Kai tik baigsis lietūs, eikite rinkti vaistažolių

Kai tik baigsis lietūs, eikite rinkti vaistažolių

Liepų žiedai.


Visa vasara iki Žolinių – pats vaistažolių rinkimo metas. Mūsų senelės šiuo metu prisirinkdavo augalų ir nuo ligų gelbėtis, ir maistui skaninti. Kuo svarbus šis įprotis šiandien, kokios pagrindinės vaistažolių rinkimo taisyklės ir kokių augalų reikia prisirinkti būtent dabar, įsibėgėjus vasarai?


Pieva – tai vaistinė


Vaistininkas, medicinos mokslų daktaras Juozas Vasiliauskas pabrėžia, kad pirmoji žmonijos vaistinė buvo pieva ir miškas, jų turtai gali žmonėms padėti ir šiandien.


„Sintetiniai ir augaliniai vaistai turi gerųjų ir silpnųjų ypatybių. Uždegimams, infekcinėms ligoms, infarktams, ūmiems kraujavimams gydyti yra pakankamai cheminių vaistų. Virškinimo trakto, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos, kepenų, inkstų, medžiagų apykaitos ligoms, lengvų formų hipertonijai, neurozei gydyti tinka natūralūs. Cheminiai vaistai dažniausiai vieną organą gydo kito „sąskaita“, o fitoterapiniai veikia švelniai ir lėtai, gydo visą žmogaus organizmą kompleksiškai“, – teigia dr. J. Vasiliauskas.


Pasak specialisto, vaistažolės – puiki profilaktikos priemonė, ypač tinka lėtinėms ligoms gydyti (taip pat ir vaikams), o vaistažolių rinkimas – nuostabi galimybė praleisti laiką gamtoje ir maloni mankšta.


Kai tik baigsis lietūs, eikite rinkti vaistažolių

Skėtinės širdažolės.


Pagrindinės rinkimo taisyklės


Nori nenori, vasaros mėnesiai žolininkams – labai intensyvūs. Reikia skirti labai daug dėmesio ir darbo, kad nepraleistum reikiamo laiko ir prisirinktum visų norimų vaistažolių, nes paskui jų tik po metų bus galima rasti.


Pagrindinė taisyklė – augalinę žaliavą reikia rinkti tada, kai joje daugiausia veikliųjų medžiagų:
* pumpurus – anksti pavasarį, pradėjus brinkti, kol išsiskleis;
* žiedus ir žolę – prieš augalų žydėjimą ar jo pradžioje;
* vaisius ir sėklas – pradėjus nokti ar vos sunokus.


Kita labai svarbi taisyklė – vaistinius augalus derėtų rinkti atokioje švarioje vietoje, kuri liaudiškai paprastai būdavo nusakoma maždaug taip: „Kad nei žmonių, nei naminių gyvulių balsų nebūtų girdėti.“ Patariama augalus rinkti pievose, pamiškėse, o ne slėniuose, ypač priemiesčiuose ar prie autostradų. Jokiu būdu negalima žoliauti miestuose, netoli judrių kelių, geležinkelio magistralių, šiukšlynų ar sąvartynų, fermų. Ten daug taršos, tad tikėtina, kad vaistiniai augalai bus sukaupę ir sunkiųjų metalų. Nepatariama rinkti greta didelių pasėlių ar sodinukų plotų augančių vaistažolių, nes jos gali būti apipurkštos herbicidais ar kitais chemikalais. Nustatyta, jog gana užterštų augalų aptinkama ir toli nuo taršos šaltinių esančiuose slėniuose.

REKLAMA


Geriausia vaistažoles rinkti laukuose, pievose ar miškuose, kur retai įžengia žmogus. O pačios efektyviausios vaistažolės surenkamos priekalnėse ir kalnų aikštelėse, kur dirvožemis turtingas mineralų, o oras nepaprastai grynas ir švarus.


Kai tik baigsis lietūs, eikite rinkti vaistažolių

Kartieji kiečiai.


Atsargumo priemonės


Negalima vienoje vietoje surinkti visų augalų. Renkant antžemines žolinių augalų dalis reikia palikti ne mažiau kaip 30 proc., o kasant augalų šaknis ar šakniastiebius – 70 proc. nepažeistų augalų. Leidžiama nuskinti ne daugiau kaip 40 proc. lapų nuo vieno medžio. Tik tada augalui ar visai augalų augavietei nepakenksime, kitais metais toje pačioje vietoje jie vėl augs.


Geriausia augalus rinkti į pintus ar lininius krepšius, o ne į polietileninius maišelius. Svarbu, kad augalinė žaliava nebūtų suspausta, reikia stengtis jos nelaikyti taroje ilgiau nei porą valandų, nes augalai susiguli, sušyla ir genda.


Vaistažolės renkamos saulėtą dieną, rasai nudžiūvus. Nedera rinkti pageltusių, kenkėjų ar ligų pažeistų augalų. Džiovinkite paskleidę plonu sluoksniu gerai vėdinamoje, nuo saulės spindulių apsaugotoje patalpoje.


„Gerai išdžiūvę lapai yra natūralios spalvos, lengvai sutrinami pirštais“, – pabrėžia dr. J. Vasiliauskas.


Išdžiovintos vaistažolės pakuojamos į maišelius, dėžutes, stiklainius ir pan. Laikomos sausoje, gerai vėdinamoje, saulės neapšviestoje patalpoje, geriausia – 10–15 °C temperatūros. Tinkamai laikomi lapai, žolė, žiedai nesugenda 2 metus, žievė, šaknys ir šakniastiebiai – 3–4 metus. Stipriai veikiantys ir nuodingi augalai laikomi atskirai užrakinti. Intensyvaus kvapo augalai irgi laikomi atskirai, kad išliktų jų būdingas aromatas.

Augalų rinkimo kalendorius


Pasak vaistininko dr. J. Vasiliausko, liepos mėnesį reikėtų neužmiršti prisirinkti smiltyninių šlamučių žiedynų, liepų žiedų, jonažolių, paprastųjų raudonėlių, vaistinių melisų, pelkinių pūkelių,, karčiųjų kiečių (vadinamųjų pelynų), čiobrelių žolės, gysločių, miltinių arkliauogių lapų, mėlynių, aviečių, juodųjų serbentų uogų ir lapų, kmynų vaisių.


„Pavasarį rinkome jaunus garšvų, dilgėlių, kiaulpienių lapus. Nupjovus žolę jie atauga ir vėl galima rinkti“, – sako dr. J. Vasiliauskas ir pabrėžia, kad jokiu būdu negalima rauti augalų su šaknimis. Žmonės dažnai nesupranta, kokią žalą daro su šaknimis plėšdami visokius augalus, pavyzdžiui, čiobrelius.

Parengta pagal žurnalą "Namie ir sode"



Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris