Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija

Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 20 metų
SKERDYNĖS LUKSORE


1997 m. lapkričio 17 d. Egipte, šalia senovinės šventyklos Luksore, šeši radikalios islamistinės grupuotės teroristai, apsirengę Egipto pareigūnų uniformomis, ginkluoti automatiniais šautuvais ir peiliais, užpuolė užsienio turistus. Teroristai nukovė policininką, bilietų pardavėjus ir ėmė žudyti užsieniečius. Skerdynės truko 45 minutes. Tarp žuvusiųjų buvo keturi egiptiečiai ir 58 turistai iš Šveicarijos, Japonijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Kolumbijos (tarp jų – ir penkerių metų mergaitė). Dar 26 žmonės buvo sužeisti. Teroristai bandė bėgti pagrobtu autobusu, pateko į policijos pasalą. Dauguma jų prasiveržė, bet vėliau nusižudė savo slėptuvėje oloje.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 110 metų
GIMĖ KLAUSAS FON ŠTAUFENBERGAS


1907 m. lapkričio 15 d. Jetingene (Badene-Viurtemberge, Vokietijoje) aristokratų šeimoje gimė vokiečių karininkas, pasikėsinimo į Adolfą Hitlerį organizatorius Klausas fon Štaufenbergas. 1928 m. baigė Drezdeno karo mokyklą, tarnavo kariuomenėje. 1936-aisiais atrinktas mokytis Berlyno karo akademijoje. Dalyvavo Antrajame pasauliniame kare. 1942 m. ėmė labai rimtai abejoti nacių politikos teisingumu. 1943-iaisiais buvo sunkiai sužeistas kovų Šiaurės Afrikoje metu. Jau tada aiškiai suprato, kad A. Hitleris veda Vokietiją į pražūtį.


1944 m. buvo paskirtas rezervinės armijos štabo viršininku. Su grupe kitų karininkų parengė pasikėsinimo į A. Hitlerį planą. Tais pačiais metais A. Hitlerio vadavietėje „Wolfsschanze“ („Vilko guolis“; dab. Lenkijoje, netoli Kentšyno) per pasitarimą K. fon Štaufenbergas įnešė į posėdžių salę portfelį su bomba, padėjo jį po stalu ir išėjo. Netrukus nuaidėjo sprogimas. Manydami, kad planas pavyko, sąmokslininkai ėmėsi tolesnių veiksmų, kuriais siekė perimti vadovavimą. Tačiau paaiškėjo, jog po sprogimo fiureris liko gyvas. Pradėjus persekioti sąmokslininkus, mirties bausme buvo nuteista daugiau nei 200 žmonių (tarp jų – vienas felmaršalas, 19 generolų, 26 pulkininkai). K. fon Štaufenbergas sušaudytas 1944 m. liepos 21 d.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 30 metų
MIRĖ PETRAS GRIŠKEVIČIUS


1987 m. lapkričio 14 d. Vilniuje, sulaukęs 63-ejų, mirė sovietinės Lietuvos vadovas, Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto pirmasis sekretorius Petras Griškevičius. Jis gimė 1924 m. liepos 19 d. Kriaunose (Rokiškio r.), mokėsi vietos mokykloje. Tarnavo sovietų kariuomenėje, dalyvavo Antrajame pasauliniame kare, vėliau dirbo sovietinės spaudos redakcijose. Baigęs partinę mokyklą, sparčiai kopė karjeros laiptais.


1974 m. mirusį Antaną Sniečkų pakeitęs P. Griškevičius buvo atsidavęs Leonido Brežnevo statytinis, nesiginčijęs su Maskva ir uoliai vykdęs iš ten gautus nurodymus. Jis nesipriešino Lietuvos rusinimui, leido vešėti partiniam protekcionizmui. Prasidėjus Atgimimui, P. Griškevičius visomis išgalėmis palaikė Maskvos interesus. Manoma, kad jo sveikatai mirtiną smūgį sudavė dalyvavimas Lietuvos dailininkų sąjungos suvažiavime 1987 m. Į suvažiavimą susirinkę menininkai nevengė aštrios partinės valdžios kritikos. Išbuvęs vos pusę posėdžio, P. Griškevičius išvažiavo namo, o lapkričio 14-osios naktį mirė.

