Medikai nebenori nei brendžio, nei saldainių

Medikai nebenori nei brendžio, nei saldainių

Ketinama nuo kitų metų sausio didinti gydytojų rezidentų atlygį, o nuo gegužės visų medikų atlyginimus kelti 20 proc.


Esama padėtimi nepatenkinti Lietuvos medikai reikalauja sveikatos apsaugos sistemos permainų. Pasak jų, pacientai turi gauti tik kokybiškas paslaugas, o jas teikiantys specialistai – jaustis oriai.


Emilija ČEPULIONYTĖ


Bėdos dėl skurdo


Mūsų šalies medikai oficialiai įsteigė asociaciją Lietuvos medikų sąjūdį ir parengė manifestą, kviečiantį visas šalies parlamentines partijas pasirašyti nacionalinį susitarimą „Tvari ir kokybiška Lietuvos sveikatos apsaugos sistema nuo 2018 m.“. Jame teigiama, kad pagrindinės bėdos kyla dėl sveikatos apsaugos sistemos skurdo ir aiškios plėtros krypties nebuvimo. Pasak sąjūdžio atstovų, Lietuvos medikų atlyginimai yra mažiausi Europoje ir lenkia tik Rumunijos medikų algas, sveikatos priežiūros įstaigų tinklo tvarumas – antraeilis uždavinys, o vieno gydytojo mokymui per metus skiriami vos 6 eurai.


„Praėjusios savaitės įvykiai įrodė, kad politikai slaugytojų, gydytojų, kitų medikų, pacientų ir sveikatos apsaugos srityje dirbančių universitetų bendruomenių ima klausytis, kai kyla tikra audra. Tačiau informacinė audra yra tik fonas, turintis inicijuoti esminius pokyčius ir paversti sveikatos apsaugos sistemos finansavimo ir kokybiškos priežiūros užtikrinimą mūsų pacientams pirmaeiliu valstybės uždaviniu“, – medikų poziciją išdėstė Lietuvos medikų sąjūdžio tarybos atstovas prof. Vytautas Kasiulevičius.


Išsakė reikalavimus


Pasak medikų, nacionaliniame susitarime „Tvari ir kokybiška Lietuvos sveikatos apsaugos sistema nuo 2018 m.“, kurį pasirašys visos suinteresuotos šalys, turi būti dešimtmečiui nustatyti aiškūs ir skaidrūs sveikatos apsaugos sistemos valdymo principai, o ne nesibaigiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformos.

REKLAMA


Medikų darbo krūvis, pacientų teisė į tam tikrą gydytojų laiką ir darbo užmokesčio politika privalo būti deklaruoti suprantamai ir konkrečiai. „Susitarimas taip pat turi įtvirtinti kitokią medikų darbo užmokesčio formavimo galimybę – medicinos paslaugų įkainiuose turi būti nustatyta fiksuota darbo užmokesčio dalis ir atskirtos pacientų priežiūrai skiriamos lėšos bei medikų darbo užmokestis, o šeimos gydytojams turi būti sudarytos sąlygos pasirašyti tiesiogines darbo sutartis su Valstybine ligonių kasa“, – teigiama medikų pranešime.


Taip pat pabrėžiama, kad sveikatos apsaugos sistemą administruojančių institucijų vaidmuo turi būti aiškiai reglamentuotas, ne baudžiamojo pobūdžio ir grįstas tarpusavio dialogo politika. Susitarimu valstybė turi įsipareigoti, kad nuolat užtikrins tinkamas sąlygas medikų tobulinimui ir švietimui pasitelkdama nacionalinio biudžeto ir tarptautinių fondų paramą, o darbo jėgos planavimas, vaistų politika ir brangiųjų procedūrų diegimas Lietuvoje turi įgauti skaidrios, racionalios ir visiems suprantamos sistemos bruožus.


„Siekiame, kad susitarimas būtų pasirašytas iki valstybės atkūrimo šimtmečio, o pirmieji žingsniai įgyvendinti jau šiemet tvirtinant valstybės biudžetą“, – teigė V. Kasiulevičius.

REKLAMA



Lemtingam terminui artėjant


Pagal praėjusių metų birželį priimtas įstatymo pataisas, šeimos gydytojo konsultacija nuo kitų metų sausio turi būti suteikta per 7 kalendorines dienas, specialistas pacientą turi priimti per 30 dienų, brangūs tyrimai taip pat privalo būti atlikti per mėnesį, planinė operacija – ne vėliau kaip per 60 dienų. Nuo 2018 metų pradžios bus pradėtos taikyti baudos toms gydymo įstaigoms, kuriose pacientų eilės viršys numatytus terminus.


Taigi, nenorėdamos patirti finansinių suvaržymų, gydymo įstaigos greičiausiai didintų savo darbuotojų darbo krūvius. Tiesa, medikų tokia perspektyva netenkino, ir tai buvo viena iš priežasčių, dėl kurių lapkričio pradžioje buvo išplatinta Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų peticija. Joje reikalaujama nedelsiant priimti ir viešai paskelbti valstybinio lygio normatyvinius dokumentus, ribojančius darbo krūvį sveikatos priežiūros įstaigose, bei nustatyti minimalią pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojų ir gydytojų specialistų konsultacijų trukmę ir taip įteisinti bei užtikrinti minimalų gydytojo ir slaugos personalo skiriamą laiką pacientui.


Valdžia medikus išgirdo – Seime atsirado siūlymų nukelti įstatymo įsigaliojimo terminą ar termino nenukelti, tačiau atsisakyti baudų sveikatos priežiūros įstaigoms už veiklos rezultatus. Ir valdžia, ir medikai, ir patys pacientai supranta, kad sveikatos apsaugos sistemą būtina reformuoti, bet kol kas tik pradedama spręsti kaip. „Iš viršaus nuleisti“ sprendimai, kad ir kokios geros intencijos būtų, šiuo atveju vargu ar padės. Kaip pabrėžia medikų atstovai, reikia dialogo.


Medikai nebenori nei brendžio, nei saldainių

Šeimos gydytojo konsultacija nuo kitų metų sausio turi būti suteikta per 7 kalendorines dienas, specialistas pacientą turi priimti per 30 dienų.


Pirmieji rezultatai


Medikai išgirsti, atrodo, buvo ir tada, kai prašė didesnių algų. Lietuvos medikų sąjūdžio siūlymas buvo nuo sausio 30 proc. padidinti visų sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų, įskaitant ir gydytojus rezidentus, atlyginimus. Sveikatos apsaugos ministerija pakvietė medicinos darbuotojų profesinių sąjungų atstovus derybų, ir Lietuvos medikų sąjūdžio prašymas buvo įtrauktas tarp trijų, kuriuos turėtų svarstyti Vyriausybė. Paskaičiuota, kad toks algų didinimas biudžetui papildomai kainuotų mažiausiai 204 mln. eurų.


Kitą pasiūlymą suformulavo Lietuvos gydytojų sąjunga. Ji siūlė susitarti dėl trejų metų perspektyvos ir nustatyti, kad 2020 m. vidutinis gydytojo darbo užmokestis būtų 2,5 tūkst., slaugytojo – 1,2 tūkst. eurų.



Sveikatos apsaugos ministerija siūlė nuo kitų metų gegužės 20 proc. didinti atlyginimus visiems sveikatos priežiūros sistemos darbuotojams, tiesa, prieš tai reikia rasti papildomus apie 20 mln. eurų ir pridėti prie jau turimo maždaug 70 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo.


Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis susitiko su medikų atstovais. Susitikime buvo aptartos galimybės jau nuo kitų metų sausio didinti gydytojų rezidentų atlygį, o nuo gegužės visų medikų atlyginimus kelti 20 proc. Pasak Premjero, tai nėra galutinė pozicija ir derybos galės vykti toliau.


