Gysločiai – vieni seniausiai vartojamų vaistinių augalų, apie kurių gydomąsias savybes žinoma nuo neatmenamų laikų. Europiečiai ir arabai gysločiais gydė žaizdas, uždegimus, dizenteriją, stabdė kraujavimą.

Gysločiai – daugiamečiai gyslotinių šeimos žoliniai augalai, paplitę mūsų šalyje. Lietuvoje aptinkamos keturios gysločių rūšys: plačialapiai, siauralapiai, trumpakojai (plaukuotieji) ir smiltyniniai. Jie auga pakelėse, palei takus, ant pylimų, pievose, miškuose, daržuose. Pasak liaudies medicinos žinovų, vertingiausi vaistai yra plačialapių gysločių lapai ir sėklos. Gysločiai žydi nuo gegužės mėnesio iki vėlyvo rudens. Lapai skinami augalo pumpurų fazės pabaigoje ir žydint, sėklos – kai subręsta.

Gydomosios savybės

Gysločių lapuose yra gleivių, flavonoidų, rauginių ir karčiųjų medžiagų, polisacharidų, karoteno, cholino, vitaminų C, K ir U, organinių rūgščių, dervų, mineralinių medžiagų (kalio, kalcio, magnio, geležies, cinko, molibdeno, bario), glikozido aukubino, pasižyminčio antibiotinėmis savybėmis. Ypač daug gleivių yra sėklose.

Gysločių preparatai naikina mikrobus, gydo žaizdas ir uždegimų sukeltas ligas, valo kraują, stabdo kraujavimą, laisvina užkietėjusius vidurius, padeda atsikosėti, ramina sudirgusią centrinę nervų sistemą, mažina kraujo spaudimą, malšina skausmus ir atpalaiduoja spazmus. Gysločių preparatais gydomos virškinimo ir kvėpavimo organų ligos, hemorojus, šlapimo pūslės uždegimas. Šviežios gysločių lapų sultys veiksmingos gydant gastritą, cukrinį diabetą. Sėklomis stabdomas viduriavimas ir gydomas nevaisingumas. Gysločių lapų yra vaistažolių mišiniuose, skirtuose kvėpavimo, virškinimo ir odos ligoms gydyti.

Dėmesio: gysločių preparatų nepatariama gerti, jei pernelyg greitai kreši kraujas (gali susidaryti trombai), taip pat sergant virškinamojo trakto ligomis, kai padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas. Norint gydytis gysločių preparatais, reikėtų pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

Antpilai ir nuoviras

* Sergant gastritu liaudies medicinos žinovai pataria gerti plačialapių gysločių antpilo: šaukštą sausų susmulkintų plačialapių gysločių lapų užpilkite stikline verdančio vandens, palikite 2 val. nusistovėti, paskui nukoškite ir gerkite antpilo po šaukštą 3 ar 4 kartus per dieną 15–20 min. prieš valgį. Jau po vienos gydymosi savaitės turėtumėte pasijusite kur kas geriau. Šio antpilo taip pat patariama gerti sergant bronchitu, kokliušu, ateroskleroze, pradinės stadijos hipertonija. Be to, antpilo kompresai ypač tinka inkštiruotai veido odai gydyti.

* Peršalus 2 šaukštus susmulkintų gysločių lapų užpilkite 2 stiklinėmis verdančio vandens, palikite 10–15 min. nusistovėti, paskui nukoškite ir gerkite karšto antpilo po pusę stiklinės 3 ar 4 kartus per dieną mažais gurkšneliais. Galite antpilą pasaldinti medumi. Geriant šį antpilą pagerėja kraujo apytaka viršutiniuose kvėpavimo takuose.

* Jei kamuoja plaučių ligos, 2 šaukštus susmulkintų plačialapių gysločių lapų užpilkite stikline verdančio vandens, palikite valandą nusistovėti, paskui nukoškite. Jei sergate bronchitu, bronchine astma, plaučių uždegimu, tuberkulioze ar kokliušu, gerkite šio antpilo po šaukštą 4 kartus per dieną 10–15 min. prieš valgį. Sergant parodontoze arba stomatitu šiuo antpilu tinka skalauti burną 3 ar 4 kartus per dieną.