REKLAMA


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 230 metų
MIRĖ KRISTOFAS VILIBALDAS GLIUKAS


1787 m. lapkričio 15 d. Vienoje mirė kompozitorius Kristofas Vilibaldas Gliukas. Jis gimė girininko šeimoje Erasbache (Bavarijoje, Vokietijoje) 1714 m. liepos 2 d. Nuo vaikystės buvo mokomas muzikos. Aštuoniolikos pradėjo matematikos ir logikos studijas Prahos universitete, o užsidirbdavo muzikuodamas. Pastebėtas turtingų mecenatų, grojo aukštuomenės rūmuose Vienoje, Milane. Italijoje gilino muzikos žinias, o 1741 m. įvyko pirmosios jo operos „Artakserksas“ premjera. Kompozitorius kūrė operas vieną po kitos ir jos sulaukdavo sėkmės. 1745-aisiais K. V. Gliukas išvyko į Londoną, netrukus grįžo į žemyninę Europą, dirbo Čekijoje, Austrijoje, daug gastroliavo. 1754 m. tapo Austrijos imperatorių rūmų operos vadovu ir dirigentu. Kurį laiką gyveno Paryžiuje. Ieškojo naujų operos raiškos formų, padarė didelę įtaką įvairiems vėlesnių laikų kūrėjams. Bene garsiausi jo kūriniai – opera „Orfėjas ir Euridikė“ ir baletas „Don Žuanas“. Sukūrė 35 operas, daug kitų kūrinių. Senatvėje buvo silpnos sveikatos, ją pakirto keli insultai. Mirė 73-ejų.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 130 metų
GIMĖ BERNARDAS LO MONTGOMERIS


1887 m. lapkričio 17 d. Londone gimė britų feldmaršalas Bernardas Lu Montgomeris. Buvo anglikonų šventiko, Tasmanijos salos (Australijoje) vyskupo sūnus. Baigęs mokyklą, įstojo į Karališkąją karo akademiją Sandherste. Dažnai įsiveldavo į muštynes, vos išvengė pašalinimo iš akademijos. 1908 m. gavo leitenanto laipsnį. Tarnavo kolonijiniuose daliniuose Indijoje. Pirmojo pasaulinio karo metu mūšyje prie Ipro buvo sunkiai sužeistas. Jo žaizdą tvarsčiusį sanitarą vokiečiai nušovė, o patį B. L. Montgomerį dar kartą sužeidė. Vos išgyvenęs, net metus praleidęs karo ligoninėje, grįžo į frontą. Tarpukariu kovėsi su airiais Airijos nepriklausomybės kare, o 1938 m. tapęs Palestinoje dislokuotos divizijos vadu malšino arabų sukilimą.


Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, vadovavo divizijai, vėliau – korpusui. 1942 m. tapo 8-osios armijos, Šiaurės Afrikoje įveikusios vokiečių ir italų pajėgas, vadovaujamas Ervino Romelio, vadu. Vėliau vadovavo daliniams, išsilaipinusiems Italijoje. 1943-iųjų pabaigoje buvo paskirtas vyriausiuoju Vakarų sąjungininkų sausumos pajėgų Europoje vadu, dalyvavo Normandijos operacijoje. 1945 m. priėmė vokiečių pajėgų kapituliaciją Nyderlanduose, Šiaurės Vakarų Vokietijoje ir Danijoje. Vadovavo britų okupacinėms pajėgoms Vokietijoje, vėliau tapo generalinio štabo viršininku, NATO pajėgų Europoje vado pavaduotoju. Mirė 1976 m. kovo 24 d. Oltone (Pietų Anglijoje), sulaukęs 88-erių.


Parengė Manvydas VITKŪNAS



Panašios naujienos:


Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris