Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija

Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 100 metų
PASIRAŠYTAS LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTAS


1918 m. vasario 16 d. Vilniuje Lietuvos Taryba pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Istoriniame dokumente, padėjusiame pamatus moderniai Lietuvos valstybei, rašoma: „Lietuvos Taryba savo posėdyje vasario 16 d. 1918 m. vienu balsu nutarė kreiptis į Rusijos, Vokietijos ir kitų valstybių vyriausybes šiuo pareiškimu: Lietuvos Taryba, kaip vienintelė lietuvių tautos atstovybė, remdamos pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir lietuvių Vilniaus konferencijos nutarimu rugsėjo mėn. 18–23 d. 1917 metais, skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis. Drauge Lietuvos Taryba pareiškia, kad Lietuvos valstybės pamatus ir jos santykius su kitomis valstybėmis privalo galutinai nustatyti kiek galima greičiau sušauktas steigiamasis seimas, demokratiniu būdu visų jos gyventojų išrinktas.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Lietuvos Taryba, pranešdama apie tai vyriausybei [vieta įrašyti valstybės pavadinimui], prašo pripažinti nepriklausomą Lietuvos valstybę. Vilniuje, vasario 16 d. 1918 m.“ Aktą pasirašė Jonas Basanavičius, Saliamonas Banaitis, Mykolas Biržiška, Kazimieras Bizauskas, Pranas Dovydaitis, Steponas Kairys, Petras Klimas, Donatas Malinauskas, Vladas Mironas, Stanislovas Narutavičius, Alfonsas Petrulis, Kazimieras Šaulys, Jurgis Šaulys, Jokūbas Šernas, Antanas Smetona, Jonas Smilgevičius, Justinas Staugaitis, Aleksandras Stulginskis, Jonas Vailokaitis ir Jonas Vileišis.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 20 metų
DRAUČIŲ TRAGEDIJA


1998 m. vasario 15 d. Širvintų rajone, mažame Draučių kaime, 58-erių ūkininkas Leonardas Zavistonovičius, ginkluotas dviem legaliai laikytais šautuvais, iššaudė savo kaimynus ir jų svečius. Jis nušovė aštuonis žmones, dar du sužeidė (vienas iš jų po savaitės mirė ligoninėje). Gyvi liko tik du kaimo gyventojai, tarp jų – senutė, 82-ejų žudiko motina. Iš pradžių L. Zavistonovičius nužudė sodybose buvusius žmones (vieną kaimyną – gulintį lovoje, kaimynę – rišančią šluotą, kitą kaimyną – lauke rakinantį namų duris...). Aukomis tapo Jonas Bareikis (g. 1958), kiek vyresnė Marytė Rutkauskienė, Leonas Garbutavičius (g. 1942), Vytautas Vrubliauskas (g. 1960), Jadvyga Vrubliauskienė (g. 1922), Zofija Vrubliauskaitė (g. 1956).


Raudeliūnų sodyboje buvo nužudyta 66-erių sodybos šeimininkė Vanda Raudeliūnienė ir 48-erių jos dukra, Lietuvos kariuomenės karininkė Dalia Kalibatienė. Iššaudęs kaime buvusius žmones, žudikas atsigulė už akmenų krūvos ir tykojo iš greta esančio miško grįžtančių žmonių – žuvusios karininkės 71 metų tėvo Antano Raudeliūno, vyro Mindaugo Kalibato ir dviejų sūnų. Vyrai miške girdėjo šūvius, bet iš pradžių pamanė, kad šaudo medžiotojai ar brakonieriai. Einančius kaimo link žmones L. Zavistonovičius pasitiko šūviais.

REKLAMA


47-erių M. Kalibatas buvo sužeistas, 17-metis jo sūnus Vilius mirė tėvo akyse. Sužeistas M. Kalibatas kartu su 21-erių sūnumi Tadu sugebėjo atimti iš žudiko ginklus ir talžė jį buožėmis. Dauginių traumų patyręs L. Zavistonovičius mirė ligoninėje. Visa Lietuva apie šį šiurpų įvykį sužinojo vasario 16-ąją, pasitikdama 80-ąsias valstybės atkūrimo metines. Kaip pagrindiniai motyvai, paskatinę žudiką surengti kaimynų skerdynes, buvo minima galima tautinė neapykanta ir galimas psichikos sutrikimas. Draučių kaime pastatytas paminklas žudynių aukoms atminti (nuotraukoje).


