Prieš 90 metų
MIRĖ ROALIS AMUNDSENAS

1928 m. birželio 17 d. Barenco jūroje žuvo vienas iškiliausių keliautojų, norvegų poliarininkas Roalis Amundsenas. Jis gimė 1872 m. liepos 16 d. netoli Oslo, Borgėje. Tėvas buvo kapitonas ir laivų statytojas. Raginamas motinos, nenorėjusios, kad sūnus taptų jūrininku, Roalis pasirinko medicinos studijas. Visgi po mamos mirties 1892 m. jis pradėjo dirbti laivuose, tapo šturmanu. 1897–1899 m. dalyvavo belgų ekspedicijoje į Antarktidą. 1901–1906 m. pats vadovavo ekspedicijoms, tyrinėjusioms Arkties vandenyną ir jo pakrantes, nustatė Šiaurės magnetinį ašigalį. 1910–1912 m. keliavo į Antarktidą ir pirmasis pasiekė Pietų ašigalį (mėnesiu aplenkė brito Roberto Skoto ekspediciją). Vėliau nesėkmingai bandė laivu pasiekti Šiaurės ašigalį. 1926-aisiais kartu su italų keliautoju Umbertu Nobile perskrido Šiaurės ašigalį dirižabliu. 1928 m. birželio 18 d. R. Amundsenas žuvo, hidroplanu išskridęs ieškoti dingusios U. Nobilės ekspedicijos. Didžiojo norvegų keliautojo vardu pavadinti ledynas ir kalnas Antarktidoje, viena iš jūrų, esančių prie Antarktidos krantų, Arkties vandenyno dubuma ir įlanka, krateris Mėnulyje. Pietų ašigalyje esanti Jungtinių Amerikos Valstijų mokslinių tyrimų stotis pavadinta Amundseno-Skoto vardais.

Prieš 230 metų
NAUJASIS HAMPŠYRAS TAPO JAV VALSTIJA

1788 m. birželio 21 d. Naujasis Hampšyras ratifikavo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) konstituciją ir tapo 9-ąja valstija. Tai viena mažiausių šalies valstijų, užimanti 24 tūkst. kv. km ir plotu panaši į Žemaitiją. Čia gyvena 1,3 mln. žmonių. 1623 m. šiame krašte įsikūrę britai pavadino jį Naujuoju Hampšyru (Anglijos Hampšyro grafystės garbei). Naujojo Hampšyro šūkis – „Gyvenk laisvas arba mirk“. Valstijos sostinė yra vos 42 tūkst. gyventojų turintis Konkordas, o didžiausiame mieste – Mančesteryje – gyvena taip pat nedaug – 160 tūkst. – žmonių. Tarp Kanados ir Atlanto vandenyno įsispraudusi kalnuota valstija mėgstama turistų.

Prieš 200 metų
GIMĖ ŠARLIS GUNO

1818 m. birželio 17 d. Paryžiuje dailininko ir muzikos mokytojos šeimoje gimė prancūzų kompozitorius Šarlis Guno. Mokėsi muzikinio profilio licėjuje, 1838 m. įstojo į Paryžiaus konservatoriją. Būdamas vos 21-erių, laimėjo prestižinę Romos premiją už kantatą „Fernanas“. Tobulinosi Italijoje, Vokietijoje. 1843 m. grįžęs į Paryžių, grojo vargonais, kūrė daugiausia religinio turinio muziką, netgi galvojo apie dvasininko kelią, kurį laiką gyveno vienuolyne. Sukūrė operų (bene garsiausios – „Faustas“, „Romeo ir Džuljeta“), oratorijų, maršų. Mirė Sen Klu (šalia Paryžiaus) 1893 m. spalio 18 d., sulaukęs 75-erių.

Prieš 130 metų
GIMĖ HEINCAS GUDERIANAS

1888 m. birželio 17 d. Kulme (tuometėje Vokietijoje; dab. Chelmne, esančiame Lenkijoje) gimė vienas iškiliausių XX a. karo teoretikų, vokiečių generolas Heincas Guderianas. 1890 m. kartu su jaunesniu broliu Fricu įstojo į kadetų mokyklą, 1907-aisiais pradėjo tarnybą Vokietijos kariuomenėje. Baigęs karininkų kursus, 1908 m. gavo leitenanto laipsnį. Dalyvavo Pirmojo pasaulinio karo kovose. Labai domėjosi tankų, šarvuočių, kitų transporto priemonių panaudojimo galimybėmis karybos srityje. 1937-aisiais išleido knygas „Tankų pajėgos ir jų sąveika su kitomis kariuomenės rūšimis“ ir „Dėmesio, tankai!“. Jo novatoriškos karybos idėjos buvo panaudotos rengiant žaibo karo teoriją. Ją pritaikiusi Vokietija Antrajame pasauliniame kare labai išmaniai pasitelkė mechanizuotų, motorizuotų dalinių ir aviacijos sąveiką. H. Guderianas 1939 m. dalyvavo Vokietijos pajėgoms veržiantis į Lenkiją, 1940 m. – į Prancūziją, 1941 m. – į Sovietų Sąjungą. 1944-aisiais buvo paskirtas sausumos pajėgų generalinio štabo viršininku, bet 1945 m. nušalintas, nes prieštaravo Adolfui Hitleriui. 1945 m. gegužės 10 d. pateko į amerikiečių nelaisvę, iki 1948-ųjų buvo kalinamas. Dalyvavo kuriant Vakarų Vokietijos ginkluotąsias pajėgas. Mirė 1954 m. gegužės 14 d.

Prieš 120 metų
GIMĖ ĖRICHAS MARIJA REMARKAS

1898 m. birželio 22 d. Osnabriuke (Vokietijoje) knygrišio ir namų šeimininkės šeimoje gimė rašytojas Ėrichas Marija Remarkas (tikr. Ėrichas Paulius Remarkas). 1912 m. įstojo į katalikišką mokytojų seminariją. 1916-aisiais buvo mobilizuotas į Vokietijos kariuomenę, išsiųstas į Pirmojo pasaulinio karo Vakarų frontą. 1917 m. greta sprogus granatai, patyrė sunkių sužeidimų, pusantrų metų praleido karo ligoninėse. Kai nuo vėžio mirė mama, jos garbei savo antrąjį – Pauliaus – vardą pakeitė Marija. Pokario metais dirbo įvairius darbus – mokytojavo, pardavinėjo antkapinius paminklus, grojo vargonais psichiatrijos ligoninės koplyčioje. 1921-aisiais tapo žurnalo redaktoriumi. 1925 m. vedė buvusią profesionalią šokėją Jutą Ilzę Zamboną, vėliau išsiskyrė. Nuo 1919-ųjų ėmė garsėti kaip rašytojas, o didžiausią šlovę jam pelnė 1929 m. pasirodęs romanas „Vakarų fronte nieko naujo“ (jame aprašė karo mėsmalę dvidešimtmečio jaunuolio akimis). Kiti garsiausi jo kūriniai – romanai „Trys draugai“ ir „Juodasis obeliskas“. Į valdžią atėjus naciams, laikiusiems Ė. M. Remarką vokiečių tautos, ypač kariuomenės, juodintoju, jo knygas imta drausti ir netgi deginti. Nacių propagandininkai ėmė teigti, kad rašytojas – žydas, nors tai buvo netiesa. 1932 m. Ė. M. Remarkas išvyko į Šveicariją. 1937-aisiais jis užmezgė audringą romaną su aktore ir dainininke Marlena Dytrich. 1939 m. išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, vėliau tapo šios šalies piliečiu. Antrojo pasaulinio karo metais naciai persekiojo Vokietijoje likusias Ė. M. Remarko seseris, viena iš jų už antikarines kalbas buvo nuteista mirties bausme ir giljotinuota. 1958 m. rašytojas vedė buvusią aktoriaus Čarlio Čaplino žmoną aktorę Polet Godard ir su ja sulaukė senatvės. 1963-iaisiais patyrė insultą, bet atsitiesė ir toliau dirbo. Mirė 1970 m. rugsėjo 25 d. Lokarne (Šveicarijoje).

Parengė Manvydas VITKŪNAS

Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