Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija

Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 50 metų
PIRMOJI ŠIRDIES PERSODINIMO OPERACIJA


1967 m. gruodžio 3 d. atlikta pirmoji širdies persodinimo operacija žmogui. Keiptaune (Pietų Afrikos Respublikoje) chirurgas Kristianas Barnardas persodino širdį 54-erių žydų išeiviui iš Lietuvos Luisui Vaškanskiui, 1922 m. atvykusiam į Pietų Afriką iš Kauno. Pacientas sirgo nepagydoma širdies liga. Vyrui buvo persodinta autokatastrofoje žuvusios 25-erių moters širdis. Operacija buvo sėkminga, tačiau po jos ligonis išgyveno 18 dienų ir mirė nuo komplikacijos – plaučių uždegimo. Kitas žmogus, kuriam buvo persodinta širdis, išgyveno 19 mėnesių. Pats chirurgas K. Barnardas, sulaukęs pasaulinės šlovės, mirė nuo širdies smūgio 2001 m., būdamas 79-erių. Lietuvoje pirmąją širdies persodinimo operaciją 1987-aisiais atliko profesoriaus Algimanto Jono Marcinkevičiaus vadovaujama specialistų komanda.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 110 metų

MIRĖ JONAS BILIŪNAS


1907 m. gruodžio 8 d. Zakopanėje (Lenkijoje) mirė rašytojas Jonas Biliūnas. Jis gimė 1879 m. balandžio 11 d. Niūronių kaime (Anykščių r.). Pirmasis berniuko mokytojas buvo kaimo daraktorius. J. Biliūnas mokėsi Liepojos gimnazijoje. 1893 m. mirė tėvai, be to, vaikinas, atsisakęs stoti į kunigų seminariją, neteko giminių paramos. Vertėsi privačiomis pamokomis. Baigęs Šiaulių gimnaziją, įstojo į Tartu universiteto Medicinos fakultetą. Už dalyvavimą studentų demonstracijose iš universiteto buvo pašalintas.


Gyveno Liepojoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, vertėsi pamokomis, bendradarbiavo su laikraščių redakcijomis. Vėliau studijavo prekybą Leipcige, literatūrą Ciuriche. Rašytoją visą gyvenimą lydėjo nepritekliai. Susirgęs džiova, J. Biliūnas 1905 m. grįžo į Lietuvą. Tais pačiais metais išvyko gydytis į Zakopanę, vasaromis gyveno Lietuvoje. Rašė grožinės literatūros kūrinius, literatūros kritikos ir istorijos, publicistikos straipsnius. Mirė sulaukęs vos 28-erių. 1953 m. palaikai buvo perkelti į Lietuvą ir palaidoti Liudiškių kalvoje greta Anykščių.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 160 metų
GIMĖ DŽOZEFAS KONRADAS


1857 m. gruodžio 3 d. Berdyčive (Žytomyro sr., Ukrainoje) gimė britų literatūros klasikas Džozefas Konradas (tikr. Juzefas Teodoras Konradas Koženiovskis). Augo lenkų dvarininkų šeimoje. Būsimojo rašytojo tėvas Apolonas Koženiovskis garsėjo kaip poetas. Šeima, rėmusi 1863–1864 m. sukilimą, buvo ištremta į Rusijos imperijos gilumą, Vologdą. 1865 m. Koženiovskiai grįžo iš tremties. Mama mirė jauna, o tėtis su sūnumi gyveno Lvove ir Krokuvoje. Būdamas vienuolikos, Juzefas neteko ir tėvo. Našlaitį priglaudė dėdė (motinos brolis) ir išsivežė į Odesą. Čia Juzefas pirmą kartą pamatė jūrą. Vėliau ji tapo itin svarbi jo gyvenime.

REKLAMA


Septyniolikos metų vaikinas išvyko į Marselį (Prancūzijoje) ir tapo jūrininku. Plaukiojo į tolimuosius reisus, aplankė Karibų jūros salas, Kiniją, Indoneziją ir daugybę kitų kraštų. Apsistojo Anglijoje, 1886 m. tapo Didžiosios Britanijos piliečiu, gavo kapitono licenciją. Vadovavo laivui, plaukiojusiam Afrikoje Kongo upe. Šio darbo patirtis atsispindėjo rašytojo apysakoje „Tamsos širdis“. 1894-aisiais grįžęs į Londoną, Dž. Konradas atsidėjo kūrybai, vedė, susilaukė dviejų sūnų. Rašė apysakas ir romanus, jie pateko į britų literatūros lobyną. Mirė 1924 m. rugpjūčio 3 d. Bišopsborne (Anglijoje).


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 50 metų
TRAGEDIJA DAK SONE


1967 m. gruodžio 5 d. pietinėje Vietnamo dalyje, Dak Sono kaime, komunistų partizanai (jų veiklą rėmė Šiaurės Vietnamas, Kinija ir Sovietų Sąjunga) surengė žiaurią baudžiamąją akciją šiame kaime gyvenusiems žmonėms. Daugelis jų buvo pabėgėliai, pasitraukę iš partizanų kontroliuojamų kalnų vietovių. Tačiau ir naujoje vietoje komunistai juos pasiekė. Partizanai perspėjo kaimo gyventojus, kad jie turi grįžti į savo namus kalnuose, liautis būti lojalūs Pietų Vietnamo vyriausybei ir duoti naujokų partizanų būriams. Dak Sono gyventojai atsisakė paklusti. Partizanai apsupo kaimą ir jį sunaikino. 252 žmonės buvo sušaudyti ar sudeginti liepsnosvaidžiais, dar apie 500 išvaryti į džiungles (daug jų vėliau taip pat žuvo).


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 20 metų
ANT MIESTO NUKRITO LĖKTUVAS


1997 m. gruodžio 6 d. Rusijoje, Irkutsko mieste, ką tik iš aerodromo pakilęs karinis transporto lėktuvas „An-124-100“, skraidinęs į Vietnamą du Irkutsko aviacijos gamykloje beveik surinktus naikintuvus „Su-27“, dėl gedimo tapo sunkiai valdomas ir netrukus rėžėsi į žemę. „An-124-100“, pagamintas 1985-aisiais, iš pradžių buvo naudojamas oro bendrovės „Aeroflot“, o 1992 m. perduotas karinėms oro pajėgoms. Nelaimės dieną, orlaiviui dar tik kylant iš oro uosto, per 8 sekundes nustojo veikti trys iš keturių reaktyvinių variklių. Lėktuvas rėžėsi į mikrorajoną, vadinamą (likimo ironija!) aviacijos gamintojų vardu. Krisdamas orlaivis apgriovė kelis daugiabučius ir vaikų globos namų pastatą, o išsiliejus dideliam kiekiui aviacinio kuro kilo gaisras. Žuvo 72 žmonės (23 asmenys, skridę lėktuvu, ir dar 49, buvę ant žemės, net 14 iš jų – vaikai). Katastrofos priežastys tiksliai nebuvo nustatytos (viena iš versijų – prasta kuro kokybė).


Parengė Manvydas VITKŪNAS