Kvantinių laukų tyrinėtojas Artūras Dabkevičius, tam pasitelkdamas ir mokslines žinias, ir mokslinę aparatūrą, tvirtina, kad žmogus turi ne vieną kūną. Tiesa, oficialioji medicina neskuba to pripažinti.

Arūnas MARCINKEVIČIUS

Su terminu „biolaukas“ visi ne kartą esame susidūrę ir patys šį žodį neretai vartojame, kai nesėkmingai susiklosto santykiai su kitais žmonėmis: sakome, kad nesutapo biolaukai. 41 metų inžinierius A. Dabkevičius, Kauno technologijos universiteto absolventas, apsigynęs mechaninės inžinerijos daktaro disertaciją, apie šį fenomeną gali papasakoti žymiai daugiau. Pasak technikos mokslų daktaro, biolaukas (arba aura) – tai energinė struktūra, esanti tiek materialaus kūno viduje, tiek išorėje. Ir, pasirodo, ji labai svarbi mums patiems. Biolauke yra informacija apie fizinę ir energinę žmogaus būklę, biolaukas atspindi žmogaus emocijas, mintis ir ketinimus. Ir visa ši informacija gali būti pateikta nuotraukoje bei panaudota asmens psichofiziologinei būklei nustatyti.

Bioenerginis žmogaus laukas perteikia informaciją apie visas gyvybines organizmo funkcijas ir sritis. Iš biolauko nuotraukos galima spręsti, kokia yra žmogaus būsena, koks jo charakteris, kas šiuo metu jam kelia nerimą, kuo užsiėmęs jo protas ir apskritai ko jis siekia gyvenime. Žodžiu, apibendrina savo kasdienių tyrimų sritį pašnekovas, biolaukas – tai žmogaus fizinės, energinės, emocinės ir dvasinės būklės indikatorius, nes jame užšifruota informacija (tereikia mokėti ją perskaityti) apie problemas, kurių, deja, neįmanoma nustatyti įprastiniais medicininiais tyrimais.

Tyrinėjimai davė rezultatų

Beje, pirmą kartą mokslo istorijoje žodį „biolaukas“ pavartojo rusų mokslininkas biologas Aleksandras Gurvičius dar 1912 metais. A. Dabkevičius, dirbdamas šioje srityje ne vienus metus, pateikia du šio reiškinio apibrėžimus: mokslinį ir ezoterinį. Biolaukas (bioenerginis žmogaus laukas) moksliniu požiūriu – tai gyvų organizmų išspinduliuojamų fizinių ir kitų laukų visuma: elektromagnetiniai laukai (šiluma (infraraudonieji spinduliai), mikrobangos, akiai matomo spektro emisija (fotonų srautas), radioaktyvioji spinduliuotė, taip pat kvapas, prakaitas, netgi garsas) ir kitos prigimties laukai (šiuo metu dar mažai ištyrinėti) – kvantiniai ir torsioniniai. Biolaukas (arba aura) ezoteriniu požiūriu – tai žmogaus subtilusis energoinformacinis laukas, dažniausiai – elipsės formos, sudarytas iš skirtingų vibracinių lygių sluoksnių.

Literatūroje aprašyta, kad aura turi septynis sluoksnius. Jos struktūra primena rusišką žaislą, vadinamą matrioška. Mažiausia „lėlytė“ – tai fizinis kūnas, kiek didesnė – energinis, arba eterinis, paskui – astralinis, arba emocinis, dar didesnis kūnas – mentalinis, arba minčių, tada – karminis, arba priežastinis, šeštasis – bodhialinis, arba intuityvusis, septintasis – atminis, arba dvasinis. Kūnų pavadinimai kilo iš sanskrito kalbos ir yra aprašyti itin senuose istoriniuose veikaluose. Juos savo tekstuose vartoja ir dabartiniai autoriai.

Nors dauguma žmonių negali biolauko pamatyti ar pajausti, specialiais prietaisais jį galima nufotografuoti. Su tokia technika ir dirba A. Dabkevičius.

