Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija

Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 180 metų
GIMĖ JANAS MATEIKA


1838 m. birželio 24 d. Krokuvoje gimė tapytojas Janas Mateika. Vienas žymiausių lenkų dailininkų teturėjo ketvirtį lenkiško kraujo – tėvas, muzikos mokytojas, buvo čekas, mama – pusiau lenkė, pusiau vokietė. Gausioje šeimoje augo vienuolika vaikų. Devintajam iš jų, Janui, mokslai sekėsi gana prastai. Tačiau dar jaunystėje paaiškėjo, kad jis bus puikus dailininkas. Janas studijavo dailę Krokuvoje ir Miunchene. Ilgą laiką gyveno skurdžiai. Kiek prakuto tapydamas šventųjų paveikslus bažnyčioms. Lenkija tuo metu buvo padalyta Rusijai, Austrijai ir Prūsijai. Krokuva, kur gyveno J. Mateika, priklausė Austrijai. Dailininkas kovojo už tautos istorinę atmintį ir pradėjo vieną po kito tapyti Lenkijos (kartu ir Lietuvos) istorijos įvykius vaizduojančius paveikslus („Steponas Batoras prie Pskovo“, „Žalgirio mūšis“, „Liublino unija“ ir kt.). J. Mateika buvo vedęs, turėjo du sūnus ir tris dukras (viena jų mirė maža). Dailininkas mirė Krokuvoje 1893 m. lapkričio 1 d., sulaukęs tik 55-erių. Jo kūriniai iki šiol labai populiarūs ir žinomi, jų atvaizdai gausiai naudojami leidiniams (taip pat ir istorijos vadovėliams) iliustruoti.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 230 metų
VIRDŽINIJA TAPO JAV VALSTIJA


1788 m. birželio 25 d. Virdžinija tapo 10-ąja Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valstija. Ji buvo viena iš pirmųjų trylikos kolonijų, pakilusių į kovą už amerikiečių laisvę nuo Didžiosios Britanijos. Iki europiečių kolonizacijos čia gyveno čerokiai ir kitos indėnų gentys. 1587 m. ėmė kurtis britai, įsteigę Virdžinijos (Mergelės) koloniją, taip pavadintą netekėjusios karalienės Elžbietos I garbei. Nuo pat nepriklausomybės kovų Virdžinija buvo vienas iš svarbiausių JAV centrų. Iš Virdžinijos kilę aštuoni šalies prezidentai. 1863-iaisiais nuo Virdžinijos buvo atskirta Vakarų Virdžinija ir tapo nauja valstija. Virdžinija užima 110 tūkst. kv. km plotą, čia gyvena 8,4 mln. žmonių. Valstija ribojasi su Kolumbijos apygarda, kur įsikūrusi JAV sostinė Vašingtonas. Pačios Virdžinijos sostinė – Ričmondas (220 tūkst. gyventojų), o didžiausias miestas – Virdžinija Bičas (450 tūkst. gyventojų).


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 90 metų
MIRĖ ALFONSAS PETRULIS


1928 m. birželio 28 d. Musninkuose (Širvintų r.) mirė kunigas, politinis veikėjas, Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataras Alfonsas Petrulis. Jis gimė 1873 m. rugpjūčio 4 d. Kateliškių kaime (Biržų r., netoli Vabalninko). Mokėsi namuose, vėliau – Šiaulių, Panevėžio gimnazijose. 1894 m. įstojo į kunigų seminariją Kaune. Gerai mokėsi, išlaikė baigiamuosius egzaminus, tačiau tąsyk nebuvo įšventintas į kunigus. Išvyko į Lvovą studijuoti veterinarijos, o grįžęs į Lietuvą vėl studijavo teologiją. Mokėsi Vilniaus kunigų seminarijoje, Sankt Peterburgo dvasinėje akademijoje. 1899-aisiais buvo įšventintas kunigu ir paskirtas Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčios vikaru. Vėliau kunigavo Maišiagaloje, Nalibokuose (dab. Baltarusijoje), Marcinkonyse, Pivašiūnuose ir kitur. Buvo aktyvus lietuvybės puoselėtojas, lietuviškų mokyklų ir draugijų steigėjas, pirmųjų lietuvių katalikų periodinių leidinių bendradarbis. Uoliai gynė ne tik lietuvių, bet ir baltarusių teises. Dalyvavo Lietuvių konferencijose Berne (1917 m.) ir Lozanoje (1918 m.). 1918 m. vasario 16 d. kartu su kitais Lietuvos Tarybos nariais pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Už lietuvybės puoselėjimą 1919-aisiais du kartus lenkų saugumo pajėgų buvo suimtas. Mirė sulaukęs vos 54-erių. Palaidotas Musninkų bažnyčios šventoriuje.

