Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija

Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Liepos 18 d. prieš 100 metų
GIMĖ NELSONAS MANDELA


1918 m. liepos 18 d. Mveze gimė žymus Pietų Afrikos Respublikos (PAR) politikas, kovotojas su apartheido režimu Nelsonas Mandela. Jo tėvas buvo vienos iš kosų genčių vadas. Berniukas lankė misionierų metodistų įsteigtą mokyklą, internatinę mokyklą, o 1939 m. įstojo į Fort Hero universitetą, kuris tuomet vienintelis Pietų Afrikoje priėmė juodaodžius. Reiškė politines pažiūras, buvo pašalintas iš universiteto, dirbo sargu aukso kasykloje, vėliau klerku advokato kontoroje. 1943 m. pradėjo teisės studijas Vitvatersrando universitete. Aktyviai įsitraukė į kovą už juodaodžių ir „spalvotųjų“ (indų ir kt.) teises. Tuo metu vis dažnėjo kruvini susirėmimai tarp PAR policijos ir juodaodžių. 1961 m. N. Mandela tapo Afrikos nacionalinio kongreso kovinio sparno vadovu. Po metų suimtas, nuteistas kalėti iki gyvos galvos, kalėjo Robeno saloje. Tapo visame pasaulyje žinomu kovos su apartheidu simboliu. PAR prasidėjus esminiams pokyčiams, 1990 m. vasario 11 d. naujojo šalies prezidento Frederiko Vilemo de Klerko iniciatyva išleistas į laisvę (1993 m. abu politikai pelnė Nobelio taikos premiją). 1991–1997 m. N. Mandela buvo PAR prezidentas. Buvo vedęs tris kartus, susilaukė 5 vaikų. Mirė 2013 m. gruodžio 5 d. Johanesburge sulaukęs 95-erių.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Liepos 15 d. prieš 130 metų
MIRĖ FRYDRICHAS III


1888 m. liepos 15 d. Potsdame mirė Vokietijos imperatorius Frydrichas III. Jis gimė 1831 m. spalio 18 d. Potsdame. Tėvas buvo Prūsijos karalius, būsimasis Vokietijos imperatorius Vilhelmas I, mama – kunigaikštytė Augusta fon Zaksen Veimar Eizenach. Frydricho auklėjimu rūpinosi žymus archeologas Ernstas Kurcijus, vėliau kronprincas studijavo teisę Bonos universitete. Vadovavo Prūsijos pajėgoms kare su Austrija 1866 m. Buvo mėgstamas šalies piliečių. Vokiečiai praminė jį „Unser Fritz“ – „Mūsų Fricas“. 1858 m. vedė Didžiosios Britanijos karalienės Viktorijos dukrą Viktoriją, su kuria susilaukė 8 vaikų. Frydrichas ir Viktorija buvo liberalių pažiūrų, dėl to konfliktuodavo su įtakinguoju konservatyviu kancleriu Otu fon Bismarku. Po tėvo mirties 1888 m. Frydrichas III paveldėjo sostą jau labai ligotas. Jis valdė šalį vos 99 dienas ir mirė nuo gerklų vėžio sulaukęs 56-erių. Kai kurie istorikai spėja, kad jei Frydrichas III būtų valdęs ilgiau ir įtvirtinęs liberalesnę Vokietijos politikos liniją, būtų pavykę išvengti Pirmojo pasaulinio karo. Bet istorija susiklostė kitaip – sostą paveldėjęs sūnus Vilhelmas II vykdė agresyvią užsienio politiką.

REKLAMA


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Liepos 17 d. prieš 970 metų
IMPERATORIUS PAKEITĖ POPIEŽIŲ


