Prieš 230 metų
MASAČUSETSAS TAPO JAV VALSTIJA

1788 m. vasario 6 d. Masačusetsas tapo šeštąja Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valstija. Jos pavadinimas kildinamas iš čia gyvenusios indėnų genties pavadinimo. 1620 m. Keip Kode (Menkių kyšulyje), Atlanto vandenyno pakrantėje, buvo įkurta pirmoji europiečių kolonija. Jos gyventojai pirmaisiais metais vos nemirė iš bado, bet atvykėliams padėjo vietos indėnai. Norėdami atsidėkoti kolonistai, surinkę pirmąjį derlių, 1621 m. spalį surengė indėnams vaišes – Padėkos dieną. Dabar tai viena svarbiausių tradicinių JAV švenčių. Masačusetse apsigyveno labai daug puritonų (Anglijos kavinistų), palikusių tėvynę dėl persekiojimų ir atvykusių į Ameriką. Jų vaidmuo krašto istorijoje – itin svarbus.

1773 m. čia įvyko Bostono arbatėlės maištas, tapęs JAV nepriklausomybės karo preliudija. Masačusetsas plotu yra dukart mažesnis už Lietuvą, čia gyvena 6,7 mln. žmonių, daugiausia – baltųjų. Beveik pusė tikinčiųjų – katalikai. Valstijos sostinėje Bostone gyvena daugiau nei 600 tūkst. žmonių (aglomeracijoje – net 5,8 mln.). Masačusetsas patenka į turtingiausių JAV valstijų dešimtuką. Čia labai išplėtota pramonė, žvejyba. Valstija garsėja prestižinėmis aukštosiomis mokyklomis, tarp jų – bene geriausiu pasaulio universitetu laikomas Masačusetso technologijos institutas ir Harvardo universitetas.

Prieš 190 metų
GIMĖ ŽIULIS VERNAS

1828 m. vasario 8 d. Nante (Prancūzijoje) gimė rašytojas, nuotykių romanų autorius, mokslinės fantastikos žanro pradininkas Žiulis Gabrielis Vernas. Būsimojo rašytojo tėvas norėjo, kad Žiulis – vyriausias iš penkių vaikų – sektų jo pėdomis ir taptų advokatu. Jaunuolis išvyko į Paryžių studijuoti ir gavo teisininko diplomą, tačiau kur kas geriau jautėsi ne juristų, o literatų draugijoje. Pradėjo rašyti pjeses, vėliau ėmėsi prozos. Susipažino su prancūzų literatūros klasikais Aleksandru Diuma ir Viktoru Hugo. Sulaukęs 28 metų, vedė jauną našlę Onoriną de Vian, turėjusią du vaikus, ir apsigyveno užmiestyje.

Ž. Verno romanai greitai išpopuliarėjo, nes skaitytojai juose rasdavo ne tik literatūrinės išmonės, bet ir mokslo žinių. Užburiantis Ž. Verno kūrinių nuotykių pasaulis veda skaitytojus aplink Žemę, į jos gelmes, pakelia į kosmoso erdves. Pats rašytojas keliavo nedaug – nedideliu nuosavu laivu plaukiojo Prancūzijos pakrantėse, o vienintelis jo skrydis aerostatu truko vos 25 minutes. 1866 m. sūnėnas Gastonas šaudamas pateikė Ž. Vernui į koją, ir rašytojui tapo labai sunku judėti.

Ž. Vernas mirė 1905 m. kovo 24 d. Jo kūrybinis palikimas – itin gausus: 65 romanai, 30 pjesių, esė, pasakojimai, geografinės studijos ir net keli operų libretai. Rašytojo kūriniai įkvėpė kino kūrėjus – žiūrovai išvydo dešimtis Ž. Verno romanų ekranizacijų.

