Mažakraujystė: liga – viena, priežasčių – daug

Mažakraujystė: liga – viena, priežasčių – daug

Mažakraujystė - šių laikų rykštė.


Anemija, arba mažakraujystė, – tai liga, kuria sergant sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių – eritrocitų – ir jų pigmento hemoglobino kiekis. Hemoglobinas žmogui – būtinas, nes jis neša deguonį į audinius.


Tam tikras kiekis hemoglobino yra labai svarbus, kad organizmas galėtų normaliai funkcionuoti ir vyktų medžiagų apykaitos procesai. Normalus sveiko žmogaus hemoglobino kiekis turėtų būti apie 120–160 g/l. Anemija pasireiškia dėl sumažėjusios eritrocitų gamybos kaulų čiulpuose. Eritrocitai normaliai funkcionuoja maždaug keturis mėnesius. Jiems pasigaminti reikia daug medžiagų. Svarbiausios iš jų – vitaminas B12, geležis, folio rūgštis. Jeigu kurios nors iš jų trūksta, vystosi anemija.


Anemija – dažna kraujo liga, ją gali sukelti įvairios priežastys: skysčių tūrio organizme padidėjimas ir kraujo praskiedimas, padidėjęs eritrocitų irimas, sumažėjusi eritrocitų gamyba ar jų netekimas dėl kraujavimo. Neretai egzistuoja ne viena, o kelios priežastys, kas apsunkina anemijos diagnostiką.

Geležies stokos anemija


Geležies stokos anemija gali išsivystyti, jei žmogus nepakankamai geležies gauna su maistu (tai aktualu vegetarams) ar nepakankamai geležies įsisavina virškinamasis traktas, pavyzdžiui, po skrandžio operacijų ar sergant lėtinėmis žarnų ligomis. Šio tipo mažakraujystė gali atsirasti ir tam tikrais gyvenimo tarpsniais, kai normaliam organizmo funkcionavimui užtikrinti reikia daugiau geležies (vaikams ir paaugliams augimo laikotarpiu, moterims nėštumo ir žindymo metu, aktyviai sportuojantiems žmonėms).

REKLAMA


Daug geležies organizmas praranda dėl virškinamojo trakto ligų – kraujuojančių skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų, erozinio gastrito, piktybinių virškinamojo trakto navikų, kraujuojančių hemorojinių mazgų. Galimos ir kitos geležies stokos mažakraujystės priežastys: gausios ir ilgos mėnesinės, nukraujavimas per operaciją ar dėl traumos.


Pirmiausia liga pasireiškia bendru silpnumu ir greitu nuovargiu, sumažėja fizinė galia ir ištvermė, vaikams gali prasidėti naktinis šlapinimasis. Trūkstant geležies, būdingi ir odos, nagų, plaukų pokyčiai. Oda tampa plona, sausa, gali atsirasti skausmingų trūkių. Plaukai auga lėčiau, plonėja, netenka blizgesio, tampa sausi, ima lūžinėti. Klasikiniai požymiai – savotiški skonio pokyčiai (nenumaldomas noras valgyti molį, kreidą, dantų pastą, krakmolą), pasikeitusi reakcija į kai kuriuos kvapus.


Ligos pradžioje simptomai būna neryškūs. Vėliau ligonis pastebi, kad greičiau pavargsta įprasto fizinio krūvio metu, pradeda trūkti oro, atsiranda nemalonių pojūčių lipant laiptais ar dirbant sunkesnį fizinį darbą (ypač jautrūs gali būti žmonės, sergantys širdies nepakankamumu, krūtinės angina). Dėl organizmo pastangų pakankamu kiekiu deguonies aprūpinti ypač gyvybiškai svarbius organus (smegenis, širdį, kepenis) pradeda greičiau ir stipriau plakti širdis, todėl ligonis gali justi jos plakimą, pulsuojantį ūžimą ausyse. Ligai sunkėjant, šie simptomai stiprėja, atsiranda galvos svaigulys, ypač ryškus, kai staigiai keliamasi iš gulimos padėties ar pasilenkus staiga pakeliama galva. Vėliau dėl deguonies stygiaus smegenyse tampa sunku susikaupti ir dirbti protinį darbą. Aplinkiniai pastebi ligonio odos blyškumą, kuriam būdingas žalsvas atspalvis. Ilgainiui sumažėja arterinis kraujospūdis, pulsas tampa „siūliškas“, kartais prasideda nevalingas tuštinimasis ir žiovulys, pritemsta ar visiškai išnyksta sąmonė.

