Senelių mėgtas alijošius - išties geras vaistas

Senelių mėgtas alijošius - išties geras vaistas

Alavijai nėra reiklūs, atlaiko ir drėgmės trūkumą dirvoje, ir temperatūrų svyravimus, mėgsta šviesą ir šilumą.


Medėjantieji alavijai, daugelio liaudiškai vadinamas alijošiais, – visame pasaulyje paplitę augalai, šiltesniuose kraštuose auginami lauke. Daugelyje tautiečių namų jie auga kaip kambarinės gėlės. Alavijas pelnęs natūralių vaistų patriarcho titulą, mat nuo seno plačiai naudojamas liaudies medicinoje.

Daiva Červokienė


Gydomosios medėjančiųjų alavijų (Aloe arborescens) savybės buvo žinomos jau senovės Egipte. Tikėta, jog alavijų „kraujas“ suteikia grožio, sveikatos, žmogų padaro nemirtingą, juos naudojo faraonams balzamuoti.


Vėliau šio augalo vaistų receptai pasiekė Europą. Vienuoliai pradėjo auginti šiuos augalus vienuolynų soduose ir jų lapų sultimis gydė ligonius. Nuo seno alavijų sultys naudotos išoriškai ir į vidų žinant, kad jos – puikus antiseptikas, stimuliuoja audinių gijimą, gerina imunitetą, kelia apetitą. Kiekvienos šalies liaudies medicina siūlo įvairių savo receptų. Daugelis jų labai paprasti ir visai nepakitę pasiekė mūsų dienas.


Žolininkų patirtis


Pasak aukščiausios kategorijos provizorės, farmakognostės, ekologinio vaistažolių ūkio savininkės Jadvygos Balvočiūtės, medėjančiųjų alavijų lapuose yra mažiausiai 75 maistiniai komponentai, 200 aktyviųjų medžiagų, eterinių aliejų, 90 proc. aminorūgščių, enzimų, riebalų rūgščių, karbohidratų ir acemanano, lignino, 20 mineralų ir mikroelementų, organinių rūgščių, salicilo rūgšties, saponinų, taninų, 12 vitaminų, 8 rūšių cukraus.

REKLAMA


Tiesa, tai natūralus cukrus, kuris yra naudingas sveikatai. Tyrimai įrodė, kad medėjantieji alavijai veiksmingai gydo plaučių ligas, jų sultys mažina gliukozės kiekį kraujyje. Polisacharidai pasižymi vidurių laisvinamuoju poveikiu, saponinai padeda išsivalyti žarnynui, pašalinti susikaupusias nereikalingas medžiagas, nepažeisdami natūralios žarnyno bakterinės terpės.


Lietuvos fitoterapijos centro vadovas, vaistininkas, medicinos mokslų daktaras Juozas Vasiliauskas neslėpė labai mėgstąs šiuos vaistinius augalus ir jų preparatų dažnai skiriąs ligoniams, mat alavijų poveikis virškinimo ir imuninei sistemai yra labai geras. Jie labai tinka vyresnio amžiaus žmonėms, kurių virškinimo sistema ir žarnyno flora sutrikusios, išburkusios gleivinės.


Šiuolaikinėje farmokologijoje alavijų sultys naudojamos tepalų, gerklės ir dantenų skalavimo skysčių, gydomųjų mikstūrų gamybai. Kosmetikos pramonėje lapų ekstrakto dedama į kremus, losjonus, valomąsias ir maitinamąsias kaukes. Kremai su alavijais – tikrai puikūs, nes E vitaminas, kurio daug augalų sultyse, turi savybę jauninti odą, mažinti raukšles. Tokie kremai tinka ir vyrams – jie irgi nori atrodyti jauni.

Kada tinkamiausias


Doc. J. Vasiliauskas pabrėžia, kad vaistams švieži lapai renkami nuo apatinės ir vidurinės stiebo dalies. Juos reikia nupjauti, nuplauti ir nusausinti, palaikyti 12–15 parų tamsioje vietoje 6–8 ºC temperatūroje ir tik tada ruošti įvairius preparatus. Mat nustatyta, kad alavijų lapus laikant tamsioje ir šaltoje vietoje vyksta biologiniai pokyčiai ir pasigamina medžiagos, stimuliuojančios gyvybinius procesus, – biogeniniai stimuliatoriai. Iš alavijų lapų išspaustos sultys vartojamos iš karto, nes ilgiau laikant praranda savo gydomąjį poveikį. Naudoti išoriškai jas saugu, bet vartoti į vidų reikia atsargiai.

REKLAMA


Alavijų nevertėtų vartoti besilaukiančioms moterims, nes gali sukelti persileidimą, taip pat jie netinka per menstruacijas. Alavijų sulčių negalima gerti esant padidintam kraujavimui, paaštrėjus opai, hemorojui, asmenims, linkusiems į viduriavimą bei sergantiems ūmiomis kepenų ir tulžies ligomis, ūmiu inkstų uždegimu, aktyvia tuberkuliozės forma su kraujavimu. Buvusiems onkologiniams ligoniams negalima vartoti iš ilgai tamsioje vėsioje vietoje laikytų alavijų lapų išspaustų sulčių.


Daugelyje populiariosios medicinos šaltinių pabrėžiama, kad šių augalų preparatai vartojami ne ilgiau kaip vieną savaitę. Perdozavus gali pradėti skaudėti sąnarius. Vilnietė žolininkė biologė Gražina Gaidienė sakė pati tai patyrusi. Kartą imunitetui stiprinti nutarė pagerti alavijų su medumi. Netiko – po poros savaičių jai pradėjo skaudėti kelį.