Prieš 70 metų
PASKELBTA CEILONO NEPRIKLAUSOMYBĖ

1948 m. vasario 4 d. Ceilonas tapo nepriklausoma valstybe (nuo 1972 m. – Šri Lanka). Ceilonas – didelė sala Indijos vandenyne, šalia Indostano pusiasalio. III a. pr. Kr. saloje išplito budizmas, III–XIII a. susikūrė daug valstybių. XVI a. salos pakrantėse faktorijas įkūrė olandai, XVII a. juos pakeitė portugalai, o 1796–1802 m. visą salą užėmė anglai. Ceilonas tapo Didžiosios Britanijos kolonija. Jo pavadinimas atsirado europiečiams netaisyklingai tariant didžiausios saloje gyvenančios tautos – sinhalų – vardą.

1948 m. Ceilonas paskelbė nepriklausomybę, tačiau iki 1972-ųjų buvo Didžiosios Britanijos dominija, ir tik 1972 m. buvo įtvirtinta visiška šalies nepriklausomybė ir pakeistas pavadinimas: Ceilonas tapo Šri Lanka (išvertus iš sinhalų kalbos – „Nuostabioji Žemė“). Nuo 1983-iųjų šalyje tęsiasi pilietinis karas. Salos šiaurės vakaruose gyvenantys tamilai siekia atsiskirti nuo Šri Lankos, kur dominuoja sinhalai. 2004 m. Šri Lanka smarkiai nukentėjo nuo milžiniško cunamio. Žuvo nuo 38 tūkst. iki 44 tūkst. žmonių, buvo sugriauta 19 pakrantės miestų ir daugybė kaimų. Šiuo metu Šri Lankoje, plotu prilygstančioje Lietuvai, gyvena 21,6 mln. žmonių (net 5,6 mln. iš jų – sostinėje Kolombe ir jo aglomeracijoje).

1878 m. vasario 5 d. Paryžiuje gimė išradėjas ir verslininkas, vienas pirmųjų automobilių pramonės magnatų Andrė Sitroenas. Jis buvo penktas iš šešių vaikų žydų kilmės verslininko, iš Olandijos į Prancūziją persikėlusio brangakmenių pirklio Levi Sitroeno ir iš Lenkijos kilusios Mašos Amelijos Kleinman šeimoje. Andrė tebuvo penkeri, kai tėvas nusižudė. Vaikai paveldėjo nemenką turtą. Šeimos nariai tikėjosi, kad Andrė tęs tėvo brangakmenių prekybos verslą, tačiau vaikinas pasirinko inžinerijos studijas.

Pirmojo pasaulinio karo metais jis pastatė artilerijos sviedinių fabriką, o 1919 m. pertvarkė jį į automobilių gamyklą. Koncerno „Ford“ pavyzdžiu įdiegus konvejerinę gamybą, gamykla greitai tapo antra pagal pajėgumą pasaulyje. A. Sitroenui priklausė visa verslo imperija – automobilių gamyklos, taksi ir autobusų paslaugų kompanijos, draudimo bendrovė ir žaislinių automobilių gamykla. Verslininkas mirė nuo skrandžio vėžio Paryžiuje 1935 m. liepos 3 d., sulaukęs 57-erių.

1488 m. vasario 3 d. portugalų keliautojas Bartolomėjus Diasas atrado pietinį Afrikos žemyno galą – Gerosios Vilties kyšulį. Šis kyšulys nėra piečiausia Afrikos vieta (piečiausias taškas yra Adatos kyšulyje), tačiau būtent čia Afrikos žemyno kranto linija pasisuka į rytus ir Atlanto vandenyno vandenys čia susisiekia su Indijos vandenynu. B. Diasas pavadino šią vietą Audrų kyšuliu, tačiau Portugalijos karalius Jonas II suteikė šiam kyšuliui Gerosios Vilties pavadinimą, taip išreikšdamas viltį, kad portugalams galiausiai pavyks rasti ilgai ieškotą jūrų kelią į Indiją. Ir išties 1497 m. kitas portugalų keliautojas – Vaskas da Gama – apiplaukė šį kyšulį ir po ilgos
kelionės pasiekė Indiją.

Parengė Manvydas VITKŪNAS

Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