Aspirinas – senas vaistas. Jį vartojo ir mūsų močiutės, vartojame ir mes. Tad nekeista, kad ilgainiui šis vaistas apaugo legendomis. Ilgą laiką jis buvo laikomas kone panacėja saugantis nuo širdies ir kraujagyslių ligų, tačiau vėliau susigriebta, kad dėl neapdairaus šio vaisto vartojimo gali kilti rimtų sveikatos problemų. Tad kas – tiesa, o kas – tik mitas?

Dalia VALENTIENĖ

Skiriant būtinas atsargumas

Aspirinas, kitaip – acetilsalicilo rūgštis, iš pradžių buvo žinomas tik kaip vaistas karščiavimui ir skausmui mažinti. Vėliau jis pasitelktas širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti, nes skystina kraują, t. y. neleidžia raudoniesiems kraujo kūneliams – trombocitams – susiklijuoti. Dėl to nebrangus aspirinas jau daug metų vartojamas saugantis nuo širdies smūgio ar insulto.

„Europos kardiologų draugijos ekspertų bendru sutarimu patvirtinta optimali aspirino profilaktinė dozė yra 75–100 mg per dieną. Aspiriną nuolat vartoti reikia skirti labai atsakingai. Šis vaistas kardiovaskulinėmis ligomis nesergantiems žmonėms profilaktiškai neskiriamas dėl didelės kraujavimo rizikos. Tačiau jeigu rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis per ateinančius dešimt metų yra didelė, aspirino skyrimas tokiam pacientui – svarstytinas.

Šis vaistas rekomenduojamas pacientams, jau patyrusiems miokardo infarktą ar insultą dėl kraujagyslių aterosklerozės. Tokiems asmenims aspirinas sumažina reliatyvią insulto riziką 31 proc., kardialinės mirties – 18 proc., nemirtino miokardo infarkto – 4 proc.“, – teigia Klaipėdos jūrininkų ligoninės I kardiologijos skyriaus vedėja Dalia Jarašūnienė.

Tinkančiųjų profilaktiškai vartoti aspiriną grupei būtų galima priskirti žmones, varginamus aukšto kraujospūdžio, antsvorio, didelio cholesterolio kiekio, vyresnius nei 65 metų rūkalius.

Harvardo medicinos universiteto medikai išanalizavo 13 tyrimų, kuriuose dalyvavo 4,2 tūkst. pacientų, duomenis. Daugiau nei pusė tyrimų dalyvių teigė, kad vartojant aspiriną susilpnėjo migrenos simptomai. Mokslininkai tvirtina, kad vienam iš keturių tiriamųjų tabletės visiškai numalšino skausmą.

Neseniai mokslininkai, atlikę tyrimus, paskelbė dar keletą naujienų. Teigiama, kad aspirinas stabdo Alzheimerio ir vėžinių ligų vystymąsi.

Tamsioji aspirino pusė

Aspirinas tinka ne kiekvienam. Kartais gydydami vieną organą kitam galime pakenkti. Todėl prieš dedant aspirino tabletę į burną reikia pasidomėti, ar ji jums nepakenks.

„Žmonės anksčiau manė, kad sulaukę 45 metų aspiriną turi pradėti vartoti profilaktiškai. Tai netiesa. Jeigu tyrimais nėra nustatyta išeminė širdies liga ar kitų indikacijų, ilgalaikis aspirino vartojimas jokios naudos neduos. Šio vaisto neturėtų gerti ir asmenys, kamuojami virškinamojo trakto, žarnyno veiklos sutrikimų, nes gali grėsti kraujavimas, ar tie, kam pasireiškia jautrumas aspirinui. Aspirinas veikia trombocitus, tad jeigu jų yra per mažai, kraujosruvų gali atsirasti net smegenyse, tiesa, tokie atvejai – labai reti. Visi supranta, kad elektrą turi tvarkyti elektrikas, statybos darbus atlikti – statybininkas. Taigi sprendimą, kada ir kam vartoti aspiriną, turi priimti ne pats žmogus, o gydytojas. Lygiai taip pat negalima pačiam nutraukti aspirino vartojimo, jeigu šį vaistą paskyrė gydytojas, ypač po širdies šuntavimo operacijų“, – aiškina Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų kardiologas profesorius Pranas Šerpytis.

Neapdairiai vartojant aspiriną kai kuriems žmonėms, pavyzdžiui, patyrus traumą sportuojant, gali būti sunku sustabdyti kraujavimą, nes aspirinas mažina kraujo krešumą. Gydytojai tikina, kad dėl „nekaltos“ tabletės būta ir mirties atvejų. Jau kurį laiką aspirino nesiūloma duoti vaikams. Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkai teigia, kad jis ypač pavojingas vaikams susirgus virusine infekcija, vėjaraupiais, kai oda išberiama pūslėmis ir karščiuojama.

Mokslininkai, tyrę ilgus metus bent kartą per savaitę aspirino vartojančius žmones, pastebėjo, kad po 10–15 metų kai kuriems žmonėms pablogėjo regėjimas. Tačiau neatmetama, jog prie to galėjo prisidėti ir amžius, žalingi įpročiai, genetika.