„Nemanau, kad tai atsitiktinumas. Alavijus vartoti reikia atsargiai – jų kristalėliai gali sukelti paūmėjimus tiems, kurie turi nors nedidelių sąnarių bėdų. Bet odai alavijai yra labai puikūs pagalbininkai. Jie tinka įsipjovus, įsibrėžus, o žaizdai pradėjus pūliuoti – tiesiog būtini. Ir nudegus odą labai padeda. Net ant iškilusių pūslių galima dėti – nulauži alavijo lapą, spygliukus nupjauni, perpjauni lapą per pusę ir pritvirtini kaip kompresą nakčiai – žaizdos greitai sugis“, – sako žolininkė.

Kelios vartojimo detalės


Vienuose šaltiniuose aptikau įspėjimą, kad alavijai ir jų preparatai netinka sergantiesiems onkologinėmis ligomis, kituose – kad tai rimtas pagalbininkams tokiems ligoniams. Tad kaip iš tikrųjų yra? To pasiteiravome Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Reabilitacijos skyriaus Fitoterapijos laboratorijos vedėjo Juozo Ruolios. Pasak jo, šiuo klausimu populiariojoje medicininėje literatūroje „nepiktavališkai nusišnekama“.



Mat yra paskelbtos kelios alavijų vartojimo metodikos. 12–15 parų išlaikytuose alavijų lapuose susidaro biogeniniai stimuliatoriai, kurie tinka vartoti po insultų, infarktų, esant prastai kraujodarai. Tačiau taip paruoštų alavijo preparatų negalima vartoti onkologiniams ligoniams, nes jie skatina visų rūšių ląsteles atsinaujinti, o piktybines, beje, – dar greičiau negu kitas.


Šviežios alavijų lapų sultys turi daug naudingų medžiagų, kurios tinka norint apsisaugoti nuo vėžio pasikartojimo. Pasak J. Ruolios, šviežios alavijų lapų sultys, net gerokai atskiestos (santykiu 1:500) skatina edemų, karcinomų žūtį. Tai nustatė ir Europos, ir kinų medicina.


Senelių mėgtas alijošius - išties geras vaistas

Vaistams švieži lapai renkami nuo apatinės ir vidurinės stiebo dalies.


Norintiems išbandyti


Nuo plaučių tuberkuliozės ir įsisenėjusio bronchito
Pateikiame doc. J. Vasiliausko pasiūlytą receptą.
15 g šviežių alavijų lapų sulčių, po 100 g kiaulės taukų ir sviesto, 50 g kakavos miltelių sumaišoma ir palaikoma 10 dienų tamsoje. Vartojama po valgomąjį šaukštą 2 kartus per dieną užsigeriant karštu pienu.


Nuo slogos
Išspaustos šviežios alavijų sultys lygiomis dalimis praskiedžiamos vandeniu 5–10 kartų ir lašinamos į nosį. Alavijų sultis galima lygiomis dalimis sumaišyti su burokėlių sultimis. Galima pasidaryti tokių lašų stipriai slogai gydyti: 2 šaukšteliai šviežiai išspaustų alavijo sulčių sumaišomi su tiek pat šilto alyvuogių aliejaus ir šaukšteliu česnakų sulčių. Kas valandą po du lašus reikėtų lašinti į abi šnerves. Po procedūros derėtų pagulėti užvertus galvą.


Nuo peršalimo
Imama 2 dalys alavijų, po 3 dalis medaus ir citrinos (ji su žieve prieš ruošiant vaistus pusvalandį palaikoma stiklinėje vandens, kurioje ištirpintas šaukštelis sodos). Išspaustos alavijų sultys sumaišomos su ištirpintu medumi ir malta citrina. Masę reikia laikyti šaldytuve ir vartoti po šaukštą 30 min. prieš valgį.


Užkietėjus viduriams ar virškinimui pagerinti
Patariama gerti po 1–2 šaukštelius alavijų sulčių 2–3 kartus per dieną maždaug 30 min. prieš valgį.


Tonizuojamoji košelė
Pusė stiklinės smulkintų graikinių ar lazdynų riešutų išmaišoma su puse stiklinės pašildyto medaus ir 3 valgomaisiais šaukštais šviežiai išspaustų alavijų sulčių. Rekomenduojama suvalgyti po šaukštelį šios masės pusę valandos prieš valgį 3–4 kartus per dieną. Košelę reikia laikyti šaldytuve uždarytame stikliniame ar keraminiame inde.


Losjonas problemiškai odai
Šaukštelis alavijų sulčių sumaišomas su tokiu pat kiekiu mineralinio vandens bei ramunėlių antpilo ir 2 lašais citrinos sulčių. Šiuo losjonu galima tepti veidą ir kaklą 2–3 kartus per dieną, jam nudžiūvus reikėtų suvilgyti veidą į šiltą mineralinį vandenį pamirkyta vata ir patepti maitinamuoju kremu.

REKLAMA


Plaukams stiprinti
Alavijai stiprina plaukus ir skatina jų augimą. Galima įtrinti jų lapų sultimis plaukus ir galvos odą arba pasidarykite alavijų lapų nuovirą ir juo skalauti galvą.


Patarimas


Žmonėms, kurie nutarė atsisakyti senų alavijų, Gražina Gaidienė pataria sumalus jų lapus išsispausti sulčių ir mažomis porcijomis užšaldyti šaldiklyje. Kai prireiks, galima bus išimti, atitirpinti ir turėti puikių vaistų. Alavijai – ilgai augantys ir vertingi augalai, tad jų išmesti nevalia.


Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale NAMIE IR
SODE



Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris