Pirkėjai klaidinami ir spalvotais popieriukais

Pirkėjai klaidinami ir spalvotais popieriukais

Žmonės klaidinami ne tik reklamose. Pavyzdžiui, skelbiamos nuolaidos ar akcijos – žadamos didelės ir visoms prekėms, o realiai būna kuklesnės ir tik daliai prekių.


Daugelis žinome posakį: „Neapgausi – neparduosi.“ Tik šiais laikais prekybininkai pirštu nespaudžia svarstyklių, kad apsvertų išsiblaškiusius pirkėjus. Tam naudojamos tariamos akcijos, melaginga reklama ir kiti subtilesni metodai. Tačiau valstybė ir vartotojai nesnaudžia.


Berta JANUŠAUSKIENĖ


Vien pernai išnagrinėta beveik tūkstantis gyventojų skundų ir specialistų nustatytų atvejų, kai bendrovės klaidino pirkėjus. Konkurencijos taryba ir Vartotojų teisių apsaugos tarnyba per trejus metus įmonėms skyrė baudų, kurių bendra suma – 200 tūkst. eurų. Bet tokios baudos esą per menkos ir neatbaido nuo žmonių mulkinimo. Prezidentė rengia siūlymą su, pasak jos, adekvačiomis sankcijomis. Verslininkai sako, kad tai bus mirties bausmė už vištos vagystę.


Klaidinamų reklamų skelbė vaistinės, prekybininkai – pradedant maisto, baigiant elektronikos ar sveikatinimo prekėmis – ir fizinėse parduotuvėse, ir internete. Konkurencijos taryba bendroves vien pernai įspėjo kone 300 kartų – 60 proc. daugiau nei užpernai. Nesureagavusias, nenutraukusias klaidinamų reklamų baudė. Per trejus metus bendra suma – per 90 tūkst. eurų. 

REKLAMA


Žmonės klaidinami ne tik reklamose. Pavyzdžiui, skelbiamos nuolaidos ar akcijos –žadamos didelės ir visoms prekėms, o realiai būna kuklesnės ir tik daliai prekių. Sankcijas už tokią nesąžiningą veiklą skiria Vartotojų teisių apsaugos tarnyba – dažniausiai gavusi skundų. Pernai jų buvo beveik 300. 2015–2017 m. tarnyba iš viso skyrė per 100 tūkst. eurų baudų.


Iniciatyvos ėmėsi Prezidentė


Prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo griežtinti baudas už klaidinamą reklamą, jų dydį susiejant su pažeidimą padariusios įmonės metinėmis pajamomis, taip pat užkirsti kelią nesąžiningai rinkoje konkuruojantiems verslininkams išvengti Konkurencijos tarybos paskirtų baudų. Pasak Prezidentės vyriausiosios patarėjos Linos Antanavičienės, tai nustatančios Reklamos ir Konkurencijos įstatymų pataisos rengiamos ir turėtų būti pateiktos svarstyti Seimo pavasario sesijoje.


Klaidinamos reklamos daugėja, tą rodo ir Konkurencijos tarybos įspėjimų skaičius – vien per praėjusius metus jų padaugėjo maždaug 60 procentų. „Tai rodo, kad dabartinė teisinė situacija neatgraso ūkio subjektų nuo tos klaidinamos reklamos naudojimo ir įstatymo pažeidimų. Neatgraso todėl, kad maksimalios baudos yra fiksuotos – jos dideles apyvartas turinčioms įmonėms gali būti tiesiog juokingos“, – aiškino Prezidentės patarėja.

REKLAMA


Šiuo metu maksimali bauda už klaidinamą reklamą siekia apie 8,7 tūkst. eurų. L. Antanavičienės teigimu, to tikrai nepakanka dešimtimis milijonų eurų apyvartą skaičiuojančioms, pavyzdžiui, statybų bendrovėms, bandančioms gyventojams kaip butus parduoti viešbučių ir komercinių biurų patalpas, ar mažmeninės prekybos tinklams atgrasyti nuo neleistinos veiklos. O mažoms įmonėms tokia bauda gali sukelti rimtų finansinių sunkumų.


Konkurencijos įstatymo pataisomis siekiama užkirsti galimybę nesąžiningai rinkoje konkuruojantiems verslininkams per teismus vilkinti jiems Konkurencijos tarybos skirtos baudos mokėjimą. Dabar Konkurencijos tarybos skirtą baudą apskundus teisme išieškojimas automatiškai stabdomas. Teismo procesai tokiais atvejais trunka dvejus arba trejus metus ir net priėmus sprendimą, kad bauda teisinga ir ją privalu sumokėti, atgauti priteistus pinigus pavyksta ne visada.


„Pasitaiko atvejų, kai gavusi baudą įmonė netrukus kreipiasi į teismą prašydama iškelti jai bankroto bylą arba per tą bylinėjimosi laiką sąmoningai pasitvarko taip, kad nebeturėtų lėšų baudai sumokėti. Todėl siūlome remtis europine praktika: jei dėl už konkurencijos pažeidimus skirtos baudos skundžiama teismui, tai daranti įmonė turi pateikti finansines garantijas, kad jai nepalankaus teismo sprendimo atveju ji galės sumokėti skirtą baudą“, – aiškino L. Antanavičienė.



Konkurencijos taryba 2015–2017 m. už klaidinamą reklamą įmones baudė 14 kartų. Didžiausias baudas gavo portalą beta.lt valdanti „Cherry Media LT“ (17,5 tūkst. eurų), vaistinių tinklą „Camelia“ valdanti „Nemuno vaistinė“ (2 baudos, 13,6 tūkst. eurų), bendrovės „Karolinos turas“ ir „NT partneriai“ (po 8,7 tūkst. eurų). Taip pat baustos įmonės „Topo grupė“, „Rimi Lietuva“, „Pigu“ ir „Electronic Trade“.


Reikia aiškių įrodymų


Konkurencijos tarybos Nesąžiningos komercinės veiklos tyrimo skyriaus vedėja Erika Lukšė sakė, kad gana dažnai gavus pareiškėjo pranešimą (skundą) informacija nepasitvirtina. 2017 m. iš 217 pranešimų (skundų) dėl galimų Reklamos įstatymo pažeidimų 80 atvejų pažeidimų nenustatyta. Kartais reklamų, kurias nurodo pareiškėjai, nėra galimybės užfiksuoti, nes jos būna pašalintos. Dalis pareiškėjų nepateikia jokių duomenų, kurie leistų bent preliminariai įtarti galimą Reklamos įstatymo pažeidimą, pavyzdžiui, nurodo tik savo nuomonę, nors pagal teisės aktus kreipdamasis pareiškėjas turi pateikti ne tik aplinkybes, dėl kurių jis mano, kad jį reklama suklaidino, bet ir įrodymus, kurie pagrįstų, patvirtintų pareiškėjo teiginius.


Jei, pavyzdžiui, nėra galimybės pateikti reklamų, reikėtų nurodyti, kur vartotojas teisės aktų reikalavimų neatitinkančią reklamą matė.


2017 m. pareiškėjai dažniausiai kreipėsi pranešdami apie neteisingą reklamoje pateikiamą informaciją, nurodytas ne visas sąlygas norintiems tuo pasiūlymu pasinaudoti. Pernai pareiškėjai taip pat buvo aktyvūs pranešdami apie, jų manymu, netikras reklamose nurodytas nuolaidas ar reklamuotų nuolaidų nesuteikimą, apie galbūt nepagrįstus aukščiausio laipsnio būdvardžius, apie reklamas, kuriose nurodytos prekių ar paslaugų savybės, tačiau kilo pagrįstų įtarimų, kad tokių savybių šios prekės ar paslaugos neturi.

REKLAMA


E. Lukšė teigė, kad Konkurencijos tarybos pritaria Prezidentės teikiamoms Reklamos įstatymo pataisoms, nes, esant dabartiniam baudų lygiui, pažeidėjams gali būti naudingiau naudoti klaidinamą reklamą nei laikytis įstatymo reikalavimų. Tai, kad šiuo metu nustatytos baudos neturi pakankamo atgrasomojo poveikio, ypač didesnėms įmonėms, rodo ir mūsų atliekamų tyrimų statistika – kai kurios bendrovės linkusios pakartotinai pažeisti Reklamos įstatymo nuostatas.


Registruokitės ir skaitykite visą straipsnį www.savaite.lt


Dalis šio straipsnio pasiekiama tik prenumeratos skaitytojams.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)