Prieš 10 metų
ŽEMĖS DREBĖJIMAS KINIJOJE

2008 m. gegužės 12 d. 14 val. 28 min. centrinėje Kinijos dalyje esančią Sičuano provinciją supurtė galingas žemės drebėjimas. Jo stiprumas siekė 8 balus pagal Richterio skalę. Drebėjimas buvo juntamas ne tik kone visoje Kinijoje, bet ir gretimose šalyse – nuo Rusijos šiaurėje iki Vietnamo pietuose. Stichijos epicentras buvo 19 km gylyje. Griūtys buvo didžiulės, aukų skaičius – milžiniškas. Žuvo 87 tūkst. 587 žmonės, mažiausiai 300 tūkst. buvo sužeisti.

Iš pradžių Kinijos valdžia viešino mažesnius skaičius, o apie tikrąjį tragedijos mastą parašęs dailininkas Ai Veivėjus buvo įkalintas. 2008 m. Pekine vykusių XXIX vasaros olimpinių žaidynių metu Kinijos vėliavą kartu su garsiuoju krepšininku Jao Mingu nešė moksleivis Lin Hao, išgelbėjęs iš po griuvėsių du savo bendraamžius.

Prieš 90 metų
IX VASAROS OLIMPINĖS ŽAIDYNĖS

1928 m. gegužės 17 d. Nyderlandų sostinėje Amsterdame prasidėjo IX vasaros olimpinės žaidynės. Dėl garbės tapti šio didžiulio renginio šeimininku Amsterdamas varžėsi su Los Andželu (šis miestas 1932 m. tapo olimpine sostine). Olimpiados pradžią iškilmingos atidarymo ceremonijos metu paskelbė Nyderlandų karalienės Vilhelminos vyras princas Henrikas.

Žaidynėse dalyvavo 46 valstybės, tarp jų – ir visos trys Baltijos šalys. Mūsų šaliai atstovavo 12 sportininkų: 5 lengvaatlečiai, 4 dviratininkai, 2 boksininkai ir sunkiaatletis. Geriausiai pasirodė boksininkas Juozas Vinča. Jis su kitais boksininkais dalijosi 5–7 vietas. Latviai taip pat liko be apdovanojimų, o štai estai pelnė net penkis medalius: 2 aukso, 1 sidabro ir 2 bronzos.

Daugiausia medalių laimėjo amerikiečiai – net 56. Pirmasis šalių dešimtukas pagal apdovanojimų skaičių atrodė taip: Jungtinės Amerikos Valstijos, Vokietija, Suomija, Švedija, Italija, Šveicarija, Prancūzija, Nyderlandai, Vengrija, Kanada.

Prieš 90 metų
DEBIUTAVO PELIUKAS MIKIS

1928 m. gegužės 15 d. žiūrovai Los Andželo Holivudo teatro ekrane pirmą kartą išvydo animacinį herojų peliuką Mikį. Tuomet Volto Disnėjaus animacinis herojus buvo nelabai panašus į šiuolaikinį Mikį. Tačiau tai – nenuostabu. Per 90 metų Mikis tapo daugiau nei 150 animacinių filmų (!), dešimčių kompiuterinių žaidimų, galybės komiksų pagrindiniu herojumi.

Pirmasis filmas, kuriame pasirodė Mikis, buvo trumpametražis begarsis filmukas „Išprotėjęs lėktuvas“ (jo garso takelis buvo sukurtas po pusantrų metų). Šį filmą V. Disnėjus prodiusavo slapta, nes tuo metu buvo pasirašęs sutartį su bendrove „Universal“ ir jos užsakymu kūrė animacinį filmą apie triušiuko Osvaldo nuotykius. Filmo dailininkas Abas Aiverksas, kurdamas Mikio ir jo draugų personažus, dirbo kaip išprotėjęs. Užsidaręs studijoje, jis nupiešdavo apie 700 eskizų per dieną.