REKLAMA


Prieš pradedant gydyti geležies stokos anemiją, būtina išsiaiškinti jos priežasties. Labai svarbu yra subalansuota mityba, o esant sunkesnei anemijai – ir geležies preparatų vartojimas. Organizmas geležį įsisavina nelengvai, todėl ją vartojant reikia laikytis tam tikrų taisyklių: geležies preparatus patariama gerti arba valandą prieš valgį, arba praėjus dviem valandoms po jo, nes maistas lėtina šio mikroelemento įsisavinimą. Vartojant geležį kartais pykina, gali užkietėti viduriai.


Mažakraujystė – ilgai gydoma liga. Net tada, kai hemoglobino kiekis normalizuojamas, siūloma dar tris mėnesius profilaktiškai vartoti geležies preparatų. Negydoma mažakraujystė gresia visišku organizmo išsekimu. Jei nustatomas mažesnis nei 80 g/l hemoglobino kiekis, pacientui nedelsiant atliekamas kraujo perpylimas.


Vitamino B12 stokos anemija


Kita nereta anemija – vitamino B12 stokos. Tokiu atveju raudonųjų kraujo kūnelių ir hemoglobino sumažėja dėl vitamino B12 stygiaus. Šio tipo mažakraujyste dažniau serga vyresni nei 60–70 metų žmonės ir jaunos moterys. Vitamino B12 pradeda trūkti, jeigu nepakankamai jo gaunama su maistu (labiau rizikuoja vegetarai), ima trūkti jam rezorbuoti būtinų medžiagų, sergant skrandžio gleivinės uždegimu, dėl cheminio skrandžio gleivinės pakenkimo ar navikų, po dalinio ar visiško skrandžio pašalinimo. Kartais sutrinka vitamino B12 įsisavinimas.


Pirmieji vitamino B12 stokos anemijos požymiai yra panašūs kaip ir geležies stokos anemijos: silpnumas, greitesnis nuovargis dirbant, oro trūkumas. Gali svaigti galva, ligonis gali netgi nualpti. Vargina deginantis burnos skausmas, blogiau juntamas skonis, liežuvis tampa lygus ir raudonas. Kartais pablogėja apetitas, ligonį pykina, jis gali viduriuoti, krinta svoris. Sunkios anemijos atveju galimas krūtinės, galvos, kojų skausmas, gali pagelsti akių obuoliai.



Esant vitamino B12 stokos anemijai galimi ir nervų sistemos pokyčiai. Pakinta ar sumažėja lietimo, vibracijos pojūtis, blogiau skiriamos spalvos, silpnėja raumenys, atsiranda rankų ir pėdų deginimo pojūtis, darosi sunku vaikščioti ir išlaikyti pusiausvyrą, būdingi ir psichikos sutrikimai (blogėja atmintis, vystosi depresija).


Nustačius vitamino B12 stokos anemiją, būtina išsiaiškinti tikrąją jos priežastį ir stengtis ją pašalinti (gydyti skrandžio ar žarnyno ligas ir pan.). Skiriama vitamino B12, būtina visavertė mityba (vitamino B12 gausu gyvūninės kilmės produktuose, ypač kepenyse, raumenyse, inkstuose, taip pat jo daug žuvyse, kiaušiniuose; augalinės kilmės produktuose vitamino B12 nedaug). Dera žinoti, kad vitamino B12 stokos anemijos varginami žmonės labiau rizikuoja susirgti skrandžio vėžiu.


Folio rūgšties stokos anemija


Šio tipo anemiją sukelia nepakankamas folio rūgšties kiekis mitybos racione. Didelė rizika susirgti gresia alkoholikams, narkomanams, taip pat vyresnio amžiaus žmonėms, kurių mityba – nevisavertė. Folio rūgšties gali trūkti greito augimo metu, pavyzdžiui, vaikystėje, taip pat ir nėštumo laikotarpiu. Kita šios anemijos priežastis – sutrikęs folio rūgšties įsisavinimas sergant plonosios žarnos ligomis, po žarnyno operacijų.


Pirmieji folio rūgšties stokos anemijos simptomai – nuovargis ir smarkus širdies plakimas. Dažnai būna, kad žmogui ima trūkti oro, jis gali justi galvos svaigulį. Esant sunkiai šio tipo anemijai, gali varginti krūtinės, galvos, galūnių skausmai. Liežuvis gali tapti lygus, raudonas, blizgus, kartais sutrinka skonio pojūtis. Svarbu atminti, kad, stingant folio rūgšties, gali trūkti ir vitamino B12.


Trūkstant folio rūgšties, skiriama jos vartoti papildomai ir šalinami ligą sukėlę veiksniai: ligonis turi visavertiškai maitintis, nevartoti alkoholio, turi būti gydomos žarnyno ligos ir kt. Folio rūgšties tabletės vartojamos ilgą laiką tik tada, kai neįmanoma nustatyti jos stygiaus priežasties.

Parengė gydytoja Lina PLEČKAITIENĖ