Galimybė atsiduoti darbui


Pasak Lietuvos medikų sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario gydytojo urologo Roberto Adomaičio, pastarosios savaitės parodė, kad Lietuvoje gydytojai gali teikti aukščiausius kokybės standartus atitinkančias sveikatos priežiūros paslaugas ir nori, jog tos paslaugos būtų prieinamos pacientams. „Kartu su visais sveikatos priežiūros specialistais susitelkėme į vieną įspūdingiausių pilietiškumo akcijų nepriklausomos Lietuvos istorijoje, virtusią Lietuvos medikų sąjūdžiu. Mes visi kartu labai aiškiai parodėme, kad žinome, kokios sveikatos priežiūros sistemos siekiame. Maža to, suprantame, kaip tokią kokybę pasiekti, ir labai aktyviai dirbsime visuomenės labui. Visi turime teisę į saugią sveikatos priežiūrą“, – dėstė R. Adomaitis.


Urologo teigimu, gydytojai jau seniai tapo sveikatos priežiūros vadybininkais. Kai kurie specialistai dirba ir dviejose, ir trijose, ir daugiau darbo vietų. Kai medikas turi atlaikyti didžiulius krūvius, kad išgyventų, yra apkraunamas nereikalingais papildomais darbais, jis negali kokybiškai atlikti savo tiesioginės pareigos – gydyti pacientus. Taigi būtina daryti viską, kad ši ydinga praktika būtų sustabdyta.

Slaugytojų krūvis – didžiulis


Sunkiomis darbo sąlygomis skundžiasi ne tik gydytojai, bet ir slaugytojai. „Slauga ilgą laiką buvo šešėlyje. Mes esame ir dirbame, bet tuo pat metu mūsų lyg ir nėra. Niekas mūsų negirdėjo. Iš tiesų esame tarpinė grandis tarp gydytojų ir pacientų, mūsų darbas – labai svarbus, darbo krūvis – didžiulis. Taip pat dažnai dirbame ne vienoje, o keliose sveikatos priežiūros įstaigose, budime paromis“, – pabrėžė slaugytoja Angelė Mateikienė.

REKLAMA


Pagrindiniai slaugytojų reikalavimai, kurie jau seniai brendo ir šiandien yra keliami, – orus atlyginimas, subalansuotas darbo krūvis, tarpusavio pagarba ir bendradarbiavimas su gydytojais. „Slauga – tai atskira ir ypatinga sritis. Būtina peržiūrėti slaugytojų kompetencijas. Šie darbuotojai turi pakankamai žinių ir gebėjimų, tačiau dabar galiojanti sistema leidžia jiems tik vykdyti gydytojų nurodymus“, – pasakojo medikė.


Kad būtų aiškus slaugos paslaugų finansavimas, pašnekovė siūlo jį atskirti nuo gydymo finansavimo. „Mes norime, kad slaugos paslaugos būtų įkainotos ir joms būtų skirtas atskiras finansavimas, atskiri kodai. Slauga – didelis darbas, čia daug dokumentacijos, tačiau tik taip galėsime įrodyti, koks krūvis mums tenka“, – pabrėžė A. Mateikienė.


Kad gydytojai neemigruotų


Didesnės algos yra gerai, tačiau vien jos nieko neišspręs. „Kaip jauna medikė galiu pasakyti, kad, mano nuomone, pernelyg smarkiai akcentuojamas atlyginimų klausimas. Lietuvos medikų atlyginimai tėra kritinės būklės sveikatos apsaugos sistemos grimasa. Liūdniausia, ką aš matau tarp jaunų žmonių, – tai emigracija. Žinoma, maži atlyginimai – viena iš priežasčių, tačiau tikrai nėra pagrindinė. Kiekvienas žmogus nori turėti socialines garantijas, palankias darbo sąlygas, tam tikras perspektyvas“, – dėstė rezidentė Urtė Builytė.


Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad gydytojai, atliekantys savo darbą, yra nuolat kontroliuojami, bauginami, jaučiasi nesaugiai (pavyzdžiui, iki šiol nepriimta žalos atlyginimo be kaltės tvarka), o jiems tobulėti nekuriamos jokios sąlygos. „Liūdna, kai darbovietės, užuot vadovaudamosi šiuolaikinės medicinos vadybos principais, naudoja represinius metodus – gąsdina, didina krūvius ir atsakomybę, tačiau neužtikrina sąlygų kvalifikacijai kelti, neskatina už gerus rezultatus“, – pabrėžė U. Builytė.


Pasak V. Kasiulevičiaus, jeigu medikai neemigruoja, dėl geresnių darbo sąlygų, didesnių algų jie neretai išeina iš valstybinio sektoriaus ir ima dirbti tik privačiajame. „Taigi tokių specialistų paslaugos tampa mažiau prieinamos žmonėms, ypač tiems, kurie socialiai labiau pažeidžiami. Išlaikyti medikus Lietuvoje, išlaikyti juos valstybinėse įstaigose yra visos visuomenės interesas“, – teigė profesorius.

REKLAMA


Palaiko ir pacientai


Sveikatos apsaugos sistemos trūkumus mato ne tik medikai, bet ir pacientai. 29 Lietuvos pacientų organizacijos reiškia solidarumą visai medikų bendruomenei ir palaiko jos iniciatyvą. Tuo pat metu tikimasi, kad pagaliau bus peržiūrėti Privalomojo sveikatos draudimo fondo formavimo ir jo lėšų skirstymo principai.


„Dabartinė padėtis nesudaro galimybių nei medikams gauti oraus darbo užmokesčio, nei pacientams – inovatyvių gydymo paslaugų. Tam tikrų paslaugų atidėjimas kai kuriems pacientams yra gyvybės ir mirties klausimas. Pavyzdžiui, sergantiems melanoma, plaučių vėžiu, širdies nepakankamumu. Šiems žmonėms gydyti vaistų yra, tačiau jie Lietuvoje šiuo metu nekompensuojami. Tokioje situacijoje, kai gydymo paslaugų žmonėms reikia čia ir dabar, Privalomojo sveikatos draudimo fonde kaupti rezervines lėšas – neracionalu“, – sakė pacientų asociacijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė.


Pasak pašnekovės, 2018 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete turėtų būti apie 100 mln. eurų rezervas, susidaręs nepanaudojus pinigų šiemet. „Tai reiškia, kad 100 mln. eurų mes nepanaudojome 2017-aisiais, taigi nebuvo pakelti atlyginimai medikų bendruomenei, o dalis pacientų mirė, nes negavo inovatyvių vaistų. Tokia yra reali situacija, tad kalbėti, jog nėra lėšų, – gėdinga, nes lėšų yra“, – pabrėžė I. Drėgvienė.


Asociacijos vadovė įsitikinusi, kad didesnės medikų algos prisidėtų ir prie kyšininkavimo mūsų šalyje mažinimo. „Kai kalbame apie medikų atlyginimus, prisiminkime ir tai, kad orūs atlyginimai greičiausiai sumažintų smulkiąją korupciją. Ne paslaptis, kad ji egzistuoja ir dėl jos tiek pacientai, tiek patys gydytojai jaučiasi labai nemaloniai“, – dėstė I. Drėgvienė.


Kiek uždirba medikai?


Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, praėjusiais metais vidutinis mėnesinis gydytojų darbo užmokestis už etatą Lietuvoje siekė apie 1 368 eurus, slaugytojų – 689 eurus, neatskaičius mokesčių. Šių metų pirmojo pusmečio duomenys rodo, kad vidutinis mėnesinis gydytojų darbo užmokestis siekė apie 1 500 eurų, slaugytojų – 752 eurus, neatskaičius mokesčių.



Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris