Prieš 120 metų
MIRĖ LUISAS KEROLIS

1898 m. sausio 14 d. Gilforde (Anglijoje) mirė rašytojas, matematikas, logikas Luisas Kerolis (tikr. Čarlzas Latvidžas Dodsonas). Jis gimė Anglijoje, Darsberyje, 1832 m. sausio 27 d. Šeimoje iš viso augo 11 vaikų. Tėvas, pats užsiėmęs vaikų pradiniu mokymu, kairiarankį sūnų vertė rašyti dešine ranka. Pasak rašytojo, tai buvo nepakeliama. Dvylikametis berniukas buvo atiduotas į privačią mokyklą. 1850 m. įstojo į Oksfordo universitetą, vėliau dirbo jame matematikos dėstytoju. Taip pat buvo anglikonų bažnyčios diakonu. Dar studijų metais ėmėsi plunksnos, rašė eilėraščius, apsakymus ir siuntė įvairių žurnalų redakcijoms, pasirašęs Luiso Kerolio slapyvardžiu. 1865 m. buvo išleistas garsiausias jo kūrinys „Alisa stebuklų šalyje“, o 1872-aisiais – tęsinys „Alisa Veidrodžio karalystėje“. L. Kerolis taip pat parašė romanų, kelionių apybraižų, matematikos ir logikos mokslo darbų. Buvo aistringas šachmatininkas ir fotografas. Šeimos nesukūrė.

Prieš 160 metų
GIMĖ OSKARAS MINKOVSKIS

1858 m. sausio 13 d. Kaune pirklio šeimoje gimė žymus medikas diabetologas, terapeutas Oskaras Minkovskis. Vaikystę praleido Aleksote. Augo kartu su broliu Hermanu, vėliau tapusiu žymiu fiziku ir matematiku. Baigė gimnaziją Kaune. 1872 m. Minkovskių šeima persikėlė į Vokietiją, apsigyveno Karaliaučiuje. O. Minkovskis studijavo Strasbūro, Fribūro universitetuose, Karaliaučiaus universitete apgynė medicinos mokslų daktaro disertaciją. Dėstė Strasbūro, Kelno, Greifsvaldo, Vroclavo universitetuose, dirbo įvairiose klinikose. Padarė svarbių mokslinių atradimų, tyrinėjo kasos funkciją, cukrinį diabetą. Jo tyrimai labai daug prisidėjo prie insulino atradimo. Mirė Vysbadene (Vokietijoje) 1931 m. birželio 18 d.

1968 m. sausio 17 d. Vilniuje mirė operos dainininkas, profesorius Kipras Petrauskas. Jis gimė 1885 m. lapkričio 23 d. Ceikiniuose (Ignalinos r.). Tėvas Jonas buvo vargonininkas, o vyresnis brolis Mikas tapo žymiu kompozitoriumi. Iš jų pirmųjų muzikos žinių sėmėsi ir Kipras. Jis kurį laiką su broliu gyveno Obeliuose, kur lankė mokyklą, mokėsi vargonuoti, giedojo chore. Vėliau pats dirbo vargonininku. Dainavo 1906 m. Vilniuje pastatytoje pirmojoje lietuviškoje operoje „Birutė“. 1907–1911 m. studijavo Sankt Peterburgo konservatorijoje, 1911-aisiais debiutavo Maskvos Didžiajame teatre. 1911–1920 m. dirbo Sankt Peterburgo Marijos teatre.

1920-aisiais grįžo į tėvynę ir įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Kartu su bendraminčiais įkūrė Operos vaidyklą – profesionalųjį operos teatrą. 1920 m. gruodžio 31 d. lietuvių kalba buvo pastatyta Džuzepės Verdžio opera „Traviata“. K. Petrauskas daug gastroliavo įvairiose Europos, Lotynų Amerikos šalyse. Scenoje tenoras dainavo iki 1958 m., sukūrė apie 80 vaidmenų. Nuo 1949-ųjų dėstė Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija), buvo jos profesorius.

Prieš 550 metų
MIRĖ SKANDERBEGAS

1468 m. sausio 17 d. Ležėje (Albanijoje) mirė iškiliausias albanų valdovas ir karvedys, kunigaikštis Jurgis Kastriotis, žinomas kaip Skanderbegas. Kunigaikščio Jono Kastriočio I sūnus gimė 1405 m. gegužės 6 d. Dibrėje (Albanijoje). Vaikystėje buvo atiduotas kaip įkaitas sultonui Muradui II. Turkų buvo auklėjamas kaip karys ir atverstas į islamą, tarnavo Osmanų imperijos pajėgose, dalyvavo daugelyje mūšių ir buvo lyginamas su senovės karvedžiu Aleksandru Makedoniečiu. Galiausiai Skanderbegui pavyko grįžti į tėvynę. Albanijoje jis paragino tautiečius ginti laisvę ir kautis su turkais.

Skanderbegas atsisakė islamo ir vėl tapo krikščioniu. Sudarė sąjungą su Vengrija ir Venecija, vadovavo sukilimui. Albanai sudavė turkams ne vieną skaudų smūgį. Galiausiai naujasis sultonas Mochamedas II sudarė su Skanderbegu taiką. 1463 m. albanų valdovas, remiamas Venecijos ir popiežiaus Pijaus II, nutraukė taikos sutartį ir vėl pradėjo karą su Balkanuose bandžiusiais įsitvirtinti turkais. Skanderbegui mirus, Albanija neteko nepriklausomybės ir atgavo ją tik 1912 m. Valdant turkams, dauguma albanų priėmė islamą.

Prieš 190 metų
GIMĖ KAROLINA PRANIAUSKAITĖ

1828 m. sausio 18 d. Padurbinio dvare (Telšių r.) devynis vaikus auginusioje, patriotines nuostatas puoselėjusioje Žemaitijos bajorų šeimoje gimė poetė ir vertėja Karolina Praniauskaitė. Kai mergaitei buvo septyneri, mirė tėtis. Karolina buvo mokoma namuose. Nuo vaikystės žavėjosi poezija, būdama dvylikos jau rašė eilėraščius. Pati kūrė lenkiškai, o kitų autorių tekstus vertė į lietuvių kalbą. 1855 m. parašė vyskupui Motiejui Valančiui dedikuotą poemą „Žemaičių Didžiosios Kalvarijos atlaidai“ (po metų ji, parėmus broliui Otonui, buvo išleista Vilniuje).

1858-aisiais buvo išspausdinta K. Praniauskaitės į lietuvių kalbą išversta Juzefo Ignaco Kraševskio poemos „Vitolio rauda“ dalis „Žalčio motė“. Vertimas buvo itin vykęs. K. Praniauskaitė bendravo su Antanu Baranausku, skatino jaunąjį literatą rašyti lietuviškai. Nuo 1858 m. kartu su mama gyveno Utenoje pas ten kunigavusį brolį Otoną. K. Praniauskaitė mirė nuo džiovos 1859 m. gegužės 26 d. Jai tebuvo 31-eri. K. Praniauskaitės vardu pavadinta Telšių rajono savivaldybės viešoji biblioteka.
Nuotraukoje – K. Praniauskaitei atminti skirtas medalis (dail. Remigija Vaitkutė, 1998 m. Žemaičių muziejus „Alka“).

Parengė Manvydas VITKŪNAS

Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų rasite žurnale "Savaitė"