Padeda šiuolaikinė technika

Nuo 1995 metų grupė Rusijos mokslininkų (iš Sankt Peterburgo valstybinio universiteto), vadovaujama prof. Konstantino Korotkovo, kūrė aparatą, kuris leistų pamatyti ir įvertinti žmogaus energoinformacinę būseną. Po daugelio bandymų ir tyrinėjimų metų tokia Kirliano metodo pagrindu veikianti aparatūra buvo sukurta ir pavadinta gas discharge visualization (GDV) kamera.

Biolauko tyrimas yra pagrįstas bioelektrografijos principu, t. y. bet kokių gyvų biologinių objektų, esančių aukšto dažnio elektromagnetiniame lauke, kompiuterine dujų plazminės iškrovos švytėjimo registracija ir analize. O pati bioelektrografija – tai skaitmeninė biologinių objektų, esančių aukštos įtampos elektromagnetiniame lauke, registracija ir analizė. Šis metodas yra patentuotas, įranga perėjo visus techninius, toksikologinius, saugos, metrologinius ir klinikinius bandymus, yra registruota valstybiniuose kai kurių šalių sveikatos ministerijų medicininės technikos registruose, be to, šis prietaisas turi ir Europos Sąjungos sertifikatą.

Istoriniu požiūriu žmogaus biolauko tyrimai buvo pradėti kur kas anksčiau – daugiau nei prieš 70 metų sutuoktiniai Semionas ir Valerija Kirlianai ėmė tyrinėti įvairių objektų fotografijas, padarytas savo sukonstruota specialia kamera. Tais laikais tai buvo laikoma tik įdomiu moksliniu eksperimentu. Tik šiuolaikinės kompiuterinės skaitmeninės technologijos pakeitė požiūrį į Kirliano metodą ir padidino jo tyrimo galimybes. Iš to atsirado šiuolaikinės vakarietiškos medicinos pripažįstamas greitas prevencinis organizmo tyrimo metodas.

Aparatas, su kuriuo dirba ir A. Dabkevičius, panašus į vidutinio dydžio spausdintuvą. Jo paviršiuje yra 10 skylučių pirštams. Tiriamasis įkiša savo rankų pirštų galiukus į minėtas skylutes, ir vos per minutę aparatas užfiksuoja pagrindinius žmogaus biolauko parametrus, o duomenis perduoda į kompiuterį. Čia jie toliau apdorojami ir išanalizuojami.

Nustato ne diagnozę, o būklę

A. Dabkevičius pasakoja, kokia informacija gaunama atlikus diagnostiką bioelektrografijos būdu. Visų pirma pateikiami energinio lauko vaizdai iš priekio, dešinio ir kairio šonų, įvertinama lauko forma. Energinio lauko forma gali būti lygi, harmoninga, taip pat ji gali atrodyti kaip ežiukas. Mokslinių tyrimų ataskaitose teigiama, kad jei biolauko forma – lygi, galima teigti, kad žmogus yra ramus ir psichologiškai stabilus, o jei atrodo kaip ežiukas – žmogus yra ūmaus charakterio, jį lengva išmušti iš pusiausvyros.

Taip pat tyrimo metu nustatoma energinio lauko ploto vertė – iš to sprendžiama, koks yra žmogaus potencialas, kokia jo emocinė būklė. Išsiderinusiems žmonėms būtina keisti gyvenimo režimą, dažniau pailsėti, pabūti natūralioje aplinkoje, gamtoje, galbūt net kurį laiką paatostogauti, atlikti energinę, dvasinę ar kitokią organizmo terapiją. Be to, rekomenduojama užsiimti praktikomis, kurios stiprintų bendrą tonusą, didintų energijos išteklius. Tam tinka tiek iš Rytų šalių atkeliavusios metodikos (joga, pranajama, krija, tumo, čigongas, penki tibetietiški pratimai), tiek vakarietiškos (meno, garso, judesio terapijos ir kt.).