REKLAMA


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 130 metų
SUSKAMBO „INTERNACIONALAS“


1888 m. birželio 23 d. Prancūzijos Lilio mieste spaudos darbuotojų šventės metu pirmą kartą buvo viešai atliktas „Internacionalas“. Šio kūrinio žodžius netrukus po Paryžiaus komunos sutriuškinimo 1871 m. parašė vienas iš komunarų, 1-ojo internacionalo (kairiųjų politinio susivienijimo) narys, poetas Eženas Potjė. Iš pradžių „Internacionalas“ buvo dainuojamas pagal „Marselietės“ motyvus. Būtent „Internacionalui“ muziką po 17 metų sukūrė Pjeras Degeiteras. „Internacionalas“ tapo proletariato himnu, taip pat iki šiol yra mėgstamas ir atliekamas įvairių šalių komunistų, socialistų, anarchistų. Iki 1944-ųjų jis buvo ir Sovietų Rusijos valstybės himnas. Lietuviško „Internacionalo“ (vertė poetas Kazys Binkis) pirmieji du posmai skamba taip: „Pirmyn, vergai nužemintieji, / Išalkusi minia, pirmyn! / Sukilkit, žmonės pavergtieji, / Visi kovon išvien smarkyn! / Pasaulį seną išardysim, / Iš pačių pamatų ir tuo / Naujai pasaulį atstatysim – / Kas buvo nieks, tas bus viskuo.“


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 30 metų
KATASTROFA PARYŽIUJE


1988 m. birželio 27 d. Paryžiaus Liono stotyje įvyko geležinkelio katastrofa. Iš Meleno miesto į Prancūzijos sostinę atvykusio priemiestinio elektrinio traukinio nepavyko sustabdyti. Jis dideliu greičiu rėžėsi į perone stovėjusį sausakimšą traukinį. Katastrofą lėmė visa virtinė tragiškų nesusipratimų. Pirmiausia, vienoje iš tarpinių stotelių traukiniui nesustojus (vasaros sezonu buvo pakeistas grafikas), viena iš keleivių patraukė „stop“ rankenėlę. Traukinys sustojo. Mašinistas po šio įvykio turėjo pasukti specialią svirtį, kad atblokuotų stabdžius. Tačiau jis padarė daugybę klaidų, ir galiausiai stabdžių sistema buvo sukonfigūruota taip, kad septyniuose iš aštuonių vagonų stabdžiai buvo išjungti. Artėdamas prie stoties, mašinistas suprato, kad stabdžiai beveik neveikia. Jis per raciją pranešė apie gedimą stoties dispečeriui, bet supanikavęs nenurodė, kokį traukinį valdo. Stoties dispečeris nesuprato, kuriame traukinyje susiklostė pavojinga situacija, ir nespėjo paruošti atsarginio kelio, į kurį būtų galima nukreipti traukinį. Mašinistas per garsiakalbius nurodė keleiviams eiti į galinius vagonus ir pats išbėgo iš kabinos. Tuo metu konduktorius, turėjęs patraukti „stop“ rankenėlę, pavėlavo tai padaryti. Įlėkęs į stotį, nevaldomas traukinys rėžėsi į stovintį traukinį, vėlavusį išvykti būtent dėl sumaišties, kilusios sužinojus, kad kažkuriame sąstate įvyko rimtas gedimas. Žuvo 56 žmonės (visi – stovėjusiame traukinyje), dar 57 buvo sužeisti. Avariją sukėlusio traukinio mašinistas ir konduktorius buvo nuteisti kalėti ketverius metus, bet po pusmečio mašinistas atgavo laisvę.

REKLAMA



Parengė Manvydas VITKŪNAS


Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ



Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris