Lietuvių emigrantus pakeis darbo imigrantai

Lietuvių emigrantus pakeis darbo imigrantai

2012–2017 m. Lietuvos ekonomikoje laisvų darbo vietų skaičius padidėjo kiek daugiau nei dukart.



Ir Lietuvos, ir mūsų kaimynės Lenkijos pavyzdys akivaizdžiai liudija: masiškai išvykstančius į Vakarus dirbti vietos gyventojus lygiai taip pat masiškai keičia atvykėliai iš Rytų. Kitos išeities tiesiog nėra.


Arūnas MARCINKEVIČIUS

Lenkija vartus veria plačiau


Lenkijos nacionalinis bankas neseniai paskelbė, kad iki 2020 m. pabaigos kasmet į šalį atvyks apie 200–300 tūkst. darbo imigrantų vien iš Ukrainos (antri pagal skaičių – baltarusiai). Nieko nuostabaus: lenkams ne mažiau masiškai veržiantis dirbti į Vakarų Europą ir anapus Atlanto (Jungtinėse Amerikos Valstijose mūsų kaimynų jau gyvena tiek, kiek lietuvių – Lietuvoje), kas nors juk turi juos pakeisti ištuštėjusiose darbo vietose.


2025 m. kaimynų darbo rinkoje trūks, Lenkijos nacionalinio banko duomenimis, apie 10,5 mln. darbo rankų, pageidaujama – 18–44 metų amžiaus. Vienintelė išeitis – prisivilioti dirbti bent 4,5 mln. ukrainiečių ir baltarusių. Uždirbdami apie 700–800 eurų ir tikėdamiesi netrukus gauti 1 tūkst. eurų atlyginimą mūsų rytiniai kaimynai Lenkijos darbo rinką laiko visai perspektyvia. Pavyzdžiui, net apie 80 proc. ten atkakusių ukrainiečių nenori vykti ieškoti geriau apmokamo darbo toliau į Vakarus.


Ne kuo geresnė padėtis ir Lietuvoje. Šia tema kalbintas Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekonomikos patarėjas Aleksandras Izgorodinas sakė, kad LPK neseniai apklausė šimto didžiausių mūsų šalies įmonių vadovus, kokių specialybių darbuotojų jiems trūksta. Apklausos duomenys patvirtina statistikos duomenis: net 88 proc. respondentų (įmonių) ieško ir neranda aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų, o dar dešimtadaliui trūksta net ir nekvalifikuotos darbo jėgos.

REKLAMA


LPK apklausoje dalyvavusiose įmonėse dirba daugiau kaip 26 tūkst. darbuotojų, artimiausiais metais jos galėtų įdarbinti dar mažiausiai 4 tūkst. darbuotojų. Tačiau didžiosios mūsų šalies įmonės skundžiasi gamybos organizavimo inžinierių, įrenginių techninės priežiūros inžinierių, gamybos inžinierių, mechanikos inžinierių, konstruktorių, siuvėjų, tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų, stalių, baldžių ir kitų specialybių darbuotojų stygiumi. Stebina ir trūkstamų specialistų skaičiai kai kuriose įmonėse – nuo kelių iki kelių tūkstančių darbuotojų. Iš apklausoje dalyvavusių įmonių itin išsiskiria transporto priemonių vairuotojus samdančios įmonės – kai kuriose iš jų trūksta net iki 3 tūkst. darbuotojų.


Ateityje darbuotojų trūks dar labiau


Oficiali statistika patvirtina verslo atstovų nuogąstavimus dėl darbuotojų stygiaus. Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad 2012–2017 m. visoje Lietuvos ekonomikoje laisvų darbo vietų skaičius padidėjo 108 proc. (t. y. kiek daugiau nei dukart), o užimtų darbo vietų skaičius neišaugo nė dešimtadaliu. Pramonės sektoriuje 2012–2017 m. laisvų darbo vietų skaičius ūgtelėjo 84 proc., o užimtų darbo vietų skaičius išaugo tik dešimtadaliu. Beje, būtent pramonė yra visų ekonomikos sektorių lyderė pagal laisvų darbo vietų skaičių: gamybos įmonės turi 3 558 laisvas darbo vietas, arba beveik penktadalį laisvų darbo vietų visoje Lietuvoje.

REKLAMA


Transporto sektoriuje 2012–2017 m. laisvų darbo vietų skaičius augo 3,6 karto sparčiau nei užimtų: laisvų darbo vietų skaičius padidėjo 87 proc., užimtų darbo vietų skaičius – ketvirtadaliu. Taigi, pabrėžia A. Izgorodinas, Lietuvos darbo rinka sparčiai artėja prie savo maksimalaus potencialo, tad ateityje darbo jėgos stygiaus problema mūsų šalyje tik dar labiau aštrės.


Dalis šio straipsnio pasiekiama tik registruotiems skaitytojams.


Registruokitės ir skaitykite visą straipsnį www.savaite.lt