Tyrimo metu nustatoma ir energinio lauko simetrija – iš to sprendžiama, kiek harmoningai funkcionuoja kairysis ir dešinysis smegenų pusrutuliai. Simetrija turėtų būti didesnė nei 80 proc. Jei simetrija – mažesnė ir dominuoja kairysis smegenų pusrutulis (dešinės kūno dalies energinio lauko plotas žymiai didesnis nei kairės), tai rodo, kad žmogui būdingas logiškas (vadinamasis vyriškas) mąstymas, jei atvirkščiai – emocionalus (moteriškas) mąstymas.

Visi minėti diagnostikos rezultatai atspausdinti pateikiami iš karto po tyrimo – vaizdingai ir suprantamai, su tekstiniais paaiškinimais. Tokį tyrimą galima atlikti asmenims nuo 12 metų. Tyrimas, pabrėžia pašnekovas, yra visiškai saugus, neskausmingas, neinvazinis, neapšvitina, nėra jokių kontraindikacijų. Tiesa, jo negalima atlikti asmenims, kuriems implantuoti širdies stimuliatoriai, ir besilaukiančioms moterims. Kartu A. Dabkevičius kategoriškai įspėja: šis bioelektrografijos metodas nėra skirtas diagnozei nustatyti, skausmui mažinti, ligoms gydyti. Ši sistema taip pat nėra skirta kokiu nors būdu paveikti kūno biologinėms funkcijoms ar struktūrai. GDV bioelektrografijos metodas yra tik analizės priemonė, kuri gali būti skirta psichoemocinei ir energinei informacijai apie konkretų žmogų sužinoti. Tad tokiu būdu gauta informacija gali būti įvairiai panaudota. Be abejo, ja gali pasinaudoti tradicinės medicinos atstovai, baigę gydomosios medicinos studijas ir dirbantys pagal specialybę. Tiesa, šioje srityje kol kas ir pasaulyje, ir Europoje vienos nuomonės nėra.

Netradicinė medicina – už durų

Lietuvoje netradicinė medicina kol kas glaudžiasi tik oficialiosios medicinos prieškambaryje, tačiau, pasak A. Dabkevičiaus, pasaulyje šios dvi šakos derinamos labai įvairiai. Štai Vakarų pasaulyje netradicinę mediciną yra įteisinusios kai kurios valstybės. Ten netradicinė medicina pripažįstama kaip oficialiosios medicinos sudedamoji dalis. Beje, šį klausimą kiekviena šalis sprendžia savo nuožiūra.

Mūsų šalyje papildomosios ir netradicinės (alternatyviosios) medicinos įteisinimas nėra prioritetinis klausimas. Pasak parlamentaro Antano Matulo, šiuo metu Lietuvoje veikia nemažai įmonių ir pavienių asmenų, propaguojančių netradicinius (alternatyviuosius) gydymo būdus, tokius kaip akupunktūra, hirudologija (gydymas dėlėmis), reiki terapija, manualinė terapija, osteopatija ir kt., tačiau tokie gydymo būdai nėra reglamentuoti, dažnai juos taiko žmonės, neturintys medicininio išsilavinimo.

Todėl Seimas yra pasiruošęs šią problemą spręsti ir priimti įstatymą, kuriuo būtų reglamentuojama, kas, kokiomis sąlygomis ir pagal kokias indikacijas bei metodikas galėtų taikyti netradicinius (alternatyviuosius) gydymo būdus.

Kai kurių netradicinės medicinos atstovų, pavyzdžiui, žmogaus auros tyrėjų, ligų diagnozuotojų iš akies rainelės ir kt., veikla, parlamentaro A. Matulo manymu, turi būti uždrausta. Tačiau kai kurie gydymo būdai, tokie kaip osteopatija, manualinė terapija, akupunktūra, turi būti įteisinti, aiškiai įvardijant, kad juos gali taikyti tik specialų išsilavinimą turintys medikai.

Tiesa, kol kas nežinia, ar šios kadencijos Seimas priims minėtą įstatymą. Kaip ir visiškai nežinia, kokios papildomosios ir netradicinės (alternatyviosios) medicinos atstovų veiklos bus leidžiamos, o kokios – draudžiamos.