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 610 metų
KAUNUI SUTEIKTA MAGDEBURGO TEISĖ


1408 m. vasario 14 d. Vytautas Didysis Kaunui suteikė Magdeburgo teisę. Dabartinio Kauno vietoje žmonės gyveno jau akmens amžiuje. XIII–XIV a. dabartinio Kauno centro vietoje buvo dvi gyvenvietės ir mūrinė pilis. Rašytiniuose šaltiniuose Kaunas pirmą kartą paminėtas 1361 m., Vygando Marburgiečio kronikoje aprašant Kauno pilies puolimą. Kovų su kryžiuočiais laikotarpiu Kaunas buvo vienas svarbiausių Lietuvos gynybinių punktų. XIV ir XV a. sandūroje ėmė augti Kauno miestas, atsirado gatvių tinklas.


Archeologinių tyrinėjimų duomenimis, Vytauto Didžiojo valdymo laikais Kaunas jau užėmė apie 20 ha plotą Nemuno ir Neries santakoje. Aplink didelę – 2,6 ha ploto – aikštę išaugo pirklių ir amatininkų namų kvartalai. 1408 m. Vytautas Didysis pasirašė Magdeburgo teisės suteikimo Kaunui privilegiją, padėjusią pamatus tolesniam miesto augimui ir plėtrai. Šia privilegija buvo įteisinta asmeniškai laisvų ir ūkiškai savarankiškų Kauno miestiečių savivalda.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 120 metų
GIMĖ BERTOLDAS BRECHTAS


1898 m. vasario 10 d. Augsburge (Vokietijoje) gimė rašytojas Bertoldas Brechtas. Baigęs realinę gimnaziją, Miuncheno universitete studijavo filosofiją ir mediciną. Jau studijų metais pradėjo rašyti pjeses. Pirmojo pasaulinio karo metais tarnavo kariuomenėje sanitaru. 1922 m. Miunchene buvo pastatyta pjesė „Būgnai naktyje“. B. Brechtas buvo pakviestas dirbti teatro dramaturgu, o 1924-aisiais gavo darbą Vokiečių teatre Berlyne. Vėliau buvo laisvasis menininkas. 1927 m. išleido pirmąją eilėraščių knygą. Pripažinimą B. Brechtui pelnė pjesė „Opera už tris skatikus“ (1929).


Vokietijoje į valdžią atėjus naciams, B. Brechtas pasitraukė į užsienį, gyveno Danijoje, Švedijoje, Suomijoje, Sovietų Sąjungoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Šveicarijoje. Klajodamas po pasaulį, parašė brandžiausias savo pjeses. 1948 m. atvyko į komunistinę Vokietijos Demokratinę Respubliką ir kartu su žmona aktore Helėne Veigel Berlyne įkūrė teatrą „Berlyno ansamblis“. Vakarų Vokietijos teatrai ėmė boikotuoti B. Brechto kūrinius, kaltindami dramaturgą parsidavimu komunistams. Sovietų Sąjunga 1954 m. įteikė B. Brechtui Lenino premiją. Dramaturgas mirė 1956 m. rugpjūčio 14 d. Berlyne. Nepaisant kontroversiškų B. Brechto asmenybės vertinimų, jo kūryba padarė didelę įtaką pasaulio dramaturgijai.

REKLAMA


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 760 metų
SUGRIAUTAS BAGDADAS


1258 m. vasario 10–13 d. mongolų kariuomenė, vadovaujama Čingischano anūko Chulagu-chano, po šturmo užėmė dabartinio Irako sostinę, tuomet – vieną didžiausių pasaulio miestų, Abasidų kalifato sostinę Bagdadą. Mongolų kariuomenėje (150 tūkst. karių), be mongolų dalinių, buvo ir kinų karo inžinierių bei armėnų, gruzinų, persų, tiurkų karių. Bagdadą gynė apie 50 tūkst. arabų karių ir civiliai gyventojai.


Užkariautojams po sunkių kovų užėmus miestą, buvo išžudyta mažiausiai 100 tūkst. žmonių, sugriauta daugybė pastatų. Buvo sunaikinti „Išminties namai“ – dar IX a. įsteigta mokymo įstaiga ir biblioteka, buvusi vienas svarbiausių švietimo centrų viduramžių pasaulyje. Bagdado kalifą al Mustasimą užkariautojai užmūrijo gyvą.

Parengė Manvydas VITKŪNAS


Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ



Panašios naujienos:


Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris