

Dar yra prancūziškų tortų (biskvitai, suvilgyti konjako ar romo esencijomis), Vienos (ypatinga mielinė tešla bei pieno ir šokolado glaistas), trapiosios tešlos, vaflinių, varškės, ledų, sūrio, veganiškų ir t. t. Šiais laikais klasikiniai tortai po truputį traukiasi į šalį ir užleidžia vietą išmoningiems ir sveikesniems konditerių fantazijos vaisiams.

Perkame parduotuvėje

Tortas – ir taip ganėtinai nesveikas produktas, tad visokie maisto priedai ir produktų pakaitalai dar labiau pablogina padėtį. Tačiau gamintojai stengiasi mažinti šių gaminių savikainą, geresnės kokybės produktus keisdami pigiausiais, sviestą – margarinu (jei tortas veliasi burnoje, tikriausiai naudotas margarinas), cukrų – saldikliais ir t. t.

Tikėtina, kad tortų etiketėse viskas kuo gražiausiai surašyta, tik retas jas paskaito – esą koks skirtumas, juk tortas perkamas ne dėl „sveikumo“. Privatūs kepėjai taip pat gali imtis visokių triukų, tik privačioje kepykloje, skirtingai nei prekybos centre, tikslų gaminio sudėties aprašymą vargiai gausite. Tad reikia rinktis patikimus kepėjus ir pasiryžti tam, kad iš gerų produktų pagamintas tortas nekainuos labai pigiai, jis gali būti mažiausiai dukart brangesnis už „pramoninį“.

Gaminant „parduotuvinius“ tortus, dažnai naudojami augaliniai riebalai (grietinėlė, margarinas), sojų, palmių, kokosų aliejai, cukraus pakaitalai, rūgštingumą reguliuojančios medžiagos, kiaušinių milteliai vietoj kiaušinių, be abejo, standikliai, kvapiosios medžiagos, dažikliai ir t. t. Visa tai panaikina net tas „efemeriškas“ naudingąsias medžiagas, kurių yra iš natūralių produktų pagamintuose tortuose. Venkite pirkti labai spalvotus tortus, taip pat su boružėlėmis, mašinėlėmis ir gėlytėmis, nebent būtų parašyta, kad naudotos natūralios dažomosios medžiagos, pavyzdžiui, uogos ar bent jau natūralūs sirupai. Tortas turėtų būti kuo natūralesnės spalvos – karamelės, šokolado, grietinėlės, vaisių ir t. t.

Atskira kalba – apie maisto priedus, kurie ilgina tortų galiojimo laiką, – konservantus Е 200–Е 297. Dera atminti, kad tortas – greitai gendantis produktas, įvairios jo sudedamosios dalys (pienas, uogos) sukelia chemines reakcijas, tad iš natūralių produktų pagaminto torto tinkamumo vartoti terminas – daugiausia 2–3 dienos. Jei torto galiojimo laikas ilgesnis, į jį „iki kaklo“ pridėta konservantų.
Pirkdami tortą prekybos centre atkreipkite dėmesį į tai, kad kartais jo etiketėje figūruoja dvi datos – pakavimo ir pagaminimo. Būtinai skaičiuokite torto galiojimo laiką nuo pastarosios datos.

Saldumynai gerokai kaloringesni net už mėsą

Produktai Kilokalorijų skaičius (100 g)

Saldumynai
Šokoladinis tortas 488
Biskvitinis tortas 335
Cukrus 419
Žemės riešutų chalva 545
Pieniškas šokoladas 550
Vafliai su uogiene 350
Cukriniai sausainiai 436

Mėsos produktai
Virta liesa jautiena 110
Virta riebi jautiena 205
Kepta kiauliena 275
Virta riebi kiauliena 390
Virta liesa kiauliena 245
Kepta vištiena 210
Virta riebi vištiena 195
Virta liesa vištiena 135
Kalakutiena 205
Jaučių kepenys 87