Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija

Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija



Prieš 160 metų
OTAVA PASKELBTA KANADOS SOSTINE


1857 m. gruodžio 31 d. Otava paskelbta Kanados sostine. Tuo metu ši šalis buvo Didžiosios Britanijos kolonijinės imperijos dalis – Kanados provincija. XIX a. viduryje sujungus Aukštutinę ir Žemutinę Kanadą į vieną provinciją, kilo aršūs ginčai, kur turi būti jos sostinė. Pretendentai buvo Torontas, Kingstonas (anglakalbėje Kanados dalyje), Kvebekas ir Monrealis (prancūzakalbėje dalyje). Karalienė Viktorija, atsižvelgdama į ekspertų rekomendacijas, paskelbė sostine nedidelį Otavos miestą pačiame Aukštutinės ir Žemutinės Kanados paribyje, anglakalbių ir prancūzakalbių mišriai gyvenamoje teritorijoje, šalia patogaus vandens kelio. Vietovės pavadinimas kilo iš čia gyvenusios indėnų genties pavadinimo (ottawa). Europiečiai šioje vietovėje įsikūrė 1800 m.


Gyvenvietė pamažu plėtėsi, o tapusi Kanados sostine ėmė itin sparčiai augti. Dabar čia gyvena 934 tūkst. žmonių, o pridėjus kitame Otavos upės krante esančio Gatino miesto gyventojų (daugiausia prancūzakalbių) skaičių – daugiau nei 1,3 mln. Pačioje Otavoje vyrauja anglų kalba (ją pagrindine laiko 65 proc. gyventojų). Čia sutelkta daugelis Kanados vyriausybinių įstaigų, veikia didžiausi šalies muziejai, yra trys universitetai. Nors miestas – gana jaunas, romantiško žavesio jam suteikia didingi neogotikos stiliaus pastatai, iškilę XIX a.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 80 metų
GIMĖ NORBERTAS VĖLIUS


1938 m. sausio 1 d. Gulbėse (Šilalės r., netoli Bilionių) gimė etnografas, religijotyrininkas, folkloristas, baltų mitologijos tyrinėtojas Norbertas Vėlius. Baigė Laukuvos vidurinę mokyklą, 1957 m. įstojo į Vilniaus universitetą, studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Dirbo Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, dėstė aukštosiose mokyklose (Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Vilniaus dailės akademijoje, Vilniaus universitete, Šiaulių universitete). Itin daug nuveikė stiprindamas etninės lietuvių kultūros dėstymą ir tyrimus Vytauto Didžiojo universitete, buvo jo profesorius.


Daug metų įvairiuose Lietuvos kampeliuose, taip pat lietuvių etninėse žemėse kaimyninėse šalyse rinko tautosaką (užrašė daugiau kaip 30 tūkst. lietuvių tautosakos kūrinių), su bendraminčiais rengė kraštotyros ekspedicijas, skelbė jų medžiagą. 1989 m. apgynė disertaciją „Chtoniškasis lietuvių mitologijos pasaulis“. Paskelbė labai reikšmingų mokslo studijų, baltų religijos, mitologijos veikalų. Buvo Etninės kultūros globos tarybos ir Lietuvių etninės kultūros draugijos iniciatorius. Mirė 1996 m. birželio 23 d. Vilniuje, sulaukęs vos 58-erių.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 230 metų
DŽORDŽIJA TAPO JAV VALSTIJA


1788 m. sausio 2 d. Džordžija tapo ketvirtąja Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valstija. Ši teritorija pietrytinėje JAV dalyje, prie Atlanto vandenyno, buvo gyvenama indėnų genčių, o XVI–XVII a. čia įsitvirtino ispanai. 1724 m. juos išstūmę britai įkūrė koloniją ir pavadino Džordžija (karaliaus Jurgio II garbei). JAV nepriklausomybės karo metais Džordžija buvo vienas svarbiausių lojalistų (palankių Didžiajai Britanijai), o pilietinio karo metais – konfederatų (pietiečių) bastionų. Dabar Džordžijoje (jos plotas – 153 tūkst. kv. km) gyvena 10 mln. gyventojų (trečdalis jų – afroamerikiečiai). Valstijos sostinėje ir didžiausiame mieste Atlantoje gyvena 450 tūkst., o visoje aglomeracijoje – net 5,5 mln. žmonių. Atlantoje savo centrines būstines įkūrė labai daug garsių kompanijų (CNN, „Coca-Cola“ ir kt.). Kokakola buvo sukurta Džordžijoje 1886 m.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 60 metų
MIRĖ KAZIMIERAS PALTAROKAS


1958 m. sausio 3 d. Vilniuje mirė ilgametis Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas. Jis gimė 1875 m. spalio 22 d. Gailioniuose (Pasvalio r.). Mokėsi Joniškėlyje, baigė Mintaujos (dab. Jelgavos Latvijoje) gimnaziją, įstojo į Kauno kunigų seminariją. Studijas tęsė Sankt Peterburgo dvasinėje akademijoje. 1902 m. išvyko kunigauti į Liepoją. Nuo 1906-ųjų dirbo Lietuvoje, nuo 1911 m. dėstė Kauno kunigų seminarijoje, 1922–1926 m. buvo ir Lietuvos universiteto (1930 m. pavadinto Vytauto Didžiojo universitetu) profesorius. Gabus organizatorius, uolus ganytojas ir pedagogas, vadovėlių autorius rūpinosi tikinčiųjų pastoracija nuo vaikystės iki brandos. 1926-aisiais buvo paskirtas naujai įsteigtos Panevėžio vyskupijos vyskupu ir buvo juo iki 1957 m. Rūpinosi Panevėžio katedros ir dar 15 kitų bažnyčių statyba. 1939-aisiais pradėjo statyti Panevėžio kunigų seminariją, bet sovietų okupacija ir karas nutraukė šį darbą. 1949–1957 m. K. Paltarokas ėjo ir Vilniaus arkivyskupijos apaštalinio administratoriaus pareigas. Sulaukė 82-ejų. Palaidotas Panevėžio katedros kriptoje.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 210 metų

GIMĖ ABRAOMAS MAPU


1808 m. sausio 3 d. Kaune, Vilijampolėje, žydų religinės mokyklos mokytojo šeimoje gimė žymus rašytojas, hebrajų moderniojo romano pradininkas Abraomas Mapu. Būdamas penkerių, pradėjo lankyti religinę mokyklą, vėliau labai daug mokėsi savarankiškai, studijavo judėjų religinius raštus, literatūrą, mokėsi įvairių kalbų (rusų, prancūzų, vokiečių, lotynų). Dirbo privačiu mokytoju įvairiuose Lietuvos miestuose – Jurbarke, Kaune, Raseiniuose, Vilniuje. Nuo 1848 m. buvo Kauno berniukų gimnazijos mokytojas. Bičiuliavosi su vyskupu Motiejumi Valančiumi. Sukūrė reikšmingų romanų: „Siono meilė“, „Veidmainis“, „Samarijos kaltė“ ir kt. Kūryboje itin daug dėmesio skyrė senajai žydų tautos būčiai Izraelio žemėje, tarsi priešpriešino ją netobulai dabarčiai. Kai kurie jo kūriniai sulaukė itin kontroversiškų vertinimų, o gavus įtakingų ortodoksiškų pažiūrų žydų bendruomenės narių skundų buvo netgi uždrausti Rusijos imperijoje. Rašytojas mirė 1867 m. rugsėjo 27 d. Karaliaučiuje.


Parengė Manvydas VITKŪNAS


Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų rasite žurnale "Savaitė"