Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija

Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 230 metų
KOLONISTAI PASIEKĖ AUSTRALIJĄ


1788 m. sausio 26 d. į Australiją buvo atgabenti pirmieji Žaliojo žemyno kolonistai – nuteistieji iš Anglijos. Australiją, tiksliau – šiaurinę jos pakrantę, olandų jūrininkai atrado dar XVII a., o 1770 m. anglų keliautojas Džeimsas Kukas aptiko pietrytinę Australijos pakrantę ir paskelbė šią žemę Anglijos karaliaus nuosavybe. Pirmaisiais šalies baltaisiais kolonistais tapo iš perpildytų Anglijos kalėjimų atplukdyti kaliniai ir jų prižiūrėtojai po devynis mėnesius trukusios varginančios kelionės. Australų tautos tėvais vadinami 850 kalinių ir 220 juos prižiūrėjusių karių.


Ta gyvenvietė gavo Sidnėjaus pavadinimą. Iš pradžių kolonistai gyveno palapinėse, vėliau – mediniuose barakuose. Bėgti iš Sidnėjaus nebuvo prasmės – aplinkui klajojo kolonistų atsiradimu ne itin patenkinti aborigenai. Kolonijoje režimas buvo griežtas – už smulkius nusikaltimus kaliniai buvo plakami rykštėmis, o už sunkius – kariami. Po penkerių metų, 1793-iaisiais, į Australiją atplaukė pirmieji laisvieji kolonistai. Apie 1808 m. Australijoje gyveno daugmaž 10 tūkst. europiečių ir apie 300 tūkst. aborigenų. Per du šimtmečius Australijos gyventojų skaičius išaugo 70 kartų. Dabar šalyje yra 24 mln. gyventojų, o pirmojoje kolonijoje – Sidnėjuje, kur kadaise apsigyveno tūkstantis britų, – gyvena 4,8 mln. žmonių.

REKLAMA


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 210 metų
MAIŠTAS DĖL ROMO


1808 m. sausio 26 d. Australijoje kilo maištas prieš Naujojo Pietų Velso gubernatorių, pradėjusį antialkoholinę kampaniją. Gubernatoriumi tapęs Viljamas Blajus, anksčiau spėjęs išgarsėti kaip laivo „Bounty“, kuriame kilo maištas, kapitonas (tada V. Blajų ir jam ištikimus jūrininkus maištininkai pasodino į gelbėjimosi valtį ir paliko atvirame vandenyne), sulaukė naujo maišto. Tuo metu kolonijoje buvo gausiai gaminamas romas, o su pusiau legaliu jo platinimu buvo susiję pareigūnai ir kariškiai. Romu netgi buvo išmokama dalis atlyginimų paprastiems darbininkams.


V. Blajus konfiskavo romo gamybos įrangą, suėmė didžiausios nelegalios daryklos savininką. Šiais veiksmais pasipiktinę kariškiai sukilo, įsiveržė į rezidenciją ir suėmė gubernatorių. Tai vienintelis atvejis Australijos istorijoje, kai valdžia buvo užimta jėga. Į įvykius įsikišo Londonas – iš Australijos buvo atšauktas ir gubernatorius, ir maištininkų dalinys.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 230 metų
GIMĖ DŽORDŽAS BAIRONAS


1788 m. sausio 22 d. Londone nusigyvenusioje aristokratų šeimoje gimė vienas ryškiausių romantizmo epochos poetų lordas Džordžas Noelis Gordonas Baironas. Jo gyvenimas nuo pat mažumės nebuvo lengvas. Tėvas mirė, kai berniukui tebuvo treji. Šeimą slėgė skolos, tad motinai su vaikais teko išvykti iš Londono ir apsigyventi gimtinėje – Škotijoje. Berniukas nuo gimimo buvo luošas, tačiau daug sportavo, jodinėjo, plaukiojo, keliavo po Škotiją, žavėjosi jos atšiauria gamta ir tvirtais žmonėmis. Dar paauglystėje susidomėjo literatūra, ypač poezija.


