Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija

Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 230 metų
NAUJASIS DŽERSIS TAPO JAV VALSTIJA


1787 m. gruodžio 16 d. Naujasis Džersis tapo trečiąja Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valstija. Šiaurės rytinėje šalies pakrantėje esanti valstijos teritorija pradėta kolonizuoti olandų dar apie 1630 m. Po trijų dešimtmečių šios žemės atiteko britams ir buvo pavadintos Naujuoju Džersiu (pagal Džersio salos, esančios Lamanšo sąsiauryje, pavadinimą). 1776-aisiais Naujasis Džersis buvo viena iš trylikos kolonijų, pakilusių į kovą su Didžiosios Britanijos valdžia ir tapusių pirmosiomis JAV valstijomis. Naujasis Džersis – maža (plotu triskart mažesnė už Lietuvą), tačiau tankiausiai gyvenama valstija. Čia gyvena 8,9 mln. žmonių. Didžioji dalis valstijos patenka į Niujorko ir Floridos aglomeracijas. Naujojo Džersio sostinė – nedidelis Trentono miestas (85 tūkst. gyventojų).


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 20 metų
LĖKTUVAS NUKRITO Į UPĘ


1997 m. gruodžio 19 d. Indonezijoje, Sumatros saloje, netoli Palembango miesto, į Musio upę nukrito Singapūro oro transporto bendrovės „SilkAir“ lėktuvas „Boeing 737“, skridęs iš Indonezijos sostinės Džakartos į Singapūrą. Nelaimė įvyko 35 skrydžio minutę – laineris staiga iš 10,6 km aukščio didžiuliu greičiu nėrė žemyn ir rėžėsi į dumblingos upės vandenis. Žuvo visi lėktuve buvę žmonės – 97 keleiviai ir 7 įgulos nariai. Tikslios tragedijos priežasties nustatyti nepavyko, tačiau, tyrėjų nuomone, realiausia versija yra tokia: tragediją sukėlė lėktuvo įgulos vadas, turėjęs rimtų finansinių problemų ir nusprendęs taip drastiškai nusižudyti.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 160 metų

MIRĖ FRANSIS BOFORTAS


1857 m. gruodžio 17 d. Hove (Anglijoje) mirė jūrininkas, meteorologas ir geografas Fransis Bofortas. Jis gimė 1774 m. gegužės 7 d. Navane (Airijoje). Tėvas, anglikonų pastorius Danielius Augustas Bofortas, taip pat buvo kartografas, sudaręs vieną pirmųjų Airijos žemėlapių. Būdamas trylikos Fransis dalyvavo pirmojoje jūrinėje kelionėje, o penkiolikos jau pasiekė Indiją. Tapo laivyno karininku, į atsargą buvo išleistas kaip kontradmirolas. Visą gyvenimą domėjosi kartografija ir ypač jūrininkams gyvybiškai svarbia meteorologija. Remdamasis kruopščiais orų stebėjimais, sukūrė Boforto skalę, pagal kurią nustatomas vėjo stiprumas (greitis). Vienos iš ekspedicijų metu buvo sunkiai sužeistas ir turėjo baigti tarnybą laivuose, tačiau tęsė ją sausumoje kaip Britanijos admiraliteto hidrografas. Mirė sulaukęs 83-erių. Boforto vardu pavadinta jūra prie Šiaurės Amerikos krantų (Arkties vandenyno dalis) ir keli kiti geografiniai objektai.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 30 metų
KOŠMARAS JŪROJE


1987 m. gruodžio 20 d. Filipinuose jūroje nuskendo keleivinis keltas „Dona Paz“, plaukęs iš Taklobano uostamiesčio į šalies sostinę Manilą. Šis laivas buvo pastatytas 1963 m. Japonijoje ir kurį laiką plaukiojo šios šalies vandenyse. 1975-aisiais keltą nusipirko filipiniečių kompanija „Sulpicio Lines“. Likus mėnesiui iki tragedijos keltas buvo suremontuotas. Lemtingąją dieną „Dona Paz“ plaukė sąsiauriu netoli Marindukės salos. Vėlai vakare, kai daugelis keleivių miegojo, keltas netikėtai susidūrė su benziną ir kitus naftos produktus gabenusiu Filipinų tanklaiviu „Vector“ (juo plaukė 13 jūrininkų). Iškart po susidūrimo kelte kilo baisi panika. Ji apėmė ne tik keleivius, bet ir daugumą įgulos narių.


Nelaimės ištiktieji nerado gelbėjimosi liemenių – vėliau paaiškėjo, kad jos, pažeidžiant instrukcijas, buvo užrakintos sandėlyje. Iškart po susidūrimo kilo didžiulis gaisras, išsilieję naftos produktai degė ir ant vandens paviršiaus. Keltas nuskendo po dviejų valandų, tanklaivis – po keturių valandų nuo susidūrimo. Gelbėjimo operacija buvo pradėta pavėluotai. Išsigelbėjo tik 26 žmonės – 24 kelto keleiviai ir du tanklaivio įgulos nariai. Daugelis jų patyrė sunkių nudegimų. Žuvusiųjų suskaičiuota net 4 375. Tai baisiausia civilinio laivo katastrofa taikos metu. Absoliutus visų laikų liūdnasis rekordas priklauso vokiečių transportiniam laivui „Goya“, kurį 1945 m. balandžio 16 d. Baltijos jūroje torpedavo ir nuskandino sovietų povandeninis laivas. Tąsyk žuvo apie 7 tūkst. vokiečių karių ir civilių pabėgėlių, išsigelbėti pavyko vos 185 žmonėms.

REKLAMA


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 10 metų
LIETUVA ĮSILIEJO Į ŠENGENO ERDVĘ


2007 m. gruodžio 21 d. Lietuva, taip pat Estija, Latvija, Lenkija, Slovakija, Čekija, Vengrija, Slovėnija ir Malta įsiliejo į Šengeno erdvę. Jos papildė gretas šalių, besinaudojančių 1985 m. Šengene (Liuksemburge) pasirašyta ir 1995 m. įsigaliojusia sutartimi, pagal kurią nėra valstybių narių pasienio kontrolės, o apie sienos kirtimą informuoja tik specialūs ženklai. Be minėtų šalių, Šengeno erdvės narės yra daugelis kitų Europos Sąjungos (ES) narių – Belgija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija, Vokietija, Italija, Ispanija, Portugalija, Graikija, Austrija, Danija, Suomija, Švedija. Airija ir Jungtinė Karalystė išsaugojo savo sienų kontrolę. Kol kas visavertėmis Šengeno erdvės narėmis dėl įvairių priežasčių nėra šios ES šalys: Kipras, Bulgarija, Rumunija ir Kroatija. Tačiau Šengeno erdvei priklauso kai kurios valstybės, kurios nėra ES narės, – Šveicarija, Lichtenšteinas, Norvegija, Islandija.

Parengė Manvydas VITKŪNAS




Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris