Perkate ryžius? Įsitikinkite, ar jie nėra užteršti

Perkate ryžius? Įsitikinkite, ar jie nėra užteršti

Ne vienas ryžius auginantis regionas pasižymi didele tarša.


JAV vartotojų teisių gynimo organizacija „Consumer Reports“ paskelbė daugelį nustebinusius tyrimo rezultatus: nenorint pakenkti sveikatai, ryžius reikėtų vartoti ne dažniau kaip kartą per savaitę. Tiesa, kalti dėl to ne ryžiai, o tarša.


Kas užteršia ryžius


Taip jau atsitiko, kad ryžių auginimo lyderė Kinija yra ir viena iš pirmaujančių šalių pagal pramoninę taršą. Pirmi duomenys, bylojantys, kad šalyje esama teritorijų, kuriose dėl gausios taršos žemės ūkis tapo neįmanomas, pasklido dar praėjusio amžiaus pabaigoje. Tiesa, pirmi oficialūs duomenys apie tragišką ekologinę Kinijos žemės ūkio padėtį pateko į spaudą tik 2013 metais, kai „The Epoch Times“ paskelbė dar 2009 metais paaiškėjusią informaciją apie itin prastą padėtį Hunano provincijoje, pagrindiniame ryžius auginančiame regione.


Skandalas kilo paaiškėjus, kad šioje daugiau nei 2 mln. tonų (13 proc. viso Kinijoje auginamo kiekio) ryžių auginančioje provincijoje kadmio ir švino koncentracija viršija leistinas normas. Blogiausia, kad užteršti ryžiai nebuvo naikinami, o nupiginti patekdavo į rinką.

REKLAMA


Kiniją sparčiai vejasi ir didžiausia ryžių eksportuotoja Indija. Šioje šalyje pramoniniai ir komunaliniai teršalai dėl menko valymo technologijų naudojimo nekliudomai patenka į aplinką, o per vandenį pasiekia ir ryžių plantacijas. Apskritai visas pietryčių Azijos regionas, kuriame pasiekti tokie abejotini rekordai kaip labiausiai užteršta upė ar didžiausia atliekų saugojimo teritorija, nėra ta vieta, iš kurios patartina importuoti maistą.


Tik ne vien pramoninė tarša kalta dėl galimos ryžių taršos. Nekontroliuojamas trąšų, pesticidų ir kitų agrochemijos priemonių naudojimas ryžius auginančiose šalyse jau seniai įgavo epidemijos požymius. Spaudžiant importuotojams iš Europos Sąjungos ir JAV, Tailando vartotojų teisių gynimo organizacija (FFC) ir maisto produkto saugos centras „Bio Thai“ atliko tyrimą. Ištyrus 46 pagrindinių šalies eksportuojamų rūšių ryžius paaiškėjo, kad net 2/3 jų užteršti metilbromido, kuris naudojamas kenkėjams naikinti ir yra labai pavojingas ne tik vabzdžiams, bet ir žmonėms, likučiais. Augintojai priversti naudoti vis daugiau pesticidų, nes kenkėjai tapo jiems atsparūs.

REKLAMA


Nepasiteisino ir genetiškai modifikuotų ryžių auginimas, nors manyta, kad tai leis išvengti perteklinio cheminių medžiagų naudojimo. Pagrindiniai kenkėjai iš tiesų ėmė vengti genetiškai modifikuotų pasėlių, tačiau pradėjo sparčiai plisti anksčiau mažiau žalos darę kenkėjai, o jiems naikinti taip pat prireikė pesticidų.


Perkate ryžius? Įsitikinkite, ar jie nėra užteršti

Prieš virdami ryžius itin kruopščiai nuplaukite.

Netinkamas sandėliavimas kelia pavojų


Kaip ir visos grūdinės kultūros, ilgai saugomi ar netinkamai transportuojami ryžiai gali tapti puikia terpe mikroskopiniams grybeliams daugintis. Geltona ryžių spalva gali signalizuoti apie tai, kad jų paviršiuje apsigyveno mikroskopinis grybelis Penicillium citrinum. Tiesa, neišsigąskite, jei pamatysite geltonus plikytus ryžius – tai normali jų spalva, neturinti nieko bendra su grybeliu.


Sveikatos nepridės ir ryžiams dezinfekuoti naudojamos priemonės. Ryžiai sandėliuose apdorojami įvairiomis cheminėmis medžiagomis: aliuminio fosfidu, fosginu, etilo formatu ir pan. Todėl, prieš virdami ryžius, itin kruopščiai juos nuplaukite. Tai visų dezinfekcijai naudotų medžiagų nepašalins, tačiau tikrai nemažai nuplaus.


Perkate ryžius? Įsitikinkite, ar jie nėra užteršti

Ryžiai auginami labai sudėtingomis sąlygomis.

„Elitinių“ ryžių padirbiniai


Prieš kelerius metus plačiai nuskambėjo istorija, esą kinai išmoko padirbinėti... ryžius. Ir ne kokius nors egzotinius, o pačius paprasčiausius baltuosius. Nors tuo patikėti buvo sunku, pasklidusi istorija pasirodė esanti gryna tiesa. Iš pramoniniams tikslams skirto krakmolo buvo gaminama ryžių imitacija, apdorojama kvapikliais, dažoma, ir tada šis talentingų kinų maistininkų produktas keliaudavo į parduotuves. Žinoma, tokių gamintojų „šedevrų“ Lietuvoje nerasime, tačiau mados vėjų paveikti tautiečiai taip pat dažnai apgaudinėjami.


Paprasčiausia būdas pigius baltus ryžius paversti raudonaisiais yra juos tiesiog nudažyti. Šis elementarus, tačiau keleriopai kainą pakeliantis procesas gana gerai žinomas padirbinėtojams. Jums pasiseks, jei ryžiams dažyti buvo naudojami maistiniai dažai, nes yra ne vienas būdas pakeisti maisto spalvą kur kas prastesnėmis priemonėmis, pavyzdžiui, sumaišius ryžius su degto molio dulkėmis. Taigi, jei nenorite valgyti ryžių su raudonų plytų padažu, labai atsargiai rinkitės egzotiką, apie kurią dažniausiai ne kažin ką nutuokiate.


Viešėdami svečiose šalyse nepirkite tokių produktų mažesnėse neturistinėse turgavietėse (turistų lankomos tikrinamos dažniau) ar „iš rankų“. Na, o jei norite išsiaiškinti, ar nusipirkti egzotiški ryžiai yra tikri ar pagražinti, pamerkite juos į vandenį ir po kelių valandų pažiūrėkite, ar vanduo nepakeitė spalvos, ar neatsirado nuosėdų. Jei taip atsitiko, galima spėti, kad jūsų turimi ryžiai „pagerinti“.


Nėra laukiniai ir laukiniais vadinami juodieji ryžiai. Tai tokia pat žemės ūkio kultūra kaip ir jų baltieji giminaičiai, o tie, kas mano, kad šie ryžiai neapdorojami agrochemijos priemonėmis, klysta. Maža to, tamsi ryžių spalva atveria galimybes prekiauti prasčiau išvalytais grūdais, nes pastebėti priemaišas kur kas sunkiau.


Parengta pagal žurnalą „Savaitė“








  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)





Daugiau >>