* Gysločių lapų nuoviras sergant virškinamojo trakto ligomis: 3 šaukštus susmulkintų plačialapių gysločių lapų užpilkite puse litro verdančio vandens, pavirkite 10 min. ant mažos ugnies, palikite 40 min. nusistovėti, paskui nukoškite. Sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, gastritu, enteritu ar kolitu reikia gerti šio nuoviro po trečdalį stiklinės 4 kartus per dieną pusvalandį prieš valgį.

Gydomosios sėklos

* Cukriniam diabetui gydyti šaukštą plačialapių gysločių sėklų užpilkite stikline verdančio vandens ir palikite 2 val. nusistovėti, paskui nukoškite. Sergantiems cukriniu diabetu šio antpilo patariama gerti po 2 šaukštus 2 ar 3 kartus per dieną pusvalandį prieš valgį. Šis antpilas taip pat didina vaisingumą.

* Vidurius laisvinantis antpilas: 2 šaukštus gysločių sėklų užpilkite stikline verdančio vandens, palikite pusvalandį nusistovėti ir gerkite antpilo po šaukštą 3 ar 4 kartus per dieną prieš valgį. Šio antpilo patariama vartoti ir sergant šlapimo pūslės uždegimu.

* Sergant žarnyno uždegimu, dizenterija, viduriuojant patariama gerti sausų plačialapių gysločių sėklų miltelių po 1 g 4 kartus per dieną.

Opaligė ir gysločiai

* Sezono metu kasdien suvalgykite po 12–15 šviežių jaunų plačialapių gysločių lapelių, galite juos įmaišyti į salotas arba valgykite gysločių košelės: sumaltus šviežius gysločių lapus sumaišykite su medumi ir valgykite po šaukštelį 3 kartus per dieną pusvalandį prieš valgį.

* Gysločių sultys su medumi: sumaišykite po pusę litro plačialapių gysločių sulčių ir medaus, pavirkite 20 min. ant mažos ugnies, palikite atvėsti, paskui sandariai uždarykite ir laikykite šaldytuve. Sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige reikia vartoti po 2 ar 3 šaukštus mišinio rytais pusvalandį prieš valgį ir vakarais prieš miegą. Šis mišinys tinka ir sergant ateroskleroze.

* Suberkite į termosą šaukštą plačialapių gysločių sėklų, užpilkite stikline verdančio vandens ir palikite nusistovėti per naktį. Jei atpilą vartojate nuo opaligės, išgerkite jį kitą dieną per tris kartus. Taip gydykitės mėnesį, paskui padarykite mėnesio pertrauką ir gydymą, jei reikia, pakartokite. Sakoma, kad per 3–4 mėnesius pasiekiama labai gerų rezultatų.

Odos ligoms gydyti

* Plačialapių gysločių sultimis bei lapais patariama gydyti sumušimus, įpjovas, nudegimus, šunvotes, iššutusius tarpupirščius, vabzdžių įkandimus, nuospaudas. Ant pažeistų vietų dėkite gysločių sulčių arba sumaigytų šviežių lapų kompresus. Kompresams tinka ir gysločių lapų košelė.

* Pūliuojančias ir ilgai negyjančias žaizdas tepkite pačių pasigamintu aliejumi: šaukštą susmulkintų plačialapių gysločių lapų užpilkite 50 ml augalinio aliejaus (geriausia persikų) ir palikite 10 dienų šiltoje tamsioje vietoje nusistovėti, paskui nukoškite. Žaizdas tepkite šiuo aliejumi 1 ar 2 kartus per dieną.

* Rože vadinamos ligos gydymas: plačialapių gysločių lapus užpilkite verdančiu vandeniu, trumpai pakaitinkite, nukoškite ir lygiomis dalimis sumaišykite su kreida. Gauta tyrele tepkite rožės pažeistas vietas.

* Džiovintų lapų milteliais barstykite šunvotes, fistulines žaizdas, iššutimų, nudegimų ir nušalimų vietas.

Parengė Remigija Zinkevičienė