Jau po kelių mėnesių žiūrovai peliuką Mikį išvydo kitame begarsiame filme – „Šuoliuojantis gaučas“. Tačiau tikrasis populiarumas, neblėstantis iki šiol, peliuko Mikio laukė po filmo „Garlaivis Vilis“ premjeros 1928 m. lapkričio 18 d. Šiame filme peliukas Mikis ir kiti herojai jau buvo įgarsinti, o pati žaviojo peliuko išvaizda buvo gerokai panašesnė į dabartinę.

Prieš 80 metų
MIRĖ PETRAS LEONAS

1938 m. gegužės 12 d. Kaune mirė teisininkas, sociologas, visuomenininkas ir politikas profesorius Petras Leonas. Jis gimė 1864 m. lapkričio 16 d. Leskavoje (Prienų r., netoli Skriaudžių). Buvo jauniausias vaikas vienuolika atžalų turėjusių ūkininkų šeimoje. Vyriausias brolis Silvestras tapo kunigu ir padėjo jauniausiam broliui Petrui siekti mokslo. P. Leonas mokėsi Naumiestyje, Šunskuose, Marijampolėje, vėliau studijavo teisę Maskvoje. Dirbo Suvalkų apygardos teisme, 1893–1905 m. buvo išsiųstas dirbti į dabartinį Uzbekistaną.

1906-aisiais apsigyveno Kaune, dirbo advokatu. Buvo aktyvus visuomenininkas, rūpinosi lietuvių švietimu, visuomeninių organizacijų steigimu. 1907 m. tapo Rusijos valstybės dūmos atstovu nuo Suvalkų gubernijos. 1915–1918 m. gyveno Maskvoje, rūpinosi pagalba karo pabėgėliams.

Grįžęs į Lietuvą, buvo teisingumo ministru (du kartus), vidaus reikalų ministru, vadovavo Lietuvos teisininkų draugijai, redagavo žurnalą „Kultūra“, tapo Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoju, profesoriumi, Teisės fakulteto dekanu. Rūpinosi neturtingų studentų šelpimu. Daug rašė teisės ir politikos klausimais, buvo parlamentinės demokratijos šalininkas.

Prieš 370 metų
GELTONŲJŲ VANDENŲ MŪŠIS

1648 m. gegužės 16 d. Ukrainoje, dab. Dniepropetrovsko srities teritorijoje, prie Geltonųjų Vandenų, baigėsi kelias dienas trukusios Lenkijos pajėgų (8 tūkst. karių, vadovaujamų Stefano Potockio ir Stefano Čarneckio) ir jungtinių ukrainiečių kazokų (6 tūkst.) ir Krymo totorių (3 tūkst.) pajėgų (vadovavo Bohdanas Chmelnyckis ir Tuhaibėjus) kautynės.

Tai buvo vienas reikšmingiausių 1648–1654 m. ukrainiečių sukilimo (vadinamo Chmelnyckio sukilimu) prieš Abiejų Tautų Respubliką epizodų. Lenkijai tarnavę kazokai (iki 5 tūkst.), dalyvavę žygyje prieš B. Chmelnyckio vadovaujamus kazokus, galiausiai perėjo į jų pusę, o savo prolenkiškąjį vadą Ivaną Barabašą nuskandino. Taip B. Chmelnyckio kariuomenė labai išaugo. Lenkai, likę be kazokų paramos, sustojo ir įsirengė lauko stovyklą. Prie jos priartėjo ukrainiečių pajėgos.

Dalis lenkų stojo į mūšį atvirame lauke. Pirmojo susirėmimo metu ukrainiečiai dalį lenkų pajėgų sunaikino, kitas privertė atsitraukti į stovyklą. Kelias dienas lenkai buvo apsupti, be vandens ir žirgams skirto pašaro. S. Potockis sutiko derėtis su B. Chmelnyckiu. Galiausiai, atidavę artilerijos pabūklus kazokams, lenkai paliko stovyklą ir ėmė trauktis, tačiau pakeliui juos užpuolė ir visiškai sutriuškino totoriai. Po šio mūšio sukilimas Ukrainoje išplito.

Parengė Manvydas VITKŪNAS

Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