Pagrindiniai jo kūrybos motyvai buvo nusivylimas gyvenimu ir maištas prieš pasaulyje esančią tvarką, apgailėtiną tikrovę. Studijavo Kembridžo universitete, trejus metus keliavo po užsienį, aplankė Ispaniją, Portugaliją, Maltą, Albaniją, Graikiją, Turkiją. Grįžęs įsitraukė į politiką. Paveldėjęs lordo titulą, ugningai rėždavo kalbas Lordų rūmuose. Išgarsėjo kaip persekiojamų katalikų gynėjas. Jo nemėgo dauguma diduomenės atstovų ir nesuprato šeima.


Poetas, išleidęs jau ne vieną kūrinį, 1816 m. išvyko į Šveicariją, vėliau – į Italiją. Rėmė už nepriklausomybę ir šalies suvienijimą kovojusius italus, 1823-iaisiais atvyko į Graikiją padėti graikams kautis už laisvę su turkais. Susirgo šiltine ir 1824 m. balandžio 19 d. mirė Mesolongyje, būdamas vos 36-erių, bet palikęs kūrinių, tapusių pasaulinės literatūros klasika.

REKLAMA


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 160 metų
SUSKAMBO MENDELSONO MARŠAS


1858 m. sausio 25 d. pirmą kartą buvo atliktas Felikso Mendelsono Vestuvių maršas. Vokiečių kompozitorius F. Mendelsonas tenugyveno 38 metus (1809–1847). Gimęs apsikrikštijusio žydo bankininko šeimoje, vaikystę praleido Hamburge, vėliau su šeima gyveno Berlyne. Mokėsi pas kompozitorių Karlą Celterį. Daug keliavo po Europą, labai intensyviai dirbo.


Tarp jo kūrinių – operos, oratorijos, kantatos, simfonijos, vargonų muzika. Uvertiūros „Vasarvidžio nakties sapnas“ (pagal Viljamo Šekspyro pjesę) dalis – Vestuvių maršas, dažniausiai vadinamas tiesiog Mendelsono maršu, – yra bene žinomiausias F. Mendelsono kūrinys. Pirmą kartą šis maršas suskambo Anglijoje, Tivertono Šv. Petro bažnyčioje, 1847 m. per Dorotės Karu ir Tomo Danielio vestuves. Tačiau ypač populiarus jis tapo po to, kai 1858 m. sausio 25 d. Londone F. Mendelsonas vargonais jį pagrojo per princesės Viktorijos ir Prūsijos kronprinco Frydricho III vestuves. Šis kūrinys vadinamas vienu populiariausių vestuvių maršų pasaulyje.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 200 metų

GIMĖ ADOMAS HONORIS KIRKORAS


1818 m. sausio 21 d. Slivinoje (Smolensko sr., Rusijoje) totoriškų šaknų turėjusioje Lietuvos bajorų katalikų šeimoje gimė publicistas, istorikas, archeologas, leidėjas Adomas Honoris Kirkoras. Mokėsi Mogiliave, Vilniuje. Dirbo Vilniaus gubernijos statistikos komitete, rinko duomenis apie dabartinės Lietuvos ir Baltarusijos žemių gyventojus, ūkį, istoriją. Buvo aktyvus leidėjas, įvairių periodinių ir vienkartinių leidinių redaktorius, autorius. Parašė darbų apie Lietuvos istoriją, geografinių apybraižų, kelionių vadovų, parengė albumų.


1856 m. išleido pirmąjį kelionių po Vilnių ir jo apylinkes vadovą. Rašė straipsnius apie Lietuvos istoriją rusų spaudoje, skleidė oficialiajai imperijos politikai prieštaraujančią mintį apie Lietuvos istorinį atskirumą, o ne bendrystę su Rusija. Stengėsi palaikyti gerus santykius su rusų pareigūnais, įtikti valdžiai, todėl dalies patriotiškai nusiteikusių amžininkų buvo smerkiamas. Labai domėjosi archeologija, rengė ekspedicijas Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos, Lenkijos žemėse. Dirbo Vilniaus senienų muziejuje, buvo mokslinių komisijų narys. Mirė 1886 m. lapkričio 23 d. Krokuvoje.

Parengė Manvydas VITKŪNAS


Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale "Savaitė"







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)