Aspirino negalima vartoti nėštumo metu. Įrodyta, kad jis gali sutrikdyti berniukų genitalijų vystymąsi. Tačiau, medikų teigimu, dėl visų šių rizikų tikrai nesiūloma aspirino atsisakyti, tiesiog prieš jį skiriant būtina atsižvelgti į kiekvieno žmogaus sveikatos būklę.

Ar žinojote, kad aspirinas – ne tik vaistas, bet ir grožio priemonė? Jis efektyviai gydo veido spuogus, naikina aknę, balina odą ir saugo ją nuo senėjimo? Acetilsalicilo rūgštis yra naudojama ir pramoninės kosmetikos gamybai kaip aktyvus ingredientas, sutraukiantis odos poras ir mažinantis odos riebumą. Be to, aspirinas naikina bakterijas ir mažina uždegimą.

„Kaip žinoma, aknei paprastai būdingas uždegimas, hiperkeratozė ir užsikimšusios poros. Todėl aspirino kaukė kartais gali tapti puikia pagalbine priemone kovojant su lengvos aknės simptomais. Aspirinas ramina odą ir gleivines, mažina uždegimą ir niežulį, apdžiovina spuogus ir paplonina odą. Kaukių su aspirinu nereikėtų naudoti dažnai, antraip gali išsausėti ir pernelyg suplonėti oda. Tokių kaukių neturėtų naudoti jautrios odos savininkai, nes aspirinas turi ir dirginamąjį poveikį. Jo vertėtų atsisakyti ir tiems, kurie yra alergiški nesteroidiniams vaistams nuo uždegimo. Na, o sunkesnės formos aknei gydyti reikėtų ieškoti kitų priemonių ir specialistų pagalbos“, – pataria kosmetologijos studijos „Jauna oda“ medicinos kosmetologė Nomeda Morkūnienė.

* Aspirino ir citrinų sulčių kaukė. Susmulkinkite 6 aspirino tabletes, miltelius sumaišykite su 3 šaukštais šviežių citrinų sulčių. Mišinį tepkite ant spuoguotos veido odos. Palaikykite 10 minučių ir nuplaukite. Didžiausią poveikį pasieksite veidą nuplovę sodos tirpalu: 1 litre vandens reikia ištirpinti 1 šaukštą sodos. Spuogai po tokių procedūrų išnyksta labai greitai, veido odos spalva tampa tolygesnė.

* Aspirino ir jogurto arba varškės kaukė. Sutrinkite 5 aspirino tabletes, į miltelius įpilkite 1–2 šaukštus vandens, įdėkite šiek tiek lieso jogurto arba liesos varškės ir viską gerai sumaišykite. Gautą masę užtepkite ant švariai nuvalyto veido, palaikykite 20 minučių, po to veidą nuplaukite šiltu vandeniu. Kaukės ingredientų proporcijas galima keisti, priklausomai nuo veido odos tipo. Jeigu veido oda – sausa, į kaukę galima įdėti šiek tiek medaus, jei riebi – daugiau jogurto.
Kaukės su aspirinu ir tonikai naikina bakterijas, valo, minkština ir ramina odą, mažina paraudimus. Procedūras patariama daryti vakare, kad per naktį išliktų aktyvus kaukių komponentų poveikis. Beje, prieš dedant kaukę reikėtų patikrinti savo odos reakciją į aspiriną, užtepus šios kaukės ant nedidelio veido plotelio. Aspirino kaukių ir tonikų nepatariama naudoti, jei ant veido yra neužgijusių žaizdų ar brėžių.

Kaukės su aspirinu tinka ir plaukams. Tačiau atminkite, kad aspirinas džiovina, todėl šių kaukių nerekomenduojama tepti ant sausų, trapių ir pažeistų plaukų. Kaukės su aspirinu labiausiai tinka greitai besiriebaluojantiems ir normaliems plaukams.

* Plaukų kaukė su aspirinu nuo pleiskanų. Sutrinkite 2 aspirino tabletes ir miltelius sumaišykite su vienam kartui naudojamu šampūnu. Užtepkite mišinį ant drėgnų plaukų. Po kelių minučių plaukus ištrinkite ir išplaukite vandeniu. Aspirino tabletėse yra salicilo rūgšties, naikinančios pleiskanas. Šios rūgšties dedama ir į medicininius šampūnus nuo pleiskanų.

Gydo nuospaudas

Aspirinas padeda kovoti su nuospaudomis. Paimkite 5 aspirino tabletes ir jas kruopščiai sutrinkite. Į miltelius įpilkite pusę šaukštelio citrinų sulčių ir tiek pat šilto vandens. Gautą mišinį užtepkite ant nuospaudos, ant viršaus uždėkite gabalėlį kepimo popieriaus, apvyniokite polietilenu ir palikite 10 minučių. Po to nuplaukite aspirino mišinį ir patrinkite nuospaudą pemza.