1048 m. liepos 17 d. Šventosios Romos imperijos (Vokietijos ir kai kurių kaimyninių žemių) imperatorius Henrikas III nušalino popiežių Benediktą IX ir į jo vietą paskyrė naują popiežių – Damazą II. Italų aristokratas Benediktas IX (tikrasis vardas – Teofilatas) buvo vienas skandalingiausių popiežių Katalikų bažnyčios istorijoje. Pirmą kartą pontifiku jis tapo vos 25-erių. Labai mėgo prabangą, garsėjo kaip ištvirkėlis, liepė nužudyti kai kuriuos oponentus. Neapsikentę romiečiai jį išvijo, naujuoju popiežiumi tapo Silvestras III. Bet greitai Benediktas IX susigrąžino Šventąjį Sostą, tačiau 1045 m. pardavė (!) jį kilmingam italui, tapusiam popiežiumi Grigaliumi VI. Naujasis imperatorius Henrikas III nusprendė baigti chaosą Romoje. Grigalius VI pripažino kaltę, kad pirko popiežiaus pareigas, išvyko į Vokietiją ir netrukus mirė. Buvęs popiežius Silvestras III tapo Sabinos vyskupu Italijoje. Benediktas IX nepripažino kaltės, kad prekiavo bažnytinėmis pareigomis, iki pat mirties kovojo ir siekė sugrįžti į Romą. Jo amžininkai ir vėlesnių laikų autoriai vadino Grigalių IX krikščionybės gėda. Imperatoriaus pastangomis naujuoju popiežiumi Damazu III tapo vyskupas iš Vokietijos. Bet bažnyčiai jis vadovavo labai trumpai – 1048 m. liepos 17 d. tapęs popiežiumi, jis netrukus susirgo ir rugpjūčio 9 d. mirė.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Liepos 17 d. prieš 430 metų
MIRĖ MIMARAS SINANAS


1588 m. liepos 17 d. Stambule (Turkija) mirė vienas žymiausių pasaulio architektų Mimaras Sinanas, suprojektavęs daugybę mečečių, minaretų, mauzoliejų, rūmų, pirčių kompleksų, tiltų, akvedukų, fontanų ir kitų statinių. Kai kurie jo projektuoti pastatai (Selimo mečetė Edirnės mieste Turkijoje, Višegrado tiltas Bosnijoje ir Hercegovinoje) įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašą. M. Sinano tikras vardas buvo Juozapas, jis gimė krikščionių armėnų (kitais duomenimis – graikų) šeimoje netoli Kaiserio miesto centrinėje Turkijos dalyje 1489 ar 1490 m. Tėvas buvo statybininkas. Pagal Osmanų imperijoje galiojusį devširmės įstatymą krikščionių sūnus buvo paimtas į kariuomenę ir priverstas priimti islamą. Tapo gabiu karininku, dalyvavo Belgrado ir Vienos apgultyse, pasižymėjo kaip gabus karo inžinierius. Nuo 1538 m. dirbo kaip civilis architektas. Vykdė svarbiausius sultonų Siuleimano I Puikiojo, Selimo II, Murado III pavedimus. Iš viso M. Sinanas suprojektavo daugiau nei 300 statinių. Palaidotas mauzoliejuje šalia didingos Siuleimanijės mečetės Stambule, kurią pats suprojektavo.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Liepos 15 d. prieš 60 metų
OPERACIJA „ŽYDRASIS ŠIKŠNOSPARNIS“


1958 m. liepos 15 d. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Dvaito Eizenhauerio nurodymu pradėta operacija „Žydrasis šikšnosparnis“, kurioje dalyvavo daugiau nei 14 tūkst. JAV karių. Dalis jų (daugiausia – jūrų pėstininkai) per desantinę operaciją išsilaipino Libane ir perėmė šalies sostinės Beiruto kontrolę. Invazijos priežastimi tapo labai pablogėję Libano santykiai su Jungtine Arabų Respublika (JAR, sudaryta iš Egipto ir Sirijos) ir Vašingtono siekis neleisti prosovietiniam JAR lyderiui Gamaliui Abdeliui Naserui nuversti provakarietišką Libano prezidentą Kamilį Šamuną. Įtampa ėmė augti per Sueco krizę 1956–1957 m., kai Egiptas, nacionalizavęs Sueco kanalą, susidūrė su Izraelio, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos pajėgomis. Libanas, vadovaujamas provakarietiško prezidento, krikščionio maronito K. Šamuno, nenutraukė diplomatinių santykių su Didžiąja Britanija ir Prancūzija, kaip to reikalavo G. A. Naseras. Libane dalis radikaliųjų musulmonų pradėjo sukilimą prieš „Vakarų tarną“ krikščionį K. Šamuną. Bet jam į pagalbą atskubėję amerikiečiai stabilizavo padėtį Libane. Spaudžiamas Vašingtono, K. Šamunas atsistatydino, naujuoju prezidentu tapo nuosaikus krikščionis Fuadas Šechabas, o ministru pirmininku – musulmonas Rašidas Karamis. Spalio 25 d. JAV pajėgos buvo išvestos iš Libano. Per šią operaciją amerikiečiai neteko 4 karių.

REKLAMA



Parengė Manvydas VITKŪNAS


Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ



Panašios naujienos:


Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris